Dėl kelio servituto nustatymo atsakovui D. S., tretiesiems asmenims M. S., D. K.-S., D. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. K., J. B., S. S., A. S., V. S., B. S.

Civilinė byla Nr. 2A-144-425/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03296-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1;

(S)

2.4.4.9; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. bei trečiųjų asmenų atsakovo pusėje D. K.-S., D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-675-1103/2023 pagal ieškovių E. G., Z. Š. patikslintą ieškinį dėl kelio servituto nustatymo atsakovui D. S., tretiesiems asmenims M. S., D. K.-S., D. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. K., J. B., S. S., A. S., V. S., B. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė nustatyti 4.8200 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarnaujantis sklypas), priklausančiame atsakovui D. S. neterminuotą atlygintiną 4 m pločio 1000 kv. m ploto kelio servitutą pagal UAB „Geodera“ 2022 m. sausio 19 d. planą, pažymėtą S(4m) l000 kv. m., suteikiantį teisę žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Viešpataujantis sklypas), bei jame esančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) savininkams ir valdytojams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per servituto plane pažymėtą servitutą, patenkant į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini). ir jame esančius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovių E. G., Z. Š. lygiomis dalimis atsakovui D. S. vienkartinę 373 Eur kompensaciją dėl nustatymo kelio servituto jam priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovėms, trečiajam asmeniui M. S. priklauso 11,9900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Žemės sklype, esantys statiniai: gyvenamasis namas, klėtis, kiemo rūsys, tvartas, daržinė, ūkinis pastatas, kiti kiemo statiniai lygiomis dalimis po 1/2 dalį priklauso E. G. ir Z. Š. nuosavybės teise. Atsakovui D. S. asmeninės nuosavybės 2023 m. sausio 16 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 4,82 ha žemės sklypas su statiniais: gyvenamuoju namu, keturiais ūkiniais pastatais ir šuliniu, esančiais (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovės, atsakovui (iki dovanojimo sutarties sudarymo savininkui D. S.) uždraudus važiuoti keliu, einančiu į ieškovių sodybą, per žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), neteko galimybės naudotis nekilnojamuoju daiktu, įgyvendinti kitas nuosavybės teises. Vienintelis jų pažeistų teisių gynimo būdas yra servituto nustatymas atsakovo žemės sklype. Pagal archyvinę medžiagą privažiavimas į ieškovių namų valdą yra nurodytas iš šiaurinės žemės sklypo pusės, kaip bendro naudojimo kelias, kuris ateina nuo respublikinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini), per atsakovo žemės sklypą. Žemės sklypas buvo paženklintas 1992 m. kovo 30 d. 1993 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teisės natūra K. R. vardu, remiantis preliminariais matavimais, kurie įregistruoti viešajame registre, nurodyta kelio dalis 0,10 ha ploto. K. R. žemės sklypo formavimo byloje esančiame žemės sklypo plane prašomo nustatyti servituto vietoje yra įbraižytas kelias, plano eksplikacijoje nurodyta, kad taškuose 2-3 kelio plotis 4 m., taškuose 7-8 kelio plotis 4 m., keliais užimama teritorija 0,10 ha. Vėliau savininko prašymu buvo patikslintos minėto sklypo ribos, tačiau kelio dalis liko nepakitusi. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte 2005 m. balandžio 15 d. 9 p. kitos piliečių pastabos nurodyta: “pravažiuos keliu 4 m. į (duomenys neskelbtini)“ Buvęs sklypo savininkas R. M. sutiko, kad jo žemės sklypu pravažiuos kiti asmenys 4 m. pločio keliu į (duomenys neskelbtini). Pagal 2005 m. balandžio 15 d. abrisą (lauko brėžinys) per buvusio savininko R. M. sklypą numatytas kelias į valstybinį mišką.

4. Viešoje erdvėje prieinama informacija patvirtina faktą, kad kelias, vedantis į ieškovių žemės sklypą ir sodybą, eina pro atsakovo žemės sklypą. Analogiški duomenys fiksuoti Žemės reformos žemėtvarkos projekte, viešai prieinamame 2013 m. Eigirdų kadastro vietovės Laisvos žemės fondo žemės plane. Taigi, vienintelis, istorinis susisiekimo kelias į ieškovių žemės sklypą buvo numatytas šiaurinėje ieškovų ir trečiojo asmens žemės sklypo dalyje. Šiuo keliu nuo 1924 m., kuomet ieškovių seneliai pastatė sodybą, privažiavimas visuomet buvo iš sklypo šiaurės pusės, toks jis išliko iki šio ginčo.

5. Kelias, kuriuo ieškovės patenka į savo sodybą, ieškovės savo lėšomis ir darbu buvo pilnai įrengę, - padarytos sankasos, kelio pagrindas sutankintas, paklota žvyro danga. Savininkas D. S. žemės sklypą ir pastatus įsigijo 2017 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jau prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą turėjo matyti ir įvertinti, kad perkamą žemės sklypą kerta ieškovių ir trečiojo asmens naudojamas kelias. 2020 metais prasidėjo nesutarimai dėl ieškovių naudojamo kelio. D. S. siekdamas sutrukdyti ieškovių naudojimąsi keliu, nuo esamo kelio nustūmė žvyro dangą, kelio vietą suarė, užtvėrė, taip sudarydamas kliūtis ieškovėms naudotis keliu, o tuo pačiu metu patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei jame esančius pastatus.

6. Ieškovė E. G. nuolat gyvena jai priklausančiame name, todėl sudaromos kliūtys itin apsunkino galimybę privažiuoti prie turimos nuosavybės, tenkinti kasdienius asmeninius, socialinius poreikius, užtikrinti sveikatos poreikius, esant poreikiui, išsikviesti pagalbos tarnybas ir pan. Ieškovė Z. Š. sodybos pastatais daugiau naudojasi vasaros metu, taigi į sodybą atvyksta rečiau. 2023 m. sausio 16 d. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teisės į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), perleistos atsakovui D. S., kuris yra D. S. ir D. K. S. sūnus, todėl visą situaciją ir naudojimąsi keliu žino nuo 2017 metų, kuomet jo tėvai įsigijo žemės sklypą su pastatais.

7. Ieškovės nurodė, kad esamoje kelio vietoje nustatomas servitutas yra ekonomiškas, racionalus sprendimas, reikalaujantis mažiau kaštų servituto turėtojui. Alternatyvių privažiavimo į ieškovių žemės sklypą, tame tarpe iš pietinės sklypo pusės, nėra. Esant šalių ginčui, bylos nagrinėjimo metu, ieškovės susiklosčius palankioms gamtinėms sąlygoms (vasaros laikotarpis, sausas dirvožemis) į savo žemės sklypą ir namus patekdavo pro pietinę žemės sklypo dalį, važiuojant laukais (nesant jokio privažiavimo kelio). Taip pat laukais į savo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą ieškovė patekdavo ir iš šiaurinės žemės sklypo pusės. Kuomet laukuose pakankamai drėgna, prisnigę ieškovės automobiliu į savo sodybą patekti negali dėl to, jog nesant jokio kelio, palijus, prisnigus, ištirpus sniegui privažiuoti per laukus prie sodybos neįmanoma, todėl automobilis paliekamas šalia kelio, o ieškovės į savo sodybą yra priverstos patekti tik pėsčiomis per šiame punkte minimus trečiųjų asmenų žemės sklypus. Per kaimyninius žemės ūkio paskirties žemės sklypus niekada nebuvo numatytas ir nebuvo įrengtas privažiavimas prie ieškovių sodybos, žemės sklypai yra dirbama žemės ūkio paskirties žemė, kurioje sodinamos žemės ūkio kultūros.

8. Ieškovės pažymėjo, kad nustačius servitutą objektyvių atsakovo teisių pažeidimų nebus. Ilgamečiu keliu atsakovas naudojasi pats. Kelias yra atitrauktas saugiu atstumu nuo atsakovui priklausančių pastatų. Prašomu nustatyti kelio servitutu faktiškai naudojasi ir kiti gretimi žemės sklypai: kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nustatant kompensacijos dydį atsižvelgtina į tai, kad kelio servitutas užimtų nedidelę dalį atsakovui priklausančio žemės sklypo, servitutą prašoma nustatyti esamu keliu, kuris faktiškai egzistuoja, kuriuo iki šiol naudojuosi ir kurio būklės palaikymu bei remontu ieškovės visada rūpinosi be atsakovo prisidėjimo, servitutas neribotų savininkui naudotis šia sklypo dalimi, nes šiuo keliu taip pat naudojasi atsakovas, važiuodamas ir žemės ūkio technika, taip pat į žemės sklypo rinkos kainą. Kompensacija paskaičiuota, įvertinus VĮ Registrų centro duomenis apie atsakovo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę - 18 000 Eur, todėl 1 a rinkos vertė yra 373 Eur. Sumokant 373 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją atsakovui būtų tinkamai atlyginta už jo teisių apribojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis sklypas), priklausančiame atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotą atlygintiną 4 m pločio 1 000 kv. m ploto kelio servitutą pagal UAB „Geodera“ 2022 m. sausio 19 d. planą, pažymėtą S(4m) l 000 kv. m., suteikiantį teisę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis), bei jame esančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams ir valdytojams važiuoti servitutu transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per servituto plane pažymėtą servitutą, patenkant į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat iš ieškovių E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 000 Eur iš kiekvienos, atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę kompensaciją už nustatytą kelio servitutą, jam priklausančiame žemės sklype unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš trečiojo asmens D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš trečiojo asmens D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – valstybei. Taip pat priteisė iš trečiojo asmens D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – valstybei. Priteisė iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 199,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – valstybei.

10. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, išklausęs bylos šalių bei dalyvaujančių byloje asmenų, o taip pat įvertinęs teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovių prašomas nustatyti servitutas yra racionaliausias, ekonomiškiausias pagal užimamą plotą, atitinkantis šalių ir trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių principą, o pateiktas planas atitinka viešpataujančio ir tarnaujančių daiktų interesų pusiausvyrą.

11. Teismas nurodė, kad yra pagrindas sutikti su ieškovių argumentais, jog įvažiavimas į jų sodybą per atsakovui priklausantį žemės sklypą, šalia stovinčių atsakovui priklausančių pastatų yra istoriškai susiklostęs, buvęs dar iki atsakovui D. S., o prieš tai ir D. S. įsigyjant žemės sklypą ir namų valdą. Faktiškai šis kelias ieškovių, jų senelių, o ir aplinkinių sklypų savininkų buvo naudojamas nuo pat sodybos įkūrimo, t. y. apie 100 metų, prižiūrimas ir remontuojamas. Šias aplinkybes patvirtina paaiškinimai ieškovių, trečiųjų asmenų, liudytojų I. M., R. S., kurie kiekvienas teismo posėdžio metu nurodė, kad kelias buvo tiek, kiek jie pamena. Kartu teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas ir jo pusėje esantys tretieji asmenys savo plano dėl servituto nustatymo neteikė, archyviniuose dokumentuose yra fiksuotas ieškovių prašomas nustatyti servitutas, kaip tuo metu formuotas kelias, o ieškovės ne sausu periodu kitais būdais (pvz. per dirbamus laukus) į savo sklypą patekti neturi galimybės, kadangi techninės vėžės nėra pritaikytos judėjimui lengvuoju automobiliu, be to toks patekimas į ieškovių žemės sklypą yra gerokai ilgesnis ir apsunkintas.

12. Spręsdamas dėl servituto turinio teismas vertino, jog kelias per atsakovo D. S. žemės sklypą išlieka toje pačioje vietoje, pagal preliminarių kadastrinių matavimų duomenis, ir toliau jo didžiąja dalimi naudosis ir atsakovo žemės sklypo valdytojai ir naudotojai privažiavimui iki sklype esančių pastatų. Šiuo metu pastatai, esatys atsakovo žemės sklype yra apgriuvę, sodyba negyvenama. Ieškovių siūlomas kelio servitutas eina tarp ūkinių pastatų ir ganyklos, buvęs gyvenamasis namas, stovi atitrauktas nuo kelio. Pats atsakovas D. S. dirba užsienyje, kokių jam nepatogumų sukeltų prašomas nustatyti servitutas, nenurodė. Atsakovas D. S., tiek prieš jam priimant dovanojamą turtą, tiek ankstesnis savininkas – jo tėvas D. S., galėjo įvertinti turto ypatybes ir kad per žemės sklypą, pro ūkinius pastatus eina kelias į ieškovių sodybą. Kartu teismas pažymėjo, jog trečiojo asmens D. K. – S. argumentai ir byloje esantys duomenys nepagrindžia, jog ji neturi galimybės organizuoti gyvulių auginimo, esant nustatytam servitutui, kaip tai darė iki šalių ginčo ir bylos iškėlimo teisme.

13. Skundžiamame sprendime teismas pabrėžė ir tai, kad kelio pagrindas atsakovo žemės sklype yra susiformavęs, į jo prižiūrą ieškovės, kaimyninių sklypų savininkai investavo lėšas; šalių žemės sklypai suprojektuoti, ankstesniems savininkams atkūrus nuosavybės teises. Nei atsakovas D. S., nei prieš tai jo tėvas D. S. neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo ankstesni žemės sklypo savininkai K. R. ir R. M.. Todėl šiuo atveju nepažeidžiamas nei atsakovo D. S., nei faktinės žemės sklypo naudotojos D. K. – S. teisėtų lūkesčių principas.

14. Nustatydamas servituto atlygintinumo dydį, teismas vertino tai, kad nustatytino servituto plotas yra 1 000 kv.m., užima nedidelę dalį atsakovui priklausančio žemės sklypo. Taip pat atsižvelgė į servituto apimtį, tai, kad nustatomas servitutas dalina atsakovo žemės sklypą į dvi dalis, kas turi tiesioginės įtakos atsakovo, jo sklypo ilgalaikės naudotojos D. K.-S. veiklos vykdymo žemės sklype ypatumams, jos organizavimui (konkretūs paskaičiavimai nepateikti), mažina sklypo vertę. Teismo vertinimu, ginčo žemės sklype nustatytino servituto ploto rinkos vertė nėra vienintelis kriterijus, šiuo atveju leidžiantis teisingai pašalinti nuosavybės teisės praradimų neigiamas pasekmes. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, teismas ją padidina ir nustato viešpataujančio daikto savininkui (ieškovėms) prievolę mokėti atsakovui, kaip tarnaujančio daikto savininkui už jo teisių suvaržymą dėl nustatyto servituto, vienkartinę kompensaciją, lygią 2 000 Eur, priteisiant ją iš ieškovių lygiomis dalimis.

15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš D. S. ieškovei E. G. priteistinas 144 Eur žyminis mokestis ir 856 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti dalis. Iš atsakovo D. S. ieškovei E. G. priteistina 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis bei 100 Eur išlaidos už antstolio procesinių dokumentų įteikimą. Išlaidos už UAB „Geodera“ servituto plano parengimą ir už VĮ Registrų centro išrašus iš atsakovo nepriteistinos, nes plano parengimu ir jo nustatymu suinteresuotos pačios ieškovės, jis, kaip ir aktualūs nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, yra privalomi net ir taikaus ginčo sprendimo atveju. Taip pat teismas nurodė, kad byloje susidarė 255,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 144 Eur Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų valstybei, atsižvelgiant į jų susidarymo laikotarpį: 55,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis ir 144 Eur Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš trečiojo asmens D. S., 199,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis priteistina iš atsakovo D. S. (CPK 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2, 6 dalys).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16. Atsakovas D. S. ir tretieji asmenys D. K.-S. bei D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą it priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.1. Nurodo, kad iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kas yra servituto turėtojas, taip pat nėra aišku, kas yra nurodyto žemės sklypo valdytojas. Taigi, nesant jokių konkrečių servituto turėtojo bei valdytojo duomenų, o taip pat nenurodant jokių konkrečių aplinkybių, kokie pareigūnai ar institucijų bei įstaigų atstovai gal gali naudotis keliu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad servitutu naudotis nėra leista niekam.

16.2. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatkūrė teisinės taikos tarp ginčo šalių, neatsižvelgė į tai, kad objektyvaus poreikio servitutui nėra; taip pat kad servituto poreikis vienai iš ieškovių yra itin retas, o kiti asmenys sugeba užtikrinti žemės sklypo ir pastatų priežiūrą nesinaudodami ginčo keliu.

16.3. Apeliaciniame skunde pabrėžia, jog ieškovės nepateikė į bylą jokios informacijos apie tai, kad nesunaudojimas ginčo keliu joms kelia nuostolius ar kad nesinaudojant ginčo keliu jos netenka galimybės naudotis savo turtu pagal paskirtį. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pietinis kelias visiškai atitinka ieškovių poreikius, o ieškovės pripažino galinčios ir naudojančios šį privažiavimą. Šiuo atveju svarbu tai, kad servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiam daiktui, kadangi kiekvienu atveju, nustatant servitutą yra būtina užtikrinti tarnaujančio daikto savininko teisių apsaugą. Šiuo atveju nustatant ginčo servitutą atsakovo žemės sklypas, kuriama ganosi stambūs galvijai ir žirgai, reikalaus papildomų lėšų tvoros bei pralaidų įrengimui, nors atsakovas tokių lėšų neturi. Be to, tvorų įrengimas dalis atsakovo žemės sklypą į dvi dalis

16.4. Papildomai apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. S. bylos nagrinėjimo metu neteko proceso dalyvio statuso kadangi įvyko teisių ir pareigų perleidimas, tačiau skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, kaip ir byloje nedalyvaujančio asmens priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovėms ir valstybei, t.y. nusprendė dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų, kas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

16.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad proporcinga kompensacija už nustatytą servitutą yra 1500 Eur dydžio kompensacija, mokama kasmet, o ne vienkartinis dydis, kurį priteisė pirmosios instancijos teismas.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

17.1. Nurodo, kad susidariusi problema yra apeliantų subjektyvus manymas ir įsitikinimas jų teisumu, nekreipiant dėmesio į įstatymus bei kitų asmenų teises.

18. Ieškovės E. G. ir Z. Š. pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti,, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.1. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą, taip pat nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18.2. Pabrėžia, kad nustatant kelio servituto turinį turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio nuostatos bei jose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Šiuo atveju nustatytas servitutas visiškai atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendimus, kelio, kuris faktiškai tarnavo ieškovių ir trečiojo asmens žemės sklypui, koordinates, o taip pat pirminius lauko brėžinius.

18.3. Atsiliepime pabrėžiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė visas teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

20. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės pateikė užtverto, sugadinto ir faktiškai nepravažiuojamo kelio foto nuotraukas. Iš atsiliepimo turinio matyti, kad pateikiamomis foto nuotraukomis ieškovės siekia pagrįsti teiginius apie trečiojo asmens D. K.-S. tyčinius veiksmus sudarant kliūtis ieškovėms naudotis keliu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas kelio servituto naudojimo pažeidimų ar kelio įrengimo bei priežiūros sąnaudų klausimas, sprendžia, jog nėra pagrindo priimti naujai pateikiamų įrodymų, susijusių su tarp šalių kylančiu konfliktu dėl kliūčių naudotis keliu sudarymu ar kelio sugadinimu, todėl naujai pateikiamus įrodymus atsisakoma priimti, juo labiau kad teismas šiuo atveju neturi galimybių identifikuoti įvykių fiksavimo laiko bei aplinkybių.

Esminės faktinės aplinkybės

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovėms E. G., Z. Š. ir trečiajam asmeniui M. S. priklauso 11.9900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) dalis priklauso M. S., o po 90/1199 dalį – E. G. ir Z. Š. (3 t., b. l. 33-35). Minėtame žemės sklype, suformuotame pagal preliminarius matavimus, esantys statiniai (gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), klėtis, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po ½ dalį yra registruoti E. G. ir Z. Š. nuosavybės teise.

22. Ieškovėms ir trečiajam asmeniui M. S. priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančiu 4.8200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (gyvenamuoju namu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), keturiais ūkiniais pastatais, unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniais statiniais, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini). (3 t., b. l. 31-32). Pastarasis žemės sklypas yra suformuotas pagal preliminarius matavimus. Kadastro duomenų nustatymo data – 2005 m. balandžio 15 d., kelių plotas – 0.1000 ha.

23. Taip pat nustatyta, kad iki 2017 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo šiuo metu atsakovui priklausantis žemės sklypas su statiniais nuosavybės teise priklausė R. M.. Minėta sutartimi turtas perleistas D. S. asmeninės nuosavybės teise. 2023 m. sausio 16 d. dovanojimo sutarties pagrindu šis turtas perleistas atsakovui D. S.. 2018 m. sausio 1 d. panaudos sutarties pagrindu žemės sklypu, tačiau ne pastatais, naudojasi trečiasis asmuo byloje D. K.-S.. Pastaroji aplinkybė Nekilnojamojo turto registre išviešinta 2021 m. lapkričio 16 d., t. y. po bylos iškėlimo teisme.

24. Ieškovėms E. G., Z. Š. ir trečiajam asmeniui M. S. priklausantis žemės sklypas yra apsuptas atsakovui D. S. ir tretiesiems asmenims J. K., J. B., S. S., A. S., V. S., D. S. priklausančių žemės sklypų. Šiaurinėje pusėje ieškovių ir M. S. žemės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)), ir D. S. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pietinėje pusėje ieškovių ir M. S. žemės sklypas ribojasi su J. K., J. B., S. S., A. S., V. S. priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už jo - B. S. priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovių prašomas nustatyti servitutas važiavimui transporto priemonėmis bei naudojimuisi pėsčiųjų taku yra racionaliausias, ekonomiškiausias pagal užimamą plotą, atitinkantis šalių ir trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių principą, o pateiktas planas atitinka viešpataujančio ir tarnaujančių daiktų interesų pusiausvyrą. Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, teismas nustatė viešpataujančio daikto savininkui (ieškovėms) prievolę mokėti atsakovui, kaip tarnaujančio daikto savininkui už jo teisių suvaržymą dėl nustatyto servituto, vienkartinę kompensaciją, lygią 2 000 Eur.

26. Apeliaciniu skundu reiškiamas nesutikimas visoje skundžiamo sprendimo apimtyje bei tvirtinama, jog iš esmės nustatytas servitutas neatitinka faktinių aplinkybių bei įstatymo nuostatų, o be to nustatytas kompensacijos dydis yra pernelyg mažas.

Teisinis ginčo vertinimas

27. Nagrinėjant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių į šį nekilnojamąjį daiktą apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai. Kadangi servituto nustatymą suponuoja toks nekilnojamųjų daiktų faktinis santykis, kuriam esant nėra galimybės užtikrinti tinkamą nekilnojamojo daikto (viešpataujančiojo daikto) naudojimą nesinaudojant kitu svetimu, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu, nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), nesant kurio nors (tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto požymius atitinkančio) nekilnojamojo daikto servitutas negali būti nustatomas.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

30. Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, visiškai pagrįstai sprendė, jog ginčas tarp nekilnojamojo turto savininkų kyla, dėl ko yra pagrindas spręsti klausimą dėl servituto būtinumo kriterijaus. Apeliaciniame skunde nesant jokių argumentų dėl savininkų sutarimo egzistavimo, o byloje esant aiškiai tarp šalių susiklosčiusiai konfliktiškai situacijai, apeliacinės instancijos teismas plačiau šio aspekto nenagrinėja ir dėl jo nepasisako bei vertina servituto būtinumo kriterijų.

31. Spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo būtinumo pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančių ir nustatytų aplinkybių visuma, kuri patvirtina, jog ieškovėms ir trečiajam asmeniui jų pusėje priklausantis žemės sklypas ir sodyba yra apsupti kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų, o realus kelias šiuo metu egzistuoja ir toks buvo ilgą laiką dar iki atsakovui įsigyjant žemės sklypą būtent atsakovo žemės sklype. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad jau egzistuojantis ir atsakovo žemės sklypu einantis kelias tęsiasi nuo respublikinės reikšmės kelio, ieškovių seneliai į sodybą važiuodavo per atsakovo žemės sklypą einantį kelią, kurio ilgalaikį egzistavimą pirmosios instancijos teismui patvirtino apklausti liudytojai R. S., I. M., J. R., J. B., V. S., S. S., A. S..

32. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio taip pat matyti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovo teiginius dėl ieškovių siūlomo servituto, kaip labiausiai atitinkančio esamą ir buvusią situaciją, o taip pat išvažiuojamojo teismo posėdžio metu matininko nurodytas aplinkybes dėl ginčo servituto nustatymo, kaip labiausiai atitinkančio teritorijų planavimo dokumentus.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame teismo sprendime itin išsamiai ir detaliai išdėstytas ir aptartas faktines aplinkybes bei konkrečių įrodymų visumą dėl ginčo kelio, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo servituto būtinumo kriterijaus egzistavimą ir turėjo teisinį bei faktinį pagrindą pripažinti, jog ieškovių prašomas nustatyti servitutas yra labiausiai atitinkantis faktinę situaciją.

34. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir papildomai jų visų neaptarinėja, tačiau pažymi tai, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kai ieškovių sodybą bei joms ir trečiajam asmeniui priklausantis žemės sklypas iš visų pusių yra supamas kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais. Tokių aplinkybių apeliantai neneigė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesiekė paneigti. Taigi, viešpataujančiam žemės sklypui esant izoliuotam iš visų pusių, esminis klausimas yra tas, kokiu būdu yra galima patekti į šį turtą mažiausiai varžant kitų asmenų teises bei teisėtus interesus.

35. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nustatyta, o apeliantai tokių aplinkybių taip pat nepaneigė, jog egzistuoja faktinis bei realiai funkcionuojantis kelias iki ieškovių sodybos (žemės sklypo), einantis per atsakovo žemės sklypą. Šis kelias, kaip nustatyta byloje, egzistavo dar gerokai prieš atsakovui įsigyjant savo žemės sklypą, buvo realiai susiformavęs ir funkcionavo apie 100 metų, taip pat šis kelias tęsiasi nuo respublikinės reikšmės kelio, o visoje zonoje nėra jokio kito realiai susiformavusio ir funkcionuojančio kelio į ieškovių sodybą. Tokios aplinkybės, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nesant jokių konkrečių duomenų apie egzistuojantį ar anksčiau egzistavusį naudojimui tinkamą kelią, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog egzistuoja kitas adekvatus būdas ieškovėms patekti į savo turtą ir realiai juo naudotis.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad ieškovės į savo sodybą (žemės sklypą), kilus konfliktui su atsakovo šeima į savo nuosavybę patenka iš kitos pusės, savaime nepatvirtina, kad toks patekimo būdas yra racionalus ir leidžiantis tinkamai naudotis viešpataujančiu daiktu. Skundžiamame sprendime teismas išsamiai išanalizavo ir nurodė, jog kiti atsakovo nurodomi patekimo būdai yra netinkami dėl to, jog tais būdais galima pasinaudoti tik šiltuoju metų laiku, kai nėra šlapia, kadangi yra vykstama dirbamais laukais, t. y. lengvosioms transporto priemonėms ir pėstiesiems nepritaikytu pagrindu. Taigi šiuo atveju egzistuoja konkretus per ilgus metus susiformavęs kelias, ieškovių iš dalies prižiūrimas (liudytojai patvirtino, kad ieškovės vežė žvyrą bei investavo į kelio būklės priežiūrą), kuris yra tinkamas faktiniam naudojimui bei apie kurio akivaizdų egzistavimą, kaip nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovo šeima žinojo dar prieš įsigydama savo žemės sklypą.

37. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad vien teorinės galimybės įrengti visiškai naują kelią per kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus egzistavimas, savaime nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių dėl kelio per atsakovo žemės sklypą egzistavimo bei realaus naudojimo ilgus metus, dar iki atsakovo šeimai įsigyjant žemės sklypą. Kita vertus, atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių pasiūlymų ar galimybių dėl kito kelio, kuris nedalintų jo žemės sklypo į dvi dalis, formavimo, taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų laikyti pagrįstais apeliantų teiginius dėl kitokio tinkamo ir realaus ieškovių pateikimo į viešpataujantį daiktą, juo labiau kad viena iš ieškovių nuolatos sodyboje gyvena. Be to, iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos atstovas bei bylos nagrinėjime dalyvavęs matininkas nurodė, kad formuojant ieškovių ir trečiojo asmens žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), privažiavimo kelias nebuvo suprojektuotas, nors teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės sklypo formavimo pirminiuose dokumentuose matyti aiškios nuorodos, jog į ieškovių žemės sklypą patenkama iš šiaurės pusės per žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), t. y. per atsakovui priklausantį žemės sklypą.

38. Taigi, apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje byloje priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vertino susiklosčiusių aplinkybių visumą bei itin išsamiai pagrindė daromas išvadas pasisakydamas dėl kiekvieno apeliantų argumento, dėl ko servituto nustatymo būtinumo kriterijus skundžiamu sprendimu buvo nustatytas visiškai pagrįstai.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kitas esminis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su servituto atlygintinumo dydžiu. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už servituto nustatymą atsakovui yra priteisiama vienkartinė 2 000 Eur kompensacija. Nustatydamas tokį dydį, kuris net kelis kartus viršija ieškovių siūlytą 373 Eur kompensacijos dydį, teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad: atsakovo žemės sklypo vertė pagal byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis (3 t., 30 b. l.), kurie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra 18 000 Eur; nustatyto servituto plotas užima nedidelę dalį žemės sklypo (1 000 kv. m.), tačiau nustatytas servitutas dalina žemės sklypą į dvi dalis, kas leidžia vertinti, jog ieškovių siūlytas kompensacijos dydis yra per mažas. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti, kadangi atsakovas ir jo pusėje esantys tretieji asmenys į bylą neteikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių pagrįsti kitokį kompensacijos dydį, taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, išskyrus galimas būsimas išlaidas dėl tvorų įrengimo. Tačiau, viena vertus, tokių konkrečių duomenų apeliantas neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme, o kita vertus, nėra paneigtos aplinkybės, jog atsakovo sklype yra laikoma ne galvijų banda, o keletas žirgų, dėl kurių ganymosi nebuvo kilusių problemų.

40. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje nagrinėjamoje byloje atsakovas bei jo pusėje esantys tretieji asmenys iš esmės nesutinka su servituto nustatymu, tačiau atsisakė vertinti faktą, jog žemės sklypą įsigijo jau egzistuojant keliui į ieškovių sodybą, dėl ko servituto nustatymo klausimas kilus konfliktui bus sprendžiamas bei nagrinėjamos visos su kelio egzistavimu susijusios aplinkybės, nesuabsoliutinant nė vieno konkretaus fakto, įskaitant ir atsakovo nuosavybės teisės egzistavimo, kadangi servitutu būtent ir sprendžiamas absoliučios nuosavybės teisės ribojimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas šioje civilinėje byloje nenustatė pagrindo pripažinti ieškoves nepagrįstai siekiant sukurti naują atsakovo teises esmingai varžantį kelią. Priešingai, šioje byloje ieškovės siekia ir toliau naudotis keliu, kuriuo jos naudojosi bei dėl kurio naudojimo nekilo jokių nesutarimų su ankstesniais žemės sklypo savininkais. Šiuo atveju esamo ir ieškovių iš esmės anksčiau prižiūrėto kelio naudojimas negali būti prilyginamas visiškai naujo kelio rengimui, juo labiau kad atsakovas ir jo šeima iš esmės net nesiekė rasti kokio nors bendro sutarimo ar kompromiso su ieškovėmis.

41. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo teismui neva nusprendus dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų.

42. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tada, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atskleista, kad nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.).

43. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo D. S. bylos nagrinėjimo metu dovanojo žemės sklypą D. S., dėl ko D. S. faktiškai perleido savo teises ir pareigas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši civilinė byla buvo nagrinėta kartą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atsakovu esant D. S., skundžiamu sprendimu priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš asmens, kuris iki tam tikro laiko civilinėje byloje buvo atsakovu, nėra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas bei neleidžia spręsti, jog tokiu būdu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialių teisių ir pareigų, juo labiau kad D. S. civilinėje byloje po dovanojimo sutarties sudarymo dalyvavo kaip trečiasis asmuo.

44. Teisėjų kolegija, vertindama aplinkybes, susijusius su galimybe priteisti bylinėjimosi išlaidas iš asmens, kurio teisių ir pareigų perėmimas įvyko nagrinėjant bylą teisme, pirmiausia pažymi tai, kad pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinį teisių perėmimą, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (2 dalis). Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (3 dalis).

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

46. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2023-01-18 ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu nurodė D. S., kadangi 2023-01-17 buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria D. S. 2023-01-16 padovanojo žemės sklypą D. S.. Pirmosios instancijos teismas 2023-02-23 nutartimi nutarė atsakovą pagal pirminį ieškinį D. S. laikyti trečiuoju asmeniu byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju įvyko faktinis procesinių teisių perėmimas, todėl D. S., kaip teisių perėmėjui, tapo privalomi visi iki tol D. S. byloje atlikti procesiniai veiksmai. Kita vertus D. S. jokių prašymų ar reikalavimų, susijusių su tuo nereiškė, nors, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo D. K.-S., D. S. apie bylos procesą buvo žinoma.

47. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinėje byloje įvyko ir turėjo būti įformintas procesinis teisių perėmimas. Kai bylos nagrinėjimo metu pasikeičia materialiųjų teisinių santykių šalis (šiuo atveju – žemės sklypo, kuriam siekiama nustatyti servitutą, savininkas), pagal šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikomas CPK 48 straipsnis, nustatantis procesinių teisių perėmimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

48. Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo pakeisti atsakovą jo teisių perėmėju. Pagal procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, naujajam atsakovui D. S. perėjo procesinė teisė/ pareiga dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pradiniam bylos atsakovui, kai civilinė byla dar nebuvo išnagrinėta iš esmės ir joks galutinis teismo procesinis sprendimas dėl bylos baigties iš esmės nebuvo priimtas, netinkamai taikė procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, tačiau toks netinkamas procesinių teisių normų taikymas nesudaro pagrindo konstatuoti nei absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nei apeliacinio skundo materialinių reikalavimų dalies tenkinimo, juo labiau kad šiuo metu trečiuoju asmeniu esantis D. S. savarankiško apeliacinio skundo nereiškė ir bei nekėlė reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo, o tik šia aplinkybe grindė, jo vertinimu, absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

49. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva nenustatytu servituto turiniu, pažymi, kad šiuo atveju iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad yra nustatomas neterminuotas atlygintinis 4 m. pločio 1 000 kv. m ploto kelio servitutas pagal UAB „Geodera“ 2022 m. sausio 19 d. planą, pažymėtą S(4m) l 000 kv. m., suteikiantis teisę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis), bei jame esančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams ir valdytojams važiuoti servitutu transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per servituto plane pažymėtą servitutą, patenkant į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp šalių kilusį konfliktą dėl kelio, apeliantų galimus veiksmus, susijusius su ginčo kelio gadinimu, o taip pat apeliaciniame skunde keliamus klausimus dėl konkrečių asmenų rato, kuriems yra suteikta teisė naudotis servitutu, sprendžia, jog šioje susiklosčiusioje situacijoje, siekiant išvengti ar kiek įmanoma labiau apriboti galimybę konfliktams kilti, sprendžia, jog yra pagrindas patikslinti skundžiamu sprendimu nustatyto servituto naudotojus, nustatant, jog aptariamu kelio servitutu gali naudotis neapibrėžtas asmenų ratas.

50. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra paliekamas nepakeistas, o skundžiamo sprendimo dalis, kuria bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš trečiojo asmens D. S., pakeičiama ir šios išlaidos taip pat yra priteisiamos iš atsakovo D. S., t. y. iš D. S. priteisiama iš viso 2 000 Eur E. G., 255,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei bei 144 Eur Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat patikslinami nustatyto servituto naudotojai, nustatant, jog servitutu gali naudotis neapibrėžtas asmenų ratas.

51. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ar pažeidė jų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai).

52. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl iš esmės skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o keičiama tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl vertinama, kad apeliacinis skundas iš esmės nėra tenkinamas, tenkintų bei atmestų materialinių reikalavimų apimtis nekinta, todėl papildomai perskirstyti pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.

53. Be to, iš esmės atmetus apeliacinį skundą, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, civilinės bylos sudėtingumą ir kitus reikšmingus bylinėjimosi išlaidų priteisimui kriterijus, šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas priteisia iš atsakovo ir trečiųjų asmenų, teikusių apeliacinį skundą, t. y. iš D. S., D. S. ir D. K.-S.ieškovei E. G. priteisiama po 533,33 Eur (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

n u t a r i a :

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria iš trečiojo asmens D. S. priteista atlyginti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. G., 55,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei bei 144 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, ir šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovo D. S..

Nustatyti, jog iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiamos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos E. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 255,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei bei 144 Eur Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Patikslinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, nustatant, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 26 d. sprendimu nustatytu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis sklypas), priklausančiame atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotu atlygintinu 4 m pločio 1 000 kv. m ploto kelio servitutu pagal UAB „Geodera“ 2022 m. sausio 19 d. planą, pažymėtą S(4m) l 000 kv. m., važiuoti servitutu transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per servituto plane pažymėtą servitutą, patenkant į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini) suteikiama teisė neribotam asmenų ratui.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio 2023 m. spalio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 533,33 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš trečiojo asmens D. K.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 533,33 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 533,33 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas