Civilinė byla Nr. e2S-174-544/2024
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01379-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; 3.5.14
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-304-724/2024 pagal pareiškėjo J. V. patikslintą prašymą dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdymui atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas patikslintu prašymu prašė: 1) išreikalauti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo J. V. 2011 m. rugsėjo 30 d. prašymą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio bus matyti, kad civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusi 2002 m. spalio 22 d. nutartis buvo pateikta vykdyti antstolio L. J. kontoros Visagino skyriui; 2) atstatyti praleistą civilinės bylos Nr. P-(duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto pateikimo vykdyti 5 metų senaties terminą, pripažinus, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 3) išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninėmis ryšių priemonėmis; 4) išdavus vykdomąjį raštą, leisti jam Utenos apylinkės teisme Visagino rūmuose atsiimti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusią 2002 m. spalio 22 d. nutartį popierinėje formoje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2002 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutartis) iš skolininko S. B. priteisė 14,48 Eur (50 Lt) vykdymo išlaidų pareiškėjo naudai. Pareiškėjas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 21 metus nesikreipė į teismą, kadangi antstoliai V. M., N. D., o nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. – ir antstolis L. J. vykdė priverstinį 14,48 Eur (50 Lt) administravimo išlaidų išieškojimą pagal Nutartį, t. y. antstoliai nelaikė, kad Nutartis nėra vykdomasis dokumentas. Neįvykdytą Nutartį antstolis L. J. jam grąžino tik 2019 m. kovo 20 d., todėl sąmoningai 5 metų senaties termino nepraleido.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2024 m. sausio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. V. prašymą atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti ir atsisakė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nustatė, kad 2002 m. spalio 22 d. Visagino miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko S. B. priteisė 14,48 Eur (50 Lt) administravimo išlaidų išieškotojo J. V. naudai. Nurodė, kad duomenų, jog kartu su teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškšojimo iš S. B. 2011 m. spalio 18 d. antstoliui L. J. buvo pateikta vykdyti bei buvo vykdoma ir minėta nutartis, nėra.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Nutartį teismui pateikė tik 2023 m. gruodžio 29 d. Vykdomojo rašto išdavimo klausimui spręsti teismas taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) 606 straipsnio 2 dalies normą, pagal kurią vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nustatė, kad Nutarties pateikimo vykdyti terminas pasibaigė 2007 m. spalio 22 d.
6. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą praleido daugiau 15 metų, todėl, vadovaudamasis 646 straipsnio 6 dalimi, atsisakė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą pasibaigus CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytam vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminui. Teismas taip pat nenustatė pagrindo pareiškėjui atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, kaip tą numato CPK 608 straipsnis, konstatavęs, jog terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo nerūpestingumo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-304-724/2024 ir prašymą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir prieštarauja įstatymui, nes teismas jo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. P(duomenys neskelbtini) išnagrinėjo neatidžiai, neišsamiai, nenagrinėjo elektroninės vykdomosios bylos VĮ Registrų centre duomenų, o toje byloje yra jo 2011 m. rugsėjo 30 d. prašymas, kurio priedu buvo jo antstoliui vykdyti pateikta Nutartis.
9. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje klaidingai nurodė vykdomosios bylos numerį, nurodymas, kad jis yra Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini) nors vykdomosios bylos buvęs numeris turi būti Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Tvirtina, kad Nutartį su 2011 m. rugsėjo 30 d. prašymu pateikė vykdyti antstolio L. J. kontorai, ką įrodo prie atskirojo skundo pridėto 2011 m. rugsėjo 30 d. prašymo kopijos 3-čias punktas. Anstolis L. J. jam nutartis grąžindavo su patvarkymais apie vykdomojo rašto grąžinimą, tačiau apie tai įrašų patvarkyme nedarydavo. 2009 m. liepos 16 d. sąrašo duomenys patvirtina, kad be jokio vykdomojo dokumento apelianto naudai iš skolininko N. S. antstolis išieškojo 9,98 Eur (34,46 Eur) administravimo išlaidas ir 0,23 Eur (0,80 Lt) banko komisinį mokestį.
11. Apeliantas teigia, kad jis sąmoningai nėra praleidęs 5 metų senaties terminą prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikti, kadangi antstolis L. J. pagal antstolių skolų išieškojimų praktiką ilgai vykdė teisėtą išieškojimą pagal Nutartį. Pažymėjo, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl analogiškų 14,48 Eur (50 Lt) administravimo išlaidų išieškojimo laikė vykdomuoju dokumentu ir vykdė išieškojimą.
12. Paaiškino, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, kad antstolis L. J. nuo 2011 m. spalio 18 d. vykdė išieškojimą pagal Visagino miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nors iš tikrųjų antstolis išieškojimą vykdė nuo 2011 m. spalio 5 d. (tą įrodo anspaudas esantis ant 2011 m. rugsėjo 30 d. prašymo). Taip pat šiame išraše neteisingai nurodoma ir išieškoma suma – 1838,46 Eur, kuri iš tikrųjų turi būti 1898,41 Eur (1838,46 Eur (6347,82 Lt) (teismo įsakymu priteista skola) + 45,47 Eur (157 Lt) (2011 m. rugsėjo 29 d. apelianto antrą kartą sumokėtos administravimo išlaidos (atskirojo skundo priedas Nr. 3) + 14,48 Eur (50 Lt) (administravimo išlaidas pagal 2002 m. spalio 22 d. nutartį).
13. Nurodė, kad teismas nenurodydamas teisinio pagrindo konstatavo, jog 2002 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2002 m. spalio 22 d., o senaties terminas baigėsi 2007 m. spalio 22 d. Kadangi antstolis jam neįvykdytą Nutartį sugrąžino 2019 m. kovo 20 d., tai jis, 2023 m. lapkričio 29 d. kreipdamasis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 5 metų senaties termino nepraleido.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pagrindų nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama pareikšto atskirojo skundo ribose (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) 2011 m. rugsėjo 30 d. prašymą antstolio L. J. kontorai dėl išieškojimo iš S. B.; 2) antstolio L. J. apeliantui išduotą 2009 m. liepos 16 d. skolininkų sąrašą ir vykdomus išieškojimus; 3) 2011 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pavedimo kopiją, kuriuo apeliantas antstoliui L. J. sumokėjo 45,47 Eur (157 Lt) administravimo išlaidų.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prie atskirojo skundo pateikti dokumentai, yra susiję su apeliacijos dalyku, nėra pagrindo manyti, kad naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą ar sudarys sąlygas proceso dalyvių procesinių teisių suvaržymui ar apribojimui, todėl apelianto su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai yra priimami ir vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
18. Nagrinėjamojos bylos apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą ir išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal 2002 m. spalio 22 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Šios bylos bei Teismų informacinės sistemos Liteko antstolių informacinės sistemos registro duomenys rodo, kad 2002 m. gegužės 20 d. Visagino miesto apylinkės teismo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta iš skolininko S. B. išieškoti kreditoriui J. V. 1838,46 Eur skolą. Dėl šio išiešktojimo nuo 2011 m. spalio 18 d. antstolio L. J. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užbaigta 2019 m. kovo 20 d. CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Visagino miesto apylinkės teismas 2002 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad išieškotojas J. V., pirmą kartą pateikdamas priverstiniam vykdymui Visagino miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. B., sumokėjo 50 Lt (14,48 Eur) administravimo išlaidų už įsakymo vykdymą. Skolininkas geruoju administravimo išlaidų negrąžino, todėl, atsižvelgiant į proceso įstatymo nuostatas, buvo tenkintas teismo antstolių kontoros prie Visagino miesto apylinkės teismo prašymas ir nutarta priteisti iš S. B. priteisti 50 Lt (14,48 Eur) administravimo išlaidų J. V. naudai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, jog Nutartis buvo priimta tik dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, daro išvadą, kad apeliantas J. V., kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, siekė iš esmės pradėti savarankišką vykdymo procesą dėl 2002 m. spalio 22 d. nutartimi nutartų išieškoti vykdymo išlaidų, skirtų konkrečiam tuo metu vykusiam vykdymo procesui.
21. Pažymėtina, jog CPK 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (LAT 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216-1075/2018). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka yra imperatyvi; vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus; CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais (LAT 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216-1075/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-5-916/2022).
22. Taigi, aukščiau nutartyje išdėstytos teisės aktų nuostatos ir jų pagrindu formuojama teismų praktika imperatyviai reglamentuoja, kad vykdymo procesas vyksta pagal teisės normas, kurios galioja vykdymo proceso veiksmų atlikimo metu, nesudarant galimybės vykdymo proceso dalyviams ar teismui vykdymo proceso klausimus spręsti savo nuožiūra.
23. CPK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Tokia įstatymo norma taip pat galiojo, kai pareiškėjas J. V. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2002 m. spalio 22 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo“ (Vyriausybės žinios, 1964, Nr. 19-139, 402 straipsnio 4 dalis (redakcija galiojanti nuo 2002 m. balandžio 6 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Nutartis buvo priimta išskirtinai tik dėl vykdymo išlaidų iš skolininko išieškojimo, pareiškėjo reikalavimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio pagrindu gali būti vykdomas savarankiškas vykdymo procesas, neatitinka galiojančių vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdymo išlaidų išieškojimą.
24. Konstatavus, jog šiuo atveju vykdomasis raštas pagal Nutartį negali būti išduotas, nespręstinas klausimas ir dėl termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto argumentų dėl termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo plačiau nepasisako ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
25. Vertinant apelianto atskirojo skundo arguemntus pažymėtina, kad CPK 611 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Taigi šiuo atveju civilinio proceso įstatymas nustato ir konkretų vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminą, kuris taip pat yra pasibaigęs.
26. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentą, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl analogiškų 14,48 Eur (50 Lt) administravimo išlaidų išieškojimo, laikė vykdomuoju dokumentu atmeta kaip nepagrįstą. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tik įpareigojo antstolį L. J. tinkamai įforminti vykdomųjų dokumentų grąžinimą, o ne nusprendė, kad pagal 2002 m. sausio 31 d. nutartį gali būti išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas savarankiškas priverstinio vykdymo procesas.
27. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad anstolis L. J. be jokio vykdomojo dokumento apelianto naudai iš skolininko N. S. yra išieškojęs jo sumokėtas 9,98 Eur (34,46 Eur) administravimo išlaidas ir 0,23 Eur (0,80 Lt) banko komisinį mokestį, neturi teisinės reikšmės šioje byloje, nes jie niekaip nesusiję su vykdomojo rašto išdavimu pagal Nutartį dėl kitos skolos iš kito skolininko išieškojimo.
28. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje neteisingai nurodė vykdomosios bylos numerį, datą, nuo kada prasidėjo vykdymo procesas, išieškomą sumą, atmetami kaip nepagrįsti ir neturintys esminės reikšmės ginčijamo klausimo išsprendimui. Visus minėtus duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis didesnę įrodomąją galią turinčiu oficialiu įrodymu – Registro išrašu iš teismų informacinės sistemos Liteko antstolių informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 197 straipsnio 2 dalis), kurio duomenimis, kol jie nenuginčyti, nėra pagrindo nesivadovauti.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
30. Remdamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybės ir argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė
