Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 2S-153-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01284-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.;

3.4.5.11.; 3.5.4.; 3.5.13.; 3.5.17

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB),,Ludesa“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8571-1147/2023 pagal pareiškėjos UAB,,Ludesa“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. O. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB,,Ludesa“ (toliau – ir pareiškėja) antstoliui S. O. G. (toliau – antstolis) 2023 m. spalio 18 d. pateiktu skundu prašė panaikinti antstolio 2023 m. rugsėjo 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys nekelbtini) ir 2023 m. rugsėjo 20 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys nekelbtini).

Skundą pareiškėja grindė tuo, kad: 1) pareiškėja nėra skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM); 2) antstolis tinkamai neinformavo pareiškėjos (skolininkės) apie vykdomą išieškojimą, nes procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai įteikti, nebuvo atliktos raginimo įvykdyti sprendimus įteikimo procedūros; 3) 2023 m. rugsėjo 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys nekelbtini) dalis dėl 763,47 Eur yra nepagrįsta ir nedetalizuota.

2023 m. spalio 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys nekelbtini) antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos 2023 m. spalio 18 d. skundą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsniu pateikė skundą teismui.

Antstolio patvarkymas atsisakyti patenkinti skundą iš esmės grindžiamas tuo, kad: 1) vykdomosios bylos Nr. (duomenys nekelbtini), Nr. (duomenys nekelbtini), Nr. (duomenys nekelbtini) pradėtos pagal gautus VMI prie FM sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką: 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys nekelbtini) (išieškotina suma 5651,93 Eur); 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys nekelbtini) (išieškotina suma 48989,29 Eur); 2023 m. birželio 15 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys nekelbtini) (išieškotina suma 6195,56 Eur 2) nors raginimai įvykdyti sprendimus neprivalėjo būti siunčiami, tačiau jie buvo siunčiami registruotais laiškais pareiškėjos buveinės adresu ir vadovo gyvenamosios vietos adresu (vykdomoji byla Nr. (duomenys nekelbtini) pareiškėjo buveinės adresu (vykdomoji byla Nr. (duomenys nekelbtini); 3) skolų nebuvimas šiuo metu reikšmės neturi; 5) vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos nutarties esmė

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjos UAB,,Ludesa“ skundą dėl antstolio S. O. G. veiksmų atmetė.

Dėl mokestinių nepriemokų VMI prie FM

Teismas nustatė, kad pareiškėja byloje nepateikė įrodymų, jog VMI prie FM sprendimai išieškoti mokestines nepriemokas iš pareiškėjos turto yra nuginčyti, o pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad skolų VMI prie LR FM nebuvo sprendimų priėmimo metu ir vykdomųjų bylų iškėlimo metu.

Dėl raginimų įvykdyti sprendimus neįteikimo

Teismas nustatęs, kad visuose VMI prie FM sprendimuose išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto buvo nurodyti jų įvykdymo terminai, vadovaudamasis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog raginimo įvykdyti sprendimą nesiuntimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys nekelbtini) buvo teisėtas, o raginimų įvykdyti sprendimus siuntimas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys nekelbtini), Nr. (duomenys nekelbtini) buvo perteklinis.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys nekelbtini)

Teismas kaip nepagrįstus įvertino pareiškėjos skundo argumentus, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys nekelbtini) dalis dėl 763,47 Eur yra nepagrįsta ir nedetalizuota. Teismas pažymėjo, kad antstolis vykdymo išlaidos apskaičiavo tinkamai ir teisingai vadovaudamasis CPK 609 straipsniu, Sprendimų vykdymų instrukcijos nuostatomis ir pagal faktines trečiųjų asmenų suteiktas paslaugų kainas.

Dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys nekelbtini)

Teismas konstatavo, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys nekelbtini) panaikinti nėra pagrindo, nes vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose (duomenys nekelbtini), Nr. (duomenys nekelbtini), Nr. (duomenys nekelbtini) yra apskaičiuotos teisėtai ir teisingai.

Dėl sužinojimo momento apie pradėtą priverstinį vykdymą

Teismas pareiškėjos argumentus, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą priverstinį vykdymą, įvertino kaip neturinčius reikšmės antstolio priimtų 2023 m. rugsėjo 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys nekelbtini) ir 2023 m. rugsėjo 20 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys nekelbtini) teisėtumui. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė sistemiškai aiškindamas CPK 611 straipsnio 4 dalį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 153 punktą, kad vykdymo išlaidų išieškojimas galėjo būti vykdomas nelaukiant vykdymo išlaidų apskaičiavimo ar jų įteikimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos sužinojimo apie ginčijamus antstolio veiksmus momentas turi įtakos skaičiuojant terminą pateikiant skundą dėl antstolio veiksmų, o šioje byloje pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo priimtas.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB,,Ludesa“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolio S. O. G. veiksmų perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismui pateiktos dvi internetinės platformos nuotraukos įrodo, kad ji yra pilnai atsiskaičiusi su VMI prie LR FM. Patvirtinant nuotraukų tikrumo faktą, apeliantė teikia Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 25 d.), iš kurios matyti, kad nuo 2022 m. kovo 18 d. pareiškėja neturėjo jokių įsiskolinimų VMI prie LR FM. 2023 m. rugsėjo 20 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas priėmimo metu skola VMI prie LR FM buvo pilnai padengta, todėl nurodymas negali būti teisėtas.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuose VMI prie LR FM sprendimuose esant nustatytiems jų įvykdymo terminams, anstolis, vadovaudamasis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, neturėjo pareigos siųsti raginimų įvykdyti šiuos sprendimus. Apeliantė teigia, kad jai nebuvo išaiškinta VMI prie LR FM prievolių padengimo tvarka ir priverstinio išieškojimo tvarka. Pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę, vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui (CPK 655 straipsnis), o antstoliui raginimo skolininkui neišsiuntus priverstinio vykdymo procedūra buvo pradėta pažeidžiant jos teises.

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimo dalį dėl išlaidų tretiesiems asmenims, nes vykdymo išlaidų apskaičiavime turi būti nurodytos faktiškai turėjos vykdymo išlaidos ir jų apmokėjimo dydžiai. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis 2023 m. rugsėjo 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S(duomenys nekelbtini) apskaičiavo 41,08 Eur išlaidas tretiesiems asmenims už vykdomosiose byloje šių asmenų suteiktas paslaugas, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių faktiškai patirtas nurodytas išlaidas.

Apeliantė nurodo, kad antstolis teikė procesinius dokumentus advokatei I. B. jos asmeniniu elektroniniu laišku, bet kodėl jų neteikė tieisogiai skolininkei buveinės adresu neaišku, bet to, duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą buvienės adresu nėra. Dėl šios priežasties negalėjo žinoti apie jos atžvilgiu inicijuotus išieškojimo veiksmus anksčiau, negu 2023 m. spalio 2 d., kada banko sąskaitoje pastebėjo pritaikytą lėšų areštą bei taikomą apribojimą naudotis išieškoma suma. Kadangi apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą priverstinį vykdymą, negavo raginimo, todėl negalėjo pateikti įrodymų, kad ji VMI prie LR FM neskolinga, kad vykdymo veiksmų atlikinėti nėra pagrindo, dėl ko nepagrįstai buvo priskaityta iš jos išieškotina vykdymų išlaidų suma.

Anstolis S. O. G. pateiktu atsiliepimu UAB,,Ludesa“ atskirąjį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutartis priimta teismui tinkamai nustačius faktines aplinkybes, tinkamai aiškinus ir taikius teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

Anstolis nurodo, kad, nors apeliantė nurodo, jog nuo 2022 m. kovo 18 d. ji neturi skolų VMI prie LR FM ir prie atskirojo skundo pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, tačiau ji yra patikslinta ir ją VMI prie LR FM gavo tik 2023 m. rugsėjo 12 d. Išieškotoja VMI prie LR FM, 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. birželio 19 d., 2023 m. liepos 17 d. pateikdama anstoliui prašymus priimti vykdomuosius dokumentus dėl skolų – mokestinių nepriemokų išieškojimo iš UAB,,Ludesa“, visais atvejais patvirtino, jog pateikiami dokumentai nėra įvykdyti, kad jie turi būti vykdomi priverstine tvarka ir kad atsako už šių duomenų teisingumą. VMI prie LR FM šioje byloje tvirtino, kad išieškojimas pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, pareiškėjai turint mokestinę nepriemoką, kuri išnyko tik pateikus patikslintas mokesčių deklaracijas. Dėl to, apeliantės atskirojo skundo motyvas dėl skolos VMI prie LR FM nebuvimo neturi ir negali turėti reikšmės sprendžiant antstolio teisės į administravimo išlaidas, nes jos atsiranda nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti momento ir nesiejama su jokiomis kitomis aplinkybėmis (skolos padengimu, raginimo įteikimu ar kt.).

Antstolis nurodo, kad apeliantė, nesutikdama su tuo, kad jai neturėjo būti įteiktas raginimas sprendimą įvykdyti geruoju, atskirtąjį skundą grindžia tais pačiais pagrindais ir motyvais, kuriais grindė 2023 m. spalio 18 d. skundą dėl antstolio veiksmų, todėl šių argumentų antstolis plačiau nepasisako.

Antstolis kaip nepagrįstą vertina apeliantės argumentą, kad jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių 41,08 Eur išlaidas tretiesiems asmenims, nes Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ 2023 m. vasario 2 d. ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. pranešimai įrodo turto įregistravimo ir išregistravimo faktus, o šių paslaugų kainos yra viešai skelbiamos įstaigos svetainėje. Pašto išlaidų siuntimo faktus įrodo vykdomosiose bylose esantys siųstų pašto siuntų duomenys su siuntų numeriais, o pašto išlaidų įkainiai viešai skelbiami akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ tinklalapyje.

VMI prie LR FM pateiktu atsiliepimu UAB,,Ludesa“ atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad išieškojimas pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, pareiškėjai turint pačios deklaruotą mokestinę nepriemoką, o pareiškėjos mokestinė nepriemoka išnyko tik pareiškėjai pateikus patikslintą mokesčio deklaraciją.

Nurodė, kad sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto nebuvo ginčijami, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad antstolis nepagrįstai ėmėsi išieškojimo veiksmų ir apskaičiavo vykdymo išlaidas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. k. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos UAB,,Ludesa“ skundas dėl antstolio S. O. G. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliantė UAB,,Ludesa“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prie atskirojo skundo pateiktas dokumentas yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Nėra pagrindo manyti, kad, pateikdama minėtą dokumentą, apeliantė elgėsi nesąžiningai ar netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis dokumentas žinomas VMI prie LR FM, jo prijungimas prie ypatingąja teisesna nagrinėjamos bylos reikšmingas siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybės, kaip tą numato CPK 443 straipsnio 8 dalis. Taigi minėtas įrodymas yra priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

-VMI prie LR FM anstoliui S. O. G. pateiktu 2023 m. sausio 16 d. prašymu pateikė vykdymui 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys nekelbtini) (skolininkas UAB,,Ludesa“, išieškotina suma 5651,93 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 1-2).

-VMI prie LR FM antstoliui pateiktu 2023 m. birželio 19 d. prašymu pateikė vykdymui 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys nekelbtini) (skolininkas UAB,,Ludesa“, išieškotina suma 48989,29 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 1-7).

- VMI prie LR FM antstoliui pateiktu 2023 m. liepos 17 d. prašymu pateikė vykdymui 2023 m. birželio 15 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys nekelbtini) (skolininkas UAB,,Ludesa“, išieškotina suma 6195,56 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 1-6).

Antstolis, priėmęs vykdomuosius dokumentus vykdyti ir atlikęs vykdymo veiksmus, nustatė, kad išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininkės UAB,,Ludesa“ nėra galimybės, nes ji neturi turto ir lėšų, iš kurių gali išieškoma skola, todėl antstolis 2023 m. rugsėjo 20 d. vykdomosiose byloje priėmė išieškojimo negalimumo aktus Nr. (duomenys nekelbtini), Nr. (duomenys nekelbtini), Nr. (duomenys nekelbtini) ir vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomuosius dokumentus grąžino išieškotojai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 35; vykdomosios bylos Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 16; vykdomosios bylos Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 11).

Antstolis, grąžinęs išieškotojai VMI prie LR FM vykdomuosius dokumentus, vykdomųjų bylų (duomenys nekelbtini), Nr. (duomenys nekelbtini), Nr. (duomenys nekelbtini) neužbaigė, vadovaudamasis CPK 611 straipsnio 4 dalimi 2023 m. rugsėjo 20 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios sudaro 763,47 Eur, ir 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys nekelbtini) – 763,47 Eur (vykdomosios bylos Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 36, 37-38).

Dėl mokestinių nepriemokų išieškotojai VMI prie LR FM (ne)buvimo

Apeliantė pateiktu atsikiruoju skundu teigia, kad antstolio atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir nurodymas priverstinai nurašyti vykdymo išlaidas negali būti teisėti, nes ji išieškotojai VMI prie LR FM nebuvo skolinga mokestinę nepriemoką nei vykdomųjų dokumentų priėmimo metu, nei vykdymo išlaidų apskaičiavimo metu, ką patvirtina byloje pateiktos dvi internetinės platformos nuotraukos bei su atskiruoju skundu pateikta Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (2022 m. vasario 1 d. – 2022 m. vasario 25 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad po to, kai ji 2023 m. rugsėjo 12 d. patikslino Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 25 d., o išieškotoja VMI prie LR FM 2023 m. rugsėjo 21 d. pripažino netekusiais galios nurodytus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką, apeliantė tapo neskolinga VMI prie LR FM. Tačiau nagrinėjamu atveju bylai teisiškai reikšminga yra tai, kad 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. birželio 19 d. ir 2023 m. liepos 17 d. vykdomieji dokumentai: 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys nekelbtini), 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys nekelbtini), 2023 m. birželio 15 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys nekelbtini) jų pateikimo antstoliui bei jų priėmimo vykdyti metu nebuvo įstatymo numatyta tvarka nuginčyti, jie buvo galiojantys ir vykdytini.

Pagal CPK 650 straipsnio 2 dalį VMI prie LR FM (išieškotoja) atsako už antstoliui teikiamų duomenų dėl vykdomojo dokumento vykdytinumo teisingumą. Antstolis neturi įgaliojimų aiškinti įstatymų, nustatančių vykdomojo dokumento įsiteisėjimo aplinkybes, o teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, netikrina ir nevertina išieškotojo veiksmų teisėtumo. Išieškotoja VMI prie LR FM garantavo duomenų teisingumą, todėl antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdymui aukščiau nurodytus vykdomuosius dokumentus, nes CPK 651 straipsnio straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių jiems priimti nebuvo (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo vertinti ir įvertino tik antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgiant į CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, todėl pripažintina, jog antstolis, priimdamas vykdyti aukščiau nurodytus tris sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, nepažeidė CPK nuostatų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis neteisėtai priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus, atliko priverstinio vykdymo veiksmus ir apskaičiavimo vykdymo išlaidas.

Dėl raginimų įvykdyti sprendimus

Apeliantė pateiktu atskiruoju teigia, kad jai nebuvo išaiškinta VMI prie LR FM mokestinių prievolių padengimo tvarka ir priverstinio išieškojimo tvarka, o priverstinio vykdymo veiksmai turėjo prasidėti nuo raginimo įvykdyti sprendimą geruoju išsiuntimo skolininkui (CPK 655 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 655 straipsniu, raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Tačiau šiuo nagrinėjimu atveju ši bendroji taisyklė, numatyta CPK 655 straipsnyje, neturėjo būti taikoma, nes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje buvo taikomas CPK 661 straipsnis. CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas skolininkui sukelia nepageidaujamas pasekmes (turto ir pinigų sąskaitose areštą, vykdymo išlaidas, kitokius CPK numatytus apribojimus). Todėl antstolio pareiga prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti išsiaiškinti visas galimas kliūtis vykdymo veiksmams pradėti. Aplinkybė, kad nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką, būtų kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes nesuėjus prievolės įvykdymo terminui antstolis neturi įgaliojimų pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, nors išieškotojas vykdomąjį dokumentą ir būtų pateikęs.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 36 punkte nurodyta aplinkybė apie termino geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką nesuėjimo šioje byloje nepasitvirtino. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 105 straipsnis reglamentuoja mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimą. MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) jei mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų; 4) teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

Šios bylos duomenys rodo, kad apeliantė įstatyme nurodytu terminu deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio, kurį VMI prie LR FM nusprendė išieškoti nutarties 31 punkte nurodytais sprendimais, nesumokėjo, patikslintą Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 25 d. pateikė tik 2023 m. rugsėjo 12 d.. Išieškotoja VMI prie LR FM, vadovaudamasi MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priėmė minėtus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką priverstine tvarka, juose nurodė iki kada UAB,,Ludesa“ turėjo įvykdyti savo mokestinę prievolę pagal priimtus sprendimus (2022 m. gruodžio 14 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys nekelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 2; 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys nekelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 2-7; 2023 m. birželio 15 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys nekelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 2-5) ir kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo pagal CPK nustatytas taisykles, nes prievolės sumokėti mokestinę nepriemoką įvykdymo terminas buvo pasibaigęs. Sprendimai išieškoti piniginę nepriemoką iš turto yra vykdomasis dokumentas, kurį pateikus antstoliui raginimas vykdyti sprendimą geruoju nesiunčiamas (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolis visiškai pagrįstai ir teisėtai galėjo nesiųsti skolininkei raginimo sprendimą įvykdyti geruoju.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nepaisant to, jog antstolis neturėjo pareigos siųsti apeliantei raginimų įvykdyti sprendimus, antstolis raginimus įvykdyti sprendimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys nekelbtini) (b. l. 4) bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys nekelbtini) (b. l. 9) išsiuntė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad raginimo įvykdyti sprendimą nesiuntimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys nekelbtini) buvo teisėtas, o raginimų įvykdyti sprendimus siuntimas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys nekelbtini), Nr. (duomenys nekelbtini) buvo perteklinis.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimo dalį dėl išlaidų, kurias turėjo dėl trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų (41,08 Eur), nes antstolis nepateikė duomenų apie faktinį šių išlaidų patyrimą.

Antstolis, atlikdamas priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko veiksmus, patiria vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidų dydį ir jų apmokėjimo tvarką reglamentuoja CPK normos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Instrukcijos 89 punkte numatyta, kad įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas.

Kaip matyti iš anstolio 2023 m. rugsėjo 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys nekelbtini), 763,47 Eur vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios yra nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose (645,54 Eur); 1/2 dalis išieškojimui taikomų būtinų vykdymo išlaidų sprendimo neįvykdžius per 6 mėnesius, kurių apskaičiavimą numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 punktas (76,85 Eur); išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugos (viso 41,08 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcija detaliai įvertino, kad antstolio apskaičiuotos 645,54 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose, yra apskaičiuotos teisingai, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nevertino 1/2 dalies išieškojimui taikomų būtinų vykdymo išlaidų sprendimo neįvykdžius per 6 mėnesius, nurodytų Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 punkte (76,85 Eur), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad šios išlaidos yra nepagrįstos.Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad apeliantė vykdomųjų dokumentų neįvykdė per 6 mėnesis, taigi antstolis, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 punktu, pagrįstai priskaičiavo šias išlaidas (76,85 Eur).

Pažymėtina, kad apeliantė pateiktu atskiruoju skundu neginčijo antstolio apskaičių vykdomosios bylos administravimo išlaidų, nurodytų Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose, 1/2 dalies išieškojimui taikomų būtinų vykdymo išlaidų sprendimo neįvykdžius per 6 mėnesius, nurodytų Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 punkte, dydžių pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Kaip matyti iš apeliantės pateikto atskirojo skundo, ji ginčija tik antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimą dėl išlaidų, kurias jis turėjo dėl trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų (41,08 Eur), nes nepateikti įrodymai apie tokių išlaidų faktinį patyrimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

Bylos duomenys rodo, kad, priešingai nei teigia apeliantė, vykdomosiose byloje esantys duomenys patvirtina, jog anstolis naudojosi VĮ,,Registrų centras“, AB,,Lietuvos paštas“ teikiamomis paslaugomis, kurių įkainiai viešai skelbiami ir atitinka nurodytus vykdomosiose bylose (vykdomosios bylos Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 5, 14, 18, 31, vykdomosios byloje Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 5, 14, 18, 31, vykdomosios byloje Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 10). Todėl daroma išvada, kad antstolio apskaičiuotos 41,08 Eur išlaidos už trečiųjų asmenų paslaugas pagrįstos ir faktiškai patirtos.

Dėl informavimo apie pradėtą priverstinį vykdymą

Apeliantė pateiktame atskirajame skunde nurodo, kad ji negalėjo žinoti apie jos atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus, nes antstolis teikė procesinius dokumentus advokatei I. B. jos asmeniniu elektroniniu laišku, neaišku, kodėl jų neteikė pačiai skolininkei, o kai juos teikė, tai nėra duomenų apie įteikimą. Tokius apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus.

CPK 604 straipsnyje numatyta, kad šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje nustatytus atvejus.

Kaip matyti iš vykdomosiose bylose esančių duomenų, antstolis vykdomųjų bylų dokumentus apeliantei siuntė ne tik jos buveinės adresu (duomenys nekelbtini), kuris nurodytas ir atskirajame skunde, bet ir jos savininkų adresais (duomenys nekelbtini), (duomenys nekelbtini). Nors apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų apie jai siųstų procesinių dokumentų įteikimą, tačiau, kaip matyti iš vykdomosiose byloje Nr. (duomenys nekelbtini) (b. l. 5, 14, 18) ir Nr. (duomenys nekelbtini) (b. l. 10) esančių AB,,Lietuvos pašto“ duomenų, apeliantė jai siųstų procesinių dokumentų minėtu buveinės adresu neatsiimdavo pašte per siuntos saugojimo terminą, o procesiniai dokumentai siųsti adresu (duomenys nekelbtini) buvo grąžinti neįteikti. Apeliacinio teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė, nepasirūpindama, kad visada būtų galimybė dokumentus įteikti įmonės buveinės adresu, dėl savo pačios neveikimo prisiėmė riziką, kad dokumentai jai gali būti neįteikti, todėl pati yra už tai atsakinga.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai tvirtina nežinojusi apie jos atliekamus vykdymo veiksmus ir dėl to, kad jos advokatė I. B. antstoliui 2023 m. birželio 30 d. pateikė prašymą susipažinti su vykdomosiomis bylomis, todėl anstolis per anstolių informacinę sistemą (AIS) suteikė jai prieigą prie vykdomųjų bylų Nr. (duomenys nekelbtini) ir Nr. (duomenys nekelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys nekelbtini), b. l. 23-24). Toks atstovavimas buvo tinkamas, nes CPK 599 straipsnyje numatyta, kad išieškotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokato padėjėjai arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti šio Kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apeliantės argumentai, jog jai laiku negalint pateikti įrodymų, kad mokestinės nepriemokos VMI prie LR FM ji neturi, išaugo vykdymų išlaidų suma, nepagrįsti, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms apie tai, kad vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu apeliantė buvo skolinga VMI prie LR FM mokestinę nepriemoką (31, 32 nutarties punktai).

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos UAB,,Ludesa“ skundą dėl antstolio S. O. G. veiksmų, tinkamai taikė tiek civilinio proceso kodekso, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl naikinti ar keisti pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai vertinamai kaip teisiškai nereikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė