R. J. pagal BK 135 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2A–42/2007

Procesinio sprendimo kategorija

2.12.2

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Rimanto Baumilo, kolegijos posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. J. R. ir jo gynėjo advokato Jono Ramanausko pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą,

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. nuosprendžiu R. J. R. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams už tai, kad 2005 m. balandžio 9 d., apie 17.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), O. M. bute, asmeninio konflikto metu tyčia sužalojo O. M., peiliu smogdamas vieną smūgį į pilvą, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 13 d. nutartimi nepatenkino nuteistojo R. J. R. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. J. R. ir jo gynėjo kasacinį skundą.

Nuteistasis R. J. R. ir jo gynėjas pareiškimu prašo priimti atitinkamą nutartį ir perduoti pareiškimą nagrinėti teisėjų kolegijai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Pareiškime nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis grindžiami nuteistojo R. J. R. tariamu prisipažinimu, nukentėjusiojo abejotinais parodymais bei neišsamiomis (dalinėmis) specialistų surašytomis išvadomis apie O. M. sužalojimą, nes iš šių išvadų teksto paimta tik tai, kas naudinga ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ir tai turėjo įtakos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Pareiškėjai mano, kad teismai patikėjo melagingais nukentėjusiojo parodymais ir jais vadovavosi, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, jog O. M. įvykio metu buvo taip stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kad net negalėjo prisiminti ir policijos pareigūnams paaiškinti kas tą dieną ir kur jį sužalojo. Ligos istorijoje pažymėta, kad ligonis pristatytas visiškai girtas, buvo neįmanoma susikalbėti. Šių aplinkybių teismai netyrė ir nevertino. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistąjį užpuolė ir sužalojo jam pirštus bei supjaustė striukę savo bute būtent nukentėjusysis O. M.. Nukentėjusiojo parodymai, duoti įvairiu metu, vis skirdavosi (pareiškime cituojami nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme), o teismai nesiaiškino, kodėl jis nuolat keitė anksčiau duotus parodymus. Pareiškime nurodoma ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartyje neteisingai nurodoma, kad R. J. R. veikos kvalifikacija teisinga, įstatymo klaidų nepadaryta, nes, jų nuomone, kasaciniame skunde nurodytos teismų klaidos neaptartos, O. M. melagingi parodymai vertintini kaip pagrindiniai įrodymai prieš nuteistąjį, teismai šiuos ir kitus įrodymus vertino šališkai, neišsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, o nutarties teiginys, jog nusikalstama R. J. Riboko veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, neatitinka tikrovės, nes negalima nustatyti, kad nuteistasis padarė nusikaltimą, kai prieš jį nesurinkta jokių įrodymų, todėl R. J. R. nuteistas nepagrįstai, ir apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas.

Prašymas netenkintinas.

Dėl BPK 451 straipsnio taikymo

Lietuvos Respublikos BPK 451 straipsnio pagrindu baudžiamoji byla atnaujinama, jei pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti arba perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veiką ar kt. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

Pabrėžtina, kad baudžiamojo proceso atnaujinimas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūros būdas. Nagrinėjant pareiškimą, kuriuo prašoma atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, byla nėra dar kartą patikrinama teisės taikymo aspektu, kaip daroma nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama ir nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tik nustačius akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Sprendimas atnaujinti baudžiamąją bylą negali būti grindžiamas vien tik pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo pateikusio proceso dalyvio manymu, kad BK specialiosios dalies straipsnio dispozicija turi būti suprantama kitaip, nei buvo išaiškinta nagrinėjant bylą kasacine tvarka, taip pat ir teiginiais apie, proceso dalyvių manymu, padarytus proceso pažeidimus, neteisingai nustatytas aplinkybes ar teismo išvadų nepagrįstumą ir pan. Baudžiamosios bylos atnaujinimas galimas tik tada, kai įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose yra aiškiai apsirikta parenkant taikytiną baudžiamojo įstatymo nuostatą ar akivaizdžiai iškreipta taikytų nuostatų prasmė. Šioje byloje nėra esminės įstatymo taikymo klaidos prielaidų. Teisėjų kolegija, nagrinėjusi bylą kasacine tvarka, pasisakė dėl padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Pareiškime R. J. R. ir jo gynėjas neigia nuteistojo kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu, ginčija teismų sprendimais nustatytus faktus bei įrodymų vertinimą, pateikia savo įvykių interpretaciją. Taigi baudžiamosios bylos atnaujinimas yra siejamas su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, kuris akivaizdus iš nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytų aplinkybių, o ne su nauju pastarųjų aplinkybių vertinimu, jų ginčijimu ar neigimu. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų faktų, surinktų bei įvertintų įrodymų ir kaltės neigimas nesudaro pagrindo manyti, kad aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Nesant akivaizdaus pagrindo manyti, kad byloje galėjo būti netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistojo R. J. R. ir jo gynėjo pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi BPK 455 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. J. R. ir jo gynėjo pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Olegas Fedosiukas

Rimantas Baumilas