Civilinė byla Nr. e2A-136-425/2024
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00290-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.20; 3.4.5.5
(N)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2650-620/2023 pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksliu, peržiūrėjimo ir pripažinimo veiksniu, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, A. V., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiškimu V. V. prašė peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo jis buvo pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu, o taip pat pripažinti jį veiksniu.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo sveikatos būklė gera, jis orientuotas aplinkoje ir laike, jis klauso darbuotojų, geria vaistus, nėra padaręs nusikaltimų ar pažeidimų. Pareiškėjas pabrėžė, kad padeda socialinės globos namų darbuotojams įvairiuose darbuose, vyksta į psichikos sveikatos centrą, geria paskirtus vaistus, sutaria su kitais globos namų gyventojais. Mano, kad jo psichikos būklė pagerėjo. Jis gauna invalidumo pensiją, padedamas socialinės darbuotojos vyksta į parduotuvę, nusiperka kavos, arbatos, cigarečių, nors ir pats tai galėtų daryti savarankiškai. Yra taupus. Brolis nurodo netiesą, nes jis jau 4-5 metai nevartoja alkoholio, neserga lėtiniu alkoholizmu. Brolis atsiliepime apie jį teigia išgalvotus dalykus dėl savanaudiškų paskatų. Brolis susigrobė turtą, t.y. butą, žemę, nors dalis priklauso ir jam.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę buvo nustatyta, jog V. V. nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas bei lėtinis psichikos sutrikimas-(duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla) bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas); asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Kartu buvo nurodyta ir tai, jog V. V. ribotai, su kitų asmenų pagalba gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; paveldėjimo teisiniai santykiai bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamo būsto priežiūra ir pan.). Ekspertai pateikė išvadą, kad V. V. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti politinių teisinių srityje-balsavime.
5. Skundžiamu sprendimu, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjo V. V. sveikatos būklė pagerėjo tiek, kad jis galėtų būti pripažintas veiksniu visose srityse. Pagal stacionarinės ekspertizės aktą, kuriuo abejoti teismas pagrindo neturi, matyti, jog sritys, kuriose V. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei tos, kuriose jis ribotai, su kitų asmenų pagalba gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, išliko nepakitusios.
6. Kartu teismas pažymėjo, jog nors stacionarinės ekspertizės išvadoje yra nurodyta, jog pareiškėjas V. V. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti politinių teisių srityje - balsavime, tačiau šioje srityje pareiškėjas net ir nebuvo pripažintas neveiksniu, ar ribotai veiksniu, todėl ir pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-22-762/2017, kuriuo buvo nustatytos sritys, kuriose V. V. yra neveiksnus, ar pakeitus jį dalyje 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr.2YT-162-620/2021, kuriuo buvo nustatytas sąrašas sričių, kuriose V. V. buvo pripažintas ribotai veiksniu, nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. V. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
7.1. Nurodo, kad iš byloje esančio Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-01-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-22-762/2017 turinio matyti, kad V. V. buvo pripažintas neveiksliu darbo teisinių santykių srityje (sudaryti darbo sutartį, atsitinkančią jo galimybes ir poreikius). Vėlesniais teismo procesiniais sprendimais minėta nuostata pakeista nebuvo, tačiau teismo psichiatrijos ekspertizės akte, pateiktame šioje nagrinėjamoje byloje, nebuvo nustatyta, kad V. V. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti darbo teisinių santykių srityje. Taigi vien dėl šios aplinkybės negalima iš dalies sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes vertinti anksčiau priimti teismų sprendimai dėl jo galimybių darbo teisinių santykių srityje.
7.2. Be to, nagrinėjamoje byloje yra 2023-03-30 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimu, kurioje nurodyta, kad V. V. gali pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, darbo teisinių santykių, politinių santykių srityse. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktu tokia išvada nėra pripažinta ar pripažinta tik iš dalies, vertintina, jog pirmosios instancijos teismui buvo būtina imtis aktyvių veiksmų savo iniciatyva dėl kilusių prieštaravimų pašalinimo, t. y. detaliai tirti ir vertinti išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, jų pagrįstumą, papildomai išklausyti V. V. ir tik po to daryti atitinkamas išvadas.
7.3. Apibendrintai apeliaciniame skunde teigiama, jog priimant skundžiamą sprendimą buvo esmingai pažeistos procesinės teisės normos dėl įrodymų pripažinimo, tyrimo, vertinimo, taip pat materialinės teisės normos ir neatskleista bylos esmė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nesutinka dėl to, jog teismas, anot pareiškėjo, nepakankamai atskleidė bylos esmę, kadangi nevertino išvados ir ekspertizės akto neatitikimų, neatsižvelgė į tai, kad ekspertizės akte nėra konstatuotas pareiškėjo neveiksnumas darbo teisinių santykių srityje.
9. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra būtent pareiškėjo V. V. neveiksnumo vertinimas darbinių teisinių santykių srityje, dėl ko apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, plačiau dėl kitų asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus sričių nepasisako ir jų nenagrinėja, juo labiau kad dėl šių sričių skundžiamame sprendime teismas išdėstė byloje esančiais įrodymais paremtus motyvus.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius procesinius dokumentus, pareiškėjo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, sprendžia, jog priimant skundžiamą sprendimą nebuvo konkrečiai ištirtos bei aptartos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo veiksnumu ar neveiksnumu darbo teisinių santykių srityje.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) įvardija konkrečias turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (10 punktas). CK 2.10 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą savo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, asmenį turi pripažinti neveiksniu ne visose Aprašo 10 punkte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o įvardyti tik konkrečias sritis, aktualias neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam asmeniui.
12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-423-03/2003 pareiškėjas V. V. buvo pripažintas neveiksniu. 2017 m. sausio 13 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-22-762/2017 buvo nutarta pakeisti peržiūrimą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-423-03/2003 nustatant, kad V. V. yra neveiksnus atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas nustatė, kad V. V. yra ribotai veiksnus, tai yra geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). Šiame aptariamame sprendime taip pat buvo konkrečiai įvardinta, jog viena iš sričių, kurioje V. V. yra neveiksnus yra darbo teisinių santykių sritis.
13. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-162-620/2021 pareiškėjo V. V. pareiškimas patenkintas iš dalies ir pakeistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-22-762/2017. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2021-11-29 sprendimu nustatė, jog pareiškėjas V. V. yra ribotai veiksnus šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Taigi teismas nustatė, kad V. V. yra pripažįstamas ribotai veiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). Likusioje dalyje teismo 2017-01-13 sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Dėl išdėstyto galima spręsti, kad sprendimas, jog pareiškėjas yra pripažintas neveiksniu darbo teisinių santykių srityje, liko nepakeistas.
14. Nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas 2023-02-28 nutartimi pavedė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateikti socialinio darbuotojo išvadą dėl galimo V. V. gebėjimų pasikeitimo, dėl ko bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2023-03-30 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“. Šioje išvadoje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, be kitų duomenų nurodoma, jog V. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atsitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).
15. Nepaisant pateiktos išvados, siekdamas tinkamai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, o taip pat nurodydamas, jog 2023-03-30 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pateikta platesnio asmens elgesio paaiškinimo, iš kurio būtų matyti, kodėl asmuo jau geba atitinkamose srityse daryti sprendimus pats savarankiškai, pirmosios instancijos teismas 2023-05-03 nutartimi skyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę bei nurodė klausimus ekspertams. Įvertinus aptariamos teismo 2023-05-03 nutarties turinį, matyti, kad formuluoti klausimai ekspertams neapėmė klausimo dėl pareiškėjo V. V. būklės ir gebėjimo priimti sprendimus darbo teisinių santykių srityje įvertinimo, dėl ko šiuo klausimu konkreti išvada pateikta nebuvo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, taip pat nenustatė, jog teismas išdėstė konkrečius motyvus dėl pareiškėjo V. V. neveiksnumo darbo teisinių santykių srityje, t. y. iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nėra aišku, ar teismas šioje dalyje rėmėsi tik 2023-02-30 išvada Nr. 80, ar faktiškai nepakitusia pareiškėjo sveikatos būkle, ar kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytais bei ištirtais įrodymais.
17. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjamos pagal ypatingosios teisenos taisykles (CPK 462–474, 491–4961, 505–509 straipsniai). Nagrinėdamas šios kategorijos bylas teismas turi ne tik imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 8 dalis), bet ir būti ypač dėmesingas bei atidus tirdamas ir vertindamas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes, savo iniciatyva rinkti įrodymus, nes asmens pripažinimo neveiksniu klausimo sprendimas yra viešojo intereso dalykas.
18. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepasisakė, dėl kokių konkrečių priežasčių sprendžia, jog pareiškėjo V. V. gebėjimas priimti sprendimus ir juos suprasti darbo teisinių santykių srityje nėra pasikeitęs, t. y. kokių duomenų pagrindu yra daroma išvada, kad pareiškėjas šioje srityje ir toliau lieka pripažįstamas neveiksniu. Tokia susiklosčiusi situacija neleidžia daryti išvados, jog priimdamas skundžiamą sprendimą šioje dalyje pirmosios instancijos teismas atliko visus būtinus veiksmus siekdamas užtiktini, kad asmens pripažinimo neveiksniu konkrečioje srityje sprendimas būtų paremtas tiek juridiniu, tiek medicininiu kriterijais.
19. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, o taip pat į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes pareiškėjo savarankiškumui ir laisvei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog klausimas dėl apelianto neveiksnumo darbo teisinių santykių srityje faktiškai liko neišnagrinėtas. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, o taip pat išspręsti ginčą iš esmės, tačiau šiuo konkrečiu atveju susiklosto situacija, kai pirmosios instancijos teismo sprendime išvis nėra nurodytų išvadų dėl vienos iš sričių, kuriose paliekamas sprendimas asmenį pripažinti neveiksniu, todėl tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad būtent šioje dalyje nėra atskleista bylos esmė, o pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus civilinės bylos (ginčo dalyje) negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet galbūt išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai, apklausti liudytojai, teismo ekspertai.
20. Vadovaudamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas pripažinti jį veiksniu darbo teisinių santykių srityje, ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo V. V. pareiškimas pripažinti jį veiksniu darbo teisinių santykių srityje, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Laimantas Misiūnas
