Dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 225 straipsnio 1 dalį (kyšis iš J. D.) ir jai paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda

Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-958/2024

Teisminio sprendimo Nr. 1-06-7-00006-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos 19.1.1; 19.1.3; 19.3.3; 2.4.5.2; 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant V. D.,

dalyvaujant prokurorui M. J. (per ZOOM),

nuteistajam V. Č., jo gynėjui advokatui A. K.,

nuteistajam V. G., jo gynėjui advokatui Č. P.,

nuteistajai V. G., jos gynėjui advokatui D. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. J., nuteistųjų V. G. ir V. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 225 straipsnio 1 dalį (kyšis iš J. D.) ir jai paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšis iš D. M.) ir jai paskirta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšis iš V. A.) ir jai paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšis iš R. B.) ir jai paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšis iš Z. S.) ir jai paskirta 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšis iš V. Č.) ir jai paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšis iš V. G.) ir jai paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės pagal BK 225 straipsnio 1 dalį subendrintos iš dalies sudedant ir šia bausme apimtos bausmės skirtos už baudžiamųjų nusižengimų padarymą pagal BK 225 straipsnio 4 dalį bei V. G. paskirta galutinė bausmė - 900 MGL (45 000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. 07.02 val. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. 13.51 val. (viena diena) jį prilyginant 2 MGL, t.y. 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudai nurodant, kad V. G. nesumokėta baudos dalis sudaro 44 900 Eur. Nustatytas vienerių metų, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriško baudos sumokėjimo terminas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2, 7 punktais, 3 dalimi, 68¹ straipsniu, 72 straipsniu V. G. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės būti paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas vadovaujančias (vadovo, skyriaus, padalinio vadovų) pareigas atėmimą penkeriems metams bei iš jos konfiskuota 600 Eur kaip nusikalstamų veikų rezultatą. V. G. paskirtą procesinę prievartos priemonę - laikiną nušalinimą nuo VšĮ „Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė“ direktorės ir šeimos gydytojos pareigų nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti. Paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. G. turtui - 500 Eur paimtų kratos metu, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaudoti iš V. G. konfiskuojamai sumai padengti. Nuspręsta V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. V. G. išteisinta jai nepadarius nusikalstamos veikos numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšis iš R. A.).

V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Nustatytas vienerių metų, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Nuspręsta paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2022 m. birželio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 398 MGL (19 900 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Nustatytas vienerių metų, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriško baudos sumokėjimo terminas. Iš V. G. valstybei priteistos 300 Eur išlaidos susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. A. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamoji byla nutraukta. Ji perduota laiduotojo H. A. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Laidavimo termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įpareigojant ją sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu pripažintos proceso išlaidomis valstybės patirtos 150 Eur išlaidos susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo ir nuspręsta priteisti šias išlaidas iš V. A. valstybei.

R. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamoji byla jai nutraukta. Ji perduota laiduotojos L. V., atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Laidavimo termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įpareigojant ją sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. G. nuteista už tai, kad:

1.1. Ji, 2022-07-21, apie 11.15 val., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, įm. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – Ligoninė) direktore ir teikdama viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, savo darbo kabinete, esančiame Ligoninės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, iš J. D., savo naudai priėmė kyšį – 100 eurų, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad J. D. sutuoktinės D. D. motina B. Ž. būtų paguldyta į Ligoninę.

1.2. Taip pat ji, 2022-07-22, apie 09.53 val., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Ligoninės direktore ir teikdama viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, savo darbo kabinete, esančiame Ligoninės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, iš D. M., savo naudai priėmė kyšį – 200 eurų, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad D. M. sutuoktinio G. M. motinai M. A. M., Ligoninės pacientei, būtų tęsiamas medicininių paslaugų teikimas Ligoninėje, pagal sudarytą sutartį, pasibaigus Valstybinės ligonių kasos kompensuojamai slaugai.

1.3. Taip pat ji, 2022-07-29, apie 14.18 val., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Ligoninės direktore ir teikdama viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, savo darbo kabinete, esančiame Ligoninės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, iš V. (S.) A., savo naudai priėmė kyšį – 100 eurų, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad V. (S.) A. mama A. S. būtų paguldyta į Ligoninę.

1.4. Taip pat ji, 2022-08-01, apie 11.26 val., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Ligoninės direktore ir teikdama viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, savo darbo kabinete, esančiame Ligoninės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, iš R. B., savo naudai priėmė kyšį – 100 eurų, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad R. B. mamai V. A. G., Ligoninės pacientei, buvo pakeista palata.

1.5. Taip pat ji, 2022-08-01, apie 11.34 val., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Ligoninės direktore ir teikdama viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, savo darbo kabinete, esančiame Ligoninės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, iš Z. S., savo naudai priėmė kyšį – 100 eurų, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad Z. S. mama T. B. buvo paguldyta į Ligoninę.

1.6. Taip pat ji, 2022-08-12, apie 10.12 val., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Ligoninės direktore ir teikdama viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, savo darbo kabinete, esančiame Ligoninės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, iš V. Č., savo naudai priėmė nenustatyto dydžio kyšį, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad V. Č. sutuoktinės A. Č. tetos O. G. sutuoktiniui V. J. G. būtų suteiktos Ligoninės medicininės paslaugos.

1.7. Taip pat ji, 2022-08-12, apie 15.43 val., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Ligoninės direktore ir teikdama viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, savo darbo kabinete, esančiame Ligoninės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, iš V. G., savo naudai priėmė nenustatyto dydžio kyšį, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad V. G. dukrai, Ligoninės pacientei, S. G., būtų suteiktos Ligoninės medicininės paslaugos.

1.8. V. G. taip pat buvo kaltinama tuo, kad ji 2022-07-22, apie 10.18 val., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, Ligoninės direktore ir teikdama viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, savo darbo kabinete, esančiame Ligoninės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, iš R. A., savo naudai priėmė kyšį – 400 eurų, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad R. A. mamai L. O. K., buvusiai Ligoninės pacientei, tinkamai buvo suteiktos medicininės paslaugos, tačiau ji šioje dalyje išteisinta nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių.

2. V. Č. nuteistas už tai, kad jis 2022-08-12, apie 10.12 val., Ligoninės, įm. k. (duomenys neskelbtini), patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė Ligoninės direktorei V. G., valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, jos darbo kabinete, nenustatyto dydžio kyšį už pageidaujamą V. G. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra, kad V. J. G. būtų suteiktos Ligoninės medicininės paslaugos.

3. V. G. 2022-08-12, apie 15.43 val., Ligoninės, įm. k. (duomenys neskelbtini), patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė Ligoninės direktorei V. G., valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, jos darbo kabinete, nenustatyto dydžio kyšį už pageidaujamą V. G. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra, kad jo dukrai, Ligoninės pacientei, S. G., būtų suteiktos Ligoninės medicininės paslaugos.

4. Tuo pačiu nuosprendžiu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. A. ir R. B. apeliacinių skundų nepateikė.

II. Apeliacinių skundų argumentai

5. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. J. prašo:

5.1. panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl V. G. išteisinimo, pastarajai nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl kyšio iš R. A.) ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį – V. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą. Paskirtą baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 dalimi dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal kitas veikas paskirta ir subendrinta bausme, ir paskirti V. G. galutinę subendrintą 1 050 MGL (52 500 Eur) dydžio baudą.

5.2. pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendį konstatuojant, kad jame padaryta išvada dėl nustatytos V. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės (dėl kyšio paėmimo iš J. D., D. M., R. B. ir Z. S.) neatitinka bylos aplinkybių, nurodant, kad V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

5.3. Pakeisti aptariamo nuosprendžio dalį dėl kyšio paėmimo iš D. M., jį išdėstant sekančiai: V. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji 2022 m. liepos 22 d., apie 09.53 val., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Ligoninės direktore ir teikdama viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, savo darbo kabinete, esančiame Ligoninės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, iš D. M., savo naudai priėmė kyšį - 400 Eur, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - už tai, kad D. M. sutuoktinio G. M. motinai M. A. M., Ligoninės pacientei, būtų tęsiamas medicininių paslaugų teikimas Ligoninėje, pagal sudarytą sutartį, pasibaigus Valstybinės ligonių kasos kompensuojamai slaugai.

5.4. Pakeisti aptariamo nuosprendžio dalį dėl V. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, nurodant, kad iš V. G. konfiskuotina 1 200 Eur kaip nusikalstamų veikų rezultatas.

6. Nurodo, kad nuosprendžio motyvai, jog R. A. yra oficialiai teikusi paramą Ligoninei tiek asmeninėmis lėšomis, tiek ir darbovietės suaukotais pinigais, kad po mamos mirties V. G. įteiktas darbo kalendorius su jame esančiais pinigais buvo dėkingumo išraiška, dėl ko teismas konstatavo, kad V. G. neturėjo tyčios priimti kyšį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

7. Mano, kad tokiu vertinimu teismas suformulavo naują būtiną požymį kriminalizuojantį veiką - kyšį paėmęs asmuo prieš atlikdamas teisėtą veiksmą turi suprasti jog už tą veiksmą jam bus duotas neteisėtas atlygis. Su tokiu vertinimu apeliantas nesutinka ir laiko jį pertekliniu reikalavimu įrodinėjant kaltę.

8. Pabrėžia, kad V. G. pirmą kartą duodama paaiškinimus 2023 m. balandžio 25 d. iš R. A. gautą atlygį už pastarosios mamai L. O. K. suteiktas paslaugas įvardino, kaip kyšį. Kad atlygis buvo už V. G. teisėtą veikimą patvirtino ir pati R. A..

9. Be to, 2022 m. rugpjūčio 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole fiksuotos aplinkybės neginčytinai patvirtina V. G. suvokimą, už ką yra duodamas neteisėtas atlygis. Yra užfiksuota, kaip R. A. aiškiai įvardina, už ką duodamas kyšis - „Palaukit, aš nuoširdžiai sakau, už tai, kad mano mama išėjo oriai, tik tau dėkinga, supranti“. Iš karto po šios frazės paduodamas vokas ir pasakoma, kad tai skirta slaugai. Po to parodomas kitas vokas, pasakoma „čia yra tau. Ir tai yra nuoširdžiai.“ Tuomet vokas įdedamas į bloknotą, perduodamas V. G., o pastaroji bloknotą pasideda ant savo darbo stalo.

10. Atkreipia dėmesį, kad voke, kuris kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu, buvo įvardintas - „slaugai“, buvusios lėšos įforminamos, kaip auka įstaigai, o bloknote likusi dalis sąmoningai nuslepiama.

11. Nurodo, kad pagal teismų praktiką papirkėjo dėkingumas už kyšio priėmėjo vaidmenį (realų ar įsivaizduojamą), kuris yra išimtinai susijęs būtent su pastarojo pareiginių funkcijų vykdymu, yra pakankamas pagrindas, kartu su kitais nustatytais požymiais leidžiantis konstatuoti BK 225 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą (nutartis Nr. 2K-23-628/2022), todėl V. G. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisinta nepagrįstai.

12. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl jų. Nesutinka, kad dėl kyšio paėmimo iš J. D., D. M., R. B. ir Z. S. ji prisipažino nuo tada, kai davė pirmuosius parodymus.

13. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog V. G. naudojosi teise neduoti parodymų. Tik apklausiama ketvirtą kartą ir po susipažinimo su bylos medžiaga, 2023 m. balandžio 25 d. ji pateikė rašytinius parodymus, kur dalį veikų (dėl kyšių iš J. D., D. M., R. A. ir Z. S.) prispirta įrodymų ji pripažino, likusių veikų nepripažino. Todėl nėra pagrindo jos formalų kaltės pripažinimą laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

14. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo konstatuotu kyšio, paimto iš D. M., dydžiu. Priešingai nei vertino teismas D. M. parodymai viso proceso metu buvo pakankamai nuoseklūs. Apklausiama 2022 m. rugpjūčio 29 d. ji nurodė, kad kyšis buvo apmokėjimas už vyro motinos 8 dienų slaugą. Vėlesnių apklausų metu perduota pinigų suma nebuvo keičiama, o tik patikslinama, nurodant 400 Eur dydį. Duomenų, kad D. M. turėtų pagrindą apkalbėti V. G. nenustatyta.

15. Mano, kad V. G. argumentai, kodėl ji turėjo pripažinti 200 Eur, o ne 400 Eur kyšio sumą turi įtakos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo dydžiui. Todėl teismo sprendimas sumažinti kyšio iš D. M. sumą yra nepagrįstas.

16. Pripažinus V. G. kalta dėl kyšio paėmimo iš R. A. ir patikslinus iš D. M. paimto kyšio sumą, keičiasi ir nusikalstamų V. G. veikų rezultatas, t. y. keičiasi konfiskuotinos sumos dydis.

17. V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują sprendimą – jį išteisinti.

18. Mano, kad teismo išvada dėl jo kaltės nėra paremta nei vienu leistinu įrodymu. Teikia pastabas nuosprendžio turiniui. Teigia, kad negali suprasti mechanizmo, kuriuo remdamasis teismas jį nuteisė.

19. Nurodo, kad buvo spaudžiamas įrodyti, jog perduotas popieriukas V. G. nėra kyšis, t.y. įrodyti, kad jis nėra kaltas. Nuosprendžio 145 punkte fiksuota, kad 100 Eur dydžio kyšio davimo fakto nebuvo, bet nebuvęs kyšio perdavimas suformavo teismo vidinį įsitikinimą, kad jis visgi perdavė V. G. tam tikrą vertę turintį atlygį, kuris laikytinas kyšiu. Apelianto įsitikinimu taip buvo paneigta jo nekaltumo prezumpcija.

20. Vidinis teisėjo įsitikinimas negali būti įrodymas baudžiamajame procese, kadangi galiojantys įstatymai nenustato tokio pobūdžio duomenų gavimo būdo, juolab, kad tokio įsitikinimo negalima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais. Aklas pasitikėjimas vidiniu įsitikinimu negalimas, kadangi supančią tikrovę žmonės supranta ir reiškinius vertina labai nevienodai ir labai subjektyviai. Todėl nenustačius pinigų (kitų vertybių) perdavimo fakto, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, sudėties.

21. V. Č.

22. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir vertino į bylą pateiktus įrodymus, bei padarė procesinius pažeidimus, dėl ko priėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendis paremtas tik slapta padarytu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad V. Č. perduoda V. G. voką.

23. Ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. Č. perdavė, o V. G. priėmė kyšį. Vien tik iš elgesio negalima spręsti apie tai, kas buvo voke. Nėra įrodymų, kad V. Č. pats, savo iniciatyva, būtų įdėjęs į voką pinigus, ar būtų žinojęs, kad voke yra pinigai.

24. Pažymi, kad tiek A. Č., tiek O. G. paaiškino, kad voke buvo medicininiai dokumentai, kuriuos į voką dėjosi pats V. G.. Jis nebuvo suinteresuotas perduoti pinigus, nes nėra V. G. giminaitis.

25. Kadangi nežinojo, kas buvo voke, patvirtinti ar paneigti jam inkriminuotos veikos jis negalėjo, todėl atsisakė duoti parodymus. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, išklausęs liudytojus, jis davė parodymus teisme būdamas įsitikinęs, kad voke pinigų nebuvo.

26. Tai, kad V. G. pasiėmusi voką jį padėjo po stalu (tyrimo metu nenustatyta, į kurią vietą ir neaišku, kur vokas dingsta), negali reikšti, kad voke buvo pinigai. Jeigu V. G. ir galėjo pradžioje pamanyti, kad voke pinigai, - nereiškia, kad pinigai voke realiai ir buvo. Ji pripažįsta kitas nusikalstamas veikas, tačiau neigia gavusi pinigus iš V. Č. voke.

27. Mano, kad nuosprendyje nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aprašymas neatitinka Konvencijos 6 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 7 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, yra pažeisti ir BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Tinkamai nepatikrinęs faktinio pagrindo taikyti neviešo pobūdžio procesinę prievartos priemonę, teismas nukrypo nuo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, neįvykdė BPK 1 straipsnyje nustatytos pareigos išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą.

28. V. G. pateikė atsiliepimą į Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro M. J. bei nuteistųjų V. G. ir V. Č. apeliacinius skundus bei prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o V. G. bei V. Č. apeliacinius skundus patenkinti.

29. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą, V. G. teigia, jog priešingai nei nurodo prokuroras, pirmosios instancijos teismas dalyje dėl R. A. išteisindamas ją, nesuformulavo jokių naujų būtinų požymių, jog kyšį priėmęs asmuo prieš atlikdamas teisėtą veiksmą suprastų, jog už tą veiksmą jam bus duotas neteisėtas atlygis, o tik rėmėsi suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pagal kurią būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo siekis, kad kyšio priėmėjas atitinkamai veiktų (neveiktų). Neaišku, kokio atitinkamo V. G. elgesio veikti (neveikti) siekė R. A., kai jos mama L.O. K. jau buvo prieš dvi savaites mirusi ir slaugos paslaugų poreikio nebuvo. Be to, V. G. neįsipareigojo R. A. ir neketino atlikti (arba neatlikti) kokių tai teisėtų (neteisėtų) veiksmų nei jos, nei kito asmens (jau prieš dvi savaitės mirusios mamos L.O. K.) naudai. V. G. vykdydama savo tarnybines funkcijas nesuprato, nežinojo ir nesitikėjo, kad jai bus atsilyginta kokiu nors kitu būdu, išskyrus darbo užmokestį. Ji šioje dalyje išteisinta pagrįstai, nes nebuvo nustatyta V. G. tiesioginė tyčia paimti kyšį. Be to, nėra jokių duomenų, kad R. A. mamai ligoninėje būtų buvusios sudarytos kažkokios išskirtinės sąlygos. R. A. pinigus V. G. davė už tai, kad ji buvo sąžininga, visada informuodavo, paaiškindavo, kokių reikia dokumentų, sulaukdavo daug patarimų. Šiuo atveju po mamos mirties duoti R. A. pinigai, pasak jos, buvo dėkingumo išraiška ir to būtų norėjusi mama. Nors V. G. priimdama iš R. A. pinigus elgėsi netinkamai, tačiau jai galėtų būti taikoma drausminė atsakomybė, o ne baudžiamoji atsakomybė.

30. V. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jos atsakomybę dėl kyšio paėmimo iš J. D., D. M., R. B. ir Z. S. lengvina tai, jog ji pripažino ir gailisi padariusi nusikalstama sveikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybe, kai ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu.

31. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą dėl iš D. M. priimto kyšio dydžio teigiama, jog ar inkriminuojamas 400 eurų, ar 200 eurų kyšis, įtakos nusikaltimo kvalifikacijai neturi. V. G. davė nuoširdžius parodymus dėl kyšio dydžio, pati nuosprendžio neskundė šioje dalyje, todėl prokuroro argumentai, jog V. G. nurodyta kyšio suma turi tiesioginę įtaką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo dydžiui, yra nepagrįsti.

32. V. G. nurodo, jog atmetus prokuroro apeliacinį skundą dėl V. G. kaltės priėmus kyšį iš R. A. ir dėl kyšio sumos iš D. M., nesikeičia konfiskuotinos sumos dydis – 600 eurų, todėl ir šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas turi būti atmestas.

33. Atsiliepime į V. Č. apeliacinį skundą, V. G. nurodo, jog ji jokio kyšio iš V. Č. nepriėmė, jos parodymus patvirtino ir V. Č., kuris nurodė, jog jai ant stalo padėjo voką su medicininiais dokumentais, o byloje esančioje filmuotoje medžiagoje neužfiksuota, kad V. Č. būtų davęs kyšį, nėra jokių garso įrašų, kuriuose girdėtųsi, kad V. Č. su ja kalbasi apie kyšį, nėra jokių liudytojų, kurie patvirtintų, jog V. Č. davė kyšį. Taigi, nei V. Č., nei V. G. veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

34. Atsiliepime į V. G. apeliacinį skundą, V. G. nurodo, jog su V. G. kabinete kalbėjosi tik dėl jo dukters S. G. transportavimo į Kauną, ji jokio kyšio iš V. G. nepriėmė ir V. G. jos nepapirko. Pastarasis jai padėjo lapelį su užrašytu telefono numeriu, ką patvirtino pats V. G.. Byloje esančioje filmuotoje medžiagoje nėra įrašų, kuriuose matytųsi, jog V. G. duoda V. G. kyšį, nėra jokių garso įrašų, kuriuose girdėtųsi, kad V. G. su V. G. kalbasi apie kyšį, nėra jokių liudytojų, kurie patvirtintų, kad V. G. davė V. G. kyšį. Taigi, nei V. G., nei V. G. veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

35. Išvadas dėl apkaltinamojo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas padarė pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t.y. įrodymus vertino selektyviai, atsietai nuo kitų bylos duomenų, suabsoliutindamas V. Č. ir V. G. susitikimų su V. G. vaizdo įrašus, jų nepalygino ir nevertino su kitais bylos duomenimis, tai yra V. Č., V. G. ir V. G. parodymais, liudytojų A. Č., O. G. parodymais. Nesant galimybės objektyviai nustatyti perduoto nežinomo objekto turinio (V. G. atveju perduotas lapelis su užrašytu telefono numeriu, o V. Č. atveju – vokas su medicininiais dokumentais) negalima vienareikšmiškai konstatuoti ir daryti išvados, kad tai yra atlygis (kyšis) bei neleidžia daryti išvados, jog V. G. suvokė gaunanti kyšius.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistųjų V. Č. ir V. G. apeliaciniai skundai atmetami.

36. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad prokuroro apeliacinis skundas dėl V. G. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšis iš R. A.) yra pagrįstas, todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados prokuroro skundžiamoje nuosprendžio dalyje neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl šioje dalyje išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu V. G. pagrįstai buvo pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalies dėl dalies nusikalstamų veikų (dėl kyšio paėmimo iš J. D., D. M., R. B. ir Z. S.), tačiau teismas nepagrįstai nuosprendyje nustatė V. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Ši skundžiama nuosprendžio dalis keičiama nurodant, kad V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl minėtų nusikalstamų veikų nenustatyta (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuteistųjų V. Č. ir V. G. apeliaciniai skundai pripažįstami nepagrįstais, todėl atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalies (kyšis iš R. A.)

37. Prokuroras M. J. apeliaciniu skundu nurodo, kad nuosprendžio motyvai, jog R. A. yra oficialiai teikusi paramą Ligoninei tiek asmeninėmis lėšomis, tiek ir darbovietės suaukotais pinigais, kad po mamos mirties V. G. įteiktas darbo kalendorius su jame esančiais pinigais buvo dėkingumo išraiška, dėl ko teismas konstatavo, kad V. G. neturėjo tyčios priimti kyšį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Mano, kad tokiu vertinimu teismas suformulavo naują būtiną požymį kriminalizuojantį veiką - kyšį paėmęs asmuo prieš atlikdamas teisėtą veiksmą turi suprasti, jog už tą veiksmą jam bus duotas neteisėtas atlygis. Su tokiu vertinimu apeliantas nesutinka ir laiko jį pertekliniu reikalavimu įrodinėjant kaltę. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

38. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. 2022 m. liepos 22 d., apie 10.18 val., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Ligoninės direktore ir teikdama viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, savo darbo kabinete, esančiame Ligoninės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su R. A.. Šio susitikimo metu buvo slapta daromi vaizdo ir garso įrašai, iš kurio matyti, kad susitikimo metu R. A. pasako: „Palaukit, aš nuoširdžiai sakau, už tai, kad mano mama išėjo oriai, tik tau dėkinga, supranti?“ ir iš karto po šios frazės atverčia bloknotą, išima iš jo voką ir pasako: „čia yra slaugai“. Šį voką paduoda V. G.. Vėliau išima iš bloknoto kitą voką, parodo jį V. G. ir įdeda atgal į bloknotą. R. A. pasako: „čia yra tau. Ir tai yra nuoširdžiai.“ R. A. paduoda bloknotą V. G., kuri padeda jį ant savo darbo stalo. Teisėjų kolegija išanalizavusi vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotą R. A. ir V. G. elgesį bei pokalbių turinį susitikimo metu, palyginusi šiuos duomenis su nuteistosios bei R. A. parodymais, padarė išvadą, kad V. G. iš R. A. priėmė atlygį už pageidaujamą teisėtą jos veikimą (t. y. R. A. mamai L O. K., buvusiai Ligoninės pacientei, tinkamai buvo suteiktos medicininės paslaugos).

40. Pažymėtina ir tai, kad V. G. pirmą kartą duodama paaiškinimus 2023 m. balandžio 25 d. iš R. A. gautą atlygį už pastarosios mamai L. O. K. suteiktas paslaugas įvardino, kaip kyšį. Kad atlygis buvo už V. G. teisėtą veikimą patvirtino ir pati R. A..

41. Be to, 2022 m. rugpjūčio 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole fiksuotos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad voke, kuris buvo įvardintas - „slaugai“, buvusios lėšos įforminamos, kaip auka įstaigai, t. y. ligoninėje surašytas 2022 m. liepos 22 d. kasos pajamų orderis Serija PGL Nr.. (duomenys neskelbtini). Kitas vokas, kuris buvo bloknote, sąmoningai nuslepiamas, t. y. V. G. kitą voką įsideda pas save į rankinę.

42. Teismų praktikoje pasisakyta, jog duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-942/2022). Tačiau kaltininkų (papirkėjo ir kyšio priėmėjo) veika dėl to netampa nepavojinga. Taigi teismų praktikoje yra laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad papirkėjo dėkingumas už kyšio priėmėjo vaidmenį (realų ar įsivaizduojamą), kuris yra išimtinai susijęs būtent su pastarojo pareiginių funkcijų vykdymu, yra pakankamas pagrindas, kartu su kitais nustatytais požymiais leidžiantis konstatuoti BK 225 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą. Taigi, vien tai, kad R. A. davė kyšį V. G. jau po gydymo paslaugų teikimo (praėjus dviem savaitėms po R. A. mamos mirties), tokiu būdu išreiškiant dėkingumą, niekaip nešalina baudžiamosios atsakomybės. Duodant voką su pinigais, R. A. aiškiai įvardijo priežastį, jog kyšis yra duodamas už tai, jog jos motinai buvo tinkamai teikiamos medicininės paslaugos, kas rodo, jog V. G. suprato duodamo kyšio esmę. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino V. G. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšis iš R. A.).

Dėl nustatytos V. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo ir bausmės skyrimo

43. Prokuroras M. J. nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl jų. Nesutinka, kad dėl kyšio paėmimo iš J. D., D. M., R. B. ir Z. S. ji prisipažino nuo tada, kai davė pirmuosius parodymus. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

44. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tik tuomet, jei teismas nustato bent vieną iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Teismų praktikoje nurodoma, kad deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

45. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 4 kartus: 2022 m. rugpjūčio 17 d. (ji atsisakė duoti parodymus ir dėl kaltės nepasisakė), 2022 m. gruodžio 21 d. (atsisakė duoti parodymus), 2023 m. balandžio 20 d. (atsisakė duoti parodymus), 2023 m. balandžio 25 d. apklausos metu ji pateikė rašytinius parodymus, kur dalį veikų (dėl kyšių iš J. D., D. M., R. A. ir Z. S. epizodai) pripažino, likusių veikų nepripažino. Pažymėtina ir tai, kad V. G. gynėjui 2023 m. sausio 26 d. ir 2023 m. balandžio 21 d. buvo pateikti susipažinimui J. D., R. A., D. M. (2023-01-26 supažindinimo metu) bei Z. S. (2023-04-21 supažindinimo metu) apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolai, nors tuo metu ikiteisminis tyrimas dar nebuvo baigtas. Būtent po susipažinimo su dalimi bylos medžiagos ir buvo pateikti V. G. rašytiniai parodymai ir dėl dalies veikų (dėl kyšių iš J. D., D. M., R. A. ir Z. S.) V. G. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad V. G. kaltę pripažino ne dėl to, kad nuoširdžiai gailisi, o dėl to, kad buvo priremta byloje surinktų įrodymų - J. D., D. M., R. A. ir Z. S. apklausų protokolų, kuriuose buvo nurodyta, kad V. G. buvo duoti kyšiai. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltę dėl kyšio paėmimo iš R. B. V. G. pripažino tik 2023 m. gegužės 11 d., t. y. po to, kai 2023 m. gegužės 10 d. jos gynėjas susipažino su visa bylos medžiaga.

46. Išanalizavus bylos medžiagą, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl kyšio paėmimo iš J. D., D. M., R. B. ir Z. S. buvo neteisingas ir nepagrįstas. Tokią išvadą pagrindžia pirmiau teisėjų kolegijos nurodytos aplinkybės. Vien prisipažinimo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui nepakanka ir tai patvirtina jau išdėstyta galiojanti teismų praktika. V. G. viso proceso metu minimizavo savo vaidmenį, vengė išsamiai atskleisti nusikaltimo faktines aplinkybes, nepripažino dalies inkriminuotų nusikalstamų veikų, savo parodymus derino prie byloje objektyviai nustatytų aplinkybių, kaltę pripažino tik surinkus jos kaltę pagrindžiančius duomenis. Akivaizdu, kad V. G. gailisi dėl šiuo metu jos atžvilgiu susidariusios neigiamos situacijos, o ne dėl to, kokią žalą ji padarė sukeldama visuomenės nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. Dėl to, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad nuteistoji V. G. prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytas veikas dėl kyšio paėmimo iš J. D., D. M., R. B. ir Z. S. ir nuoširdžiai gailisi.

47. Be to, pašalinus iš nusikalstamų veikų dėl kyšio paėmimo iš J. D., D. M., R. B. ir Z. S. nuteistosios V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, V. G. už minėtus nusikaltimus paskirtų bausmių nėra pagrindo keisti, nes jos paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų. Apeliacinio teismo vertinimu, tik tokios rūšies ir dydžio bausmėmis bus įmanoma V. G. atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

48. Pripažinus V. G. kalta dėl kyšio paėmimo iš R. A., keičiasi ir konfiskuotinos sumos dydis, t. y. iš V. G. konfiskuotina ne 600 Eur, o 1000 Eur, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Dėl kyšio, paimto iš D. M., dydžio

49. Prokuroras M. J. nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti kyšio iš D. M. sumą. Priešingai nei vertino teismas D. M. parodymai viso proceso metu buvo pakankamai nuoseklūs, nurodant, jog davė 400 Eur kyšį. Duomenų, kad D. M. turėtų pagrindą apkalbėti V. G. nenustatyta. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

50. Pažymėtina, kad V. G. padaryta nusikalstama veika dėl kyšio priėmimo iš D. M. yra įrodyta kaltinamosios V. G. ir įtariamosios D. M., kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą parodymais, 2022 m. rugpjūčio 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu ir kitais byloje surinktais duomenimis. Be to, V. G. nusikalstamą veiką šioje dalyje pripažino, tačiau nesutiko su gauto iš D. M. kyšio suma nurodydama, kad priėmė iš D. M. 200 Eur kyšį.

51. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir, ją įvertinęs kaip pakankamą, daryti sprendime išdėstytas išvadas. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo vertinimas apima du momentus, t. y. ar jų pakanka kiekvienam nusikalstamos veikos požymiui įrodyti, taip pat ar jų pakanka iš to išplaukiančiai išvadai – visų konkrečios veikos požymių buvimui kaltinamojo veikoje įrodyti. Nesurinkus byloje įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-1073/2023).

52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog D. M. parodymai viso proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs. Pirminėje apklausoje 2022 m. rugpjūčio 29 d. ji nepripažino davusi V. G. kyšį ir nurodė, kad voke buvo apmokėjimas už slaugą, už 8 dienas, nurodė, kad sumos tiksliai neatsimena (t. 6, b. l. 104-108). Antrojoje apklausoje 2022 m. lapkričio 30 d. įtariamoji D. M. jau iškėlė versiją, kad voke buvo 400 Eur kupiūromis po 100 Eur, tai buvo apmokėjimas už 8 dienas, nes internete skaitė, jog 1 diena kainuoja 50 Eur (t. 6, b. l. 137-140). Vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo jau nurodė, kad davė kyšį 400 Eur, tačiau kokiomis kupiūromis buvo pinigai tiksliai neatsimena. Taigi, kaip matyti D. M. antroje apklausoje sumą įvardijo pagal tai, ką skaitė internete.

53. Pažymėtina, kad iš 2022 m. rugpjūčio 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. G. buvo duodamas vokas su pinigais, tačiau šis vokas nebuvo paimtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl nėra galimybės nustatyti kokia tiksli suma buvo voke. Taip pat byloje nėra kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių D. M. V. G. duotame voke 400 Eur sumą.

54. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad kyšio sumą sudarė V. G. nurodomi 200 Eur. Teigti, kad kyšio suma buvo 400 Eur kaip, kad nurodo prokuroras, nėra pagrindo.

Dėl V. Č. veikos kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalies

55. Apeliantas V. Č. nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir vertino į bylą pateiktus įrodymus bei padarė procesinius pažeidimus, dėl ko priėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendis paremtas tik slapta padarytu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad V. Č. perduoda V. G. voką. Ikiteisminio tyrimo nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. Č. perdavė, o V. G. priėmė kyšį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

56. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamą nuosprendį, tinkamumo yra nepagrįstos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ištyrė visus byloje esančius įrodymus (nuteistųjų, liudytojų parodymus, slaptų veiksmų atlikimo metu užfiksuoto vaizdo ir garso įrašą, kitus byloje esančius įrodymus), pasisakė dėl jų patikimumo ir pakankamumo, įrodomosios reikšmės (kokias faktines bei teisines aplinkybes šie duomenys patvirtina) ir savo išvadas dėl apelianto V. Č. kaltės padarius BK 227 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką pagrindė šių bylos duomenų visumos vertinimu. Teismas taip pat analizavo nuteistųjų V. Č. ir V. G. parodymų turinį, jų keliamas versijas dėl susitikimo metu perduodamo voko turinio ir motyvuotai jas atmetė. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Č. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BK 227 straipsnio 4 dalyje nurodytos nusikalstamo veikos požymių jo veiksmuose. Didelė dalis apeliacinio skundo argumentų susijusi būtent su aplinkybės, kad V. Č. perdavė V. G. kyšį (pinigus), nustatymu, skunde dėstant ir aptariant bylos duomenis, kurie, nuteistojo nuomone, šią išvadą paneigia. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį ir dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. Č. kaltu duodant kyšį.

58. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. kabinete buvo slapta daromi vaizdo ir garso įrašai, iš jų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. V. Č. įėjęs į kabinetą pas V. G., laiko ranką kišenėje, tarsi, jausdamasis nejaukiai, nekantriai. Pusiau perlenktas vokas yra perduodamas staigiu judesiu ir slepiamas po ant V. G. stalo buvusiu darbo kalendoriumi tuo pačiu metu prašant „daktare, jeigu galima, kažkuo padėkite, padėkite“, į ką V. G. atsakė, jog „viską padarysim, vaikeli. Gerai.“, V. Č. atsakė „Labai jums didelis dėkui“. Vėliau V. G. išsitraukusi jai V. Č. paduotą voką iš po darbo kalendoriaus jį kartu su ant stalo buvusiais pinigais pasideda dešinėje pusėje apačioje, galimai į rankinę, nes V. Č. išėjus matoma, kaip ji iš ten kažką ima, girdimas metalo, galimai raktų skambesys, tai padariusi pasako „gerai“.

59. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotą V. Č.ir V. G.elgesį bei pokalbių turinį susitikimų metu, palygino šiuos duomenis su nuteistųjų parodymais, aiškinant, kas buvo perduota V. G., taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad V. Č. paduodamas voką nieko nepasakė dėl jo turinio bei neaiškino, kad tai yra medicininiai dokumentai, o atvirkščiai, išreikšdamas dėkingumą už teisėtą V. G. veikimą davė kyšį. V. Č. nurodė, kad jam perduoto voko turinys nebuvo žinomas, jam voką liepė nuvežti žmona A. Č.. Apklausta liudytoja A. Č. nurodė, kad voko turinį žinojo O. G., kuri apklausta liudytoja nurodė, kad voką susidėjo velionis V. G.. Šių duomenų visuma, susieta į logišką ir nuoseklią grandinę, leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad V. Č. davė V. G. atlygį už pagalbą, kad V. J. G. būtų suteiktos Ligoninės medicininės paslaugos, kurios kaip matyti iš 2022 m. lapkričio 11 d. kratų metu paimtų dokumentų apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 129-142) V. J. G. ir buvo suteiktos tą pačią dieną po gauto iš V. Č. kyšio – 2022 m. rugpjūčio 12 d. 14.51 val., ir paneigti nuteistųjų versijas apie tai, kad buvo perduodami kiti daiktai (medicinine informacija, vaistų receptai ir kt.), o ne kyšis.

60. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad jis nežinojo voko turinio bei manė, kad tai yra medicininiai dokumentai. Priešingai, iš V. Č. elgesio paduodant voką bei pokalbio su V. G. matyti, kad tiek V. Č., tiek pati V. G. žinojo, kas yra voke, nes nei vienam nekilo klausimų dėl jo turinio. Be to, paduodant voką V. Č. nenurodė, kad tai yra medicininiai dokumentai, kurie yra svarbūs tolimesniam V. J. G. gydymui. Vaizdo įrašuose užfiksuotas apelianto elgesys aiškiai indikuoja, jog jis suprato duodantis V. G. nepagrįstą atlygį už tai, jog V. J. G. būtų suteiktos Ligoninės medicininės paslaugos. Šiuo pagrindu atmestini ir deklaratyvūs apelianto teiginiai, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog jis būtų suvokęs duodantis kyšį.

61. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abejonės, kurių teismui nepavyko pašalinti naudojantis BPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, buvo įvertintos V. Č. naudai. Pirmosios instancijos teismui, nenustačius konkrečios perduodamo kyšio vertės, buvo nuspręsta laikyti, kad jis yra mažesnės negu 1 MGL vertės, t. y. taikyti švelniausią baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą nustatantį baudžiamąjį įstatymą (BK 227 straipsnio 4 dalis).

Dėl V. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalies

62. Apeliantas V. G. nurodo, kad teismo išvada dėl jo kaltės nėra paremta nei vienu leistinu įrodymu. Vidinis teisėjo įsitikinimas negali būti įrodymas baudžiamajame procese, kadangi galiojantys įstatymai nenustato tokio pobūdžio duomenų gavimo būdo, juolab, kad tokio įsitikinimo negalima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais. Todėl nenustačius pinigų (kitų vertybių) perdavimo fakto, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, sudėties. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais.

63. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamą nuosprendį, tinkamumo yra nepagrįstos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ištyrė visus byloje esančius įrodymus (nuteistųjų, parodymus, slaptų veiksmų atlikimo metu užfiksuoto vaizdo ir garso įrašą, kitus byloje esančius įrodymus), pasisakė dėl jų patikimumo ir pakankamumo, įrodomosios reikšmės (kokias faktines bei teisines aplinkybes šie duomenys patvirtina) ir savo išvadas dėl apelianto V. G. kaltės padarius BK 227 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką pagrindė šių bylos duomenų visumos vertinimu. Teismas taip pat analizavo nuteistųjų V. G. ir V. G. parodymų turinį, jų keliamas versijas dėl susitikimo metu perduodamo lapelio, ant kurio užrašytas telefono numeris ir motyvuotai jas atmetė. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BK 227 straipsnio 4 dalyje nurodytos nusikalstamo veikos požymių jo veiksmuose. Didelė dalis apeliacinio skundo argumentų susijusi būtent su aplinkybės, kad V. G. perdavė V. G. kyšį (pinigus), nustatymu, skunde dėstant, jog byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Nagrinėdama bylą V. G. apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija dar kartą įvertina byloje ištirtus įrodymus bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl V. G. kaltės duodant kyšį.

64. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. kabinete buvo slapta daromi vaizdo ir garso įrašai, iš jų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. V. G. būdamas V. G. kabinete, visą laiką laiko dešinę ranką dešinėje šortų kišenėje, stebi aplinką. Tada atsisukęs į duris, apsižvalgęs, pasilenkęs staigiu judesiu pakiša nenustatytą objektą po ant V. G. stalo buvusiais dokumentais, kuriuos dar užstumia ant padėto objekto. Tai matydama V. G. lyg ir prieštarauja, sako: „ne“, tačiau nekliudo V. G. padėti nenustatyto dydžio kyšį po jos dokumentais, jo iš ten neištraukia, kol V. G. ir po jo atėjusi Ligoninės darbuotoja neišeina iš jos darbo kabineto, o tada paduotą kyšį staigiu judesiu, pakėlusi dokumentus įsideda po stalu dešinėje pusėje, kur prieš tai buvo stebima jos rankinė.

65. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotą V. G. ir V. G. elgesį bei pokalbių turinį susitikimų metu, palygino šiuos duomenis su nuteistųjų parodymais, aiškinant, kas buvo perduota V. G., taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad V. G. padėdamas nenustatyto dydžio kyšį po V. G. dokumentais nieko nepasakė dėl jo turinio bei neaiškino, kad tai jo telefono numeris. V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė, kad ten buvo lapelis su jo telefono numeriu, nes jo dukros istorijoje jo numerio nebuvo. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad paliko telefono numerį tik tam, kad norėjo gražią moterį pakviesti atsigerti kavos ir kad ji jam paskambintų. Kaip matyti, viso proceso metu V. G. parodymai nebuvo nuoseklūs, iš pradžių jis teigė, jog paliko savo telefono numerį dėl to, jog jo nebuvo dukros istorijoje, vėliau nurodė, jog telefono numerį jis paliko, nes norėjo pakviesti gražią moterį atsigerti kavos. Tokie V. G. paaiškinimai logiškai nedera su jo elgesiu, t. y. paduodant lapelį su užrašytu telefono numeriu bei norint susitikti su moterimi, natūralu, jog lapelis su telefono numeriu neturėtų būtų slepiamas po daiktais ar dokumentais, esančiais ant gydytojos stalo. Be to, pokalbyje V. G. neužsiminė V. G. apie norą pakviesti kavos ar užuominą, kad palieka telefono numerį. Šių duomenų visuma, susieta į logišką ir nuoseklią grandinę, leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad V. G. davė V. G. atlygį už pagalbą, kad V. G. dukrai S. G. būtų suteiktos Ligoninės medicininės paslaugos ir paneigti nuteistųjų versijas apie tai, kad buvo perduodami kiti daiktai (telefono numeris), o ne kyšis.

66. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog buvo pažeista nekaltumo prezumpcija ir nenustačius, kad buvo perduoti pinigai V. G., negalima išvada, jog tai buvo kyšis (materialinę vertę turintis objektas). Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tačiau pažymėtina, kad prieš nuspręsdamas, jog dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, teismas turi dėti protingas pastangas šioms abejonėms pašalinti. O vadovaujantis in dubio pro reo taisykle, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-628/2022). Tokie patys iš nekaltumo prezumpcijos kylantys reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir kvalifikuojantiems požymiams ir kitiems sudėties požymiams, kurie diferencijuoja baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju, esant pagrįstų abejonių dėl griežtesnę baudžiamąją atsakomybę lemiančių teisinių požymių buvimo, gali būti inkriminuojami tik švelnesnę baudžiamąją atsakomybę lemiantys teisiniai požymiai, dėl kurių buvimo tokių abejonių nėra.

67. Pažymėtina, kad įstatymo nuostatos nesieja kyšio išskirtinai tik su pinigais ar materialią (ekonominę) vertę turinčiais objektais. Tai, kad baudžiamojo proceso metu nepavyksta nustatyti, koks konkrečiai objektas valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui buvo perduotas, savaime neužkerta kelio taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą. Kyšio dalyku gali būti bet kokia forma išreikšta nauda – svarbu nustatyti, kad ši nauda yra gaunama kaip atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo veikimą arba neveikimą. Be to, kyšis turi turėti tam tikrą ekonominę vertę rinkoje, egzistuojančią objektyviai. Kyšį sudaranti nauda paprastai pagerina ją gaunančio asmens turtinę padėtį arba patenkina kitus jo interesus. Šioje konkrečioje byloje nustatytas faktinių aplinkybių kontekstas rodo, kad buvo perduotas turtinis atlygis, tik tiksliai nenustatytas turtinio atlygio dydis.

68. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodyta, kad kaltinimas toks, koks jis pateiktas kaltinamajame akte – jog V. G. davė, o V. G. priėmė ne mažesnį nei 100 Eur vertės kyšį nepasitvirtino ir yra akivaizdžiai grįstas prielaidomis, spėliojimais ir analogija į ankstesnį V. G. elgesį, todėl laikė neįrodytu, nes nėra tiksliai matomas V. G. V. G. perduotas objektas ir negalima tvirtinti, kad tai buvo perlenkta 100 Eur kupiūra.

69. Vadovaujantis minėtomis teismų praktikos nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad nagrinėjamoje byloje liko nepašalintų abejonių. Vaizdo įrašuose užfiksuotas apelianto elgesys aiškiai indikuoja, jog jis davė nenustatytos vertės turtinį atlygį V. G. už pagalbą, kad V. G. dukrai S. G. būtų suteiktos Ligoninės medicininės paslaugos. Šiuo pagrindu atmestini ir deklaratyvūs apelianto teiginiai, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog jis būtų davęs kyšį (t. y. 100 Eur V. G.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abejonės, kurių teismui nepavyko pašalinti naudojantis BPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, buvo įvertintos V. G.naudai. Visų pirma, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog buvo perduodami būtent 100 Eur vertės kyšis, pašalino šią aplinkybę iš veikos aprašymo. Be to, nenustačius konkrečios perduodamo kyšio vertės, vadovaujantis ta pačia taisykle, buvo nuspręsta laikyti, kad jis yra mažesnės negu 1 MGL vertės, t. y. taikyti švelniausią baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą nustatantį baudžiamąjį įstatymą (BK 225 straipsnio 4 dalis).

70. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. G. atžvilgiu tinkamai atliko BPK įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, nepažeidė BPK nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.

Dėl V. G. paskirtos bausmės

71. Apeliacinės instancijos teismui papildomai pripažinus V. G. kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšis iš R. A.), spręstinas už šią nusikalstamą veiką skirtinos bausmės klausimas, taip pat iš naujo spręstini bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės skyrimo klausimai. Už BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

72. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. G. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra.

73. Spręsdama V. G. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšis iš R. A.) skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, V. G. padarė apysunkį nusikaltimą, ji nėra teista (t. 5, b. l. 200-202), galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo (t. 5, b. l. 203-204), dirba VšĮ „Pasvalio ligoninėje“ šeimos gydytoja. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajai pagal BK 225 straipsnio 1 dalį skirtina švelniausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam - 250 MGL, atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatytus baudos dydžius.

74. Skirtinos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas (BK 225 straipsnio 1 dalis) subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis) bei apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu) su veikomis (BK 225 straipsnio 4 dalis), kurios labai skiriasi pagal pavojingumą.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl V. G. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšis iš R. A.) ir dėl to priimti naują nuosprendį:

V. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšis iš R. A.) ir paskirti bausmę –250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal kitas veikas paskirta ir subendrinta bausme, ir paskirti V. G. galutinę subendrintą 960 MGL (48 000 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. 07.02 val. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. 13.51 val. (vieną dieną), jį prilyginant 2 MGL, t.y. 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudai ir laikyti, kad V. G. nesumokėta baudos dalis sudaro 47 900 Eur.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria V. G. vadovaujantis BK 72 straipsniu, taikytas turto konfiskavimas, ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. G. konfiskuoti 1000 Eur kaip nusikalstamų veikų rezultatą.

Pašalinti iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio aprašomosios dalies, nuteistosios V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad nuteistoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo nustatytas veikas (dėl kyšio paėmimo iš J. D., D. M., R. B. ir Z. S.) ir nuoširdžiai gailisi, nurodant, kad V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų V. Č.ir V. G.apeliacinius skundus atmesti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Kristina Latožienė

Valdas Petras Meidus