Dėl laisvės atėmimo

Baudžiamoji byla Nr. 1-44-939/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03454-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.2.4;.1.7.2.5; 1.1.4.7; 1.2.25.4; 1.2.25.5;

1.1.10.1.1; 1.2.20.13; 2.3.6.6; 2.3.6.4.2;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 23 d.

Alytus

Alytaus

sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant prokurorui T. B.,

kaltinamajam A. V., jo gynėjams advokatams L. M., R. Š.,

nukentėjusiajam R. J., A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nuo 2025 m. kovo 31 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, teistas:

2011 m. spalio 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 mėn. laisvės apribojimo;

2011 m. gruodžio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 mėn. laisvės apribojimo;

2019 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal LR BK 284 straipsnio 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 8 mėn. laisvės apribojimo su 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda;

2020 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal LR BK 243 straipsnio ir nuteistas 20 parų arešto;

2021 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal LR BK 281-1 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64-1 str. skirta 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., su 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, apie baudos sumokėjimą duomenų nėra, 2022-08-17 išregistruotas iš probacijos dėl laisvės atėmimo;

2024 m. birželio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 m. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, BK 64-1 straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų laisvės apribojimas įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, 281-1 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

A. V. 2024 m. sausio 27 d. apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę, vairavo MB (duomenys neskelbtini) vardu registruotą kelių transporto priemonę - automobilį VW Golf valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kelyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio VW Golf valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keleiviams A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nubrozdinimo alkūnėje, dešinio alkūnkaulio ataugos lūžimo ir R. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio blauzdikaulio intrasąrinio lūžimo, poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimo kairio kelio srityje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje;

be to, A. V. vairavo MB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykdė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir nukentėjusiojo A. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2024 m. sausio 27 d. 14.50 val. jam nustatytas 2,20 promilių neblaivumas tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančių medžiagų - alkoholio, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje;

be to, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, žinodamas, kad 2021 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, kuris pradėtas skaičiuoti nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2026 m. birželio 16 d., Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje būdamas supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2024 m. sausio 27 d. apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę VW GOLF valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tai yra padarė nusikalstamą veika numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis A. V. parodė, kad katę pripažįsta pilnai, išskyrus, kad automobilį vairavo neblaivus. Dėl eismo įvykio kaltę pripažįsta pilnai, buvo žiema, slidu, neįvertino aplinkybių, atsitrenkė į medį ir taip padarė avariją. Vairavo automobilį VW Golf valstybins numeris (duomenys neskelbtini). Kartu su juo, važiavo abu nukentėjusieji, vienas sėdėjo priekyje, kitas ant galinės sėdynės. Važiavo iš parduotuvės, prieš tai buvo pas draugą A. M.. Po eismo įvykio visi minimaliai buvo sužaloti. Jam buvo sužalota kairė ranka, A. M. – ranka, R. J. – koja, apgadintas automobilis, buvo išsiskleidę automobilio oro pagalvės. Po įvykio visi išlipo iš automobilio ir nuėjo į A. M. namus. Dėl patirto šoko nepamena ar įvykio vietoje buvo pašalinių asmenų. Policijos pareigūnai atvyko į A. M. namus, jie patys pareigūnų nekvietė. Grįžus pamatė, kad neturi rimtų sužalojimų ir pradėjo vartoti alkoholį. Jis iki A. M. namų ėjo su vienu batu. Iki eismo įvykio jis buvo atvykęs pas A. M., atvažiavo būdamas blaivas, po to, sugalvojo važiuoti į parduotuvę pirkti alkoholio. Automobilis VW Golf valstybins numeris (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas tėvo vardu, jis jį pasiėmė jam nežinant. Daugiausia automobiliu naudojosi tėvas, be tėvo leidimo paėmė automobilio raktelius. Savo vardu negalėjo išsinuomoti, nes neturėjo teisės vairuoti. Automobilio nuomą pratęsdavo jis, tėvas duodavo pinigų, o jis sumokėdavo. Žala už sugadintą automobilį bendrijai atlyginta pilnai. Jam buvo nustatinėjamas girtumas, dėl šoko, nepamena, ar sutiko su girtumu. Jam atimta teisė vairuoti, už tai, kad vairavo neblaivus. Po įvykio grįžus pas A. M. namuose gėrė degtinę, kurią nusipirko parduotuvėje. Iš išgąsčio galėjo išgerti daugiausia degtinės. Nežinojo, kad po įvykio negalima gerti alkoholio. Teisę vairuoti įgijęs 2018 m., o 2021 m. buvo atimta 5 metams. Negali sutikti su alkotesterio parodymais, nes negeras jo sertifikatas, nesijautė tiek neblaivus kaip rodė alkotesteris. Po įvykio, pareigūnai atvyko į A. M. namus, iki valandos laiko po įvykio. Jis daugiausia vartojo alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo kitaip, nes tyrėja V. B. darė spaudimą. Turi du mažamečius vaikus, vyksta skyrybų procesas, sutuoktinė gyvena (duomenys neskelbtini), jis gyvena su drauge, prisideda prie vaikų išlaikymo. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjęs. Dirba pagal individualią veiklą, turi nuolatinę daro vietą, dirba langų montuotoju, gaunamos pajamos 1300-1400 Eur. Prieš įvykį buvo blaivus ir vairavo blaivus. Girtumas nustatytas pas A. M., po to, kai buvo išgėręs. Parodymai keitėsi, prašo vertinti parodymus duotus teisme.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis neturi teisės vairuoti, nes teisė jam atimta 5 metams. Savo automobilio neturi. Žino, kad tėvas D. V. išsinuomojo automobilį VW Golf. Jis iš tėvų namų pasiėmė automobilio raktelį ir išėjo iš buto. Tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau kaip iki ten nuvyko nežino. Jis buvo prie automobilio WV Golf, buvo ir pažįstami A. M., R. J., iš kur jie ten atsirado nežino. Neprisimena, ar galėjo vairuoti šį automobilį. Iš namų pasiėmė tik automobilio užvedimo raktelį, automobilio neėmė. (t.2. b.l.49-50). Kitoje ikiteisminio tyrimo apklausoje kaltės nepripažino, parodymų nedavė ir nurodė, kad parodymus duos teisme (t.2, b.l.59)

Nukentėjusysis R. J. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, mokėsi vienoje mokykloje, santykiai draugiški. Nukentėjo 2024 m. sausio mėnesį avarijos metu, (duomenys neskelbtini). Kokiomis aplinkybėmis įvyko avarija, nepamena. Prisimena, kad gėrė alkoholį su A. M. jo namuose. Pas A. M. į namus atvažiavo A. V., jie patys jį kvietė atvažiuoti. Kuris tiksliai kvietė, neatsimena dėl išgerto alkoholio kiekio, kadangi gėrė su A. M. jau iš vakaro. Visų aplinkybių neatsimena dėl girtumo. Neprisimena, kaip nuėjo iki automobilio. Atsimena, kad pabudo jau sužalotas automobilyje,,VW Golf“ su lūžusia koja. Kai atsibudo po avarijos, suprato, kad sėdi automobilio gale, jeigu būtų automobilyje gulėjęs, koja nebūtų lūžusi. Automobilis priklausė A. V., valstybinių numerių nepamena. Jis (nukentėjusysis) sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, kurioje tiksliai vietoje, negali pasakyti. Pabudęs rėkė, kad skauda koją, aplinkui buvo žmonių. Automobilyje buvo A. M. ir A. V., jie sėdėjo priekyje, o jis vienas sėdėjo gale. Ar buvo prisisegęs saugos diržą, neatsimena. Negali pasakyti, kurioje vietoje buvo A. M.. Kažkas iš liudytojų jį (nukentėjusį) ištraukė iš automobilio. Kai atsibudo, policijos ir greitosios nebuvo, jam skaudėjo koją ir galvą. Po avarijos visi ėjo pas A. M. į namus apie kilometrą pėsčiomis. Ėjo pats, niekas jo nenešė, nors jam buvo sužalota koja. A. M. buvo susižalota alkūnė, o A. V. – nubrozdinta galva. Kas vairavo automobilį, nežino. Nežino, ar buvo išsiskleidę automobilio pagalvės. Atėję pas A. M. gėrė toliau. Policija atvažiavo pas A. M. į namus, visus nuvežė į įvykio vietą. Greitoji med. pagalba visus tris išvežė į ligoninę. Neatsimena, ko klausė policija. Po įvykio praėjo metai laiko, todėl nelabai atsimena, ką sakė prieš metus laiko. Iš karto po įvykio jo aplinkybes atsiminė geriau, todėl galėjo tyrėjui sakyti taip, kaip parašyta. Neatsimena, kur sėdėjo A. M., ar jis jau buvo išlipęs iš automobilio ir kur buvo A. V.. Atsimena, kaip ėjo iki A. M. namų 1 km atstumą visi trys kartu. Kodėl paliko automobilį įvykio vietoje, negali pasakyti. Jam buvo sulūžęs kelis, tačiau jis paėjo. Kas vairavo automobilį, negali pasakyti. Negali tiksliai pasakyti, po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, gal po valandos. Visi gėrė degtinę, turėjo 0,5 ar 1 litrą degtinės. Vėliau nurodė, kad neatsimena, ar gėrė A. V.. Kai atvyko policija, visas alkoholis nebuvo išgertas. Savęs nelaiko nukentėjusiu, nes į automobilį įsėdo pats, jo niekas ten nekišo. Jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas.,,VW Golf“ vairuojant A. V. matė tik tą dieną, ankščiau nėra matęs jo vairuojant automobilį. Ko ėjo į automobilį, negali pasakyti, gal atsigulti, o gal norėjo, kad jį parvežtų namo, nes toli gyvena. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui apklausiamas 2024 m. vasario 6 d. sakė tiesą, galėjo prašyti, kad jį parvežtų namo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. aplinkybes parodė panašiai, jog į A. M. namus atvažiavo A. V. su automobiliu VW, kas jį kvietė ir ko jis atvažiavo nežino, lyg jis prašė, kad jį parvežtų namo. Jis nuėjęs į automobilį atsigulė ant galinės sėdynės ir užmigo, prabudo automobilyje, nesuprato, kas atsitiko. Atėjo pas A. M. gėrė degtinę ir tada atvažiavo policijos pareigūnai juos nusivežė prie apgadinto automobilio, visiems trims nustatė girtumus. Negali pasakytu kas vairavo automobilį, nes jame miegojo, o kai prabudo, jam atrodo, kad automobilio priekyje niekas nesėdėjo. (t.1, b.l.96-97)

Nukentėjusysis A. M. teisme parodė, kad su kaltinamuoju pažįstami iš ankščiau. 2024 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) avarijos metu atsitrenkė į medį, jam lūžo alkūnė. Savo namuose gėrė su R. J. jau antra diena, gėrė nuo praeitos dienos pietų, o jis pats gėrė gal trečią parą. Susiskambino su A. V., kad jis atvažiuotų nuvežti iki parduotuvės, nes trūko alkoholio. A. V. atvažiavo su mėlynu automobiliu,,VW Golf“ ar,,Passat“ automobiliu. Siūlė išgerti ir A. V., bet neatsimena, ar jis gėrė. Visi važiavo iki (duomenys neskelbtini) miestelyje esančios parduotuvės. Automobilį vairavo A. V., automobilio valstybinių numerių nepamena. Viskas vyko žiemos metu. Visi važiavo iš parduotuvės ir važiuodami atsitrenkė į medį. Dar kartą patvirtino, kad automobilį vairavo A. V.. Jis pats sėdėjo keleivio vietoje priekyje, negali pasakyti, ar buvo prisisegęs saugos diržą. R. J. miegojo automobilio gale. Iš parduotuvės važiavo pas jį namo, leidosi nuo kalno, nuvažiavo nuo kelio į griovį. Atsitrenkė į medį, po smūgio pats išlipo iš automobilio. Įvykio metu sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Po įvykio saugos pagalvės išsiskleidė ties juo ir vairuotojo pusėje. Pasiūlė visiems eiti pas jį į namus, jam truputį skaudėjo dešinę ranką. Kai išlipo iš automobilio, R. J. ir A. V. jau buvo išlipę iš automobilio. Aplinkui kitų žmonių nematė, tik netoliese buvo gyvenamasis namas, po kiemą vaikščiojo žmonės. Automobilis buvo apgadintas, važiuoti jau negalėjo, todėl jį paliko. Kažkas pasiūlė eiti pas jį į namus, iki jo namų reikėjo eiti apie kilometrą. Į jo namus parėjo visi savo kojomis, R. J. eidamas truputį šlubavo, A. V. buvo apsibrozdinęs ranką, matėsi kraujas. Parėjus namuose rado tėvo degtinės butelį ir ją gėrė kartu su R. J.. Tuo metu jam nieko neskaudėjo, o kai išsiblaivė, skaudėjo dešinę ranką ties alkūne. Policija atvyko pas jį į namus. Pareigūnai juos atvežė į įvykio vietą, kur buvo atvykusi greitoji, stovėjo jų apgadintas automobilis. Kai atvyko A. V. jam siūlė išgerti ar jis gėrė neatsimena. Nereiškia civilinio ieškinio dėl to, kad pats išsikvietė A. V., pats sėdo į automobilį, į draudimą taip pat nesikreipė. Neprašė tyrėjo pripažinti jo nukentėjusiu, neskaitė nutarimo pripažinti jį nukentėjusiu, nors parašas ant nutarimo yra jo. Po įvykio pasekmes jautė neilgai, buvo lūžęs dešinės alkūnės kauliukas, ranka buvo sugipsuota apie dvi savaites. Tuo metu niekur nedirbo, o namuose, ką reikėdavo, pasidarydavo. Jam buvo nustatytas girtumas apie 1,7 promiles.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. nurodė panašiai, kad A. V. atvažiavo su automobiliu WV Golf, kur jie kartu važiavo nežino, gal pirkti alkoholio, jis atsipeikėjo nuo smūgio, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, A. V. ir R. J. jau buvo išlipė iš automobilio. Matė, kad automobilis priekiu atsitrenkęs į medį. Jie visi trys atėjo į jo namus, atvykę policijos pareigūnai, juos nuvežė į įvykio vietą. Nežino kas vairavo automobilį. Jis tikrai jo nevairavo. Mano, kad vairavo A. V., ne jo automobilis, buvo išdaužtas automobilio priekinis stiklas, A. V. buvo kraujuota galva ir oro pagalvė, kuri išsiskleidė ties vairuotojo sėdyne. (t.1, b.l.74-75)

Liudytojas K. U. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, yra bendravę vieną kartą (duomenys neskelbtini) km., autoįvykio metu. Buvo gautas iškvietimas dėl eismo įvykio, kartu su L. R. atvykęs į vietą rado automobilį „VW Golf“ atsitrenkusį į medį, buvo sužaloti žmonės. Įvykio metu buvo policijos pareigūnas Prienų rajono PK reagavimo skyriuje. R. J. ir A. M. jam žinomi iš to paties įvykio. Įvykis galėjo būti 2024 m. sausio 27 d., buvo gautas iškvietimas apie eismo įvykį ir kad galimai yra sužalotų žmonių. Atvykus rastas automobilis „VW Pasat“ atsitrenkęs į medį. Įvykio vietoje asmenų jau nebuvo, buvo tik susirinkę žmonės. Vienas iš jų buvo netoliese gyvenantis, jis pirmas išgirdo trenksmą, sakė, kad iš automobilio išlipo trys jaunuoliai, juos apibūdino ir nurodė, kad jie nuėjo link M. namų. Jis su kolega nuvyko iki namų, kur buvo rasti trys neblaivūs ir sužaloti vyriškiai ir vyresnio amžiaus vyras, gali būti M. tėvas. Atsivežė ten rastus tris asmenis į įvykio vietą, kur jau laukė greitoji pagalba, buvo nustatyti girtumai ir asmenys buvo nuvežti į ligoninę. Jie nenorėjo prisipažinti, kas vairavo, visi neigė vairavę. Matėsi, kad M. ir J. truputį prisibijo kaltinamojo, nes prie jo nenorėjo sakyti, kas vairavo, bet pabendravus su jais atskirai pasakė, kad automobilį vairavo V.. Automobilyje buvo iššovę vairo pagalvės, matėsi kraujo, vairuotojo pusėje ant durelių matėsi kraujo, V. buvo sužalota ranka. Buvo kviestas ekspertas. M. sėdėjo gale, J. – priekyje, o vairavo V.. Koja buvo sužalota M.. Nežinojo, kam priklausė automobilis, bandė tai nustatyti. Galėjo apsirikti dėl automobilio markės, kadangi markės panašios. Automobilis lyg buvo „VW Pasat“, karavanas, bet gali klysti dėl automobilio markės. Netoli įvykio vietos gyveno žmogus, kuris išgirdo trenksmą, jie užsirašė žmogaus duomenis ir vėliau jis buvo apklaustas. Jis apibūdino vaikiną, kuris vairavo, kaip jis buvo apsirengęs, aprašymas atitiko, kai atvyko pas M. į namus. Po eismo įvykio ant priekinės panelės keleivio pusėje rastas vienas batas, jis galėjo būti kaltinamojo, nes, kiek pamena, jis buvo be vieno bato. Negali pasakyti, kuris iš pareigūnų tikrino girtumą. Byloje galėjo būti išduotas ne tas sertifikatas, nes sausio mėnesį jie negali turėti gegužės mėnesį išduotą sertifikatą, todėl gali būti, kad įvyko klaida.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad kaltinamojo ir R. J. nepažįsta. A. M. yra pažįstamas, nes gyvena netoliese (duomenys neskelbtini) kaime. Paties įvykio nematė. Buvo pas kaimyną garaže, tvarkė mašiną, kai išgirdo trenksmą. Išėję iš garažo pamatė į medį atsitrenkusį automobilį. Žmonės šaukėsi pagalbos. Po kelių minučių atėję prie automobilio rado tris asmenis, M. per langą šaukėsi pagalbos. Jis sėdėjo keleivio vietoje, kaltinamasis sėdėjo už vairo, o trečias asmuo sėdėjo gale. Vienas rėkė, kad sužalota ranka, kitas – kad koja, nežino, ar kas buvo trečiam. Vairuotojas sėdėjo, judėjo, buvo atsirėmęs ant vairo. Jo kaimynas K. N. iškvietė pagalbą. N.us prie pat automobilio priėjęs nebuvo. Nuo įvykio vietos iki jų garažo yra apie 30-50 metrų atstumas. Iškviestos pagalbos laukė ne prie automobilio. Iš automobilio išlipo trys vyrai ir nuėjo į kaimą, nesulaukę pagalbos. Greičiausiai jie nuėjo pas M., kuris gyvena kaime kilometro atstumu nuo įvykio vietos. Kai atvyko policija buvo pas N. kieme, policija klausė, kur nuėjo vyriškiai, jie pasakė, kad galimai pas M.. Policijos pareigūnai nuvyko pas M. ir atsivežė visus tris vyriškius, jie patvirtino, kad tai – tie patys vyriškiai, kurie išlipo iš automobilio. Vyriškiams nesakė, kad jie lauktų pagalbos prie automobilio. Tyrėja jam davė atpažinti kaltinamąjį, kuris sėdėjo už automobilio vairo, jį atpažino.

Liudytojas D. V. teisme nurodė, kas kaltinamasis – jo sūnus, parodymus duoti atsisako. Teisėja, vadovaudamasi BPK 176 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojo D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 25-26, 128, 131-132, 134). Perskaičius parodymus liudytojas D. V. nurodė, kad perskaityti parodymai yra teisingi.

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio mėnesį, iš automobilių nuomos įmonės, esančios Kaune, išsinuomojo automobilį,,VW Golf“, mėlynos spalvos, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilį nuomojo savaitei, paskui terminą prasitęsdavo. Jam reikėjo automobilio, kadangi dirba pamainomis, jo pačio automobilis buvo sugedęs. Už nuomą savaitei laiko mokėjo apie 130 ar 150 eurų. Nuomos sąlygas pateikė jam susipažinti, tačiau jų iki galo neskaitė, tačiau pasirašė, kad yra susipažinęs. 2024 m. sausio 27 d., jis dirbo rytinėje pamainoje nuo 7 val. iki 16 val. Tą dieną jį į darbą nuvežė bendradarbis, o nuomotas automobilis,,VW Golf“ buvo daugiabučio namo, kuriame jis gyvena, tai yra (duomenys neskelbtini), kieme. Šio automobilio raktelius buvo palikęs namuose. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo sutuoktine R. V. ir jų trimis vaikais. Jie dar turi sūnų A. V., kuris gyvena atskirai, atvažiuoja tik kaip svečias, pavalgyti, išsimiegoti ir išvažiuoja. Kad jis buvo išsinuomojęs automobilį,,VW Golf“, sūnus žinojo. Nuomoto automobilio užvedimo rakteliai nebuvo paslėpti. Jam 2024 m. sausio 27 d., vakare, jau grįžus iš darbo, paskambino jo pažįstamas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir paklausė, ar jo nuomotas automobilis nedalyvavo eismo įvykyje (duomenys neskelbtini) k. Jo pažįstamas yra matęs jį su šiuo automobiliu atvažiuojant į darbą, tai dėl to jam ir paskambino. Tada jis pamatė, kad nėra automobilio užvedimo raktelio. Šis automobilis buvo kieme už namo ir kai jis grįžo iš darbo, jam nesimatė, ar jis ten dar stovi, ar ne. Niekas kitas, išskyrus A., šio automobilio paimti negalėjo, nes kiti jo trys vaikai yra nepilnamečiai, o žmona nevairuoja. Jis turi jų buto raktus ir įeiti gali bet kada. Kiek žino, lyg tą rytą jis atvažiavo pas juos į namus, kai jis jau buvo darbe. Tada bandė skambinti savo sūnui A., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. N. A. sugrįžo tik kitą dieną. Matė, kad buvo sužalota ir sutvarstyta jo kairė ranka. Į jo klausimus A. nieko nesakė, nieko jam nepasakojo apie įvykusį eismo įvykį. Apie avariją jis žino tik tiek, kiek skaitė internete. Neleido ir nedavė A. naudotis automobiliu,,VW Golf“, kurį nuomojo. Jis pasiėmė automobilį savavališkai. Negali pasakyti, ar jo sūnus be jo žinios dar kada yra naudojęsis šiuo automobiliu. Kai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas jo nuomotas automobilis,,VW Golf“, kas juo važiavo, pasakyti negali, nes jam sūnus nieko pats nepasakoja, iš internete perskaitytos informacijos žino, kad automobiliu važiavo trise, kad visi buvo sužaloti ir neblaivūs (1 t., b. l. 125-126).

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai parodė, kad jis yra supažindintas su tuo, kad turi teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narius, kadangi šiame ikiteisminiame tyrime jo sūnus A. V. yra pripažintas įtariamuoju, tačiau jis sutinka duoti parodymus. Jis yra davęs parodymus pirmos apklausos metu, tačiau jie nėra visiškai teisingi, patikslina juos nurodydamas, kad 2023 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, jo sūnus A. V. jo paprašė, kad jis jam išnuomotų automobilį, kadangi tuo metu jokio automobilio neturėjo. Jis pats negalėjo išsinuomoti automobilio, kadangi jam yra atimta teisė ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis sutiko, kartu su sūnumi nuvažiavo į tą įmonę, Kaune. Sudarant sutartį reikėjo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir jo vardu buvo sudaryta sutartis. Pirmiausiai automobilį išnuomojo savaitei laiko, nes su sūnumi A. buvo sutaręs, kad tik savaitei laiko nuomoja, nes sūnus jam sakė, kad jam reikėjo nuvažiuoti pas savo vaikus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Jis sumokėjo pinigus, kadangi A. jų neturėjo. Kai išsinuomojo automobilį, A. sėdo už jo vairo ir išvažiavo. Buvo sutarę, kad jis šiuo automobiliu naudosis tik savaitę laiko ir po to grąžins. Žinojo, kad A. automobilio nepridavė nurodytu laiku atgal į nuomos punktą, o sutartį pratęsinėjo. Jis daugiau už nuomą nemokėjo. Iš kur sūnus gavo pinigų, nežino. Jis niekur nedirba. Sakė A., kad jis grąžintų automobilį įmonei, iš kurios nuomojo, bet sūnus neklausė jo ir važinėjo toliau. Tą dieną, kai įvyko avarija, A. buvo pas juos atvažiavęs į namus, tačiau jis buvo darbe. Apie tai, kad įvyko eismo įvykis su šiuo automobiliu, jis sužinojo iš pažįstamo, kuris jam paskambino ir pasakė, kad matė jį sudaužytą. Sūnus nieko jam apie šį eismo įvykį nepasakojo ir iš jo jis nieko nežino. Taip pat jis jam sakė, kad su nuomos punktu, iš kurio nuomojo šį automobilį, jis susisiekė ir susitarė dėl žalos atlyginimo, tačiau, ar tikrai taip yra, pasakyti negali, nes nežino (1 t., b. l. 131-132).

Liudytojas T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (vadovaudamasi BPK 176 straipsnio 4 dalimi parodymai pagarsinti) parodė, kad jis yra MB (duomenys neskelbtini) savininkas, kuri užsiima automobilių nuoma. 2023 m. gruodžio 17-18 d.,,messendžeriu“ į įmonės tinklapį parašė A. V., kuris klausė ar turi nuomai automobilį. 2023 m. gruodžio 23 d. į jo įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko minėtas asmuo su tėvu. Sutartis buvo sudaryta su A. V. tėčiu D. V.. Mano, kad A. V. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl atsivežė savo tėtį, kuris jo darbuotojui prieš sudarant sutartį pateikė galiojantį savo vairuotojo pažymėjimą. Sutartyje yra numatyta, kad išnuomotu automobiliu gali naudotis tik tas asmuo, kurio vardu yra sudaryta sutartis. Pagal sutartį D. V. buvo išnuomotas automobilis VW GOLF valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta savaitei laiko, tai yra iki 2023 m. gruodžio 30 d. Po savaitės laiko jam automobilis nebuvo grąžintas, o A. V. prasitęsdavo vis savaitei laiko šio automobilio nuomą, mokėdamas už ją pavedimu iš savo sąskaitos. Automobilio nuoma buvo tęsiama kas savaitę ir už ją vis gaudavo iš A. V. sąskaitos pinigus už nuomą. Jam skambindavo pats A. ir prisistatydavo savo vardu. Iki šios dienos šio automobilio sutartis nėra nutraukta. 2024 m. sausio 26 d., su juo susisiekė policijos pareigūnas iš Kauno ir pasakė, kad jo įmonei priklausantis automobilis VW GOLF yra kažkur paliktas Kaune ir jis trukdo eismui. Jis sakė pareigūnui, kad automobilis yra išnuomotas. Jis tada bandė susisiekti su A. V. tą dieną, tačiau jam to padaryti nepavyko. Ir po to praėjus gal po šio įvykio kelioms dienoms paskambino A. V. ir pasakė, kad automobilis sudaužytas. A. V. jam patvirtino, jis pats automobilį sudaužė Prienuose ir sakė, kad automobilis yra uždarytas aikštelėje. Jis dėl jam padarytos žalos už sugadintą automobilį susitarė su A. V., kad jis ją atlygins iki 2024 m. kovo 19 d. (t. 1., b.l. 119-120)

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Įvykio vietos apžiūra atliekama žiūrint Vingio gatvėje nuo (duomenys neskelbtini) kaimo važiuojant link (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą Vingio gatve kelias kyla į įkalnę ir ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve daro lankstą į kairę pusę. Šioje kelio atkarpoje už sankryžos kairėje pusėje yra gyvenamasis namas, kurio adresas – (duomenys neskelbtini). Apžiūrima kelio atkarpa nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Leistinas greitis šioje kelio atkarpoje yra 50 km/h. Automobilių ir kitų objektų išsidėstymas, kelio išmatavimai ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti foto schemos plane Nr. 1 bei matavimo duomenų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. X0 taškas buvo pažymėtas koordinatėmis (54.689517 234.042254). Bazinė linija – koordinačių ašis X0 pratęsta link Liepaloto kaimo kryptimi 30,91 m iki taško XP. Koordinačių ašių (+) zona – kelio dalis į dešinę nuo bazinės linijos, (-) zona – kelio dalis į kairę nuo bazinės linijos. Nuo X0 taško yra 8,27 m iki namo, esančio (duomenys neskelbtini). Žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės matome už sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve dešinėje pusėje nuvažiavusį automobilį,,VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris schemoje pažymėtas raide A, šio automobilio dešinė priekinė ašis plane pažymėta A.1, ji yra 21.39 m atstumu nuo X0 taško ir 15.65 m atstumu nuo bazinės linijos, galinė dešinė ašis plane pažymėta A.2, ji yra 23.24 m atstumu nuo X0 taško ir 17.34 m atstumu nuo bazinės linijos. Automobilio priekis nukreiptas rytų kryptimi.,,VW Golf“ automobilio priekinė ir kairės pusės priekinė dalis sudaužyta. Matomi apgadinimai: priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, suveikę vairuotojo ir priekinė keleivio pusės oro pagalvės. Automobilio,,VW Golf“ viduje priekyje ant dešinės pusės grindų matome stiklinį 0,5 l talpos butelį nuo degtinės, kuriame yra apie 20 g skaidraus skysčio, turinčio alkoholio kvapo. Automobilio salone yra ir daugiau tuščių butelių nuo alaus, sidro. Sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve matome automobilio ratų nuvažiavimo nuo kelio paliktus pėdsakus. Nr. 1 plane pažymėtas taškas nurodo vieną automobilio rato palikto pėdsako pradžią. Minėtas pėdsakas yra 2.02 m atstumu nuo X0 taško ir 8.36 m atstumu nuo bazinės linijos. Nr. 2 plane pažymėtas taškas nurodo dar vieną automobilio rato palikto pėdsako pradžią. Minėtas pėdsakas yra 3.40 m atstumu nuo X0 taško ir 8.25 m atstumu nuo bazinės linijos. Nr. 3 plane pažymėtas taškas nurodo trečią automobilio rato palikto pėdsako pradžią. Minėtas pėdsakas yra 4.93 m atstumu nuo X0 taško ir 8.18 m atstumu nuo bazinės linijos. Susidūrimo su medžiu vieta plane pažymėta Nr. 4. Minėta vieta yra 21.29 m atstumu nuo X0 taško ir 12.16 m atstumu nuo bazinės linijos (1 t., b. l. 24-27).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuota, kad automobilio,,VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra MB (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. V.. Transporto priemonės sugadinimai: priekinis bamperis priekinis kairės pusės ratas, priekinis stiklas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės sparnus, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, priekinės dešinės pusės durys, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, suveikė oro pagalvių sistema. Ant priekinių vairuotojo pusės durelių apdailos matosi raudonos spalvos galimai kraujo pėdsakai (nuimtas kraujo pėdsakas), ant priekinės vairuotojo pusės sėdynės apatinės plastikinės apdailos matosi raudonos spalvos galimai kraujo žymės, ant suveikusios priekinės vairuotojo pusės oro pagalvės matosi raudonos spalvos galimai kraujo pėdsakai, ant priekinio kairės pusės statramsčio matosi raudonos spalvos galimai kraujo pėdsakai, ant priekinio stiklo kiauryminiame stiklo dūžyje iš vidinės pusės matosi raudonos spalvos galimai kraujo pėdsakai, ant tarp priekinių sėdynių esančios plastikinės apdailos (porankio) ir rankinio stabdžio svirties matosi raudonos spalvos galimai kraujo pėdsakai, ant suveikusios priekinės keleivio pusės oro pagalvės matosi raudonos spalvos galimai kraujo pėdsakai Ant vairuotojo pusės grindų matosi tuščias plastikinis 11 talpos alkoholio butelis su užrašu „Sherwood“ 4,5 proc. stiprumo. Ant galinių kairės pusės grindų matosi tuščias plastikinis 1 l talpos alkoholio butelis su užrašu „Sherwood“ 4,5 proc. stiprumo bei tuščias stiklinis 0,5 1 talpos alkoholio butelis su užrašu „Švyturio Gintarinis“ 4,6 proc. stiprumo. Ant galinių dešinės pusės grindų yra dvi tuščios 0,5 1 talpos alkoholio skardinės su užrašu „Heineken“ 5 proc. stiprumo. Ant priekinių keleivio pusės grindų matosi tuščias stiklinis 0,5 1 talpos alkoholio butelis su užrašu „Švogerių“ degtinė 40 proc. stiprumo ir tuščias stiklinis 0,33 1 talpos alkoholio butelis su užrašu „Mix“ 4 proc. stiprumo. Automobilyje bendrai yra matoma keli plastikiniai buteliai nuo įvairių vaisvandenių (1 t., b. l. 42-45).

Neblaivumo nustatymo aktu užfiksuota, 2024 m. sausio 27 d. 14.55 val. A. V. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, atliktas tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0229, patikros Nr. 1989088, ir A. V. 2024 m. sausio 27 d. 14.30 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,22 promilių girtumas, antru pūtimu 14,50 val. nustatytas 2,20 promilių girtumas. (1 t., b. l. 46). Su tikrinimo rezultatais A. V. sutiko (1 t., b. l. 48).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad A. V. pasirašęs dėl girtumo nustatymo ties savo pavarde, data ir laiku, kada buvo nustatytas girtumas (1 t., b. l. 47-48).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad liudytojas R. K. nurodė, kad asmuo, kuris yra nuotraukoje Nr. 2 (A. V.), yra tas asmuo, kuris 2024 m. sausio 27 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ir įvykdė eismo įvykį. Šį asmenį atpažįsta iš jo veido bruožų, apvalaus veido, akių. Matė, kaip šis asmuo išlipo iš apgadinto automobilio vairuotojo vietos (1 t., b. l. 111-114).

Specialisto išvada patvirtina, kad ant tirti pateiktos priekinės keleivio pusės oro pagalvės, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos apžiūrint automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 1), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. M. genotipu; rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 2), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. V. genotipu; žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 3), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų A. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-25. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų A. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6×10-25. Ant tirti pateiktos priekinės vairuotojo pusės oro pagalvės, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos apžiūrint automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 4-8), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. V. genotipu. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo kairės pusės vidinės dalies durelių apdailos, padaryta apžiūrint automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. V. genotipu (1 t., b. l. 55-59).

Specialisto išvadoje A. M. nustatyta odos nubrozdinimai alkūnėje, dešinio alkūnkaulio ataugos lūžimas, padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi ir galėjo gautis užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku, tai yra 2024 m. sausio 27 d. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 64-65).

Specialisto išvadoje nustatyta, kad A. M. medicininiuose dokumentuose aprašyti sužalojimai neatspindi nukentėjusiojo padėties automobilio salone. Medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti sužalojimai plaštakose ir krūtinės srityje, kurie galimi po susidūrimo su kliūtimi sėdint už automobilio vairo (1 t., b. l. 69-70).

Specialisto išvadoje R. J. nustatyto kairio blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas, poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. sausio 27 d. ir aplinkybėmis. Kairio blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 87-88).

Specialisto išvadoje nustatyta, kad R. J. nustatyti sužalojimai – kairio blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas, poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje nebūdingi kaip vairuotojui. Sužalojimai galėjo būti padaryti sėdint bet kurioje automobilio sėdynės vietoje ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus (1 t., b. l. 92-93).

Specialisto išvadoje A. V. nustatyti kairės alkūnės muštinė-kirstinė odos-paodžio žaizda, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kairio kelio minkštųjų audinių sumušimas išsivystė veikiant kietu buku daiktu ir atitinka užduotyje nurodytą laiką bei aplinkybes. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kairės alkūnės žaizda sutrikdys sveikatą ilgiau kaip 10 dienų. Teigti, kad sužalojimai būdingi automobilio vairuotojui, nepakanka duomenų, tačiau konstatuoti sužalojimai neprieštarauja A. V. vairavimo galimybei (1 t., b. l. 193-194).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. B. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo tęsimo pagal BK 243 straipsnį matyti, kad Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03454-24 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 2 dalį dėl 2024 m. sausio 27 d. apie 14.10 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti A. M. ir R. J.. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. V. pareikštas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje. 2024 m. balandžio 12 d. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariate gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus raštas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo ir pradėtas patikslinimas medžiagoje Nr. M-1-01-21094-24 pagal BK 243 straipsnį. Patikslinimo metu medžiagoje Nr. M-1-01-21094-24 nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė tas pats asmuo, tai yra A. V., tuo pačiu metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03454-24, tai yra 2024 m. sausio 27 d. apie 14.10 val. Prienų r, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės jo vairuoti, kai teisė atimta. Tikslinga patikslinimo medžiagą Nr. M-1-01-21094-24 prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-03454-24 ir tęsti ikiteisminį tyrimą ir pagal BK 243 straipsnį (1 t., b. l. 12).

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius raštu informavo policijos komisariatą, kad A. V. nesilaiko baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 13-14).

2023 m. gruodžio 23 d. automobilio nuomos sutartis patvirtina, kad automobilį,,VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį MB (duomenys neskelbtini) išsinuomojo D. V. 7 dienoms, sutartyje nurodytas A. V., kaip kontaktinio asmens, telefonas (1 t., b. l. 150-152).

Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2024 m. gegužės 10 d. rašto Nr. 7974761-2850_1-001 matyti, kad nukentėję asmenys į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo nesikreipė (1 t., b. l. 161).

VšĮ,,Emprekis“ duomenimis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismo vertinimu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis savo veiksmais vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sužaloti nukentėjusieji R. J. ir A. M.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, tai yra, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas įvertinęs įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis padarė eismo įvykį, tačiau nenustatė, kad būdamas neblaivus, todėl jis privalo atsakyti ne pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, o pagal to paties straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog vairavo transporto priemonę būdamas blaivus. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir teigė, kad automobilio nevairavo, nors pripažino, kad iš tėvų namų pasiėmė automobilio užvedimo raktelį, tačiau automobilio nevairavo, nors buvo (duomenys neskelbtini) kaime, buvo ir pažįstami A. M. ir R. J., tačiau nepamena, kad jis būtų vairavęs automobilį. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad teisingi parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo parodymus, kad būtent jis vairavo automobilį, ir sukėlė eismo įvykį patvirtina nukentėjusiųjų parodymai ir kiti ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusysis R. J. teisme parodė, kad į A. M. namus atvažiavo A. V., neprisimena kaip jis nuėjo į automobilį, bet atsibudo, sėdėjo ant galinės sėdynės, o A. V. ir A. M. sėdėjo automobilio priekyje, negali pasakyti kur kuris iš jų sėdėjo. Po avarijos visi nuėjo į A. M. namus ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. taip pat nurodė, kad atsisėdo automobilyje ant galinės sėdynės, užmigo, prabuvo automobilyje, nesuprato kas atsitiko. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nors jis ir nepatvirtino, kas vairavo automobilį, tačiau patvirtino, kad jis tikrai sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje ir negalėjo vairuoti automobilio. Tokie nukentėjusiojo R. J. parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo A. M. parodymams. Nukentėjusysis A. M. teismo posėdyje parodė, kad pas jį atvažiavo A. V. su automobiliu, trise važiavo iš parduotuvėse ir atsitrenkė į medį ir patvirtino, kad automobilį vairavo A. V., o jis sėdėjo priekinėje keleivio automobilio sėdynėje, o R. J. galinėje sėdynėje. Po įvykio jis visiems pasiūlė eiti į jo namus, automobilis buvo apgadintas su juo negalėjo važiuoti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. parodė kad jis tikrai nevairavo automobilio, o kas vairavo jis nežino, nors manė, kad vairavo A. V., nes buvo išdaužtas automobilio priekinis stiklas, A. V. buvo kraujuota galva ir oro pagalvė, ties vairuotojo sėdyne.

Be paties kaltinamojo prisipažino, kad vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų R. J., A. M., liudytojų parodymai.

Liudytojas K. U., policijos pareigūnas, patvirtino, kad atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą buvo rastas automobilis atsitrenkęs į medį, įvykio vietoje asmenų nebuvo, buvo tik susirinkę žmonės, viena iš jų pasakė, kad iš šio automobilio išlipo trys jaunuoliai ir nuėjo link M. namų ir šiuose namuose buvo rasti trys neblaivūs jaunuoliai, buvo atvežti į įvykio vietą. Nei vienas iš jų neprisipažino vairavęs; matėsi, kad R. J. ir A. M. prisibijojo A. V. ir nenorėjo sakyti kas vairavo, pabendravus atskirai šie sakė, kad automobilį vairavo A. V..

Liudytojas R. K. patvirtino, jog po įvykio iš automobilio išlipo trys jaunuoliai, kurie nuėjo link M. namų. Kai pareigūnai jaunuolius atvežė į įvykio vietą, jis patvirtino, kad tai tie patys jaunuoliai, kurie po įvyko išlipo iš automobilio, jis atpažino jaunuolį, kuris sėdėjo už vairo. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu užfiksuota, kad liudytojas R. K. atpažino A. V., kaip asmenį, kuris vairavo automobilį ir įvykdė eismo įvykį.

Liudytojas D. V., kaltinamojo tėvas, teisminio nagrinėjimo metu atsisakęs duoti parodymus prieš sūnų, ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jo vardu, A. V. išsinuomojo automobilį VW Golf ir juo naudojosi. Pats A. V. negalėjo išsinuomoti automobilio, nes jam atimta teisė vairuoti. Kai išsinuomojo automobilį, A. V. sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo. Buvo sutarta, kad šiuo automobiliu naudosis tik savaitę, bet žinojo, kad sūnus nuomos sutartį pratęsinėja. Jis už sūnų sumokėjo pirmą nuomos mokestį, nes šis neturėjo pinigų, o daugiau jis nuomos mokesčio nemokėjo. Liudytojas T. Ž. patvirtino automobilio nuomos aplinkybes, kad sutartis buvo sudaryta su A. V. tėvu, kuris pateikė galiojantį savo vairuotojo pažymėjimą, nors sutartis buvo sudaryta savaitei laiko, tačiau automobilis nebuvo grąžintas ir pats A. V. prasitęsdavo nuomos sutartį ir iš savo sąskaitos pavedimu mokėdavo nuomos mokestį. Vėliau, po eismo įvykio, jam paskambino pats A. V. pasakė, kad jis vairavo automobilį ir Prienuose jį sudaužė. Tiek liudytojo D. V., tiek liudytojo T. Ž. parodymai vieni kietiems neprieštarauja ir patvirtina kad automobilis buvo išnuomotas kaltinamojo tėvo D. V. vardu, nes A. V. neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir realiai automobiliu naudojosi A. V..

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo K. U., vyriausiojo patrulio L. R. tarybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur užfiksuota, kad nuo kelio nuvažiavęs automobilis VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkęs į medį; transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuoti automobilio VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); specialisto išvada (t.1, b.l.55-59) patvirtina, kad ant priekinės vairuotojo pusės oro pagalvės ir nuo kairės pusės vidinės dalies durelių apdailos, rastas žmogaus kraujas, kurio genotipas sutampa su A. V. genotipu, kas patvirtina, kad A. V. buvo už automobilio vairo.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, jų viseto pagrindu darytina išvada ir nustatyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281straipsnio 1 dalyje t.y. 2024 m. sausio 27 d. apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę, vairavo MB (duomenys neskelbtini) vardu registruotą kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį VW GOLF valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kelyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviams A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nubrozdinimo alkūnėje, dešinio alkūnkaulio ataugos lūžimo ir R. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio blauzdikaulio intrasąrinio lūžimo, poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimo kairio kelio srityje.

A. V. kaltinamas eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Kaltinamasis neneigia, kad jis vairavo automobilį, jo nesuvaldė, tačiau neigia, kad jis automobilį vairavo neblaivus ir teismo posėdyje nurodė kad alkoholį vartojo atėjęs pas A. M. į namus po eismo įvykio.

Neblaivumo nustatymo aktu užfiksuota, jog A. V., jau po eismo įvykio, 2024 m. sausio 27 d. 14.55 val. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, atliktas tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu,,Alcotest 6810“ 2024 m. sausio 27 d. 14.30 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,22 promilių girtumas, antru pūtimu 14.50 val. nustatytas 2,20 promilių girtumas, su tikrinimo rezultatais A. V. sutiko. Bylos įrodymai patvirtina, kad ir nukentėjusieji buvo neblaivūs R. J. (pirmu tikrinimu 14.28 val. nustatytas 1,77 prom. girtumas, antru tikrinimu 14.46 val. nustatytas 1,83 prom. girtumas), A. M. (pirmu tikrinimu 14.24 val. nustatytas 2,41 prom. girtumas, antru tikrinimu 14.42 val. nustatytas 1,34 prom. girtumas).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis su automobiliu atvyko į A. M. namus, kur abu nukentėjusieji girtavo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nukentėjusieji nenurodė, kad kaltinamasis pas A. M. atvyko neblaivus ar pas A. M. vartojo alkoholį iki kol visi trys išvažiavo. Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai po įvykio grįžo į A. M. namus gėrė degtinė ir tada atvyko policijos pareigūnai, juos nuvežė prie apgadinto automobilio, visiems nustatė girtumus. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. J. parodė, kad atėję pas A. M. gėrė toliau, kad visi gėrė degtinę, o vėliau nurodė, kad neatsimena ar A. V. gėrė. Nukentėjusysis A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė kad grįžę į jo namus kartu su R. J. gėrė degtinę, o ikiteisminio tyrimo metu apie alkoholio vartojimą nenurodė jokių aplinkybių. Kiti byloje esantys duomenys, nepatvirtina, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, nors Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio L. R. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad tiriant aplinkybes pagal liudytojų parodymus bei surinktą informaciją nustatyta, kad pirminiais duomenimis A. V. vairuodamas transporto priemonę neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą bei meteorologines sąlygas, kelio vingyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, tačiau nenurodyta, kokie liudytojai bei surinkta medžiaga patvirtina, kad A. V. automobilį vairavo neblaivus.

Pagal teismų praktiką visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būtim grindžiamas prielaidomis, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti. Todėl, darytina išvada, kad surinktų įrodymų nepakanka padaryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus.

Todėl teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti neabejotiną išvadą, jog A. V. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, tačiau, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. V. vairavo automobilį VW Golf valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, transporto priemonės nesuvaldė nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Kaltinamasis nevykdė minėtų kelių eismo taisyklių reikalavimų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį, ko pasekoje įvyko eismo įvykis ir atsirado padariniai – nesunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę – padidinto pavojaus šaltinį, kelyje buvo neapdairus ir elgėsi neatsargiai, buvo nusikalstamai nerūpestingas.

Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. sausio 27 d. apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę, vairavo MB (duomenys neskelbtini) vardu registruotą kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį VW GOLF valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kelyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviams A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nubrozdinimo alkūnėje, dešinio alkūnkaulio ataugos lūžimo ir R. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio blauzdikaulio intrasąrinio lūžimo, poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimo kairio kelio srityje. Atsižvelgiant į Kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmes į tai, kad nėra neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis eismo įvykio metu buvo neblaivus, jo padaryta veika perkvalifikuojama iš baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalies į baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 d. Pažymėtina, kad perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 281 straipsnio 2 dalies į 1 dalį, kaltinamojo teisinė padėtis nesunkėja, o atsakomybę švelnina.

Pagal baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu ne tik jis, bet ir nukentėjusieji buvo sužaloti, iš eismo įvykio pasišalino kartu su nukentėjusiaisiais asmenimis, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo gėrė alkoholinius gėrimus nukentėjusiojo A. M. namuose, į kuriuos visi trys nuėjo pėsčiomis. Policijos pareigūnų jam buvo nustatytas 2,22 promilių girtumą, o antruoju tikrinimu – 2,20 promilių girtumą. Kaltinamojo paaiškinimai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų R. J., A. M., liudytojos K. U. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kuris patvirtina, kad alkotesteriu A. V. nustatytas 2,22 promilių girtumą, o antruoju tikrinimu – 2,20 promilių girtumas, įvykio vietos apžiūros protokolai, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kurie patvirtina, kad užfiksuota automobilio apgadinimai: priekinis bamperis priekinis kairės pusės ratas, priekinis stiklas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės sparnus, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, priekinės dešinės pusės durys, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, suveikė oro pagalvių sistema bei nukentėjusiems padaryti kūno sužalojimai, kurie konstatuoto specialisto išvadose, patvirtina, kad kaltinamasis nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė automobilio priekiu į medį.

Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad nežinojo, jog pagal Kelių eismo taisykles, numatytas draudimas, kad automobilį vairavęs asmuo iš karto po įvykio negali vartoti alkoholio, kol bus patikrintas blaivumas. Ši kaltinamojo aplinkybė vertintina, kaip mėginimas išvengti atsakomybės, nes kaltinamais patvirtino, kad jis teisę vairuoti įgijęs nuo 2018 metų, todėl Kelių eismo taisyklės jam yra žinomos. Be to, kaltinamasis nurodė, kad nesutinka su alkotesterio parodymais, nes negeras prietaiso sertifikatas. Iš neblaivumo nustatymo akto ir Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad kaltinamajam blaivumas buvo tikrinamas alkotesterius,,Alcotest 6810 Nr.ARFM-0229“. Ikiteisminio tyrimo metu, per klaidą, prie bylos prijungtas šio alkotesterio patikros sertifikatas galiojantis nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. lapkričio 5 d. t.y. jo tinkamumas naudoti patvirtintas jau po nagrinėjamo įvykio. Bylos nagrinėjimo eigoje prokuroras pateikė kitą patikros sertifikatą, iš kurio matyti, kad alkotesteris,,Alcotest 6810 Nr.ARFM-0229“, kuriuo kaltinamajam buvo tikrinamas blaivumas, tinkamas naudoti nuo 2023 m. lapkričio 21 d., iki 2024 m. gegužės 20 d., t.y. nagrinėjamo įvykio aktualiu laikotarpiu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti alkoholio kiekio matavimo prietaiso tinkamu ir jo užfiksuotais rezultatais (t.1, b.l.46-49, t.3, b.l.70).

Kaltinimas teigė, kad A. V. 2024 m. sausio 27 d. apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo MB (duomenys neskelbtini) priklausančią kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį VW GOLF valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, kai 2024-01-27 14.50 val. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, kuomet važiuodamas nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį,

Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. V. vairavo automobilį VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykdė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir nukentėjusiojo A. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2024 m. sausio 27 d. 14.50 val. jam nustatytas 2,20 promilių neblaivumas tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančių medžiagų - alkoholio, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinimas pagal BK 243 straipsnį taip pat yra įrodytas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį numatyta tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemones padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti vykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItOTc2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-976/2022">2K-72-976/2022</a>).

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio matyti, kad A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu A. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 5 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t.2, b.l.14-21). Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2026 m. birželio 16 d. 2021 m. liepos 12 d. A. V. Lietuvos probacijos tarnyboje buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos sąlygomis ir su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. V. baustas administracinėmis nuobaudomis, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir tokie pažeidimai užfiksuoti po to, kai 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio A. V. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždraudus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatyta, kad A. V. 2022 m. balandžio 12 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje; 2023 m. vasario 28 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, tai yra vairavo automobilį neturėdamas tam teisės; 2023 m. gruodžio 20 d. padarė ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nes ši teisė yra atimta, pažeidimas padarytas pakartotinai. Pažymėtina, kad A. V. 2019 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jau buvo teistas pagal BK 243 straipsnį t.y. dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymą.

Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad kaltinamasis ne vieną kartą vairavo transporto priemonę po to, kai tokia teisė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - 5 metams uždraudus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai rodo kaltinamojo piktavališkumą, nenorą laikytis įstatymų reikalavimų, požiūrį į teisingumą. Įvertinus, jog kaltinamasis vairavo transporto, priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlė eismo įvykį, kuriuo metu nukentėjo du asmenys, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, vertintinas kaip piktybiškas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad A. V. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), sudėties požymiai. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip BK 281-1 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant A. V. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą. Kaltinimas teigė, kad A. V. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, nes kaip buvo aptarta aukščiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepasitvirtino.

Baudžiamojo įstatymo galiojimą laike reglamentuojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 243 straipsnio redakcijoje pasikeitė už šio nusikaltimo padarymą galimos skirti bausmės – tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Taigi straipsnio sankcija buvo papildyta alternatyviomis viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmėmis. Įvertinus tai, kad už BK 243 straipsnyje numatytą nusikaltimą nuo 2025 m. vasario 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė yra švelnesnė, įstatymas laikytinas kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančiu ir tai sudaro pagrindą jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią, o pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos BK 243 straipsnį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo A. V. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamoje byloje A. V., vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, po ko iš eismo įvykio pasišalino, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo gėrė alkoholinius gėrimus. Teismo vertinimu, šiais veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – nevykdė Kelių eismo taisyklių 221 punkte eismo dalyviams nustatytos pareigos įvykus eismo įvykiui, t. y. iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, jam nustatytas žymiai didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. V. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius jo veiksmus, asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones šešerių metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. vairavo automobilį VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juo sukėlė eismo įvykį, po eismo įvykio vartojo alkoholį – pats pripažino, jog po to, kai nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, ne tik pats susižalojo, bet sužalojo ir du keleivius, grįžęs į nukentėjusiojo A. M. namus išgėrė alkoholio, taip pat ir alkoholio kiekio matuoklis A. V. iškvėptame ore nustatė 2,20 promilių neblaivumą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad be pastarosios transporto priemonės panaudojimo A. V. nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinį gėrimą. Automobilis VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl yra konfiskuotinas turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo išnuomotas ir registruotas MB (duomenys neskelbtini) vardu. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš kaltinamojo turi būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma, remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100-648/2019">2K-100-648/2019</a>). Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog panašaus automobilio vidutinė kaina Lietuvoje yra 3 310,00 Eur (t.3, b.l.71). Todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 310,00 Eur. Pažymima, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalį išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMi00OTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-12-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-12-495/2020">2K-7-12-495/2020</a>). Neskirti kaltinamajam šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

BK 281 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytos bausmių rūšys - baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; BK 281 -1 straipsnio 1 dalies sankcijoje - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų; BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos keturios alternatyvių bausmių rūšys - baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Skirdamas kaltinamajam A. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, vieną tyčinį nesunkų ir vieną baudžiamąjį nusižengimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasi ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, teisminio nagrinėjimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis dėl to nuoširdžiai gailisi. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Kaltinamasis ankstesniu nuosprendžiu nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą pagal B 281-1 straipsnio 1 dalį, kurį jis padarė būdamas pilnametis, teistumas už jį neišnykęs. Dabar yra padaręs vieną analogišką nusikalstamą veiką. Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, jo daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti asmenį recidyvistu ir tai, kad šį nusikaltimą padarė recidyvistas, laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis eilė kartų baustas (t.2, b. l. 22-33) baustas administracinėmis nuobaudomis, už įvairius pažeidimus, ir ypač už Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, baudų nesumokėjęs (t.2, b.l.41). Sodros duomenimis kaltinamasis nedirbantis nuo 2020 m. sausio 9 d. (t.2, b.l.38), o nuo 2025 m. kovo 31 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (t.3, b.l.27). Iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 5 kartus, o dar vieną kartą teistas jau po šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo. Tai, kad kaltinamasis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, sistemingai nusikalsta, rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, A. V. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, o pagal BK 243 straipsnį – areštas, bausmių dydį parenkant mažesnį nei sankcijos vidurkis. Už atskiras nusikalstamas veikas, kurios padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais bei atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>).

Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalyse, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kad jis yra saistomas darbo santykiais, turi du mažamečius vaikus ir turi pareigą prisidėti prie jų išlaikymo, šios aplinkybės duoda pagrindą dar kartą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą, tuo pačiu sudarant galimybę kaltinamajam dirbti (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas vienų metų šešių mėnesių laikotarpiui ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose (duomenys neskelbtini) bei paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kiti klausimai

A. V. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paskirta ikiteisminio tyrimo metu, paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte (nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas), teismas sprendžia, kad gynėjo dalyvavimo byloje išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131-1, 297, 298, 303–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir skirti jam 20 (dvidešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. V. skirtas bausmes subendrinti jas apimant bei sudedant iš dalies ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. V. į bausmės laiką jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2025 m. birželio 23 d.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo 2024 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme ją pakeičiant ir iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti, atliktą bausmės laiką pagal 2024 m. birželio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pripažinti A. V. recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose (duomenys neskelbtini), bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. V. naudotis specialia teise, įskaitant tokią specialią teisę įgyti - vairuoti transporto priemones šešerius metus, skaičiuojant šį terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti valstybės naudai iš A. V. konfiskuotino automobilio VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 3 310,00 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dešimt eurų), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke Swedbank, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą– pakeisti į kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, kurią palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Įpareigoti A. V. šiuo laikotarpiu: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. V. nepriteisti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja L. L.