Baudžiamoji byla Nr. 2A–40/2007 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.12.2.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Gintaro Godos, kolegijos posėdyje išnagrinėjo nuteistojo N. Š. gynėjo advokato Gintaro Balčiūno pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą,
nustatė:
N. Š. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 16 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) transporto tarnybos viršininku ir būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už darbų saugą, neatlikęs rizikos veiksnių vertinimo, nenustatęs pavojingų veiksnių, t. y. nepatikrinęs tvenkinio ledo storio, jo atsparumo traktoriaus svoriui, nenustatęs važiuojamojoje dalyje pavojingų vietų, ledo suplonėjimo dėl tekančios (duomenys neskelbtini) vagos vandens srovės, kitų tekančių šaltinių, ledo įtrūkimų, taip pažeisdamas UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2002 m. rugsėjo 18 d. patvirtintos Transporto tarnybos viršininko pareigybės pareiginės instrukcijos skyriaus „Pareigos“ 21 punkto reikalavimus („...užtikrinti tarnyboje įstatymuose ir kituose teisiniuose aktuose, bendrovės norminiuose aktuose numatytas darbuotojų saugos ir sveikatos priemones“), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą („...darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje, tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu įgaliotas asmuo organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą“); pasiuntė UAB (duomenys neskelbtini) ekskavatoriaus mašinistą R. J. traktoriumi MTZ-80 L valyti sniego nuo (duomenys neskelbtini) tvenkinio ledo, prieš tai R. J. nustatyta tvarka neinstruktavęs, nes UAB (duomenys neskelbtini) instrukcijose Nr. 4, 20, 26, 38, 39, 41, 42, 43, 48, 71, 93, pagal kurias 2003 m. gruodžio 27 d. buvo instruktuotas R. J., kaip pavojingas veiksnys nenumatytas ledo lūžimas traktoriumi MTZ-80 L (buldozeriu) valant sniegą nuo tvenkinio ledo ir važiuojant tvenkinio ledu; taip pat N. Š. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį (,,Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą“); Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos 2002 m. gruodžio 5 d. vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 282, 19 (,,Instruktavimo darbo vietoje (profesinės) instrukcijos turinys: 19.2 punktas – profesinės rizikos veiksniai, saugos priemonės nuo jų poveikio“), 44 (,,Pavaldžius ar priskirtus darbuotojus (taip pat ir nurodytus 46 punkte) darbo vietose instruktuoja tiesioginis padalinio vadovas, atestuotas Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka, arba darbdavys“) punktų reikalavimus; Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų, patvirtintų 2002 m. birželio 10 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 76/261, 7 punkto reikalavimus (,,Visi įmonės darbuotojai nepriklausomai nuo darbo stažo, kvalifikacijos, gamybos pobūdžio, turi būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais“). Dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui – 2004 m. sausio 15 d., apie 12.55 val., UAB (duomenys neskelbtini) ekskavatoriaus mašinistui R. J. važiuojant ratiniu traktoriumi MTZ-80L (duomenys neskelbtini) ir valant sniegą ant (duomenys neskelbtini) tvenkinio ledo, po traktoriumi lūžo ledas ir traktoriui kartu su R. J. patekus į vandenį ir nuskendus, R. J. žuvo.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą, 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jį išteisino dėl nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Konstatuota, kad pagal BK 176 straipsnio 1 dalies prasmę N. Š. neatitinka specialiajam subjektui – darbdavio įgaliotam asmeniui – keliamų reikalavimų, ir teigiama, kad darbdaviui atstovaujančio asmens pavedimas N. Š. vykdyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme darbdaviui numatytas darbų saugos ir sveikatos priemones neatitinka Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimų – nenustatyti konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos srities pavedimai. Taip pat nuosprendyje pabrėžiama, kad įvykis įvyko ne UAB (duomenys neskelbtini) veiklos teritorijoje; iš bylos įrodymų matyti, jog nėra duomenų, kad iki nelaimingo atsitikimo bendrovė būtų atlikusi panašius darbus savo iniciatyva arba kitų asmenų prašymu, tad tokio pobūdžio darbas negali būti laikomas įprasta darbo aplinka, kurioje galėjo būti taikomos įmonėje patvirtintos darbų saugos instrukcijos bei kitų galimų rizikų, su kuriomis N. Š. buvo supažindintas, vertinimai; be to, instrukcijose nenumatytas ledo lūžimas kaip pavojingas veiksnys, nenurodytas ledo storis ir metodai, kaip galima nustatyti ledo atsparumą traktoriaus svoriui. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pabrėžiama, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, kad R. J. nebuvo tinkamai instruktuotas, o dėl to, kad prieš įvykį apskritai nebuvo įsitikinta, ar ledu važiuoti sunkiasvoriu traktoriumi bus saugu. Nuosprendžiu pripažinta, kad byloje nėra įrodymų, jog ledas buvo valomas darbdavio iniciatyva ir veikiant nurodžius N. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendis panaikintas ir paliktas galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 16 d. nuosprendis. Savo sprendimą Teismas motyvavo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (toks asmuo yra BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties vienas iš subjektų); UAB (duomenys neskelbtini) lokaliniais aktais, įtvirtinančiais N. Š. teisines pareigas saugos ir sveikatos srityje.
Pareiškėjas – nuteistojo N. Š. gynėjas advokatas G. Balčiūnas – nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 176 straipsnio 1 dalį, t. y. klydo pripažindami, kad N. Š. yra darbdavio įgaliotas asmuo, taip pat buvo klaidingai taikytas BK 54 straipsnis – visiškai nevertinta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, todėl pareiškėjas prašo atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendį.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, anot pareiškėjo, netinkamai vadovavosi tik Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir netaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų, apibrėžiančių darbdavio sąvoką; BK 176 straipsnio 1 dalyje reglamentuota darbdavio ar jo įgalioto asmens sąvoka turi būti aiškinama, vadovaujantis DK, o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu turi būti vadovaujamasi aiškinantis, kokius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus pažeidė darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Pareiškėjas teigia, kad darbdavys pagal DK 16 straipsnio prasmę – fizinis arba juridinis asmuo (įmonė, įstaiga, organizacija), taip pat ir kita organizacinė struktūra (pavyzdžiui, juridinio asmens atstovybė ar filialas). Kadangi BK 176 straipsnyje nenurodyta, kad už jame įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą atsako ir juridinis asmuo, tai laikytina, kad kaip darbdavys pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako tik darbdavys – fizinis asmuo. Taip pat pareiškime nurodoma, kad darbdavio atstovo, t. y. įgalioto asmens, sąvoką pateikia DK 24 straipsnis, kuriame nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas; darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija); administraciją sudaro pareigūnai; administracijos pareigūnai pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą; įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Darbdavio įgaliotu asmeniu, kai darbdavys yra juridinis asmuo, vadinasi, yra juridinio asmens vadovas. Pagal DK 24 straipsnį juridinio asmens vadovui suteikiama teisė dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, tačiau toks asmuo laikytinas ne darbdavio įgaliotu asmeniu, o darbdavio vadovo įgaliotu asmeniu (darbdavio įgalioto asmens įgaliotu asmeniu). Pareiškėjas daro išvadą, kad pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nusikaltimo subjektas yra darbdavys, kai jis yra fizinis asmuo arba darbdavio fizinio asmens įgaliotas asmuo bei darbdavio juridinio asmens įgaliotas asmuo. Darbdavio juridinio asmens įgalioto asmens (vadovo) įgaliotas asmuo nelaikytinas BK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektu, tai, anot advokato, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl šio straipsnio ir anksčiau galiojusio BK atitinkamo straipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2K-141/1999, 2K-203/1999, 2K-260/2002, 2K-670/2003). Aiškinant BK 176 straipsnio 1 dalį taip, kad jame įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties subjektas gali būti ir darbdaviui atstovaujančio asmens įgaliotas asmuo, anot pareiškėjo, būtų plečiamai aiškinamas baudžiamasis įstatymas, tai prieštarautų pagrindiniams baudžiamojo įstatymo aiškinimo principams. Pareiškėjas nurodo, kad N. Š. pripažįstant kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį jam buvo išplėstos baudžiamosios atsakomybės ribos, taip pat pabrėžia, jog neaišku, keliems asmenims kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį – iš prie šio pareiškimo pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) administracinės valdymo struktūros matyti, kad Transporto tarnyba, kurios viršininkas yra N. Š., pavaldi gamybos direktoriui, o šis – bendrovės generaliniam direktoriui; bendrovėje taip pat yra saugos darbe tarnybos specialistas, kuris pagal prie pareiškimo pridėtus pareiginius nuostatus taip pat turi pareigų įgyvendinant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi neaišku, ar visi minėti asmenys gali būti pripažinti darbdavio įgaliotais asmenimis, todėl būtina spręsti, kas konkrečiai yra atsakingas už įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos darbe reikalavimų pažeidimus, šioje byloje to nebuvo padaryta.
Be to, pabrėžiama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) byloje neginčijamai nustatyta: R. J. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio; ši aplinkybė turi būti apsvarstyta ir įvertinta, tačiau teismai nesprendė, ar tai, kad žuvusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat teismai visiškai nesvarstė bendrovės „A“ atsakomybės, nors jos prašyme buvo nurodyta, kad ji prisiima atsakomybę už darbų saugą, o byloje neginčijamais įrodymais nustatyta, kad šios bendrovės atstovai buvo nelaimės vietoje ir davė nurodymus R. J.
Prašymas netenkintinas.
Iš pareiškime nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, remiasi BPK 451 straipsnio 1 punktu. Pažymėtina, kad pagal BPK 451 straipsnio 1 punktą baudžiamoji byla, kuri buvo išnagrinėta arba palikta nenagrinėta kasacinės instancijos teisme, taip pat kurios nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinama, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti.
Pabrėžtina, kad baudžiamojo proceso atnaujinimas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūros būdas. Nagrinėjant pareiškimą, kuriuo prašoma atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, byla nėra dar kartą patikrinama teisės taikymo aspektu, kaip daroma nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama ir nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tik nustačius akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Sprendimas atnaujinti baudžiamąją bylą negali būti grindžiamas vien tik pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo pateikusio proceso dalyvio manymu, kad BK specialiosios dalies straipsnio dispozicija turi būti suprantama kitaip, nei buvo išaiškinta nagrinėjant bylą kasacine tvarka, taip pat ir teiginiais apie, proceso dalyvių manymu, padarytus proceso pažeidimus, neteisingai nustatytas aplinkybes ar teismo išvadų nepagrįstumą ir pan. Baudžiamosios bylos atnaujinimas galimas tik tada, kai įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose yra aiškiai apsirikta parenkant taikytiną baudžiamojo įstatymo nuostatą ar akivaizdžiai iškreipta taikytų nuostatų prasmė. Tada, kai BK specialiosios dalies straipsnio dispozicija yra blanketinė, akivaizdžiai netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu gali būti laikomas ne tik netinkamas BK normos, bet ir netinkamas kitų teisės aktų normų pritaikymas.
Šioje byloje nėra esminės įstatymo taikymo klaidos prielaidų. Teisėjų kolegija, nagrinėjusi bylą kasacine tvarka, pasisakė dėl nusikalstamos veikos subjekto. Kasacinės instancijos teismas rėmėsi ne tik BK normomis, bet analizavo ir kitus darbuotojų saugą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nurodomi argumentai dėl tam tikrų DK nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje neleidžia daryti išvados, kad BK 176 straipsnio dispozicijoje vartojamas terminas „darbdavio įgaliotas asmuo“ gali būti aiškinamas remiantis tik pareiškime nurodytais DK straipsniais ir nekreipiant dėmesio į kitus teisės aktus. Nesant akivaizdaus pagrindo manyti, kad byloje galėjo būti netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistojo N. Š. gynėjo pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą negali būti tenkinamas.
BPK 451 straipsnyje, nustatančiame baigtinius baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindus, neteisingos bausmės už nusikalstamą (-as) veiką (-as) paskyrimo klausimas, t. y. ir BK 59 straipsnyje nurodytų aplinkybių įvertinimas, nėra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą, taigi pareiškime nurodytas baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos aplinkybės pagrindas nėra tinkamas.
Vadovaudamasi BPK 453 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. gynėjo advokato Gintaro Balčiūno pareiškimą.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Egidijus Bieliūnas
Gintaras Goda
