P. K. pagal BK 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-445/2006

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.3.1. (S)

2006 m. spalio 4 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant E. Jasionienei,

dalyvaujant prokurorui D. Skorupskaitei-Lisauskienei,

gynėjai S. Proninai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu P. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 11 d. nutartimi nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

P. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 8 d., laikotarpyje nuo 18 iki 19 val., bute, esančiame name (duomenys neskelbtini), girtas, kilusio konflikto su savo žmona O. K. metu, tyčia sudavė pastarajai ne mažiau kaip 10 smūgių koja ir medine sofos-lovos atlošo dalimi į galvą, veidą, rankas, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. K. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų galvos smegenų kamiene ir pailgose smegenyse, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose - abiejuose skruostuose, dešiniame smilkinyje, muštinę žaizdą kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, kaktoje, kairiame skruoste, nosies nugarėlės apatinėje dalyje, viršutinėje lūpoje, smakre, kairiajame dilbyje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodines kraujosruvas tarpuakyje, kairiajame skruoste, kairiajame dilbyje, kairės ir dešinės plaštakų nugariniame paviršiuose, dėl ko nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais stipraus galvos sumušimo pasėkoje O. K. mirė, ir taip tyčia ją nužudė.

Kasaciniu skundu nuteistasis P. K. prašo teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Skunde kasatorius teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi vien tik kasatoriaus ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau šie parodymai nepatvirtina fakto, kad jis nukentėjusiajai sudavė šiai dar buvus gyvai. Net ir atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme liko nepaneigta abejonė kam priklauso mobilaus telefono abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir kuriam buvo skambinta iš nukentėjusiosios namų 2005 m. vasario 8 d., 14 val. 15 min. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė kasatoriaus gynėjo prašymą paskirti daktiloskopinę ekspertizę pirštų pėdsakų ant sofos-lovos atlošo, kuriuo buvo nužudyta nukentėjusioji, priklausomybei nustatyti. Kasatorius mano, kad liko nepašalintos abejonės dėl jo kaltės padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl ko teismų sprendimai turi būti panaikinti, o baudžiamoji byla nutraukta esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems išteisinimo pagrindams.

Nuteistojo P. K. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl P. K. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl P. K. padaryto O. K. nužudymo pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 69/05 (06) nustatyta, kad O. K. mirė nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, stipraus galvos sumušimo, padaryto nemažiau dešimties trauminių poveikių, pasėkoje. Šie sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu, turinčiu tiek ribotą, tiek neribotą paviršių. Be to, poodinės kraujosruvos ir paviršiniai odos nubrozdinimai kairio dilbio nugariniame paviršiuje, pereinant ant kairio riešo ir kairės plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo atsirasti nukentėjusiajai ginantis (t. 1, b. l. 44-50). Teismo medicinos specialisto išvadą apeliacinio proceso metu patvirtino apklaustas teismo medicinos ekspertas L. Urbanavičius, parodęs kad O. K. galvos sužalojimai, nuo kurių įvyko mirtis, buvo padaryti jai esant gyvai, maždaug vienu metu, galimai sofos-lovos atlošo medine dalimi. Nukentėjusiajai buvo suduota būtent tiek smūgių, kiek nurodyta teismo medicinos ekspertizės išvadoje – ne mažiau kaip dešimt.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad šiuos sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiosios mirtį, padarė nuteistasis P. K. Apklaustas įtariamuoju 2005 m. vasario 24 d. (t. 1, b. l. 109-110) ir 2005 m. kovo 2 d. (t. 1, b. l. 111) P. K. neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją ir nurodė, kad jam grįžus namo, žmona jau buvo nebegyva, tačiau tiek savo 2005 m. kovo 10 d. atvirame prisipažinime (t. 1, b. l. 112), tiek 2005 m. kovo 10 d. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo teisėjo (t.1, b. l. 114-115) nuteistasis prisipažino nukentėjusiajai sudavęs sofos-lovos atlošo dalimi 2-3 smūgius į galvą ir krūtinę, dėl to, kad ši išgėrusi gulėjo ant grindų, ir nuosekliai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurias patvirtino parodymų patvirtinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 116). Analogiškus parodymus nuteistasis davė ir apklaustas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 183-184). Būtent šiuos nuteistojo P. K. parodymus apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizaciją, jų padarymo eigą ir būdą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 69/05 (06): nukentėjusiajai mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu ne mažiau dešimties trauminių poveikių pasėkoje. Taigi eksperto išvadoje pateikti duomenys sutampa su nuteistojo P. K. parodymais apie nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Kasatoriaus nukentėjusiajai padaryti sužalojimai buvo būtinoji sąlyga padariniams (mirčiai) kilti, nes jeigu sužalojimai nebūtų buvę padaryti, nukentėjusioji nebūtų mirusi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad be P. K. kas nors panašiu laiku galėjo sumušti nukentėjusiąją O. K. Nuteistojo apeliacinio proceso metu duotus parodymus apie tai, kad jau grįžęs iš darbo namo rado žmoną nebegyvą ir dėl to ją nužudė kitas asmuo, paneigė apklaustas teismo medicinos ekspertas L. Urbanavičius, parodęs, kad sustingimo požymiai O. K. nužudymo atveju galėjo atsirasti tik po 5-9 valandų, todėl tuo metu (apie 18-19 val.), kai P. K. grįžęs iš darbo kėlė negyvą savo žmoną į lovą, sustingimo požymių nebuvo ir negalėjo būti, nes 2005 m. vasario 8 d., apie 13 val. 30 min. P. K. teigė nukentėjusiąją matęs gyvą. Be to, nukentėjusioji negalėjo susižaloti pati, nes, kaip nustatyta teismo medicinos ekspertizės akte, tik kai kurie nubrozdinimai ar poodinės kraujosruvos galėjo gautis atsitrenkiant į bukus daiktus, bet šie sužalojimai nebuvo nukentėjusiosios mirties priežastis (t. 1, b. l. 49). Šie bylos duomenys paneigia nuteistojo iškeltas gynybines versijas, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti kiti asmenys ar ji susižalojo pati, ir patvirtina, kad būtent nuteistasis P. K. padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino abejonių dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi nagrinėdamas bylą atnaujino įrodymų tyrimą ir ištyrė reikšmingas kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą patvirtinančias aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs nuteistojo gynėjo prašymą, atnaujino įrodymų tyrimą ir ėmėsi visų galimų priemonių nustatyti, kam priklauso mobilaus telefono abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir kuriam buvo skambinta iš nukentėjusiosios O. K. namų (tel. nr.: (duomenys neskelbtini) jos nužudymo dieną. Iš gautų duomenų paaiškėjo, kad minėtas telefono numeris priklauso UAB „Omnitel“ išankstinio apmokėjimo paslaugos kortelei EXTRA, tačiau po 2005 m. vasario 8 d. išeinančių ir įeinančių skambučių išklotinių pateikti negalima, nes mobilaus telefono numerio skambučių išklotinės saugomos šešis mėnesius. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo gynėjos prašymą atlikti daktiloskopinę ekspertizę ir pripažino, kad atlikti minėtą tyrimo veiksmą yra netikslinga, nes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pats nuteistasis nurodė laikęs rankoje medinį atlošą, kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė P. K. apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Rimantas Baumilas

Vytautas Piesliakas