Dėl santuokos nutraukimo, kompensacijos priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

Civilinė byla Nr. e2-23-970/2025

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00416-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 20 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,

sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,

dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei advokatei A. L. Raškevičei,

atsakovui T. B., jo atstovui advokatui R. M.,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui T. B. ir atsakovo T. B. priešieškinį ieškovei R. B. dėl santuokos nutraukimo, kompensacijos priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prienų vandenys“ ir Aktiva Finance Group OÜ.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovė R. B. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi prašo: 1. Nutraukti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo T. B. kaltės; 2. Bylą nagrinėti iš esmės ir netaikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostatų bei nesiimti priemonių šalims sutaikyti; 3. Po santuokos nutraukimo sutuoktinių pavardes palikti nepakeistas: ieškovės – „B.“, atsakovo – „B.“; 4. Po santuokos nutraukimo ieškovei R. B. nepriteisti išlaikymo iš atsakovo T. B. ir atsakovui T. B. nepriteisti išlaikymo iš ieškovės R. B.; 5. Nustatyti nepilnamečio vaiko L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. B.; 6. Priteisti iš atsakovo T. B. nepilnamečio vaiko L. B., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarkas, atsižvelgiant į infliaciją; 7. Paskirti R. B. nepilnamečio vaiko L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 8. Pripažinti 17/100 dalių negyvenamąją patalpą – palėpę, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės R. B. nuosavybe; 9. Pripažinti ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 10. Priteisti atsakovui T. B. ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 11. Priteisti iš atsakovo T. B. ieškovei R. B. 33 350,00 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią santuokos metu įgytą turto dalį; 12. Nesant pagrindo pripažinti ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo T. B. 28 000,00 Eur kompensaciją, t. y. sumą panaudotą pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui (rekonstrukcijai); 13. Pripažinti lengvąjį automobilį – „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės R. B. nuosavybe; 14. Ieškovei R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos daiktus: televizorių „Philips“ (2017 m.) – 200,00 Eur, medinę trijų durų miegamojo komodą su stalčiais (2018 m.) – 350,00 Eur, trijų stalčių medinę komodą (2018 m.) – 200,00 Eur, skalbimo mašiną „LG“ (2019 m.) – 280,00 Eur, džiovyklę „Siemens“ (2018 m.) – 150,00 Eur, pramoninę siuvimo mašiną „Siruba“ (2019 m.) – 200,00 Eur, pramoninį overloką „Jack“ (2021 m.) – 737,00 Eur, virtuvinį ovalų stalą su keturiomis kėdėmis (2017 m.) – 200,00 Eur, medinę svetainės indaują (2019 m.) – 300,00 Eur, vonios baltą aukštą spintelę (2020 m.) – 140,00 Eur; 15. Atsakovui T. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos daiktus: virtuvinį komplektą (2013 m.) – 1 300,00 Eur, dujinę viryklę „Beko“ (2013 m.) – 110,00 Eur, dviejų durų šaldytuvą „Midea“ (2014 m.) – 580,00 Eur, mikrobangų krosnelę „Samsung“ (2014 m.) – 60,00 Eur, vonios spinteles, pakabinamą su veidrodžiu ir pastatomą su kriaukle (2014 m) – 145,00 Eur, svetainės minkštą kampą (2014 m.) – 174,00 Eur, svetainės medinį stalą su mediniu staliuku (2015 m.) – 300,00 Eur, miegamojo dvigulę lovą (2019 m.) – 280,00 Eur, sieninę spintą, drabužinę (2015 m.) – 500,00 Eur; 16. Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo T. B. 484,40 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį; 17. Prievolę trečiajam asmeniui UAB „Prienų vandenys“, juridinio asmens kodas 170639781, po santuokos nutraukimo palikti solidaria ieškovės R. B. ir atsakovo T. B. prievole, įpareigojant šalis dengti įsiskolinimą lygiomis dalimis; 18. Prievolę trečiajam asmeniui UAB „SB lizingas“, juridinio asmens kodas 234995490, po santuokos nutraukimo palikti solidaria ieškovės R. B. ir atsakovo T. B. prievole, 19. Prievolę trečiajam asmeniui Aktiva Finance Group OÜ, juridinio asmens kodas 10746479, (pradinis kreditorius UAB „Tele2“) po santuokos nutraukimo palikti solidaria ieškovės R. B. ir atsakovo T. B. prievole, įpareigojant šalis dengti įsiskolinimą lygiomis dalimis; 20. Ieškovei R. B. palikti asmeniškai vykdyti prievolę kreditoriui R. P. pagal 2022 m. lapkričio 28 d. pinigų paskolos raštelį; 21. Priteisti iš atsakovo T. B. ieškovės R. B. naudai 1 500,00 Eur neturtinę žalą; 22. Priteisti iš atsakovo T. B. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-42792).

2. Ieškinyje (CBP-2239) bei patikslintame ieškinyje (DOK-42792) nurodė, kad šalys susituokė 2000 m. rugpjūčio 26 d., santuokos metu jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. B. ir (duomenys neskelbtini) – sūnus L. B. Nuo 2022 m. sausio mėn. nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio ir nepalaiko jokių intymių santykių. Pagrindinė šeimos iširimo priežastis yra atsakovo nepakeliamas ir netoleruotinas elgesys jos atžvilgiu, dėl ko pradėjo dažnai pyktis, namuose kildavo konfliktai. Visą laiką viena turėjo rūpintis namuose senais sergančiais žmonėmis, vaikais, palaikymo iš atsakovo nebuvo, ją visada palaikė uošvis, kol buvo gyvas, tačiau uošviui mirus viskas pablogėjo, namuose jautėsi slauge, tarnaite, neturėjo savo poreikių ir visuomet buvo kontroliuojama atsakovo. Rūpindamasi namuose esančiais ligoniais, vaikais, labai pavargdavo, tačiau atsakovas jos nesuprato, spausdavo skirti jam daugiau dėmesio, nuolat kaltino nebūtais dalykais, ją persekiojo, įžeidinėjo, prieš ją naudojo psichologinį smurtą, dėl ko 2020 m. vasario 28 d. kreipėsi į specialistus ir jai buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija, paskirti psichotropiniai vaistai. Atsižvelgiant į tai, jų santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Už atsakovo ištekėjo iš meilės, o atsakovas savo elgesiu, vartojamu psichologiniu smurtu sužlugdė jos svajones, sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį ir emocinį skausmą, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą. Dėl patirtų išgyvenimų susirgo vidutinio sunkumo depresija, todėl patirtą neturtinę žalą vertina 1 500,00 Eur. Santuokos metu įgijo kilnojamų daiktų, kuriuos prašo padalinti, jų vertę nustatė remiantis daiktų įsigijimo kainomis bei atsižvelgiant į nusidėvėjimą – 30 proc. Santuokai iširus įsigijo automobilį „VW Polo“, kuris turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe, nepriteisiant atsakovui kompensacijos. Be to, santuokos metu 2020 m. birželio 1 d. iš varžytynių įsigijo 17/100 dalių palėpę, esančią (duomenys neskelbtini), šią palėpę įgijo už mamos dovanotus pinigus, todėl yra pagrindas pripažinti, jog ši palėpė jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Su atsakovu gyveno atsakovo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apsigyvenus jame, namas buvo vieno aukšto, tačiau šalys iki 2018 m. panaudodamos savo bendras bei asmenines lėšas, jiems suteiktus kreditus rekonstravo gyvenamąjį namą, jame pastatydami antrą aukštą. Atsakovo tėvas 2008 m. gruodžio 1 d. padovanojo atsakovui 1/3 dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo bei ½ dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant faktinėje santuokoje buvo atlikta kapitalinė namo rekonstrukcija ir iš esmės padidinta nekilnojamojo turto kaina, į kurios statybas buvo investuotos bendros šalių lėšos bei ieškovės asmeninės lėšos, todėl atsakovui priklausanti ½ dalis gyvenamojo namo turi būti pripažinta bendrąja sutuoktinių nuosavybe, turto dalį natūra perleidžiant atsakovui, o ieškovei išmokant kompensaciją. Kreditoriui UAB „Prienų vandenys“ įsiskolinimas susidarė už gyvenamajam namui teikiamas šalto vandens ir nuotekų paslaugas, o kreditoriui Aktiva Finance Group OÜ už telefono ryšio paslaugas, abi skolos susidarė šalims gyvenant santuokoje, todėl šios prievolės yra šalių solidarios prievolės.

3. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, jog santuoka būtų nutraukta, tačiau nesutinka, jog santuoka iširo dėl jos kaltės, kadangi atsakovo nurodytos šalių santuokos iširimo priežastys yra išgalvotos bei patikslintame priešieškinyje nurodyti motyvai, kad ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas yra visiškai nepagrįsti. Santuokos pradžioje jų santykiai buvo geri, tačiau praėjus kuriam laikui dėl atsakovo nepakeliamo ir netoleruojamo elgesio jų santykiai pradėjo blogėti, namuose dažnai kildavo konfliktai, kurių iniciatorius būdavo atsakovas. Viena rūpinosi sergančiais ligotais žmonėmis bei vaikais, labai pavargdavo, tačiau palaikymo iš atsakovo nebuvo, o buvo kaltinama nebūtais dalykais, neištikimybe, persekiojama ne tik atsakovo, bet ir jo draugų, įžeidinėjama, dėl ko susirgo vidutinio sunkumo depresija, todėl šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovui būtų palikta jo prigimtinė pavardė, taip pat sutinka, jog šalys yra darbingos ir išlaikymas vienam iš kito nėra priteisiamas. Nesutinka, kad 17/100 dalių palėpė, esanti (duomenys neskelbtini), bei automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė ir atsakovui priklauso pusė kompensacijos už šį turtą. Atsakovas puikiai žinojo, kad palėpę įgijo mamos dovanotomis lėšomis asmeninėn nuosavybėn, tam neprieštaravo bei pritarė ir niekada dėl jos nekėlė pretenzijų, o automobilis įgytas jau šalių santuokai faktiškai iširus, šalims nebegyvenant santuokinio gyvenimo. Sutinka, kad atsakovui būtų priteisti jo nurodyti kilnojamieji daiktai, išskyrus džiovyklę, kadangi džiovyklė yra būtina jai, be to, nesupranta atsakovo reikalavimo priteisti jam televizorių „Samsung“, kadangi jie tokio televizoriaus neturi. Nesutinka su reikalavimu priteisti jai kompensaciją už santuokoje atliktą atsakovo asmeninio turto pagerinimą, namo antrą aukštą pastatė bei jį įrengė bendromis lėšomis, todėl ½ dalis atsakovui priklausančio gyvenamojo namo turi būti pripažinta jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nesutinka, kad prievolė Aktiva Finance Group OÜ yra jos asmeninė, kadangi įsiskolinimas susidarė šalims gyvenant santuokoje, už sūnui nupirktą mobilųjį telefoną ir ryšio paslaugas. Sūnui L. B. tapus pilnamečiu ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nebeliko (DOK-9594).

4. Teismo

5. Atsakovas T. B. atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinka nutraukti santuoką su ieškove, tačiau nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, nes ieškovės ieškinyje nurodytos santuokos iširimo priežastys neatitinka tikrovės. Ieškovei nereikėjo visus 22 santuokos metus nuolat slaugyti senus žmones, kadangi tiek atsakovo močiutė, tiek mama, kurios turėjo sveikatos problemų, galėjo pačios savimi pasirūpinti, taip pat joms padėdavo jo tėvas. Visada stengėsi dirbti šeimos labui, ne kartą siūlė ieškovei vykti pailsėti, tačiau ieškovė atsisakydavo, tai, kad ieškovei buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija bei paskirti psichotropiniai vaistai nepatvirtina jo kaltės. Šalių santykiai pradėjo blogėti 2021 m. pradžioje, atsakovui po tėvo mirties pradėjus važinėti dirbti į Norvegiją, grįždavęs į namus pastebėdavo, kad ieškovė tapo nedėmesinga, šalta ir abejinga, sakė, kad jau kuris laikas yra negerai, tačiau smulkiau nieko neaiškino. 2022 m. balandžio mėn. sužinojo, kad ieškovė yra užmezgusi romaną su šalių šeimos draugu, tuomet suprato, kad ieškovė yra neištikima, šeimoje pradėjo augti įtampa, prasidėjo nesklandumai, kas ir įtakojo santuokos iširimą. Santuokos metu įgyta transporto priemone „VW Pollo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi ieškovė, todėl neprieštarauja, kad šis automobilis liktų ieškovei, išmokant jam kompensaciją, taip pat iš esmės neprieštarauja su ieškovės prašomu kilnojamųjų daiktų padalijimo būdu, tačiau nesutinka su kai kurių daiktų verte. Ieškovė 2020 m. birželio 1 d. iš varžytynių įgijo palėpės dalį, ieškovei įrodžius, kas šis turtas įgytas už asmenines lėšas, neprieštarauja, jog jis būtų pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe. Nesutinka, jog atsakovui priklausanti ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi šis turtas jam buvo padovanotas tėvo, tačiau neginčija, jog iš bendrų santuokinių lėšų buvo pagerintas jo asmeninis turtas, todėl ieškovei sutinka išmokėti kompensaciją. Taip pat nesutinka, jog iš jo būtų priteista neturtinė žala, kadangi jų santuoka iširto dėl ieškovės kaltės (DOK-18751).

6. Atsakovas taip pat pateikė teismui priešieškinį, kurį patikslinęs galutiniais reikalavimais prašo: 1. Santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp T. B. ir R. B., įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės R. B. kaltės; 2. Po santuokos nutraukimo palikti T. B. prigimtinę pavardę „B“; 3. Po santuokos nutraukimo atsakovui T. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti: virtuvinį komplektą (3 pakabinamas spinteles ir kampinę spintelę) – 200,00 Eur vertės, džiovyklę – 150,00 Eur vertės, žoliapjovę – 150,00 Eur vertės, betono maišyklę – 200,00 Eur vertės, gipso keltuvą – 120,00 Eur vertės, gulsčiuką 6 vnt. – 20,00 Eur vertės, ištraukiamas aliuminio kopėčias – 200,00 Eur vertės, plytelių pjovimo stakles – 100,00 Eur vertės, televizorių „Samsung“ – 250,00 Eur vertės, slankiųjų durų spintą – 200,00 Eur vertės; 4. Po santuokos nutraukimo ieškovei R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), virtuvinį stalą su 4 kėdėmis – 150,00 Eur vertės, skalbimo mašiną – 250,00 Eur vertės, indaują – 250,00 Eur vertės, trimerį – 30,00 Eur vertės, siuvimo mašiną – 412,90 Eur vertės, dvi miegamojo komodas – 60,00 Eur vertės, dvi pastatomas miegamojo spinteles – 40,00 Eur vertės, dujinę viryklę su dujų balionu – 100,00 Eur vertės, garintuvą – 40,00 Eur vertės, ąžuolinį stalą – 200,00 Eur vertės, 17/100 dalių negyvenamąsias patalpas – palėpės dalį, esančią (duomenys neskelbtini); 5. Priteisti atsakovui T. B. iš ieškovės R. B. 427,90 Eur kompensaciją; 6. Prievolę kreditoriui Aktiva Finance Group OÜ (pradinis kreditorius UAB „Tele2“) po santuokos nutraukimo palikti asmenine ieškovės R. B. prievole; 7. Prievolę kreditoriui UAB „Prienų vandenys“ po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria atsakovo ir ieškovės prievole, nustatant, kad šalys privalo ją padengti lygiomis dalimis (DOK-4471).

7. Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje šalių sūnus tapo pilnamečiu, todėl visi reikalavimai susiję su vaiko išlaikymu, gyvenamąja vieta, bendravimo tvarka neteko prasmės ir jų atsisako, taip pat bylos nagrinėjimo eigoje pakito/išnyko prievolės kreditoriams. Po santuokos sudarymo kurį laiką šalių santykiai klostėsi pakankamai gerai, šalims gimė du sūnūs, kurie yra pilnamečiai. Po santuokos sudarymo šalys apsigyveno atsakovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. pradžioje atsakovui po tėvo mirties pradėjus važinėti dirbti į Norvegiją santykiai tarp šalių pradėjo blogėti. Atsakovui grįžus į namus ieškovė pasidarė nedėmesinga, šalta, abejinga, bandė aiškintis su ieškove, kokios jos tokio elgesio priežastys, tačiau ieškovė nepaaiškino. 2022 m. balandžio mėn. sužinojo, kad ieškovė yra užmezgusi romaną su šalių šeimos draugu, tuomet suprato, jog ieškovė kuris laikas jam yra neištikima ir dėl to pablogėjo jų santuokinis gyvenimas. Dirbdamas Norvegijoje ieškovei nuolat siųsdavo pinigus nepilnamečio sūnaus išlaikymui, pragyvenimui, būsto išlaikymo išlaidoms apmokėti, o sužinojęs, kad ieškovė jam yra neištikima bei tarp jų augant įtampai, pradėjo kalbėtis apie santuokos nutraukimą. Šiuo metu su ieškove yra svetimi žmonės, kurių nebesieja emocinis, dvasinis ryšys ir noras būti kartu, jų santuoka yra formali ir jokių galimybių jos išsaugoti nėra. Ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas būti lojalia, ištikima, rūpintis vienas kitu, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės kaltės ir nebėra galimybių jos atkurti. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys įgijo 17/100 dalį palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri turi būti padalinta šalims lygiomis dalimis, natūra šį turtą paliekant ieškovei, o jam priteisiant pusės šio turto vertės kompensaciją. Ieškovės vardu yra registruota santuokoje įgyta transporto priemonė „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuo pat įgijimo naudojasi ieškovė, todėl neprieštarauja, kad transporto priemonė liktų ieškovės asmenine nuosavybe, jam priteisiant kompensaciją, kuri sudaro pusę automobilio vertės. Gyvenant santuokoje jo tėvas 2008 m. gruodžio 1 d. jam asmeninėn nuosavybėn padovanojo 1/3 dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas nėra dalinamas ir į dalintino turto balansą netraukiamas. Jo tėvas nuo 2003 m. iki 2008 m. atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, po rekonstrukcijos atlikimo buvo leista jiems apsigyventi namo antrame aukšte bei ši namo dalis jam padovanota asmeninėn nuosavybėn. Santuokos metu gavo du kreditus, kuriuos panaudojo rekonstruojamo namo antro aukšto mansardai įrengti, tuo metu namas priklausė jo tėvui, todėl ieškovė reikalavimus dėl santuokinių lėšų grąžinimo turi reikšti tuometiniams namo dalies savininkams ar jų teisių ir pareigų perėmėjams. Sprendžiant dėl galimybės pripažinti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe būtina nustatyti, ar darbai atlikti po 2008 m. gruodžio 1 d. gali būti laikomi esminiu namo dalies pagerinimu. Jo įsitikinimu pagerinimai gyvenamojo namo dalyje atlikti nuo 2008 m. gruodžio 1 d. negali būti pripažinti kapitaliniu remontu, kadangi jis įgijo 84 proc. baigtumo namo dalį, tačiau nustačius, jog darbams, kuriais padidintas namo dalies baigtumas iki 100 proc., atlikti buvo panaudotos ieškovės asmeninės ar santuokinės lėšos, ieškovė turi teisę reikalauti kompensacijos, kuri negali viršyti santuokos metu atliktų namo dalies pagerinimo darbų vertės. Apie ieškovės turimą prievolę Aktiva Finance Group OÜ (pradinis kreditorius UAB „Tele2“) nieko nežinojo, ši prievolė yra asmeninio pobūdžio už ieškovės vienasmeniškai naudojamą telefoną, todėl po santuokos nutraukimo ši prievolė turi būti palikta ieškovės asmenine prievole. Abu yra darbingi, todėl išlaikymas vienas kitam nėra priteisiamas. Po santuokos nutraukimo prašo palikti jam prigimtinę pavardę, o ieškovei jos pasirinkimu.

8. Teismo

9. Trečiųjų asmenų UAB „Prienų vandenys“ ir Aktiva Finance Group OÜ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

10. Šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (ieškinio CBP-2239 priedas Nr. 9), santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. B. bei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. B. (ieškinio CBP-2239 priedai Nr. 2, 5), kurie sprendimo priėmimo metu yra pilnamečiai. Šalių santuokos metu atsakovo tėvas M. B. 2008 m. gruodžio 1 d. padovanojo sūnui T. B. 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (ieškinio CBP-2239 priedai Nr. 12, 13). Atsakovas T. B. 2019 m. gegužės 16 d. padovanojo motinai B. E. B. 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (ieškinio CBP-2239 priedas Nr. 13), kuri nurodytą turtą 2022 m. spalio 18 d. padovanojo sūnui atsakovui T. B. (DOK-42792 priedai). Ieškovė 2020 m. liepos 1 d. iš varžytynių įgijo 17/100 dalį palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (ieškinio CBP-2239 priedas Nr. 12), o 2022 m. gruodžio 14 d. įgijo automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (atsakovo ieškinio CBP-2341 priedas sujungtoje civilinėje byloje Nr. e2-3489-1060/2023). Nuo 2022 m. sausio 1 d. šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio nebeveda.

11. Šalių santuoka truko virš dvidešimt metų, tačiau šalys nuo 2022 m. sausio 1 d. gyvena atskirai, nuo to laiko jų bendras gyvenimas yra nutrūkęs, bandymai išsaugoti šeimą nepavyko, abu nenori gyventi kartu, sutuoktiniai jau daugiau nei tris metus laiko negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, kas leidžia teismui spręsti, jog šalių santuoka faktiškai iširo, susitaikyti galimybių nėra, todėl ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

I. Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo

12. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-6/2007, Nr. 3K-3-2/2011, Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.).

13. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011, Nr. 3K-3-399/2013).

14. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011, Nr. 3K-3-99-969/2016). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-335/2009, Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

15. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, iki uošvio mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), santykiai šeimoje buvo normalūs, mirus uošviui šeimoje atsirado visiškas nesiskaitymas, pasidarė tuščia vieta, atsakovas nesuprato, kad yra pavargusi nuo namuose buvusių ligonių priežiūros bei vaikų auginimo, pradėjo nurodinėti, kiek laiko kur gali būti, ją žeminti, niekinti, persekioti, pykdavo, kad ilgai kalbasi su vaikais, naudojo prieš ją psichologinį smurtą, slėpė finansus, varė ją iš namų. Išsekusi bei pavargusi dėl tokios padėties, atsakovo elgesio, kreipėsi į specialistus, jai buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija, paskirti vaistai. Siūlė atsakovui eiti pagalbos pas šeimos psichologą, bet atsakovas atsisakė. Nuo 2022 m. sausio 1 d. visiškai nutrūkus santykiams, atsakovas siūlė vykti kartu pailsėti, atvykti gyventi į Norvegiją, tačiau atsakovu nebepasitikėjo, tarpusavio santykiai buvo blogi, todėl išsaugoti santuokos nebematė galimybės (2024 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 46 sek. – 1 val. 03 min.).

16. Atsakovas neigė, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, tvirtina, kad santuoka iširo dėl ieškovė kaltės, nes jų santykiai visuomet buvo normalūs, tačiau jam 2021 m. išvykus dirbti į Norvegiją ieškovė pasikeitė, daug laiko praleisdavo su šeimos draugu I., todėl sprendžia, jog ieškovė jam buvo neištikima ir tai lėmė jų santuokos iširimą. Nuo 2021 m. vasaros pradėjo dirbti Norvegijoje, visuomet siųsdavo ieškovei pinigus pragyventi, apmokėti mokesčius, kuomet grįžo namo pastebėjo, kad ieškovė daug bendrauja su šeimos draugu I., važinėja jo mašina, pradėjo važinėti į kaimą pas I., kur vėliau apsigyveno, sužinojo, kad yra skolos už vandenį, atsirado nesutarimai, siūlė ieškovei pasikalbėti, tačiau ieškovė nenorėjo, o vėliau gavo dokumentus, jog ieškovė nori skirtis. Pradėjus gyventi atskirai siekė išsaugoti šeimą, bandė susigrąžinti ieškovę, siūlė jai važiuoti kartu pailsėti, atvykti jai gyventi ir dirbti į Norvegiją, sutiko eiti pas psichologus, bet ieškovė su jo pasiūlymais nesutiko (2024 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 05 min. – 2 val. 01 min.).

17. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas bei dėl atsakovo žiauraus elgesio su ja (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys), o atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nes, jo teigimu, jų santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

18. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetą, sprendžia, kad šalys neįrodė, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas tik vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalis).

19. Byloje šalių paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad nuo 2021 m. vasaros tarp šalių prasidėjo nesutarimai, konfliktai ir 2022 m. sausio 1 d. šalių santuokinis gyvenimas nutrūko. Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) mirus uošviui atsakovas pradėjo su ja nesiskaityti, jos nesuprasti, pradėjo nurodinėti, kiek laiko kur gali būti, ją žeminti, niekinti, persekioti, naudoti prieš ją psichologinį smurtą, slėpė finansus bei varė ją iš namų. Atsakovas neigė, jog vartojo prieš atsakovę psichologinį smurtą, ją žemino ir teigė, kad ieškovė buvo jam neištikima.

20. Byloje jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius apie atsakovo jos žeminimą, niekinimą, persekiojimą bei psichologinio smurto jos atžvilgiu naudojimą, nėra. Nors liudytojas G. G. (ieškovės brolis) parodė, kad atsakovas negražiai su ieškove elgėsi, nes galimai prieš du metus būtų ieškovę išmetęs iš namų, buvo jau sudėjęs jos daiktus, dėl ko teko griežtai su atsakovu pakalbėti (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 21 sek. – 26 min. 11 sek.), o liudytoja B. O. B. (šalių draugė) parodė, kad atsakovas po tėvo mirties tapo nesąžiningas, pasikeitė jo požiūris (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 04 min. – 1 val. 10 min.), tačiau vien šie liudytojų parodymai, atsižvelgiant į tai, jog liudytojas G. G. nenurodė konkrečios įvykio datos bei aplinkybių (pasak liudytojo tai įvyko galimai prieš du metus, t. y. jau šalims negyvenant santuokinio gyvenimo ir nebevedant bendro ūkio), nurodė vienkartinį atvejį, o liudytoja B. O. B. abstrakčiai nurodė, jog atsakovas po tėvo mirties pasikeitė, nepatvirtina ieškovės nurodytų teiginių.

21. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja B. O. B. teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas dažnai nebūdavo Lietuvoje, dėl ko trūko jo kaip tėvo ir vyro šeimoje, ieškovė viskuo rūpinosi viena, o atsakovas turėjo grįžti ir padėti ieškovei (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 04 min. – 1 val. 10 min.). Taigi, kaip matyti iš šių liudytojos parodymų liudytoja šeimos iširimo priežastis sieja ne su atsakovo psichologinio smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu ar jos žeminimu, niekinimu, persekiojimu, bet darbu Norvegijoje.

22. Pažymėtina, kad nei vienas teisme apklaustas liudytojas nepatvirtino ieškovės nurodomų aplinkybių, priešingai liudytojas V. M. (šalių draugas) parodė, kad nelabai supranta, kas šeimoje atsitiko, visada vertindavo jų šeimą kaip sutariančią, bendraujančią, nuolat išgyvenančius sunkius momentus ir besilaikančius kartu (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 01 sek. – 53 min. 56 sek.). Liudytoja V. P. (buvusi ieškovės kolegė) parodė, kad nelabai žino dėl ko iširo šalių santuoką, galimai dėl eilinių nesusikalbėjimų, nesusibendravimų (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 43 min. – 1 val. 44 min.). Liudytojas S. B. (atsakovo brolis) parodė, kad ieškovė pati išėjo, jos niekas neišvarė (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 44 min.– 2 val. 45 min.).

23. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėjo ir viešosios įstaigos Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. spalio 21 d. pažymėjimu Nr. 834 (toliau – Pažymėjimas, ieškinio CBP-2239 priedas Nr. 9), tačiau šis Pažymėjimas tik įrodo, kad ieškovė nuo 2020 m. vasario 28 d. lankosi Psichikos sveikatos centre, jai nustatyta (duomenys neskelbtini) ir ieškovė pastoviai naudoja jai paskirtus medikamentus. Pažymėjime jokių aplinkybių, dėl kokių priežasčių ieškovė pradėjo lankytis psichikos sveikatos centre nenurodyta. Iš ieškovės paaiškinimų bei liudytojų V. M., B. O. B., B. E. B. parodymų matyti, kad ieškovė atsakovui dirbant ilgą laiką padėjo neįgaliai atsakovo motinai, prižiūrėjo atsakovo sergančią močiutę, rūpinosi susirgusiu atsakovo tėvu bei taip pat rūpinosi dviem vaikais, kurių vienas turi sveikatos problemų, o kitas turėjo problemų su azartiniais lošimais, dėl ko, ieškovės teigimu, ji išseko, pavargo ir kreipėsi pagalbos į specialistus. Ieškovė psichikos centre lankosi nuo 2020 m. vasario 28 d., šalių paaiškinimais tarp jų santykiai pradėjo blogėti bei atsirado nesutarimai 2021 m. vasarą, taigi atsakovė į psichikos sveikatos centrą kreipėsi ir jai vidutinio sunkumo depresijos diagnozė buvo nustatyta dar prieš šalims pradėjus konfliktuoti bei iš esmės nesutarti.

24. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-500/2010, 3K-3-340/2011, Nr. 3K-3-486/2012 ir kt.).

25. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie atsakovo psichologinio smurto naudojimą ieškovės atžvilgiu, jos žeminimą, niekinimą, persekiojimą spręstina, kad ieškovė neįrodė, jog jai nustatytą vidutinio sunkumo depresiją lėmė išimtinai atsakovo netinkamas elgesys, nes ieškovės psichinės sveikatos sutrikimas galėjo būti įtakotas jos išsekimo, nuovargio dėl atsakovo šeimos narių slaugymo, sprendžiant vyresnio vaiko priklausomybės azartiniams lošimams bei jaunesnio vaiko sveikatos problemas.

26. Atsakovas įrodinėdamas ieškovės neištikimybės faktą teigė, kad jam nuo 2021 m. vasaros pradėjus dirbti Norvegijoje ieškovė pradėjo daugiau bendrauti su šeimos draugu I., važinėti jo automobiliu, važiuoti pas jį į kaimą, todėl sprendė, jog ieškovė jam yra neištikima. Ieškovė neneigė, kad I. yra šeimos draugas, su kuriuo bendraudavo, tačiau neigė, jog buvo neištikima atsakovui, paaiškino, kad pablogėjus santykiams su atsakovu ir jau praėjus mediaciją, I. jai daug padėjo, paskolino automobilį, ji pradėjo daugiau laiko praleisti I. sodyboje, kadangi ten turi savo ūkį, daržą, augina triušius, vištas, santykiai su I. yra tik draugiški, jokių intymių santykių nėra.

27. Liudytoja L. J. (atsakovo teta) teismo posėdyje parodė, kad šalių santuoka jos vertinimu iširo dėl ieškovės neištikimybės su I., kuris apie 4 metus atvažiuodavo pas ieškovę, ieškovė tankiai važiuodavo pas I. (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 56 min. – 1 val. 57 min.). Paklausus, iš kur liudytojai žinoma, kad ieškovė neištikima, liudytoja nurodė, kad ieškovė kartu su I. pastoviai eidavo į namo rūsį kūrenti pečiaus, ten užsibūdavo po 3-4 val., važiuodavo pas jį, todėl mano, kad ji buvo neištikima, vėliau ieškovės atstovei paklausus, ar gali teisme patvirtinti ir garantuoti ieškovės neištikimybės faktą, liudytoja į tai neatsakė (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 12 min. – 2 val. 19 min.). Liudytojas S. B. (atsakovo brolis) parodė, kad mano, jog dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, tačiau dėl kokių priežasčių, nežino (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 44 min. – 2 val. 45 min.). Kiti teismo posėdyje apklausti liudytojai G. G. (ieškovės brolis), V. M. (šalių draugas), B. O. B. (šalių draugė), V. P. (buvusi ieškovės kolegė), B. E. B. (atsakovo motina) jokių aplinkybių, kad ieškovė būtų neištikima atsakovui, nenurodė. Liudytoja B. O. B. parodė, kad I. buvo geras šalių draugas, atsakovui kilo mintis, kad ieškovė gali būti neištikima su I., tačiau taip atsakovas kalbėjo, nes pavydėjo ieškovės, abu sutarė, kad tai yra netiesa (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 31 min. – 1 val. 32 min.).

28. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, sprendžia, kad liudytojos L. J. subjektyvus ieškovės elgesio vertinimas nėra pakankamas įrodymas atsakovės neištikimybės faktui konstatuoti. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja L. J. teigdama teismui parodymus garantuoti, jog ieškovė buvo neištikima atsakovui, negalėjo, teigė, kad tai yra susidariusi jos nuomonė, o kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius apie ieškovės neištikimybę, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Vien šalių bei liudytojos L. J. nurodytos aplinkybės, kad ieškovė bendravo su šalių draugu, kuris ieškovei buvo paskolinęs automobilį, leido ieškovei savo sodyboje auginti daržoves, laikyti triušius bei vištas, pačios savaime neįrodo, kad ieškovė buvo neištikima.

29. Pažymėtina, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos A. T. 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 18 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju, iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas santuokos metu dirbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, dėl ko ilgą laiką ieškovė iš esmės viena prižiūrėdavo šalių augančius vaikus, taip pat padėjo neįgaliai atsakovo motinai, prižiūrėjo atsakovo sergančią močiutę, rūpinosi susirgusiu atsakovo tėvu, kartu ir dirbo, dėl ko ieškovė išseko, pavargo, jai buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija. Abiejų šalių sutarimu, atsakovas 2021 m. vasarą išvyko dirbti į Norvegiją (šių aplinkybių ieškovė neginčijo), tarp šalių prasidėjo įvairūs nesutarimai, konfliktai, dėl ko nuo 2022 m. sausio 1 d. šalys nebegyveno santuokinio gyvenimo. Atsakovas bandė išsaugoti šeimą, siūlė ieškovei vykti kartu atostogauti, kvietė ją atvykti gyventi ir dirbti į Norvegiją, tačiau ieškovė buvo pavargusi nuo visko, nebetikėjo, kad gali pavykti išsaugoti šeimą, todėl su atsakovo pasiūlymais nesutiko.

31. Įvertinus nustatytus duomenis apie šalių tarpusavio santykius, spręstina, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, gyvenimo būdą bei šeimos narių teises. Šalių šeimoje ieškovei susirgus vidutinio sunkumo depresija bei atsiradus nesutarimams, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie nedėjo pakankamai pastangų suprasti vienas kito poreikius, ieškoti kompromisų, derintis vienas prie kito, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai bei nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti bendrą santuokinį gyvenimą.

32. Taigi, viena iš esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne kažkurios vienos iš šalių konkreti ir esminė kaltė (jos laipsnis), o išsiskyrę požiūriai į atsiradusių problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šiuos požiūrius suderinti tarpusavio sutarimu. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios, neprisidėjo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nesugebėjo dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitą, būti lojaliam, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Tuo pagrindu pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

33. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 500,00 Eur neturtinę žalą CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

34. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

35. Po santuokos nutraukimo šalys pageidavo pasilikti santuokines pavardes. Ginčo byloje dėl to nekilo, todėl santuoką nutraukus, ieškovei jos pageidavimu paliktina santuokinė pavardė B., atsakovui paliktina pavardė – B. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

36. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingos, gauna pajamas, be to, nei viena iš šalių priteisti išlaikymą vienas kitam neprašo.

37. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad šalys abu yra dirbantys ir pajėgūs save išlaikyti, be to, byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, sutuoktiniai teisės į išlaikymą neturi, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.59 straipsnio, 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).

II. Dėl reikalavimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku

38. Byloje nustatyta, kad šalys turi du sūnūs: M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir L. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo metu abu šalių sūnūs yra pilnamečiai. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti sūnaus L. B. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui L. B. iki jo pilnametystės, pripažįstant ją išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

39. Teismo

III. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir pripažinimo asmenine nuosavybe

40. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę teismas, vadovaudamasis CK 3.87-3.91 straipsniais, pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

41. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės R. B. vardu santuokos metu registruota transporto priemonė – lengvasis automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo ieškinio CBP-2341 priedas sujungtoje civilinėje byloje Nr. e2-3489-1060/2023), ir nekilnojamasis turtas – 17/100 dalis negyvenamosios patalpos – palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (ieškinio CBP-2239 priedas 12), atsakovo T. B. vardu santuokos metu registruotas nekilnojamasis turtas: 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (ieškinio CBP-2239 priedas 12, DOK-4792 priedai), šalys santuokos metu taip pat įgijo ir kilnojamųjų daiktų.

42. Iš valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas T. B. nekilnojamąjį turtą – 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgijo 2008 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutarties Nr. 6608 ir 2022 m. spalio 18 d. dovanojimo sutarties Nr. 8-9007 pagrindais (ieškinio CBP-2239 priedai 12, 13, DOK-4792 priedai), tarp šalių ginčo dėl šio nekilnojamojo turto nėra, šis turtas pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl netrauktinas į dalintino turto balansą ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo nuosavybe.

Dėl lengvojo automobilio pripažinimo asmenine nuosavybe

43. Santuokos metu 2022 m. gruodžio 14 d. ieškovės vardu registruotas lengvasis automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo šį automobilį pripažinti jos asmenine nuosavybe, motyvuodama tuo, kad automobilis yra įgytas už asmenines lėšas sutuoktiniams jau nevedant bendro ūkio. Atsakovas patikslintame priešieškinyje prašė po santuokos nutraukimo lengvąjį automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 070,00 Eur vertės, priteisti ieškovei, iš ieškovės priteisiant atsakovui 585,00 Eur kompensaciją, teigdamas, kad automobilis yra įgytas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas.

44. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, pagal kurią santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

45. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, kuomet sutuoktinių turtas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Turtas yra priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (Lietuvos A. T. 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMyLTY4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-332-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-332-687/2019">e3K-3-332-687/2019</a>). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

46. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2022 m. gale su atsakovu jau negyvenant santuokinio gyvenimo bei nevedant bendro ūkio, jai buvo reikalingas automobilis, todėl sesers R. P. paprašė paskolinti pinigų automobiliui įsigyti. Sesuo jai paskolino 700,00 Eur, už kuriuos įsigijo asmeniniam naudojimui ginčo automobilį. Apie perkamą automobilį, paskolintus pinigus atsakovas nežinojo, automobiliu išimtinai naudojosi tik ji, o vėliau iš savo asmeninių lėšų grąžino seseriai paskolintus pinigus (2025 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 23 sek. – 30 min. 43 sek.). Šių aplinkybių ieškovas neginčijo ir nurodė, kad apie paskolintus pinigus bei perkamą automobilį nieko nežinojo, automobilį ieškovė nusipirko jau tuomet, kai jie nevedė bendro ūkio ir juo naudojosi tik atsakovė (2025 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 26 sek. – 34 min. 55 sek.).

47. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės sesuo R. P. 2022 m. lapkričio 28 d. paskolino ieškovei 700,00 Eur automobiliui įsigyti, pasirašydamos skolos raštelį (DOK-42792 priedas). Šis skolos raštelis byloje nenuginčytas ir yra galiojantis. Ieškovė 2022 m. gruodžio 14 d. įgijo lengvąjį automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2024 m. liepos 20 d. grąžino seseriai paskolintus pinigus – 700,00 Eur (DOK-48966 priedas). Byloje tarp šalių ginčo, jog ginčo automobilis įgytas už ieškovės sesers paskolintus pinigus, atsakovui apie tai nežinant bei šalims nevedant bendro ūkio, nėra.

48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad ieškovė pinigus iš sesers automobiliui įsigyti pasiskolino, t. y. paskolos sandorį sudarė savarankiškai, nesant atsakovo sutikimui bei jam nežinant, jau šalių santuokai esant faktiškai iširusiai ir šalims nevedant bendro ūkio (šalys bendro ūkio neveda nuo 2022 m. sausio 1 d., pinigai paskolinti 2022 m. lapkričio 28 d., automobilis įgytas 2022 m. gruodžio 14 d.), ieškovė pinigus seseriai grąžino 2024 m. liepos 20 d. iš asmeninių lėšų, yra pagrindas konstatuoti, jog transporto priemonei įsigyti buvo panaudotos asmeninės ieškovės lėšos (CPK 185 straipsnis, CK 3.89 straipsnio 7 punktas), transporto priemonė įgyta ieškovės asmeniniam naudojimui, todėl lengvasis automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe ir į bendrą dalintino turto balansą netrauktinas (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzgtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-478-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-478-248/2015">3K-3-478-248/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjctMzgxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-227-381/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-227-381/2022">3K-3-227-381/2022</a>).

Dėl 17/100 dalies negyvenamosios patalpos – palėpės – pripažinimo asmenine nuosavybe

49. Byloje nustatyta, kad ieškovės vardu registruota 17/100 dalis negyvenamosios patalpos – palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė įgijo 2020 m. birželio 1 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-123-5047 pagrindu (ieškinio CBP-2239 priedas 12).

50. Ginčo palėpės dalis įgyta po šalių santuokos sudarymo ir pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną prezumpciją yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMyLTY4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-332-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-332-687/2019">e3K-3-332-687/2019</a> 17 punktas).

52. Byloje ieškovė įrodinėja, kad ginčo palėpės dalį ji įsigijo motinos E. V. dovanotomis lėšomis, todėl šis turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas nesutinka su šiais ieškovės argumentais ir nurodo, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas bendromis šalių lėšomis, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti padalintas.

53. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai numato, kad tam, jog turtas, įgytas santuokos metu, būtų pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi būti sutuoktiniui padovanotas ar sutuoktinio įgytas už asmeninės lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tokį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos A. T. 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

54. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

55. Ieškovė teismo posėdyje parodė, kad atsakovas su jos motina nebendravo, jos motina atsakovu nepasitikėjo, todėl dovanodama jai pinigus palėpės daliai įsigyti surašė raštelį, palėpė kainavo 2 000,00 Eur, prisidėjo tik dalyvio mokestis (2025 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 16 sek. – 23 min. 41 sek.). Atsakovas teismo posėdyje teigė, kad apie padovanotus pinigus bei palėpės įsigijimą nieko nežinojo, su ieškovės mama nebendrauja jau apie 6 metus, kažkur nuo 2019 m. ir mano, kad palėpė buvo įsigyta už bendras jų lėšas (2025 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 10 sek. – 33 min. 10 sek.).

56. Byloje nustatyta, kad ieškovės motina E. V. 2020 m. gegužės 28 d. padovanojo dukrai 2 000,00 Eur palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui (DOK-42792 priedas). Ieškovė 2020 m. gegužės 30 d. į savo sąskaitą įnešė 2 000,00 Eur grynųjų pinigų (DOK-5009 priedas) ir tą pačią dieną – 2020 m. gegužės 30 d. – pervedė antstoliui M. P. 2 089,00 Eur už varžytynėse nupirktą turtą (DOK-4357 ir DOK-5009 priedai). 2020 m. birželio 1 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-20-123-5047 patvirtinantis, jog ieškovė įgijo 17/100 dalį negyvenamosios patalpos – palėpės, esančios (duomenys neskelbtini).

57. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001, Nr. 3K-3-569/2002, Nr. 3K-3-474/2004).

58. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, tai, kad ieškovės motinos raštelis nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė jai asmeniškai dovanotus pinigus panaudojo kitoms reikmėms, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad išvaržomo turto įsigijimui buvo panaudotos asmeninės ieškovės lėšos (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

59. Vien atsakovo deklaratyvūs teiginiai, kad dalis palėpės įgyta už sutuoktinių bendras lėšas, nepaneigia teismo padarytos išvados, juolab, kad ieškovė turėjo pakankamai asmeninių (dovanotų) lėšų ginčo turtui įgyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal atsakovo paaiškinimus šalys apsitardavo, ką pirks ir jam buvo žinoma, kur ieškovė išleidžia bendrus pinigus (2025 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 48 sek. – 41 min. 17 sek.), tačiau apie ieškovei padovanotus pinigus bei jos įgytą dalį palėpės atsakovas nežinojo, kas tik patvirtina, jog palėpė buvo įgyta ne iš sutuoktinių bendrų, o iš ieškovei motinos padovanotų, lėšų.

60. Kaip nurodyta sprendimo 54 punkte tam, kad santuokos metu įgytas turtas būtų pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi būti įgytas ne tik panaudojant asmenines (šiuo atveju dovanotas) lėšas, bet taip pat, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.

61. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė varžytynėse dėl dalies palėpės įgijimo dalyvavo viena, atsakovui apie ieškovės siekį įsigyti dalį palėpės, padovanotus pinigus palėpei įsigyti bei paties dalies palėpės įsigijimo faktas nebuvo žinoma. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad dalis palėpės įregistruota tik ieškovės vardu, jokių įrašų, kad ginčo turtas būtų parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra (ieškinio CBP-2239 priedas 12).

62. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė viena dalyvavo turto varžytynių procese, vėliau viena (be atsakovo) vyko pas notarą, už ginčo turto įsigijimą sumokėjo motinos jai dovanotomis lėšomis, ieškovė apie sudaromą sandorį atsakovui nesakė, dėl turto įsigijimo nesitarė, atsakovas sandorio sudarymo metu nedalyvavo, kaip buvo atsiskaitoma už ginčo turtą, nežino, pats jokių pinigų nemokėjo, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad ginčo turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

63. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir įrodė, jog santuokos metu turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu dalį palėpės įgijo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu 17/100 dalis negyvenamosios patalpos – palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), pripažintina ieškovės asmenine nuosavybe ir į bendrą dalintino turto balansą netrauktina.

Dėl ½ dalies gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

64. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

65. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

66. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita); antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2008">3K-3-49/2008</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2011">3K-3-317/2011</a>, Nr. 3K-3-447/2012). Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

67. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų, kurie sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, visumą privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos A. T. 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTQtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-594-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-594-687/2016">3K-3-594-687/2016</a>).

68. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo tėvas M. B. 2008 m. gruodžio 1 d. žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutarties Nr. 6608 pagrindu padovanojo asmeniškai atsakovui ½ dalį ginčo gyvenamojo namo (ieškinio CBP-2239 priedas 13). Atsakovas 2019 m. gegužės 16 d. dovanojimo sutartimi padovanojo motinai B. E. B. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį ginčo gyvenamojo namo, kurią atsakovo motina padovanojo asmeninėn nuosavybėn atsakovui 2022 m. spalio 18 d. dovanojimo sutartimi Nr. 8-90007 (ieškinio CBP-2239 priedas 13, DOK-4792 priedai). Taigi ginčo turtas – ½ dalis gyvenamojo namo – yra asmeninė atsakovo nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

69. Ieškovė, remdamasi CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, prašo pripažinti atsakovui jo tėvo padovanotą ½ dalį gyvenamojo namo, kurio ¼ dalis atsakovo buvo padovanota motinai ir vėliau atsakovo motina šią turto dalį padovanojo atgal atsakovui, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įrodinėdama, kad turtas buvo iš esmės pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų bei darbu jų santuokos metu, dar iki šio turto padovanojimo (2008 m.) atsakovui momento bei vėliau gerinamas ir po dovanojimo sandorio sudarymo.

70. Pažymėtina, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, turto gerinimas vieno iš sutuoktinių lėšomis, darbu ar bendromis šeimos lėšomis iki turto perleidimo kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise momento yra galimas ir nėra pripažintinas sąlyga, užkertančia kelią taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalį (pripažinti tokį turtą jungtine sutuoktinių nuosavybe). Nustačius CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų visumą, turtas, nors ir pradėtas gerinti bendromis sutuoktinių lėšomis, vieno sutuoktinio lėšomis ar darbu iki perleidimo kitam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise momento, tačiau perleistas su atliktu pagerinimu ir po perleidimo toliau gerinamas sutuoktiniams gyvenant santuokoje (šeimos bendromis lėšomis ar vieno iš sutuoktinių lėšomis, darbu), gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos A. T. 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-173/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-173/2012">3K-3-173/2012</a>).

71. Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimais, liudytojų G. G., V. M., B. O. B., B. E. B. parodymais bei 1949 m. namų valdos techninės apskaitos byla (ieškinio CDB-2239 priedas 10) nustatyta, kad šalys santuokos metu, apie 2001 m., įsikėlė gyventi į atsakovo tėvui M. B. priklausantį vieno aukšto, 99,91 kv. m. bendro naudingojo ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur šalys gyveno kartu su atsakovo tėvais. Šalių bei atsakovo tėvų bendru sutarimu buvo nutarta rekonstruoti gyvenamąjį namą, jame pastatant antrą aukštą, kuriame galėtų apsigyventi šalių šeima, namo rekonstrukcijos projektas buvo derinamas bendrai šalių su atsakovo tėvais.

72. Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnyba 2003 m. gegužės 20 d. išdavė atsakovo tėvui M. B. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijai ūkio būdu pagal UAB „Prienų projektas“ 2003 m. parengtą projektą (ieškinio CDB-2239 priedas 10). Iš UAB „Prienų projektas“ 2003 m. projekto bei Prienų rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos tarnybos 2003 m. kovo 31 d. išvados Nr. (2.3)SD-112 dėl projektavimo sąlygų sąvados rengimo ir projekto derinimo tvarkos matyti, kad esamo vieno aukšto gyvenamojo namo rekonstrukcija atliekama nuardžius keturšlaitį namo stogą, paliekant sienas ir iki 5 m. rengiant antrą aukštą, pirmame namo aukšte griaunamos kai kurios sienos, suprojektuotos naujos sienos, virtuvė, koridorius, tambūras, kuriame įrengiami laiptai į namo antrą aukštą, antrame namo aukšte suprojektuotas koridorius, bendras kambarys, du miegamieji, virtuvė, vonia, tualetas (ieškinio CDB-2239 priedas 10). Nekilnojamojo turto kadastro ir registrų dokumentų byla patvirtina, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija pradėta 2003 m. ir baigta 2008 m., 2008 m. bendras gyvenamojo namo (naudingas) plotas 196,28 kv. m., baigtumas 82 proc., viso pastato bendras plotas su rūsyje esančiu sandėliu ir katiline yra 215,71 kv. m., bendras baigtumas 84 proc., antrame namo gyvenamajame aukšte yra 8 neįrengtos patalpos (ieškinio CDB-2239 priedas 10).

73. Iš vartojimo kredito sutarčių Nr. 04-021452-VA ir Nr. 05-019093-VA (ieškinio CDB-2239 priedas 15), šalių paaiškinimų, liudytojų G. G. ir B. E. B. parodymų matyti, kad atsakovas T. B. 2004 m. birželio 3 d. iš banko gavo 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) kreditą bei 2005 m. balandžio 5 d. – 5 415,89 Eur (18 700,00 Lt) dydžio kreditą, kurie buvo panaudoti gyvenamojo namo rekonstrukcijai, už prievolių pagal abi sutartis tinkamą įvykdymą laidavo ieškovė bei atsakovo tėvas. Banko „Swedbank“, AB 2023 m. kovo 21 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas visus įsipareigojimus pagal abi vartojimo kredito sutartis įvykdė, t. y. grąžino bankui abu paimtus kreditus ir sumokėjo visas kitas pagal šias sutartis mokėtinas sumas (atsakovo ieškinio CBP-2341 priedas sujungtoje civilinėje byloje Nr. e2-3489-1060/2023). Šalių teigimu, visi kreditoriniai įsipareigojimai pagal abi vartojimo kredito sutartis buvo grąžinti iš šalių bendrų lėšų.

74. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė išsimokėtinai įgijo statybines medžiagas – akmens vatą, plytas, stogo plėvelę, šalys laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. iki 2006 m. vasario mėn. įgijo įvairias statybines medžiagas bei įrankius, atsakovas be kita ko iš viso nupirko 18 plastikinių langų, ieškovė 2008 m. rugsėjo 18 d. – plastikines lauko duris (DOK-4357 ir DOK-5009 priedai). Byloje ginčo, kad namo rekonstravimo (antro aukšto statybos) metu abi šalys dirbo ir gavo pajamas, nėra.

75. Liudytojas G. G. parodė, kad atliekant kapitalinį namo remontą padėjo šalims sudėti plyteles, jo švogeris suvedžiojo elektrą, pažįstami padėjo suvedžioti santechniką, šalys tapetavo, kartu dažė ir taip buvo pastatytas namo antro aukštas, kuris vėliau buvo tvarkomas (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 39 sek. – 39 min. 30 sek.). Liudytojas V. M. parodė, kad matė ir atsakovą ir jo tėvą dirbančius statybose, šalys abu dirbo, pinigus leisdavo namo antram aukštui įrengti, pirko statybines medžiagas, visada viską kartu darė, kūrė, planavo, mano, kad atsakovo tėvai padėjo šalims (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 51 min. 03 sek. – 56 min. 10 sek.). Liudytoja B. O. B. parodė, kad padėjo šalims, kai jie pradėjo tvarkytis antrą aukštą, nes reikėjo planų, projekto, atsakovas tuomet dirbo Kaune ar Norvegijoje, todėl visais dokumentais rūpinosi ieškovė, namo antrą aukštą pasistatė šalys ir šiaip taip įsirengė, atsakovo tėvai padėti šalims materialiai neturėjo galimybių (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. – 1 val. 19 min.). Liudytoja V. P. parodė, kad namo antrą aukštą pastatė šalys bendrai, iš pradžių šalys gyveno pas uošvius apačioje, vėliau patys išsikėlė stogą, įsirengė antrame aukšte kambarius, virtuvę, tualetą, vonią, pasidarė atskirą įėjimą ir persikraustė gyventi į antrą aukštą (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 44 min. – 1 val. 46 min.). Liudytoja L. J. parodė, kad namo antrą aukštą statė atsakovo tėvas, jis kimšo sienas, dėjo langus, stogą, namą rekonstruoti padėjo atsakovas, atsakovo broliai, ieškovės brolis, jos vyras padėjo stogą dengti, medžiagas pirko atsakovo tėvai (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 57 min. – 1 val. 59 min.). Liudytoja B. E. B. parodė, kad vaikai norėjo statytis antrą aukštą, prasidėjo statybos, šalys pasiėmė dvi paskolas, kiek turėjo pinigų, tiek davė, vyras bei vyro giminės pinigais prisidėjo, tačiau kiek kas investavo, nežino, namą rekonstravo vyras, draugai bei marčios brolis padėjo, elektrą vedžiojo, visi bendromis jėgomis vaikams antrą aukštą pastatė (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 23 min. – 2 val. 32 min.). Liudytojas S. B. parodė, kad namo antras aukštas pastatytas tėvų, kiek žino antras aukštas pastatytas iš tėvų lėšų, dar jis padėjo, ieškovė prisidėjo (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 45 min. – 2 val. 51 min.).

76. Iš žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutarties bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registrų dokumentų bylos matyti, kad pastačius namo antrą aukštą atsakovui tėvas 2008 m. gruodžio 1 d. padovanojo ½ dalį gyvenamojo namo, kurio antrame aukšte esančios patalpos dar nebuvo įrengtos, sudarant ½ dalį ginčo gyvenamojo namo dovanojimo sutartį atsakovas su tėvu susitarė, kad atsakovo tėvas naudosis gyvenamojo namo atitinkamomis pirmo aukšto patalpomis ir rūsiu, o atsakovas naudosis gyvenamojo namo pirmo aukšto tambūro patalpa bei antro aukšto patalpomis (ieškinio CBP-2239 priedai 10, 13). Šalių paaiškinimais pastačius namo antrą aukštą ir jį dalinai įrengus, šalys įsikėlė jame gyventi bei gyvendami po truputį užbaiginėjo įrengimo darbus, pastatė laiptus.

77. Byloje esantys duomenys (ieškinio CBP-2239 priedas 10) taip pat patvirtina, kad 2017 m. atsakovo užsakymu buvo parengtas ginčo gyvenamojo namo rekonstravimo projektas, kuriuo numatytas priestato prie gyvenamojo namo pristatymas. Atsakovo tėvas 2017 m. birželio 1 d. pateikė sutikimą, kad atsakovas rekonstruotų jiems priklausantį gyvenamąjį namą, pristatant priestatą, kurį įteisintų savo vardu, perskaičiuojant nuosavybės dalis. Prienų rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 23 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) suteikiantį teisę atsakovui rekonstruoti ginčo gyvenamąjį namą, tačiau šalių paaiškinimais namo rekonstrukcija nebuvo atlikta, o tik pakeistos langų vietos, remontuotas miegamasis, vaiko kambarys.

78. Iš 2024 m. liepos 15 d. teismo ekspertizės akto Nr. 24-61 matyti, kad ginčo gyvenamojo namo pagrindinių statinio dalių rekonstrukcija buvo atlikta 2008 m. ir atlikti padarytų darbų kadastriniai matavimai, namo II aukšto sienos su apdaila, langai, stogas užbaigti, likusi šio namo rekonstrukcijos dalis 16-18 proc., tai nebaigti antrojo aukšto įrengimo darbai, rekonstrukcijos pabaigimo darbai likę gyvenamojo namo antro aukšto viduje. Namo antro aukšto likusieji darbai: grindų įrengimas (su apdailos medžiagomis), sienų apdaila (glaistymas, dažymas ar pan.), sanitarinių mazgų įrengimas bei kiti apdailos (įrengimo) darbai atlikti vėliau. 2024 m. liepos 4 d. atlikus gyvenamojo namo antro aukšto apžiūrą pateikta išvada, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto baigtumas šiuo metu pagal faktinę situaciją yra 100 procentų (DOK – 27753 priedas).

79. Šalių paaiškinimais šalių vyresniam sūnui turint problemų dėl azartinių lošimų, šalys bendru sutarimu nusprendė dalį gyvenamojo namo padovanoti atsakovo motinai ir 2019 m. gegužės 16 d. atsakovas dovanojimo sutartimi be kita ko padovanojo motinai B. E. B. ¼ dalį ginčo gyvenamojo namo, kurią atsakovo motina 2022 m. spalio 18 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)šia namo dalį grąžino atsakovui. Atsakovas paaiškino, kad šalims jau nesutariant, siekdamas išsaugoti šeimą bei susitaikyti su ieškove, norėjo pasielgti sąžiningai, todėl motinos paprašė grąžinti jai padovanotą turto dalį ir pusę gyvenamojo namo padovanoti ieškovei, kad ieškovė jaustųsi saugi, tačiau to nepadarė, nes gavo skyrybų dokumentus (2025 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 17 min. – 2 val. 25 min.).

80. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad šalims įsikėlus gyventi į atsakovo tėvui priklausantį gyvenamąjį namą, gyvenamasis namas buvo rekonstruotas ne tik perdarant namo pirmą aukštą, bet ir pastatant gyvenamojo namo antrą aukštą, skirtą ginčo šalių šeimai gyventi, kuris buvo statomas nuo 2003 m. iki 2008 m., o įrengimo darbai tęsėsi ir vėliau po dovanojimo sutarties sudarymo sutuoktiniams gyvenant santuokoje, taip pat buvo atliekami ir kai kurie gyvenamojo namo antro aukšto remonto darbai. Gyvenamasis namas iki 2008 m. buvo rekonstruojamas ūkio būdu, darbus atliekant atsakovui, jo tėvui, padedant atsakovo broliui, taip pat ieškovės broliui bei šalių giminėms ir kitiems pažįstamiems. Statybinės medžiagos buvo perkamos iš šalių bendrų šeimos lėšų, gautų kreditų, materialiai prisidedant ir atsakovo tėvui. Tuo pagrindu iki turto perdavimo pagal dovanojimo sutartį atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija vertintina kaip bendras šalių nuosavybės su turto savininku kūrimas, tačiau šiuo atveju aktualu, kad rekonstruoto objekto dalis perduota vienam iš sutuoktinių, atlikusio namo rekonstrukciją (pastačiusio namo antrą aukštą) iki jo perdavimo už bendras šeimos lėšas.

81. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovo tėvas skyrė lėšų gyvenamojo namo rekonstrukcijai nepaneigia, jog namo rekonstrukcija buvo atliekama bendromis šalių šeimos lėšomis. Teismo vertinimu, atsakovo tėvo lėšos panaudotos rekonstruojant gyvenamąjį namą laikytinos kaip dovana atsakovo šeimai, suteikta siekiant, jog atsakovo šeima turėtų atskirą gyvenamąjį plotą, ką teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja atsakovo motina B. E. B. nurodydama, jog visi bendromis jėgomis ir pinigais namo antrą aukštą pastatė vaikams.

82. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos bei liudytojų parodymų gyvenamojo namo antras aukštas buvo statomas šalių šeimai gyventi, namo pagerinimai (tarp jų ir namo pirmame aukšte esančio tambūro) buvo skirti ne atsakovo tėvų naudai bei nesiekiant tikslo, kad atsakovo tėvai įsikeltų gyventi į pastatytą namo antrą aukštą. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir dovanojimo sutarties sąlygos, iš kurių matyti, jog dovanojimo sandorio sudarymo metu atsakovas su tėvu iš karto sutarė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, pagal kurią atsakovas su šeima naudojosi visomis gyvenamojo namo antro aukšto patalpomis bei pirmame aukšte esančiu rekonstruotu tambūru.

83. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ginčo turto gerinimas, vykęs iki dovanojimo sutarties sudarymo, buvo atliekamas iš bendrų šalių šeimos lėšų, siekiant šeimai turėti atskirą gyvenamąjį plotą, o po dovanojimo sutarties sudarymo turto gerinimas buvo tęsiamas įrengiant pastatytą gyvenamojo namo antrą aukštą (iki faktinio 100 procentų baigtumo) bei vėliau jį remontuojant. Nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalies kriterijus tėvo atsakovui padovanota ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

84. Nors ieškovė teigė, kad vėlesni namo remontai buvo daryti ne tik bendromis, bet ir jos asmeninėmis lėšomis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Iš į bylą pateikto 2018 m. vasario 2 d. susitarimo matyti, kad ieškovės brolis raštu pareiškė, jog ieškovei 2018 m. vasario 2 d. išmokėjo 18 000,00 Eur kompensaciją (DOK-5009 priedas). Teismo posėdyje apklaustas liudytoju ieškovės brolis G. G. patvirtino, kad 2018 m. vasario mėn. perdavė ieškovei 18 000,00 Eur už ieškovės tėvo žemės sklypą, kuriame jis pasistatė kotedžus. Ieškovė sakė, kad žada namuose daryti remontą, statyti garažą, tačiau kur šiuos pinigus panaudojo, tiksliai nežino (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 39 sek. – 39 min. 30 sek.). Taigi, šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė gavo iš brolio 18 000,00 Eur kompensaciją, tačiau vien šio fakto, nesant byloje jokių įrodymų, kad ieškovė iš šių pinigų pirko gyvenamojo namo remontui reikalingų medžiagų, nepakanka daryti išvadą, jog ieškovė asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo antro aukšto remonto. Nors ieškovė teigė, kad brolio pinigai buvo panaudoti rekonstrukcijos projektui parengti, tačiau bylos duomenimis gyvenamojo namo rekonstravimo projektas buvo parengtas 2017 m., t. y. dar prieš ieškovės broliui perduodant pinigus.

Dėl ½ dalies gyvenamojo namo vertės nustatymo ir padalijimo

85. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo ½ dalį gyvenamojo namo priteisti atsakovui, jai išmokant 33 350,00 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį santuokos metu įgytą turtą. Atsakovas iš esmės tokiam padalijimo būdui neprieštaravo, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl ½ dalies gyvenamojo namo vertės.

86. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4, 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos A. T. 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika).

87. Turto vertė nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos A. T. 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2006">3K-3-251/2006</a>). Nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyti pagrindai teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus, todėl turi būti vertinami šalių pateikti įrodymai apie dalijamo nekilnojamojo turto vertę, atsižvelgiant į nustatytą rinkos vertę, kuri yra artimiausia teismo sprendimo priėmimo dienai.

88. Ieškovė įrodinėdama ginčo ½ dalies gyvenamojo namo vertę pateikė nekilnojamojo turto teismo ekspertės G. B. nekilnojamojo turto ekspertinį tyrimą NB 23-09(34)K, kurioje nekilnojamojo turto 1/3 dalies 0,0945 ha ploto žemės sklypo su jame esančia ½ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi kiemo statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė) (duomenys neskelbtini), rinkos vertė apskaičiuota lyginamuoju metodu ekspertinio tyrimo atlikimo dienai (2023 m. rugsėjo 28 d.) nustatyta 80 000,00 Eur, iš jų 108,28 kv. m. gyvenamojo namo vertė 66 720,00 Eur (DOK-42792 priedas). Atsakovo prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir gautas teismo ekspertės I. K. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. IK-25/2024, kuriame pateikta teismo ekspertizės išvada, jog ½ dalies 215,71 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo (atsižvelgiant į faktinį 100 proc. baigtumą (ginčo, jog faktinis gyvenamojo namo baigtumas yra 100 proc. nėra, tą patvirtina ir teismo eksperto V. Š. pateiktas teismo ekspertizės aktas Nr. 24-61) rinkos vertė 2024 m. rugpjūčio 6 d. yra 37 000,00 Eur (DOK-41730 priedas).

89. Atsakovas sutiko su teismo ekspertės I. K. pateikta išvada, tuo tarpu ieškovė su teismo eksperto išvada nesutiko ir prašė nustatant turto vertę remtis jos pateiktu nekilnojamojo turto ekspertiniu tyrimu.

90. Pažymėtina, kad ieškovės pateikta nekilnojamojo turto konsultacinė išvada nelaikytina turto vertinimo ataskaita pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir yra vertinama tik kaip informacinio pobūdžio dokumentas, suponuojantis prielaidą apie vertinto nekilnojamojo turto vertę, kuri vertinama kaip vienas iš įrodymų, tačiau negali būti prilyginama nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUzOS01NTMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-539-553/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-539-553/2018">e2A-539-553/2018</a> 45 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktame nekilnojamojo turto teismo ekspertės G. B. nekilnojamojo turto ekspertiniame tyrime NB 23-09(34)K pateikta išvada dėl bendros 1/3 dalies žemės sklypo su jame esančia ½ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi kiemo statinių (šulinio, tvora, kiemo aikštele) (duomenys neskelbtini), rinkos vertės bei atliekant tyrimą buvo apskaičiuojama žemės sklypo su gyvenamuoju namu rinkos vertė, ją aprašomojoje dalyje išskaidant. Teismo ekspertės I. K. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. IK-25/2024 pateikta išvada konkrečiai dėl ½ dalies 215,71 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo rinkos vertės.

91. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateikta konsultacinė išvada nėra laikoma turto vertinimo ataskaita, be to, teismo ekspertės I. K. turto vertinimas atliktas vėliau nei ieškovės atliktas turto vertinimas ir realiausiai atspindi dalinamo dalies gyvenamojo namo vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, byloje nesant jokių duomenų, leidžiančių iš esmės abejoti teismui pateiktos ekspertizės išvadomis ar ją atlikusios ekspertės patikimumu, sprendžia, kad nustatant ginčo dalies gyvenamojo namo vertę yra pagrindas vadovautis teismo ekspertės I. K. pateiktu Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu (CK 3.119 straipsnis).

92. Nors ieškovės atstovė baigiamosiose kalbose teigė, kad teismo ekspertė I. K. buvo šališka, neobjektyvi ir akivaizdžiai suinteresuota patenkinti atsakovo interesus, tačiau teismas su šiais ieškovės atstovės argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

93. Teismo

94. Nors ieškovės atstovė nurodė, kad teismo ekspertės šališkumą parodo tai, kad ekspertė ekspertizės akte nurodydama pagrindines namo charakteristikas klaidingai nurodė, jog name yra vietinis nuotekų šalinimas ir vietinis vandentiekis, kas galėjo įtakoti neteisingą vertės nustatymą, tačiau, kaip matyti iš ekspertizės akto, teismo ekspertė duomenis apie namo juridinę charakteristiką pateikė remiantis valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. rugpjūčio 5 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kuriame ir įregistruota, jog gyvenamojo namo nuotekų šalinimas ir vandentiekis yra vietiniai, taigi teismo ekspertė, priešingai nei nurodė ieškovės atstovė, ekspertizės akte nurodydama duomenis iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės jokios klaidos nepadarė.

95. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nesutikdama su ekspertizės išvadomis, ar išvadai paaiškinti, turėjo teisę prašyti apklausti teisme ekspertę, taip pat paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tačiau tokia teise nepasinaudojo, o vien jos nurodytos aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo ekspertė yra šališka ir jos pateiktą ekspertizės aktą laikyti neobjektyviu ar nepatikimu įrodymu.

96. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog ginčo ½ dalies gyvenamojo namo vertė yra 37 000,00 Eur, kaip tai nustatyta teismo ekspertizės išvadoje.

97. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

98. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz. dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos A. T. 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzctMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137-378/2018">3K-3-137-378/2018</a> 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

99. Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų galima spręsti, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ½ dalies gyvenamojo namo padalijimas natūra yra nepriimtinas dėl jų nesutarimų ir esamoje situacijoje yra negalimas, nes ½ dalis gyvenamojo namo, t. y. namo antras aukštas, nėra pritaikytas dviejų atskirų šeimų įprastam gyvenimui, juolab, kad žemės sklypas, ant kurio stovi ginčo gyvenamojo namo dalis, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui bei atsakovo broliui.

100. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant tarp šalių ginčo dėl ½ dalies gyvenamojo namo padalijimo būdo, spręstina, jog šiuo atveju tikslinga turtą padalinti, atsakovui priteisiant visą ginčo turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, o ieškovei priteisiant kompensaciją, atitinkančią jai tenkančios gyvenamojo namo dalies vertę – 18 500,00 Eur (37 000,00 Eur / 2), nes toks šalių santuokoje įgyto turto – ½ dalies gyvenamojo namo padalijimas iš esmės atitinka abiejų šalių interesus, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Dėl kilnojamųjų daiktų vertės nustatymo ir padalijimo

101. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo asmeninės nuosavybės teise jai priteisti šiuos daiktus: televizorių „Philips“ (2017 m.) – 200,00 Eur, medinę trijų durų miegamojo komodą su stalčiais (2018 m.) – 350,00 Eur, trijų stalčių medinę komodą (2018 m.) – 200,00 Eur, skalbimo mašiną „LG“ (2019 m.) – 280,00 Eur, džiovyklę „Siemens“ (2018 m.) – 150,00 Eur, pramoninę siuvimo mašiną „Siruba“ (2019 m.) – 200,00 Eur, pramoninį overloką „Jack“ (2021 m.) – 737,00 Eur, virtuvinį ovalų stalą su keturiomis kėdėmis (2017 m.) – 200,00 Eur, medinę svetainės indaują (2019 m.) – 300,00 Eur, vonios baltą aukštą spintelę (2020 m.) – 140,00 Eur; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos daiktus: virtuvinį komplektą (2013 m.) – 1 300,00 Eur, dujinę viryklę „Beko“ (2013 m.) – 110,00 Eur, dviejų durų šaldytuvą „Midea“ (2014 m.) – 580,00 Eur, mikrobangų krosnelę „Samsung“ (2014 m.) – 60,00 Eur, vonios spinteles, pakabinamą su veidrodžiu ir pastatomą su kriaukle (2014 m) – 145,00 Eur, svetainės minkštą kampą (2014 m.) – 174,00 Eur, svetainės medinį stalą su mediniu staliuku (2015 m.) – 300,00 Eur, miegamojo dvigulę lovą (2019 m.) – 280,00 Eur, sieninę spintą, drabužinę (2015 m.) – 500,00 Eur.

102. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti: virtuvinį komplektą (3 pakabinamas spinteles ir kampinę spintelę) – 200,00 Eur vertės, džiovyklę – 150,00 Eur vertės, žoliapjovę – 150,00 Eur vertės, betono maišyklę – 200,00 Eur vertės, gipso keltuvą – 120,00 Eur vertės, gulsčiuką 6 vnt. – 20,00 Eur vertės, ištraukiamas aliuminio kopėčias – 200,00 Eur vertės, plytelių pjovimo stakles – 100,00 Eur vertės, televizorių „Samsung“ – 250,00 Eur vertės, slankiųjų durų spintą – 200,00 Eur vertės; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: virtuvinį stalą su 4 kėdėmis – 150,00 Eur vertės, skalbimo mašiną – 250,00 Eur vertės, indaują – 250,00 Eur vertės, trimerį – 30,00 Eur vertės, siuvimo mašiną – 412,90 Eur vertės, dvi miegamojo komodas – 60,00 Eur vertės, dvi pastatomas miegamojo spinteles – 40,00 Eur vertės, dujinę viryklę su dujų balionu – 100,00 Eur vertės, garintuvą – 40,00 Eur vertės, ąžuolinį stalą – 200,00 Eur vertės.

103. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu. Galimybė turtą, kuris yra sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Taigi, tik sutuoktiniams turto nepasidalijus jų susitarimu turtas dalytinas teismo sprendimu.

104. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-430/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-430/2011">3K-3-430/2011</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254-969/2016">3K-3-254-969/2016</a>).

105. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos A. T. 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos A. T. nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014, Nr. 3K-3-99-969/2016). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies.

106.

107. Atsižvelgiant į šalių pageidavimus bei bendrą sutarimą ieškovei priteistina: televizorius „Philips“ – 140,00 Eur vertės, skalbimo mašina „LG“– 196,00 Eur vertės, pramoninė siuvimo mašina „Siruba“– 140,00 Eur vertės, pramoninis overlokas „Jack“– 400,00 Eur vertės, medinė svetainės indauja – 250,00 Eur vertės, virtuvinis ovalus stalas su 4 kėdėmis – 150,00 Eur vertės, vonios balta aukšta spintelė – 98,00 Eur vertės, atsakovui priteistina: mikrobangų krosnelė „Samsung“ – 42,00 Eur vertės, dvi vonios spintelės: viena pakabinama su veidrodžiu ir viena pastatoma su kriaukle – 101,50 Eur vertės, svetainės minkštas kampas – 121,80 Eur vertės, slankiųjų durų spinta – 160,00 Eur vertės, žoliapjovė – 150,00 Eur vertės, betono maišyklė – 200,00 Eur vertės, gipso keltuvas – 120,00 Eur vertės, gulsčiukas 6 vnt. – 20,00 Eur vertės, ištraukiamos aliuminio kopėčios – 200,00 Eur vertės, plytelių pjovimo staklės – 100,00 Eur vertės.

108. Šalių paaiškinimais šalys santuokos metu įgijo virtuvinį komplektą, dėl šio komplekto padalijimo būdo ginčo tarp šalių nekilo, šalys sutarė, jog virtuvinis komplektas, kuris yra pritaikytas (padarytas pagal užsakymą) antro namo aukšto virtuvei liktų atsakovui, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl šios virtuvės komplekto vertės. Ieškovė virtuvės komplektą įvertino 910,00 Eur (1 300,00 Eur įgijimo kaina – 30 proc. nusidėvėjimas), atsakovas nurodydamas, jog virtuvinį komplektą sudaro 3 pakabinamos spintelės ir kampinė spintelė, šį komplektą įvertino 200,00 Eur. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad virtuvinis komplektas yra didesnis nei nurodo atsakovas, jį sudaro 4 kabančios spintelės, 6 dvidurės pastatomos spintelės su kampine spintele, kurios uždengtos stalviršiu. Atsakovas neginčijo, jog virtuvinis komplektas yra didesnis, tačiau teigė, jog komplektas yra nusidėvėjęs, spintelės yra aplūžusios, o stalviršis tvarkytas, todėl jo vertė yra žymiai mažesnė nei nurodo ieškovė. Pažymėtina, kad šalys išliko pasyvios ir į bylą duomenų, patvirtinančių virtuvės komplekto vertę, jo įsigijimo kainą neteikė, todėl teismas virtuvinio komplekto vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų virtuvinio komplekto verčių ir nustato, jog virtuvinio komplekto vertė yra 555,00 Eur. Atsižvelgiant į šalių susitarimą, 555,00 Eur vertės virtuvinis komplektas priteistinas atsakovui.

109. Šalys santuokos metu įgijo dujinę viryklę „Beko“ su dujų balionu, dviejų durų šaldytuvą „Midea“ bei gartraukį. Procesiniuose dokumentuose išsiskyrė šių kilnojamųjų daiktų įvertinimas bei padalijimo būdas, tačiau teismo posėdyje šalys sutarė, jog dujinės viryklės „Beko“ su dujų balionu vertė yra 100,00 Eur, garintuvo vertė 40,00 Eur bei atsakovas sutiko, jog šie kilnojamieji daiktai būtų priteisti jam, tarp šalių išliko ginčas dėl dviejų durų šaldytuvo „Midea“ vertės. Ieškovė šaldytuvą įvertino 406,00 Eur (580,00 - 30 proc.), atsakovas – 200,00 Eur. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys jokių įrodymų, patvirtinančių šaldytuvo vertę, jo įsigijimo kainą neteikė, šaldytuvo vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog šaldytuvo vertė yra 303,00 Eur. Atsižvelgiant į šalių išreikštas pozicijas 100,00 Eur vertės dujinė viryklė „Beko“ su dujų balionu, 303,00 Eur vertės dviejų durų šaldytuvas „Midea“ bei 40,00 Eur vertės gartraukis priteistinas atsakovui.

110. Šalys santuokos metu įgijo džiovyklę „Siemens“, ieškovė ją įvertino 105,00 Eur (150,00 Eur - 30 proc.), atsakovas – 150,00 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys jokių įrodymų, patvirtinančių džiovyklės vertę bei jos įsigijimo kainą neteikė, teismas džiovyklės vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog džiovyklės vertė yra 127,50 Eur. Ieškovė džiovyklę prašo priteisti jai, kadangi jai džiovyklė yra labai reikalinga. Atsakovas nesutiko, jog džiovyklė būtų priteista ieškovei, argumentuodamas tuo, kad džiovyklė jų šeimai nepriklauso, ją laikinai davė naudotis jos mamos sesers vyras, todėl džiovyklę reikės grąžinti. Ieškovė su tokiais atsakovo argumentais nesutiko, paaiškino, kad džiovyklę atsakovo sesers vyras prieš 7 metus jiems pardavė. Nors atsakovas nurodė, kad džiovyklė šalims nepriklauso, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), be to, teismo vertinimu mažai tikėtina, jog džiovyklė butų duota naudotis tokiam ilgam laikui – 7 metams ir labiau tikėtina, jog ji šalims buvo parduota. Ieškovė nurodė, kad džiovyklė jai yra būtina, atsakovas jau ilgą laiką gyvena bei dirba Norvegijoje, jis džiovykle nesinaudoja, todėl 127,50 Eur vertės džiovyklė „Siemens“ priteistina ieškovei.

111. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog šalys yra įgijusios medinę trijų durų miegamojo komodą su stalčiais – 245,00 Eur (350,00 Eur – 30 proc.) vertės, trijų stalčių medinę komodą – 140,00 Eur (200,00 Eur – 30 proc.) vertės, atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad šalys yra įgijusios dvi miegamojo komodas (atsakovo teigimu jos stovi prie lovos iš abiejų pusių, ieškovės įvardijamos kaip trijų stalčių medinė komoda ir staliukas su vienu mažu stalčiuku) – 60,00 Eur vertės bei dvi pastatomas miegamojo spinteles (ieškovės įvardijama kaip sekreteras) – 40,00 Eur vertės. Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateiktų miegamojo fotonuotraukų (DOK-24679 ir DOK-24611 priedai, taip pat teismo eksperto V. Š. ekspertizės akte (DOK-27753 priedas) ir teismo ekspertės G. B. nekilnojamojo turto ekspertiniame tyrime (DOK-42792 priedas) pateiktų nuotraukų matyti, kad miegamajame prie lovos iš abiejų pusių stovi po spintelę (ieškovės įvardijama kaip trijų stalčių medinė komoda ir staliukas su vienu mažu stalčiuku, atsakovo – kaip dvi komodos), taip pat yra trijų durų miegamojo komoda su stalčiais ir sekreteras (atsakovo įvardijamos kaip dvi pastatomos miegamojo spintelės). Šalys sutiko su vienas kito nurodytomis šių daiktų vertėmis, taip pat sutiko, kad šie daiktai būtų priteisti ieškovei, todėl atsižvelgiant į šalių sutarimą 245,00 Eur vertės trijų durų miegamojo komoda su stalčiais, 140,00 Eur vertės trijų stalčių medinė komoda, 60,00 Eur vertės staliukas su vienu mažu stalčiuku ir 40,00 Eur vertės sekreteras priteistini ieškovei.

112. Šalys santuokos metu įgijo miegamojo dvigulę lovą, ieškovė šią lovą vertina 196,00 Eur (280,00 Eur – 30 proc.), atsakovas – 150,00 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys jokių įrodymų, patvirtinančių lovos vertę bei jos įgijimo kainą neteikė, teismas lovos vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog miegamojo lovos vertė yra 173,00 Eur. Nors atsakovas nurodo, kad šią lovą jiems atidavė mama, dėl ko lova neturėtų būtų traukiama į dalintino turto balansą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė prašė miegamojo lovą priteisti atsakovui, atsakovas jokių argumentų, dėl kurių ši lova neturėtų būti priteista jam nenurodė, todėl 173,00 Eur vertės miegamojo lova priteistina atsakovui.

113. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog šalys yra įgijusios svetainės medinį stalą su mediniu staliuku – 210,00 Eur (300,00 Eur – 30 proc.) vertės, atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad šalys yra įgijusios ąžuolinį stalą – 200,00 Eur vertės. Teismo posėdyje šalys paaiškino, kad atsakovo nurodytas ąžuolinis stalas yra ieškovės įvardintas svetainės medinis stalas su mediniu staliuku. Atsakovas sutiko su ieškovės nurodyta verte, prašė juos priteisti ieškovei, ieškovė tam neprieštaravo, todėl 210,00 Eur vertės svetainės medinis stalas su mediniu staliuku priteistini ieškovei.

114. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti ieškovei 30,00 Eur vertės trimerį. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad trimerio jau nėra, kur jis yra jam nežinoma, ieškovė nurodyti, ar trimeris yra negalėjo, todėl, kad trimeris buvo garaže, kuriame lankosi atsakovo brolio šeima ir kas yra likę garaže nežino. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-308/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-308/2007">3K-3-308/2007</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-301/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-301/2007">3K-3-301/2007</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207/2009">3K-3-207/2009</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2012">3K-3-269/2012</a> ir kt.). Šiuo atveju atsakovas nurodė, kad trimerio garaže nėra, nei viena iš šalių negalėjo nurodyti, kur trimeris yra ir kas jį valdo. Esant tokioms aplinkybėms trimeris į dalintino turto balansą netrauktinas ir tarp šalių nedalintinas.

115. Atsakovas patikslintu priešieškiniu taip pat prašė priteisti jam 250,00 Eur vertės televizorių „Samsung“, tačiau teismo posėdyje šalys nurodė, kad tokio televizoriaus niekada nebuvo įgiję, atsakovas nurodė, kad šis televizorius į procesinius dokumentus įrašytas per klaidą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys televizoriaus „Samsung“ nebuvo įgijusios, televizorius į dalintino turto balansą netrauktinas ir tarp šalių nedalintinas.

116. Iš viso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise kilnojamųjų daiktų priklauso už 4 582,80 Eur, ieškovei priteistina kilnojamojo turto (buitinių daiktų) už 2 196,50 Eur, atsakovui – už 2 386,30 Eur, t. y. 94,90 Eur daugiau (2 386,30 Eur – (4 582,80 Eur / 2)). Tuo pagrindu iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 94,90 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto (buitinių daiktų) dalį.

V. Dėl prievolių kreditoriams

117. Teismas priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad sprendimo priėmimo metu šalys turi vieną bendrą kreditorių UAB „Prienų vandenys“ bei ieškovė turi kreditorių Aktiva Finance Group OÜ.

118. Ieškovė patikslintu ieškiniu yra pareiškusi reikalavimus kreditoriams UAB „SB lizingas“ ir R. P., prašydama po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui UAB „SB lizingas“ palikti solidaria šalių prievole, prievolę R. P. – asmenine ieškovės prievole. Bylos nagrinėjimo metu prievolės šiems kreditoriams buvo įvykdytos, dėl ko teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartimi trečiasis asmuo R. P. bei 2025 m. vasario 13 d. nutartimi trečiasis asmuo UAB „SB lizingas“ pašalinti iš bylos. Teismo posėdyje ieškovė reikalavimų kreditoriams UAB „SB lizingas“ ir R. P. nepalaikė, prievolės šiems kreditoriams yra pasibaigusios (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, kad ieškovė reikalavimų kreditoriams UAB „SB lizingas“ ir R. P. atsisakė. Ieškovės atsisakymas nuo šių ieškinio reikalavimų priimtinas ir byla dalyje dėl prievolių padalijimo kreditoriams UAB „SB lizingas“ ir R. P. nutrauktina (CPK 140 straipsnis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

119. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo skolas UAB „Prienų vandenys“ bei Aktiva Finance Group OÜ pripažinti solidariomis šalių prievolėmis. Atsakovas sutiko, jog skola UAB „Prienų vandenys“ būtų pripažinta solidaria šalių prievole, tačiau skolą Aktiva Finance Group OÜ prašė pripažinti ieškovės asmenine prievole.

120. Atsakovo pateiktais duomenimis 2024 m. gruodžio 31 d. skola UAB „Prienų vandenys“ sudarė 366,30 Eur (DOK-3220). Šalių paaiškinimais skola susidarė už tiektą vandenį ir nuotekų tvarkymą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. į šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusią gyvenamojo namo dalį. Abi šalys prašė pripažinti, kad prievolė UAB „Prienų vandenys“ yra solidari bei prašė nustatyti, kad šalys privalo ją padengti lygiomis dalimis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad skola UAB „Prienų vandenys“ susidarė už į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusią gyvenamojo namo dalį tiektą vandenį bei teiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, pripažintina, kad susidariusi skola yra solidari šalių prievolė (CK 3.109, 6.6 straipsniai), nustatant, kad nutraukus šalių santuoką skolą šalys sumokės lygiomis dalimis (CK 6.5 straipsnis). Pažymėtina, kad vykdymo tvarkos tarp šalių nustatymas kreditoriui jokių teisinių padarinių nesukels, nes remiantis CK 6.6 straipsnio 4 dalį, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

121. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Tele2“ 2020 m. sausio 15 d. sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įgijo mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone“ (DOK-5009 priedas). Ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, UAB „Tele2“ 2020 m. spalio 29 d. nutraukė Sutartį ir 2024 m. lapkričio 27 d. reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartimi Nr. 24-11-27 reikalavimo teisę į susidariusią skolą perleido Aktiva Finance Group OÜ (DOK-9021 priedas). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad telefonas buvo pirktas sūnui, apie tai buvo žinoma atsakovui ir su juo kartu derintas šio telefono pirkimas, telefonu naudojosi sūnus, todėl susidariusi skola turi būti pripažinta solidaria šalių prievole. Atsakovas nesutinka, kad ši prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė, motyvuodamas tuo, kad apie pirktą telefoną nieko nežinojo. Abu sūnūs turėjo ir naudojosi mobilaus ryšio telefonais „Samsung“, todėl sūnui telefonas nebuvo reikalingas, telefoną ieškovė pirko sau, todėl asmeniškai turi atsakyti pagal šią prievolę.

122. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija yra įtvirtinta CK 3.92 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y., kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 5 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paslaugų teikimo sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paslaugos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paslaugos gavėjas sudaro paslaugos teikimo sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.

123. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės su UAB „Tele2“ sudaryta Sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje nėra atsakovo parašo, ieškovė bei kreditorius, siekdamas, kad ieškovės prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog Sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nei ieškovė, nei kreditorius į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė telefoną įgijo ir naudojo šeimos interesais. Nors ieškovė teigė, kad telefonas buvo įgytas sūnui, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kurie bent jau galimai patvirtintų jos teiginių teisingumą. Nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad skola pagal Sutartį negali būti laikytina bendra sutuoktinių prievole, todėl ši skola pripažintina asmenine ieškovės R. B. prievole.

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

124. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

125. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAtNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340-415/2016">3K-3-340-415/2016</a>).

126. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 400,00 Eur žyminis mokestis (ieškinio CBP-2239 priedas 17, DOK-14055), 500,00 Eur išlaidos už turto vertinimą (DOK-47828 priedas) ir 5 529,24 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (DOK-47828 ir DOK-22168 priedai), atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 143,00 Eur žyminis mokestis (atsakovo ieškinio CBP-2341 priedas sujungtoje civilinėje byloje Nr. e2-3489-1060/2023), 3 250,00 Eur už dviejų ekspertizių atlikimą (DOK-47943 priedai) ir 4 840,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (DOK-47943, DOK-3122 ir DOK-12246).

127. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

128. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių advokatų darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis, vykusius teismo posėdžius (iš viso įvyko 11 teismo posėdžių, kurie bendrai truko apie 16 val.) bei susipažinęs su šalių atstovų pateiktais prašymais bei nurodytų teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, jog šalių realiai patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos.

129. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės tenkintas iš dalies (50 proc., nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), 2) dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas; 3) dėl palėpės dalies pripažinimo asmenine nuosavybe tenkintas visiškai (100 proc.), 4) dėl ½ dalies gyvenamojo namo pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe tenkintas visiškai (100 proc.), 5) dėl ½ dalies gyvenamojo namo priteisimo atsakovui, priteisiant jai 33 350,00 Eur kompensaciją tenkintas iš dalies (55,47 proc.), 6) dėl transporto priemonės pripažinimo asmenine nuosavybe tenkintas visiškai (100 proc.), 7) dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, priteisiant jai 484,00 Eur kompensaciją tenkintas iš dalies (kilnojamieji daiktai iš esmės padalinti ir jų vertės nustatytos šalių sutarimu, šalims priteistas maždaug apylygės vertės turtas, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais laikytina, jog šio reikalavimo patenkinta apie 90 proc.), tuo pagrindu darytina išvada, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas 70,78 proc.

130. Atsakovo reikalavimai: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės tenkintas iš dalies (50 proc., nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), 2) dėl transporto priemonės ir dalies palėpės padalijimo atmestas, patenkinus ieškovės reikalavimus šį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe, 3) dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, priteisiant jam kompensaciją tenkintas iš dalies (kilnojamieji daiktai iš esmės paskirstyti šalių sutarimu, šalims priteistas maždaug apylygės vertės turtas, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais laikytina, jog šio reikalavimo patenkinta apie 90 proc.), tuo pagrindu darytina išvada, kad atsakovo priešieškinis patenkintas 46,67 proc.

131. Įvertinus patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijas, darytina išvada, kad byla išspręsta ieškovės naudai 62,05 proc. (((70,78 proc. + (100 proc. – 46,67 proc.)) / 2), atsakovo naudai – 37,95 proc. (((100 proc. – 70,78 proc.) + 46,67 proc.) / 2), todėl tokiomis proporcijomis šalims atlygintinos jų teisme patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

132. Tuo pagrindu iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 3 989,34 Eur ((400,00 Eur žyminis mokestis + 5 529,24 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti + 500,00 Eur už turto vertimą) x 62,05 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 3 124,42 Eur ((143,00 Eur žyminis mokestis + 4 840,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti + 3 250,00 už ekspertizių atlikimą) x 37,95 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 864,92 Eur (3 989,34 Eur – 3 124,42 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

133. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovei iki sprendimo byloje priėmimo atidėtas 538,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Atsižvelgiant į aptartą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir ieškovės reikalavimų tenkinimo dalį, iš ieškovės valstybei priteistina 204,17 Eur (538,00 x 37,95 proc.) neprimokėta žyminio mokesčio dalis, o iš atsakovo valstybei priteistina 333,83 Eur (538,00 x 62,05 proc.) neprimokėta žyminio mokesčio dalis.

134. Be to, proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš viso sudaro 80,47 Eur, atitinkamai iš ieškovės priteistina 30,54 Eur (80,47 Eur x 37,95 proc.), iš atsakovo 49,93 Eur (80,47 Eur x 62,05 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

VII. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

135. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iš T. B. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui L. B. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka – panaikintinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 149 straipsnis, CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei R. B. palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui T. B. palikti jo pavardę – B.

Priimti ieškovės ieškinio atsisakymą dalyje dėl reikalavimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, ir prievolių kreditoriams UAB „SB lizingas“ ir R. P. padalijimo ir šiose dalyse bylą nutraukti.

Pripažinti lengvąjį automobilį „VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Pripažinti 17/100 dalį negyvenamosios patalpos – palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Pripažinti ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18 500,00 Eur (aštuoniolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) kompensaciją už jos nekilnojamojo turto (½ dalies gyvenamojo namo) dalį, tekusią natūrą atsakovui.

Priteisti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kilnojamuosius daiktus: džiovyklę „Siemens“, televizorių „Philips“, skalbimo mašiną „LG“, pramoninę siuvimo mašiną „Siruba“, pramoninį overloką „Jack“, medinę svetainės indaują, virtuvinį ovalų stalą su 4 kėdėmis, vonios baltą aukštą spintelę, trijų durų miegamojo komodą su stalčiais, trijų stalčių medinę komodą, staliuką su vienu mažu stalčiuku, sekreterą, svetainės medinį stalą su mediniu staliuku.

Priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus: virtuvinį komplektą, dujinę viryklę „Beko“ su dujų balionu, dviejų durų šaldytuvą „Midea“, gartraukį, mikrobangų krosnelę „Samsung“, dvi vonios spinteles: vieną pakabinamą su veidrodžiu ir vieną pastatomą su kriaukle, svetainės minkštą kampą, miegamojo dvigulę lovą, slankiųjų durų spintą, žoliapjovę, betono maišyklę, gipso keltuvą, gulsčiuką 6 vnt., ištraukiamas aliuminio kopėčias, plytelių pjovimo stakles.

Priteisti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 94,90 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 90 ct) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį.

Prievolę trečiajam asmeniui UAB „Prienų vandenys“, juridinio asmens kodas 170639781, pripažinti solidaria ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole, nustatant, kad susidariusią skolą sumokės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis.

Prievolę trečiajam asmeniui Aktiva Finance Group OÜ, juridinio asmens kodas 10746479, pagal 2020 m. sausio 15 d. judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį pripažinti asmenine ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 864,92 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 204,17 Eur (dviejų šimtų keturių eurų 17 ct) žyminį mokestį ir 30,54 Eur (trisdešimties eurų 54 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokant žyminį mokestį nurodyti įmokos kodą 5660, mokant išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 5662.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 333,83 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 83 ct) žyminį mokestį ir 49,93 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 93 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokant žyminį mokestį nurodyti įmokos kodą 5660, mokant išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 5662.

Panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą, priteistą iš T. B. nepilnamečiam vaikui L. B. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą, valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Džiuginta Plukienė