V. K. pagal BK 281¹ str., 243 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-509-939/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07705-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 20 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,

sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant prokurorei J. V., kaltinamajam V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis bei deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas – 9 mėnesiams, skiriant jam intensyvią priežiūrą, bausmės vykdymo atidėjimo laikas baigėsi 2025 m. kovo 5 d., arešto bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

V. K. 2025 m. kovo 3 d. apie 15 val. 5 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį,,Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, kai 2025 m. kovo 3 d. 15 val. 13 min. nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.

Be to, V. K. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, esant įsiteisėjusiam Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, tyčia vengė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra neturėdamas teisės vairuoti, 2025 m. kovo 3 d. apie 15 val. 5 min. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį,,Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus ir parodė, kad 2025 m. kovo 3 d. važiavo automobiliu „Volkswagen Passat“, kurį buvo pasiskolinęs iš draugo V. B., į Lazdijų rajoną pirkti traktoriui detalių. Važiavo apie 15 km blaivas, nuvažiavęs nusipirko dalis už mažesnę kainą nei parduotuvėje, automobilyje turėjo degtinės butelį, kurį nutarė duoti pardavėjui. Šis pasiūlė kartu išgerti, todėl susigundė. Išgėrė pusę litro degtinės, tada jis atsinešė dar. Jautėsi lengvai išgėręs, nutarė važiuoti namo pagrindiniu keliu. Važiuodamas link namų pasivijo pažįstamą I. B., sustojo, pasisiūlė pavežti. Važiuodami jie prasilenkė su policijos pareigūnais, per veidrodėlį pamatė, kad sukasi pareigūnų automobilis, suprato, kad bus blogai. Priėjęs prie jo automobilio pareigūnas klausė, ar vartojęs alkoholio, jis prisipažino. Nustatė 1,93 promilės girtumą. Automobilį jis pasiskolino diena prieš važiuojant detalių. Jo savininkas nežinojo, kad vairuos neblaivus ir kad jis neturi teisių. Sutinka su automobilio verte. Tuo metu buvo su apykoje. Teisės vairuoti neturėjo, vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, vairuoti išmoko pats. Baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta 20 parų arešto bausmė, bet bausmės vykdymas buvo atidėtas. Supranta, kad buvo neatlikęs paskirtos bausmės. Probacijos metu jį tikrindavo, buvo paskirtas įpareigojimas būti namuose, reikėdavo važiuoti du kartus per mėnesį atsižymėti. 9 mėnesius negėrė, bet šis atvejis buvo lemtingas. Jam buvo uždrausta vartoti alkoholį, apie tai žinojo. Gyvena su drauge, turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Alkoholį vartojo retai, nes dirbo su traktoriais, neturi problemos dėl alkoholio. Dabar dirba (duomenys neskelbtini). Blogai vertina savo veiksmus, supranta pasekmes.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis pageidavo būti nubaustas bauda, nes gauna stabilias pajamas, baudą mokėtų kas mėnesį. Kaltinamajam suteikus paskutinį žodį, jis prašė skirti švelnesnę bausmę, nes šeimoje yra vienas dirbantis, turi nepilnametį sūnų.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 144-147, 158-162).

Be kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio I. B. 2025 m. kovo 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. kovo 3 d. 15 val. 5 min. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato ekipažas sustabdė automobilį,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 3 d. 15 val. 13 min. alkoholio kiekio matuokliu,,Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0147“, patikros sertifikato Nr. 2216471, pirmuoju pūtimu (tikrinimu) vairuotojui nustatė 1,93 promilių girtumą (be paklaidos). 2025 m. kovo 3 d. 15 val. 32 min. alkoholio kiekio matuokliu,,Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0147“, patikros sertifikato Nr. 2216471, antruoju pūtimu (tikrinimu) vairuotojui nustatė 1,96 promilių girtumą (be paklaidos). Automobilį nuvežė į saugomą transporto priemonių aikštelę, Santaikos g. 31D, Alytus. V. K. įteikė šaukimą atvykti į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatą. Dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-6).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07705-25 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, dėl to, kad 2025 m. kovo 3 d. apie 15 val. 5 min. (duomenys neskelbtini) V. K. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį,,Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra kai 2025 m. kovo 3 d. 15 val. 13 min. pirmu pūtimu nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, 2025 m. kovo 3 d. 15 val. 32 min. antru pūtimu nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. 2025 m. kovo 7 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus raštas Nr. 11S-2084, kuriame nurodoma, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre 2024 m. birželio 15 d. įrašytas V. K., kuris Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas devyniems mėnesiams, skiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą. Bausmę atliko 2025 m. kovo 5 d. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 4 metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 5 d. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2028 m. birželio 5 d. Kadangi V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nevykdydamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį, tyrimas bus atliekamas toje pačioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-07705-25 (1 t., b. l. 7-10).

Iš įvykio vietos ir daikto/automobilio apžiūros protokolo (su priedu) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Čia yra gyvenamasis pastatas, priešais kurį yra (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamoji dalis, o į minėtą pastatą yra neasfaltuotas įvažiavimas. Įvažiavime stovi šviesios spalvos, 5 durų lengvasis automobilis,,Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Automobilio variklis išjungtas, durys neužrakintos. Vizualiai apžiūrėjus automobilio išorines durų užrakinimo spyneles, laužimo ar kitų mechaninių pažeidimų nėra. Apžiūrint transporto priemonės vidų, matomas automobilio komplektacijai įprastas salonas. Automobilio užvedimo spynelė yra be automobilio užvedimo rakto, tvarkinga, mechaninių pažeidimų nėra. Automobilio salone, pirštinių dėtuvėje, bagažinės skyriuje, durelėse esančiose daiktų laikymo vietose yra kiti įvairūs daiktai, neįeinantys į automobilio komplektaciją, kurie neturi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Automobilyje esantys minėti daiktai nufotografuoti. Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, jos stovėjimo vietą, prieigas, daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, ar draudžiamų daiktų, medžiagų nerasta. Automobilis,,Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), yra užplombuotas plombomis 116767-116774, bei kartu su automobilio užvedimo raktu yra nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, Santaikos g. 31D, Alytus. Apžiūrėjus aplink transporto priemonės stovėjimo vietą esančių pastatų sienas, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 18-29).

Iš 2025 m. kovo 3 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad fiksuotas V. K. neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė – negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali pataikyti pirštu į nosies galą. V. K. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Alkotesteriu Alcotest 750 Nr. ARKB-0147, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2216471. 2025 m. kovo 3 d. 15 val. 13 min. buvo nustatytas 1,93 prom. girtumas ir 15 val. 32 min. buvo nustatytas 1,96 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais V. K. sutiko (1 t., b. l. 30-33).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta V. K., jis gyvena (duomenys neskelbtini). V. gyvena nuo jo namų nutolęs apie 10 kilometrų. Su V. apie 3 metus dirbo vienoje įmonėje (duomenys neskelbtini), buvo bendradarbiai, tačiau jis prieš pusę metų išėjo iš šios įmonės ir kartu nebedirba. V. žino kaip atsakingą darbuotoją, jis buvo geras technikos operatorius, atsakingai atlikdavo darbus, įvykių, kad darbe būtų neblaivus ar ateitų į darbą pagiringas, nebuvo. Su V. sutarė gerai. Jis pats darbino V. (duomenys neskelbtini) įmonėje, įdarbinant jis pateikė traktorininko pažymėjimą, kiek prisimena, jis turėjo visas kategorijas. Gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). Darbui prie ūkio 2024 m. balandžio mėnesį nusipirko automobilį,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), automobilis 85 kv., 1,9 litro, 1999 metų. Automobilį pirko važinėti prie ūkio darbų į laukus, parsivežti ūkio technikos detalėms. Automobilį,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pirko iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, jis buvo konfiskuotas iš prieš tai buvusio savininko, už automobilį mokėjo 400 Eur. Automobilis turėjo gedimų, todėl jis keitė automobilio galinį stiklą (jis buvo su nuskeltu kampu), tvarkė važiuoklę, nes visa barškėjo. Kad automobilis būtų techniškai tvarkingas ir galėtų su juo dalyvauti viešajame eisme, automobilio remontui skyrė 400 Eur. Jo automobilio,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertė 800 Eur. Gali būti, kad šio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje gali siekti apie 1 000 Eur, tačiau jam priklausantį automobilį,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), jis vertina 800 Eur. 2025 m. vasario 28 d. jam paskambino V. ir prašė paskolinti automobilio važiuoti į darbą ir parsivežti detalėms. Kadangi jis turi 3 automobilius, V. pasakė, kad gali paskolinti ūkiui skirtą automobilį,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). V. sakė, kad savaitgalį nebus namuose, jam šio automobilio nereikės. Pasakė, kur stovi automobilio rakteliai ir kad kada jam reikia, gali pasiimti automobilį, kuris stovi jo namų kieme. Kada V. pasiėmė jam priklausantį automobilį,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nežino, nes nebuvo namuose. Ar V. automobilį pasiėmė blaivus, ar neblaivus, taip pat nežino. 2025 m. kovo 3 d. jam važiuojant iš darbo, paskambino kaimynas ir pasakė, kad prie jo namų esančio laukų keliuko stovi policijos automobilis. Kaimynas klausė, gal kažkas atsitiko, tačiau jis kaimynui pasakė, kad nežino, kas galėjo atsitikti, kadangi jis visą dieną buvo darbe. Grįžęs į namus, matė, kad prie jo sodybos stovi policijos automobilis, todėl nuėjo pas juos pasiteirauti, kas atsitiko. Policijos automobilio laikino sulaikymo kameroje sėdėjo V. K.. Pareigūnai paaiškino, kad V. vairavo automobilį,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neblaivus, sakė, kad automobilį autovežiu nuvežė į saugojimo aikštelę. Matė, kad V. buvo neblaivus. Nors su V. jau nedirba apie pusę metų, tačiau su juo bendrauja, jis jam padeda prie ūkio technikos remontų. Apie V. asmeninį gyvenimą nieko nežino, jis V. nematęs pagiringo ar neblaivaus. Jį vertina kaip gerą techniką, kuris išmano traktorių gedimuose. Nežinojo, kad V. neturi teisės vairuoti automobilių. Kai V. darbino (duomenys neskelbtini) įmonėje, jis buvo pateikęs traktorininko pažymėjimą, todėl tikėjo, kad jis turi teisę vairuoti ir lengvuosius automobilius. Kad 2025 m. kovo 3 d. V. vairavo jo automobilį,,VW Passat“ neblaivus, sužinojo iš policijos pareigūnų. Jeigu būtų matęs ar nujautęs, kad V. vairuos jo automobilį neblaivus ir neturintis teisės, jis būtų jam jo neskolinęs naudotis (1 t., b. l. 43-46).

Liudytojas I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. 2025 m. kovo 3 d. dirbo ekipaže,,3046“ su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule S. S. reagavo į Lazdijų mieste ir rajone vykstančius įvykius, patruliavo palaikydami viešąją tvarką. Kolegė vyriausioji patrulė S. vairavo tarnybinį automobilį. Apie 14.30 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas radijo ryšiu pranešė ir nurodė vykti link Seirijų miestelio, nes vairuoja galimai neblaivus vairuotojas, taip pat budėtojas minėjo, kad įvykio pranešėjas važiuoja iš paskos. Tarnybiniam naudojimui skirtu kompiuteriu prisijungė prie darbo vietos, matė, kad budėtojas pridėjo jų ekipažą prie reaguojančių pajėgų į įvykį ROIK 0125000119367, taip pat prie įvykio buvo nurodytos papildomos aplinkybės – kad pranešėjas važiuoja paskui pavojingai manevruojantį, išvažiuojantį į priešpriešinę eismo juostą automobilį,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Reaguodami į įvykį radijo ryšiu klausėsi budėtojo perduodamos informacijos, kur važiuoja automobilis. Važiuodami (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, priešpriešais pastebėjo atvažiuojantį automobilį,,VW Passat“, jis važiavo kryptimi nuo Seirijų miestelio. Matė, kad už vairo sėdėjo smulkesnio kūno sudėjimo vyriškis, o šalia sėdėjo keleivis, stambaus kūno sudėjimo. Priartėję prie priešprieša atvažiuojančio automobilio, pamatė automobilio valstybinius numerius, kurie buvo (duomenys neskelbtini). Kolegei pasakė, kad tai šis automobilis, kurį reikia sustabdyti ir patikrinti vairuotoją. Kolegė, prasilenkusi su minėtu automobiliu, kelyje apsisuko ir privažiavusi iš paskos įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius, per garsiakalbį nurodė sustabdyti automobilį,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio vairuotojas iš (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvės nusuko į tarp sodybų esantį laukų keliuką ir sustojo. Iš automobilio išlipo vairuotojas ir keleivis. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio, prisistatė, automobilio vairuotojui nurodė stabdymo priežastį, taip pat vairuotojo klausė, ar turi vairuotojo pažymėjimą. Automobilio,,VW Passat“ vairuotojas paaiškino, kad išvis neturi vairuotojo pažymėjimo, nurodė, kad vairavo automobilį vartojęs alkoholio. Matė, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pakvietė prieiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti girtumą, klausė, prieš kiek laiko vartojęs alkoholį, vairuotojas nurodė, kad alkoholį vartojęs prieš valandą laiko. Alkoholio kiekio matuokliu patikrino vairuotojo girtumą, prietaisas pirmu pūtimu parodė 1,93 prom. girtumą. Bendraudamas su vairuotoju prašė asmens dokumentų, vairuotojas prisistatė V. K.. Taip pat teiravosi dėl vairuotojo pažymėjimo, vairuotojas paaiškino, kad pernai metais jau buvo sustabdytas policijos neblaivus vairuojantis automobilį ir baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu. Apie vairuotojo girtumo rezultatus radijo ryšiu pranešė budėtojui. Automobilio vairuotojas V. K. jam padavė automobilio raktelius, pasakė, kad automobilio savininkas yra B. V.. Automobiliu,,VW Passat“ važiavo ir neblaivus keleivis I. B., kuriam leido iš automobilio pasiimti asmeninius daiktus ir nurodė keliauti namo. Praėjus 15 min. antrą kartą alkoholio kiekio matuokliu patikrino vairuotojo girtumą, prietaisas antru pūtimu parodė 1,96 prom. girtumą. Radijo ryšiu per Operatyvaus valdymo budėtoją iškvietė autovežį, kuris atvykęs išvežė automobilį,,VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Santaikos g. 31D Alytus. Automobilio vairuotojas pripažino kaltę, kad vairavo automobilį neblaivus, labai pergyveno dėl savo poelgio, nurodė, kad dėl to gali prarasti darbą, nurodė, kad šeimoje dirba vienas, turi sūnų. Įformino įvykio dokumentus, automobilio vairuotojui V. K. įteikė šaukimą atvykti į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti (1 t., b. l. 49-52).

Liudytojas I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje, yra traktorininkas, atlieka melioracijos darbus. UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje apie 2 metus kartu su juo dirba V. K.. Su V. bendrauja tik darbe, darbo reikalais, asmeniniai santykiai jų nesieja. Apie V. gali pasakyti, kad jis geras darbuotojas, mandagus, bendraujantis ir draugiškas. 2025 m. kovo 3 d. svečiavosi pas draugą V., jo pavardės nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Draugas V. alkoholio negėrė, jis vienas gėrė degtinę, sėdėjo ir kartu šnekučiavosi. Apie 15.00 val., tiksliau nurodyti negali, iš draugo V. susiruošė eiti namo, ėjo (duomenys neskelbtini) kaimo Naująja gatve link savo namų. Nuo Seirijų miestelio pamatė atvažiuojantį automobilį,,VW Passat“, valstybinių numerių nežiūrėjo. Automobilis sustojo prie jo, pamatė, kad automobilį vairuoja bendradarbis V. K.. V. jam sakė, kad sėstų į jo vairuojamą automobilį, ir sakė, kad jį parveš namo. Iškart nesuprato, kad V. vairuoja automobilį neblaivus, bet kai įsėdo į automobilį ir pradėjo kalbėti su V., suprato, kad šis yra neblaivus. Su V. automobiliu pavažiavo apie pusę kilometro ir iš priekio pamatė atvažiuojantį policijos automobilį, policijos pareigūnai važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Prasilenkus su policijos automobiliu, pamatė, kad policijos automobilis apsisuko ir pradėjo važiuoti jiems iš paskos. V., vairuodamas automobilį iš (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvės pasuko į kairę, į tarp gyvenamųjų namų esantį laukų keliuką ir sustojo. Girdėjo, kad jiems iš paskos važiuojantys pareigūnai juos stabdo įjungę garsinį signalą ir švyturėlius. V. sustojo tarp namų esančiame lauko keliuke. Jis ir V. išlipo iš automobilio. Prie V. priėjo policijos pareigūnas, klausė, ar vartojęs alkoholio. V. pareigūnui sakė, kad yra išgėręs. Matė, kad pareigūnai tikrino V. girtumą, po patikrinimo jį uždarė į automobilio laikino sulaikymo kamerą. Jam pareigūnas nurodė prisistatyti, užsirašė jo asmens duomenis ir jam nurodė eiti namo. Kadangi su V. automobiliu važiavo kaip keleivis ir važiavo labai trumpą laiką, jis nespėjo su juo pakalbėti ir paklausti, iš kur V. važiavo, su kuo gėrė alkoholį ir kieno automobilį vairavo. Kad V. neturi teisės vairuoti automobilio, nežinojo (1 t., b. l. 55-58).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro 2025 m. kovo 5 d. išrašo apie 2025 m. kovo 3 d. 14 val. 32 min. registruotą įvykį Nr. ROIK 0125000119367 matyti, kad važiuodamas nuo Leipalingio link Seirijų pranešėjas važiuoja paskui pavojingai manevruojantį, išvažiuojantį į priešpriešinę eismo juostą automobilį,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40).

Iš duomenų iš Policijos duomenų bazių apie transporto priemonę,,Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), matyti, kad automobilio spalva – pilka, tipas – keleivinis automobilis, kėbulo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini), automobilio savininkas – V. B., automobilio registracijos liudijimo numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-38).

Iš VšĮ,,Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio,,Volkswagen Passat“, gamybos metai – 1999 m., vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. kovo mėn. yra 1 010 eurų (su PVM) (1 t., b. l. 39).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame fiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pokalbio garso įrašo apžiūra, pavadinimu BPC skambučio įrašas (ID 92371059929, skambu io prad ia_2025_03_03 14_30_08). BPC pranešimą dėl įvykio gavo telefonu, pranešimo trukmė 14:29:59. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp BPC operatoriaus, pranešėjo ir policijos budėtojo. iš pranešimo turinio matyti, jog pranešėjas įtaria, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Nurodo, jog,,priešais mane važiuoja automobilis po visą kelią,...“ Nurodo, jog tai automobilis,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoja nuo Leipalingio link Seirijų. Nurodo, jog,,tiesiog po visą kelią plaukioja“, neduoda lenkti ir pan. (1 t., b. l. 62-66).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame fiksuota pareigūnų kūno kameros,,Body“ vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašai įkelti IBPS sistemoje prie 2025 m. kovo 3 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. IBPS-V-611870-25. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros,,Body“ vaizdo įrašas, pavadinimu,,PSS-20250303-150823UTC-0200“, kurio trukmė – 26 min. 50 sek. Pareigūnas, fiksuojantis vaizdą kūno kamera, yra tarnybinio automobilio viduje, važiuoja kaip keleivis, sėdi priekinėje keleivio vietoje, ant kelių laiko tarnybiniam naudojimui skirtą kompiuterį. Kūno kamera nukreipta žemyn, fiksuojamas vaizdas juda, įrašo fone pasigirsta policijos švyturėlių garsinis signalas, policijos automobilis sustoja, iš automobilio išlipa policijos pareigūnė. Priekyje tarnybinio automobilio stovi šviesiai pilkos spalvos automobilis,,VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Prie automobilio dešinės pusės stovi stambaus kūno sudėjimo vyriškis, apsirengęs juoda striuke, kareiviškomis kelnėmis, dėvi juodos spalvos kepurę, rankas laiko kišenėse. Prie automobilio kairės pusės stovi vyriškis vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos striuke, kuri atsegta, dėvi juodos spalvos sportines kelnes, rūko cigaretę, dešinė ranka kelnių kišenėje. Iš automobilio išlipęs policijos pareigūnas prisistato ir pasako sustabdymo priežastį: Laba diena, Lazdijų policija, vyr. patrulis I. B., gavom tokį pranešimą, kad mėtotės po kelią, galimai neblaivus“. Pareigūnas prieina prie,,VW Passat“ automobilio kairio šono (vairuotojo pusės) stovinčio vyriškio, klausia, ar turi vairuotojo pažymėjimą. Vyriškis atsako, kad iš viso neturi. Pareigūnas klausia, ar vartojęs alkoholį, vyriškis atsako,,taip“. Pareigūnas pakviečia prieiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti girtumą, prašo asmens tapatybės dokumentų, taip pat klausia, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, vyriškis atsako, kad prieš kokią valandą. Pareigūnas per tarnybinio automobilio radijo ryšį praneša budėtojui, kad pastebėjo automobilį ir sustabdė. Toliau pareigūnas klausia automobilio vairuotojo dėl vairuotojo teisių. Vairuotojas atsako, kad teisių neturėjo, praeitais metais buvo pagautas be teisių. Alkoholio kiekio matuokliu patikrina vairuotojo girtumą, prietaisas parodo 1,93 prom. girtumą. Pareigūnas kolegei nurodo nueiti iki keleivio užsirašyti jo duomenis. Kol pareigūnas laukia alkotesterio rezultatų, vairuotojo klausia, ar daug vartojęs alkoholio. Vairuotoją atsako,,ne, bonką baltos išgėrėm dviese“. Vyriškis uždaromas į automobilio laikino sulaikymo patalpą. Apie vairuotojo girtumo rezultatus radijo ryšiu praneša budėtojui. Vairuotojas nurodo, kad automobilis registruotas ne jo vardu. Policijos pareigūnas informuoja vairuotoją, kad už 15 min. alkotesteriu tikrins neblaivumą antrą kartą ir paaiškina atsakomybę dėl vairavimo neblaiviam. Pareigūnas vairuotojo klausia asmens duomenų, vyriškis prisistato K. V., nurodo gimimo datą, pareigūnas tikrina asmens tapatybę. Taip pat vairuotojo klausia, ar jis nebuvo sustabdytas vairuojant neblaiviam 2024 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini). Vyriškis linksi galva ir žodžiu patvirtina,,taip taip“. Policijos pareigūnui automobilio vairuotojas iš kišenės paduota automobilio raktelius, nurodo, kad automobilio savininkas B. V.. Automobilio keleivis prisistato B., pasako gimimo datą. Pareigūnas leidžia keleiviui pasiimti asmeninius daiktus ir nurodo keliauti namo. Antrą kartą alkoholio kiekio matuokliu patikrina vairuotojo girtumą, prietaisas parodo 1,96 prom. girtumą. Pareigūnai kalbasi dėl automobilio nuvežimo, ruošiasi įforminti įvykio dokumentus. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros,,Body“ vaizdo įrašas, pavadinimu,,PSS-20250303-155219UTC-0200“, kurio trukmė 2 min. 44 sek. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnė bendrauja su automobilio vairuotoju, vairuotojas pripažįsta kaltę, kad vairavo automobilį girtas. Kalba, jog praras darbą, kad šeimoje dirba vienas, turi vaiką. Nurodoma, jog vairuotojas kalba nerišliai (1 t., b. l. 59-61).

Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 13 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, skiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigė 2025 m. kovo 5 d. Vadovaujantis BK 68 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 4 metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 5 d. (1 t., b. l. 122-126).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus 2025 m. kovo 7 d. rašto Nr. 11S-2084 matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre 2024 m. birželio 5 d. įrašytas V. K., kuris Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, skiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą. Bausmė pasibaigė 2025 m. kovo 5 d. (bausmę atliko). Vadovaujantis BK 68 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 4 metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 5 d. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2028 m. birželio 5 d. Lietuvos probacijos tarnyboje V. K. 2024 m. birželio 10 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (1 t., b. l. 89-116).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo V. K. veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (1,93 promilių neblaivumas). Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, patvirtindamas, kad prieš vairuojant transporto priemonę buvo gėręs degtinės. Tai, kad kaltinamajam V. K. buvo nustatytas neblaivumas virš 1,51 promilės, patvirtina Neblaivumo nustatymo akto duomenys, kad 2025 m. kovo 3 d. 15 val. 13 min. buvo nustatytas 1,93 prom. girtumas ir 15 val. 32 min. buvo nustatytas 1,96 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais V. K. sutiko (1 t., b. l. 30-33). Dėl šios nusikalstamos veikos jo kaltę taip pat patvirtina ir policijos pareigūnų I. B. ir K. B. tarnybinių pranešimų duomenys, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolo, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, liudytojų I. B. ir I. B. parodymai. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tyčia, be jokio būtino reikalingumo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Kaltinimas pagal BK 243 straipsnį taip pat yra įrodytas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti vykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, yra sistemingumas ir piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTg5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-895/2020">2K-201-895/2020</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtOTQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-942/2021">2K-45-942/2021</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItOTc2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-976/2022">2K-72-976/2022</a>). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, skiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigė 2025 m. kovo 5 d. Vadovaujantis BK 68 straipsniu V. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 4 metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 5 d., ir jis, būdamas probacijos tarnybos supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus. V. K. nustatytas 1,93 promilės neblaivumas ženkliai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. K. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLTk3Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171-976/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171-976/2021">2K-171-976/2021</a>).

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant V. K. nebūtų galėjęs vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Praeityje penkerių metų bėgyje jis taip pat baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint tam teisės, kai šios teisės nėra įgijęs (1 t., b. l. 117-118). Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina pagal byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis V. K. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (BK 243 straipsnis) – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokurorė kaltinamajame akte nurodė, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas su tokia prokurorės nuomone nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Kaltinamasis V. K. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas pirmiau jau nuteistas už analogišką tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Dabar jis yra padaręs vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo V. K. asmenybę, jo daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti asmenį recidyvistu ir tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė recidyvistas, laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis dirba (1 t., b. l. 75-77 ir 2 t., b. l. 19-20), gyvena su sugyventine ir sūnumi (1 t., b. l. 85), Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. kovo 5 d. rašte nurodoma, kad nusiskundimų ar neigiamų atsiliepimų iš gyventojų V. K. atžvilgiu seniūnija nėra gavusi (1 t., b. l. 86). Tačiau kaltinamasis teisiamas antrą kartą (1 t., b. l. 119-121, 122-126), buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint tam teisės, kai šios teisės nėra įgijęs (1 t., b. l. 117-118), taigi kaltinamasis išvadų iš paskirtų poveikio priemonių nedaro. Duomenų apie kaltinamojo įrašymą į Psichikos sveikatos centro stebimų dėl priklausomybių ir psichikos ligų pacientų tarpą nėra (1 t., b. l. 82), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo V. K. asmenybę ir tai, jog už vairavimą neblaiviam jis teisiamas antrą kartą, anksčiau skirta švelnesnė bausmė – areštas, atidedant jo vykdymą kaltinamojo elgesio neįtakojo teigiama linkme, nes nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui jis ir vėl padarė dvi nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus jam už vairavimą neblaiviam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Kadangi abi kaltinamajam V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra kaltinamasis viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamojo V. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas kaltinamasis V. K. įvykdė neatlikęs anksčiau jam paskirtos arešto bausmės, jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Todėl dabartiniu teismo nuosprendžiu V. K. paskirta bausmė turi būti subendrinta su ankstesniu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. buvo paskirta 20 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 9 mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. birželio 5 d., todėl dabartinio nuosprendžio priėmimo dienai yra laikoma neatlikta visa 20 parų arešto bausmė. Šiuo atveju teismas, nustatydamas kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę, jam paskirtas bausmes sudeda iš dalies, tai yra, prie dabartiniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridedama didesnė dalis neatliktos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Pridedama bausmės dalis – 15 dienų nustatoma atsižvelgiant į BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, bei į BK 49 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad arešto bausmės minimalus dydis už nusikaltimą yra 15 dienų, bei į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, esančius baudžiamojoje byloje, tai yra tai, kad jis šiuo nuosprendžiu nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, yra kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, taip pat įvertinus ir nustatytą po vieną jo atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančią aplinkybes.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms – 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000) 22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/Rec (2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių. Šiose rekomendacijose deklaruojama, jog plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais bei atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>).

Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalyse, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-895/2015">2K-61-895/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, o ypač tai, kad kaltinamasis V. K. prisipažino nusikaltęs, labai gailisi, kad pasielgė neatsakingai, tai, kad jis yra saistomas darbo santykiais, laisvės atėmimo bausme anksčiau nebuvo baustas, charakterizuojamas teigiamai, gyvena su drauge, augina nepilnametį vaiką, kurį vienas išlaiko, visos šios aplinkybės duoda pagrindą dar kartą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą, tuo pačiu sudarant galimybę kaltinamajam dirbti ir atlyginti valstybei konfiskuotino turto vertę (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas vienerių metų trijų mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis V. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,93 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis V. K. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau kartą jau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą ir šį nagrinėjamą nusikaltimą padarė esant vykdomai jam skirtai baudžiamojo poveikio priemonei – draudimui vairuoti transporto priemones, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. penkerius metus uždrausta vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis V. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė jau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-122/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-122/2012">2K-122/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OS03ODgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-49-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-49-788/2016">2K-7-49-788/2016</a>). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. K. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį,,Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra V. B., kuris bylos duomenimis automobiliu leido naudotis blaiviam kaltinamajam ir nurodė, jog jei būtų matęs ar nujautęs, kad V. K. vairuos jo automobilį neblaivus ir neturintis teisės, jis būtų jam jo neskolinęs naudotis. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam V. K. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš V. K. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio,,Volkswagen Passat“ vertę, t. y. 1 010,00 eurų su PVM. Neskirti V. K. šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam V. K. 2025 m. kovo 4 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 163-166) panaikinama pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenos su BPC garso įrašu bei policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo/garso įrašais (2 vnt., vokai/paketai Nr. 1 ir Nr. 2), kurie saugomi atskiruose vokuose prie bylos, – paliekami toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. K. skirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie dabartiniu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį (15 dienų) neatliktos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti V. K. galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pripažinti V. K. recidyvistu.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti valstybės naudai iš V. K. konfiskuotino automobilio,,Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1 010,00 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke Swedbank, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.

V. K.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas su BPC garso įrašu bei policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo/garso įrašais (2 vnt., vokai/paketai Nr. 1 ir Nr. 2), kurie saugomi atskiruose vokuose prie bylos, – palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja L. L.