Civilinė byla Nr. e2S-194-425/2023
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00338-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11.;
(S)
3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės teismo iniciatyva, civilinėje byloje Nr. e2-30-1005/2024 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei D. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei D. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atsakovė D. B. byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo pareiškė priešieškinį.
2. Teismo 2023-06-15 nutartimi byloje buvo paskirta nepilnamečio vaiko ambulatorinė teismo psichologinė ekspertizė, o byla sustabdyta iki teismo ekspertizės akto gavimo teisme.
3. Pirmosios instancijos teisme 2023-10-27 buvo gautas ieškovo M. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas prašė iki bylos išsprendimo iš esmės ir teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo, atitinkamai nustatant laikinąją atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) D. B. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos iki sekmadienio 20 val. atveždama jį į M. P. gyvenamąją vietą; 2) D. B. iš anksto suderinusi su M. P. turi teisę bendrauti su vaiku kitu laiku; 3) vaikui esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis; bei įpareigojant atsakovę nuo 2023-06-01 teikti nepilnamečiui vaikui 130 Eur išlaikymą per mėnesį.
4. Pateiktame prašyme ieškovas nurodė, kad dėl atsakovei pradėto ikiteisminio tyrimo dėl galimai naudoto smurto vaiko atžvilgiu, nepilnametis vaikas nuo 2023-05-28 gyvena kartu su ieškovu (duomenys neskelbtini). Prašyme aiškino, kad vaikui pas ieškovą yra sukurta jo poreikius atitinkanti aplinka, be to vaikas nuo 2023-09-01 pradėjo lankyti mokyklą ir būrelius. Prašyme teigiama, kad nėra aišku, ar sugrąžinus vaiką atsakovei, ji sugebės tinkamai rūpintis vaiku, jo ugdymu bei užtikrinti kitus poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė ir teismas savo iniciatyva taikė laikinąsias apsaugos priemonės – nustatė laikiną ieškovo M. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarką iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo: 1) M. P. bendrauja su nepilnamečiu vaiku S. P. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos iki sekmadienio 18 val., kai vaiką iš (duomenys neskelbtini) esančios M. P. gyvenamosios vietos paima D. B.; 2) M. P. iš anksto suderinęs su D. B. turi teisę bendrauti su vaiku S. P. ir kitu laiku; 3) vaikui S. P. esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su vaiku telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-22 sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove D. B. bei nustatyta sekanti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaiku. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu atsakovei buvo taikoma kardomoji priemonė draudžianti jai bendrauti su vaiku. Taigi, dėl atsakovei pradėto ikiteisminio tyrimo šalių vaikas nuo 2023-05-28 turėjo gyventi kartu su kitu atstovu pagal įstatymą, t. y., ieškovu. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės galimo smurto prieš nepilnametį vaiką yra nutrauktas, kadangi atsakovei pareikšti įtarimai nepasitvirtino. Taigi, teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad atsakovės namų aplinka vaikui yra nesaugi, ir dėl to turi būti taikoma ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyta kartu su ieškovu.
7. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog abi šalys turi gerus tėvystės įgūdžius, nuolatines pajamas ir yra sudarę savo vaikui jo raidą atitinkančias gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Ieškovas, kaip pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nurodo vaiko ėjimą į mokyklą, būrelius bei vaiko buvimą saugioje aplinkoje, t. y., visa tai, ką gali užtikrinti vaikui ir atsakovė, todėl keisti vaiko gyvenamosios vietos šiais pagrindais nėra pagrindo. Kartu teismas pažymėjo, jog atsakovė atsiliepime nurodo, kad ji yra pasirengusi ateinančius 5 mėnesius vaiką išlaikyti pati ir iš ieškovo už šį laikotarpį išlaikymo vaikui nereikalauti. Toks tarpinis vaiko išlaikymo klausimų sprendimas teismo įsitikinimu yra racionalus, juolab, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, vaiko išlaikymo klausimas bus plačiai nagrinėjamas, o vėliau išspręstas teismo sprendimu.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pabrėžė, kad netgi atmetus ieškovo prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, yra pagrindas keisti bendravimo tvarką su vaiku. Byloje faktinė situacija dabar yra tokia, kad vaikas lieka toliau gyventi kartu su atsakove (duomenys neskelbtini) mieste ir turi eiti į mokyklos I klasę. Atitinkamai vaikas jokiu būdu negali pusę laiko gyventi pas ieškovą, kaip turėtų būti pagal teismo 2021-06-22 sprendimą. Šitoje vietoje būtina pažymėti, jog vaiko teisių apsaugos skyriaus išsakyta nuomonė, kad ugdymo įstaigos pakeitimas galimai gali neigiamai paveikti vaiko psichologinę būseną nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms, teismas siekdamas sumodeliuoti ieškovo laikino bendravimo su jo nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri atitiktų vaiko interesus ir vaiko tėvų realias galimybes įgyvendinti tokią tvarką, sprendė, kad ieškovo 2023-10-27 prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta tvarka gali būti tam pagrindas. Ieškovas, siūlydamas bendravimo tvarką, neišvengiamai turėjo atsižvelgti į vaiko poreikius ir įsivertinti savo galimybes siūlomos tvarkos laikytis. Teismas ieškovo siūlomam bendravimo su vaiku tvarkos principui iš esmės pritaria, tačiau siekdamas kuo didesnio šalių lygiateisiškumo, nutaria tarp šalių proporcingai paskirstyti vaiko paėmimo ir parvežimo pareigą bei dviem valandomis paankstinti vaiko „atidavimo“ laiką, o būtent: pareiga paimti vaiką yra nustatoma ieškovui, o pareiga parsivežti vaiką - atsakovei. Įvertinus, kad vaikas turės būti parsivežamas iš (duomenys neskelbtini) sekmadienį, vaiką atsakovė turi pasiimti iki 18 val. Tokiu būdu vaikas iki 20 val. jau bus savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kas yra optimalu įvertinus vaiko amžių (7 metai) bei aplinkybę, kad nuo pirmadienio vaiko laukia mokykla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovas M. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti ieškovo pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino to, kad tenkinus ieškovo prašymą nepilnamečio vaiko interesai buvo ženkliai labiau užtikrinti.
9.2. Apeliantas pabrėžia, kad šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių nepilnametis vaikas jautėsi prastai ir patyrė stresą dėl ugdymo įstaigos ir gyvenamosios vietos pakeitimo. Be to, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko teisių specialistų rekomendacijas, jog ugdymo įstaigos pakeitimas daro neigiamą įtaką nepilnamečiui.
9.3. Kartu atskirajame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė ir nepasisakė dėl byloje esančių aplinkybių, susijusių su užfiksuotais atsakovės netinkamo elgesio ir piktnaudžiavimo alkoholiu atvejais, taip pat nepagrįstai sprendė, kad abiejų šalių galimybės bei įgūdžiai auginti vaiką yra lygiaverčiai, kadangi atsakovė ne tik neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros (tą patvirtina byloje esantys duomenys apie atsakovės nesirūpinimą vaiku, išleidimą į ugdymo įstaigą sergant bronchitu, o taip pat buvimu apsvaigus nuo alkoholio), tačiau ir nebuvo aktyvi tuo metu, kai vaikas pradėjo eiti į pirmą klasę, taip pat negeba užtikrinti stabilios bei emociškai saugios aplinkos.
9.4. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad, nustatydamas naują bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teismas be pagrindo apribojo ieškovo teisę ir galimybę bendrauti su vaiku, taip pat nesudarė galimybės ieškovui pasisakyti dėl teismo ketinamos nustatyti bendravimo tvarkos, juo labiau kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių vaikas ne vieną kartą vaiko teisių apsaugos specialistams buvo išreiškęs poziciją dėl buvimo ir gyvenimo kartu su ieškovu.
10. Atsiliepimu atsakovė D. B. prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
10.1. Nurodo, kad būtent ieškovo M. P. veiksmai, t. y. nepagrįsti kaltinimai atsakovei, lėmė pokyčius mažamečio vaiko gyvenime. Pats apkaltinęs atsakovę fiziniu smurtu prieš sūnų, sukėlė sąlygas, kurioms esant vaiko motina neturėjo teisės matytis su vaiku, tėvas vaiką išsivežė į (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje dabar siekia įtikinti teismą, jog sūnus yra pripratęs prie aplinkos, lanko mokyklą, todėl sūnaus grąžinimas motinai į jos gyvenamąją vietą, su kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1676-897/2021 yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neatitiks geriausių vaiko interesų.
10.2. Tokie ieškovo veiksmai yra nesąžiningi, netoleruotini, kadangi nepilnametis vaikas nepagrįstai buvo atskirtas nuo motinos, kuri juo visokeriopai rūpinosi ir prižiūrėjo. Atsakovė pabrėžia, kad vaikas gyveno su atsakove (duomenys neskelbtini) mieste ženkliai ilgesnį laikotarpį, t. y. apie 10 mėnesių. Maža to, dar ilgą laiką būtent su motina vaikas gyveno ir (duomenys neskelbtini). Be to, nuo 2023-09-01 sūnui pradėjus lankyti mokyklą iki dabar, t. y. per 2 mėnesių laikotarpį negalėjo susiformuoti kažkokie ypatingi stiprūs ryšiai, lyginant su ryšiais, kuriuos vaikas turėjo, gyvendamas su motina (duomenys neskelbtini) ir lankydamas priešmokyklinę grupę visus 2022 metus. Todėl yra visos galimybės sūnui grįžti į motinos gyvenamąją vietą, kurioje yra nustatyta jo gyvenamoji vieta, bei yra sudarytos visos sąlygos jo gyvenimui su motina.
10.3. Atsiliepime atsakovė taip pat pabrėžia, kad aplinkybės, susijusios su jos apsvaigimu nuo alkoholio jau buvo nagrinėtos ieškovui anksčiau pateiktus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o be to atsakovė dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Papildomai pabrėžia, kad šalys išsiskyrė būtent dėl ieškovo smurtavimo prieš atsakovę, tačiau ieškovas tokias aplinkybes laiko nereikšmingomis.
10.4. Atsakovė dėsto visiškai pritarianti ir pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties ir turinio, kadangi vaikas dviejų ugdymo įstaigų skirtingose miestuose lankyti negali, vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, o be to vaikas su atsakove (duomenys neskelbtini) gyvena jau nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisinis ginčo vertinimas
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
12. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei ar tinkamas laikinąsias apsaugos priemones nustatė pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, t. y. ar pagrįstai šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-22 teismo sprendimu yra nustatyta su atsakove, nebuvo pakeista iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo bei ar pirmosios instancijos teismo savo iniciatyva nustatyta bendravimo tvarka nepagrįstai neapriboja ieškovo teisės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi.
13. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netenkinti ieškovo prašymo ir šiuo metu nekeisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nustatytos teismo sprendimu su atsakove, pirmiausia pažymi tai, kad iš byloje esančių aplinkybių visumos galima daryti labiau pagrįstą išvadą, jog šalių tarpusavio santykiai yra pakankamai konfliktiški bei paremti asmeninio intereso iškėlimu. Nepaisant to, byloje esanti informacija, susijusi su kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos sąlygomis, darbine veikla bei dėmesiu nepilnamečiam vaikui, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, leidžia iš esmės užtikrinti vienodą nepilnamečio vaiko interesų bei poreikių įgyvendinimą. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-03-13 Išvadoje be kitų aplinkybių nurodoma ir tai, kad aplinkos, kurioje gyvena šalių sūnus, stabilumas yra reikšmingas ir svarbus, o gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, tačiau šiuo atveju nėra nustatyto esminio aplinkybių pasikeitimo, sudarančio pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (1 t., 103-104 b. l.).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovei dar 2022 m. lapkričio mėnesį nustatytu neblaivumu, taip pat galimu fiziniu smurtu, yra aptartos pirmosios instancijos teismo, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu buvo nutrauktas nepasitvirtinus įtarimams, o be to byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie tai, kad pas atsakovę egzistuotų nesaugi aplinka nepilnamečiam vaikui. Šiuo atveju papildomai pažymėtina, kad pati atsakovė ne kartą viso proceso metu, įskaitant ir ankstesnį laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimą, nurodė, kad dėl 2022 m. lapkričio mėnesio įvykių, susijusių su jo neblaivumu, gailisi, taip pat nebendrauja su tuo asmeniu, su kuriuo tuo metu bendravo. Taigi, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta jokių konkrečių atsakovės veiksmų, patvirtinančių jos netinkamą motinos pareigų vykdymą paskutiniais metais ar nesaugios aplinkos vaikui kūrimą. Vien tai, kad atsakovė išsikraustė gyventi į kitą miestą, o tarp šalių kilo nesutarimas, kuriame mieste šalių sūnus turėtų lankyti mokyklą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti esant esmingai pasikeitusias faktines aplinkybes, kurios leistų spręsti, jog šiuo metu nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta kartu su mama neatitinka jo interesų, dėl ko iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo turi būti nustatoma vaiko gyvenamoji vieta kartu su ieškovu.
15. Papildomai pastebėtina ir tai, kad ieškovo argumentai, susiję su nepilnamečio vaiko įpratimu prie susiformavusios rutinos, ugdymo bei papildomo ugdymo tvarkos, išties yra svarbūs ir reikšmingi sprendžiant klausimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau šiuo konkrečiu atveju iš byloje esančių duomenų matyti tai, kad tokia situacija nagrinėjamu atveju susiklostė iš esmės dėl to, jog ieškovo iniciatyva buvo pradėtas procesas dėl galimo atsakovės smurto prieš šalių vaiką, o iki šių įvykių šalių sūnus lankė priešmokyklinio ugdymo įstaigą būtent atsakovės gyvenamojoje vietoje (nuo 2022 m. rugsėjo lankė priešmokyklinę grupę), taip pat atsakovės buvo įrašytas į progimnazijos pirmą klasę. Taigi, susiklosčiusi situacija dėl ugdymo įstaigos miesto pasikeitimo yra sąlygota būtent ieškovo veiksmų, o jam teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2023-10-27 buvo praėję iš esmės du mėnesiai šalių nepilnamečiam vaikui einant į mokyklą, kas šiuo konkrečiu atveju nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas esmingai pažeidžia nusistovėjusius vaiko įpročius bei ilgalaikį ugdymo rėžimą, juo labiau, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo pateikta jokių konkrečių objektyvių duomenų, susijusių su naujai susiformavusių nepilnamečio vaiko įpročių tvirtumu ar atsakovės netinkamais, vaiko interesus pažeidžiančiais ar jiems grėsmę keliančiais veiksmais.
16. Taigi, įvertinęs skundžiamoje nutartyje išdėstytų duomenų visumą bei pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, pagal jam pateiktus ir byloje buvusius duomenis, visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
17. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, jog neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ir apribojo ieškovo teisę bendrauti su sūnumi, kaip nepagrįstus. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas be kitų aplinkybių nutarė, jog ieškovas su sūnumi bendrauja du savaitgalius per mėnesį, kas iš esmės atitinka 50 proc. laisvo laiko nuo ugdymo proceso. Be to, skundžiama nutartimi yra nustatyta ir tai, kad M. P. iš anksto suderinęs su D. B. turi teisę bendrauti su vaiku ir kitu laiku, kas patvirtina, jog teismas sudarė sąlygas šalims tarpusavio susitarimu rinktis joms patogią bendravimo tvarką, įskaitant ir galimą ieškovo su vaiku praleidžiamą ilgesnį laiką ar intensyvesnius susitikimus, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, susijusius su jo ugdymo tvarka. Tai, priešingai nei tvirtina apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas nepagrįstai apribojo jo teisę į ilgesnį bendravimą su sūnumi.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Utenos apylinkės teismo Utenos 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjas Laimantas Misiūnas
