Baudžiamoji byla Nr. 2K–511/2006 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui S. Bekišui,
gynėjui advokatui I. Borveinui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl 2005 m. spalio 12 d. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteistas pagal BK 104 straipsnį (1961 m. BK 1993-06-10 įstatymo Nr. I–180 redakcija) šešeriems metams laisvės atėmimo. Iš M. B. O. T. priteista 1367,53 Lt turtinės žalos.
Taip pat skundžiama 2006 m. vasario 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, kuria M. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
M. B. nuteistas už tai, kad 2001 m. liepos 20 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), smogė L. K. vieną kartą kumščiu į žandikaulį, du kartus į dešiniąją krūtinės pusę, du kartus spyrė koja į dešinįjį šoną, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės; suduodamas L. K. smūgius, padarė jam galvos sumušimą, kuris reiškėsi dvigubu apatinio žandikaulio lūžiu su poodinėmis kraujosruvomis veide, bei krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį dešiniųjų II-III-IV-V šonkaulių lūžiais ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Krūtinės ląstos sumušimas su šonkaulių lūžiais, lydimas oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, komplikavosi į sąstovinį plaučių uždegimą bei kvėpavimo funkcijos nepakankamumą – dėl to L. K. 2001 m. rugsėjo 4 d. mirė, t. y. tyčia nužudė L. K.
Kasaciniu skundu M. B. prašo 2005 m. spalio 12 d. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 104 straipsnio į to paties BK 109 straipsnio 1 dalį bei skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Kasaciniame skunde M. B. nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nuosprendis jam yra neteisėtas, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant nusikalstamą veiką ir skiriant bausmę.
Kasatorius, pripažindamas kaltinime nurodytą jo fizinio smurto prieš L. K. panaudojimo faktą, nurodo, kad teismai, netinkamai įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė abejotinas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp M. B. veikos ir L. K. mirties, o tai pagrindžiama tuo, kad: 1) paties nukentėjusiojo artimieji davė parodymus apie tai, jog L. K. dar kartą buvo sumuštas kitu laiku ir kitoje vietoje – vadinasi, jo mirtį galėjo lemti kiti veiksmai; 2) prieš dvi savaites iki įvykio L. K. patyrė galvos smegenų traumą – jo mirties liudijime būtent ji buvo įvardinta kaip tiesioginė nukentėjusiojo mirties priežastis; teismo nuosprendyje padarytos priešingos išvados dėl L. K. mirties priežasties, kasatoriaus nuomone, pirminės mirties priežasties nepaneigia; 3) ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nepaneigta gydymo klaidos galimybė – iki galo neištirta, nuo ko L. K. buvo gydomas, kokia buvo jo būklė perkėlus iš Panevėžio ligoninės į Anykščių centrinę ligoninę bei į Troškūnų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, koks gydymas buvo taikytas L. K. Troškūnų ligoninėje ir dėl kokių priežasčių jo būklė staiga pablogėjo. Kasatorius teigia, kad ekspertų išvada, jog L. K. buvo taikytas iš esmės tinkamas gydymas nėra argumentuota, o neįvertinus gydymo tinkamumo, negalima spręsti apie kaltės formą; 4) taip pat kasatorius nurodo, kad L. K. mirties priežastis galėjo būti jo paties veiksmai. M. B. įžvelgia prieštaravimų, lygindamas teismo medicinos eksperto R. Arlicko teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 463 pateiktą išvadą ir šio eksperto parodymų, duotų nagrinėjant bylą teismo posėdyje, turinį: ekspertizės akte jokių plaučių pažeidimų neužfiksuota, o duodant parodymus teisme pažymėta, kad L. K. mirė nuo krūtinės traumos komplikacijos – plaučių uždegimo. Kasatorius akcentuoja, jog plaučių uždegimas kilo dėl to, kad plaučiai buvo pažeisti šonkaulių lūžgaliais, jiems pasislinkus, tačiau nenustatyta, kad tokį jų pasislinkimą lėmė būtent M. B. nusikalstami veiksmai. Tai, kad šonkaulių lūžgaliai sužalojo plaučius, nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais.
Kasatorius mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal 1961 m. BK 109 straipsnio 1 dalį. Bausmė, M. B. skirta pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, – šešeri metai laisvės atėmimo – yra, anot kasatoriaus, akivaizdžiai per griežta – teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorius, nors anksčiau ir vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs jau seniai, šiuo metu charakterizuojamas teigiamai, dėl suduotų smūgių labai išgyvena ir nuoširdžiai gailisi.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo priežastinio ryšio nustatymo yra nepagrįsti. Priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių yra būtinasis materialiųjų nusikalstamų veikų sudėčių požymis. Kasatoriui inkriminuoto 1961 m. BK 104 straipsnyje numatyto nusikaltimo – tyčinio nužudymo – sudėtis yra materialioji, todėl tiriant ir nagrinėjant bylą turi būti nustatyta ne tik veika bei jos sukelti padariniai, bet ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, išsamiai ištyrę visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad M. B. veiksmai prieš nukentėjusįjį L. K. buvo esminė nukentėjusiojo mirties priežastis ir būtina tokių padarinių kilimo sąlyga, ir tinkamai kvalifikavo veiką. Buvo tikrinta ir pagrįstai atmesta versija, kad L. K. galėjo būti sumuštas kitoje vietoje ir kitų asmenų – įvertinęs nukentėjusiosios D. K. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pakeistus parodymus dėl L. K. sužalojimo aplinkybių, teismas juos vertino tiek atskirai, tiek kaip visumą su kitais įrodymais, iš jų – liudytojos D. Ku. parodymais, ir pagrįstai konstatavo jų prieštaringumą; įrodymai vertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, nagrinėja teisės taikymo aspektu, todėl naujų faktinių bylos aplinkybių nenustato ir remiasi ankstesnių instancijų teismuose jau tirtais įrodymais. Apskųstuose teismų sprendimuose išanalizuoti visi reikšmingi bylai duomenys, įskaitant ekspertų pateiktas išvadas. Visos reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos. Tai padaryta nepažeidžiant BPK nustatytų reikalavimų. Ekspertizės aktai teismų sprendimuose išanalizuoti išsamiai, remiantis jais padarytos įtikinančios išvados. Nesiremti ekspertizės aktais kaip įrodymais teisinių pagrindų nėra.
2001 m. rugpjūčio 2 d. teismo medicinos ekspertizės akte numatyta, kad pats L. K. negalėjo pasidaryti tokio pobūdžio sužalojimų, nes jie yra skirtingose plokštumose, tuoj po sužalojimų nukentėjusysis galėjo atlikti kai kuriuos aktyvius veiksmus (eiti, vaikščioti ir t. t.). Ekspertizės akte pažymėta, kad iš sužaloto dešinio plaučio susikaupęs oras dešinėje krūtinplėvės ertmėje sukėlė pavojų gyvybei, todėl sužalojimas sunkus; šią ekspertizės akte išdėstytą išvadą pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus patvirtino teismo medicinos ekspertizę daręs ekspertas R. Arlickas. Ekshumuoto lavono teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 463 pažymėta, kad L. K. mirties priežastis – kvėpavimo veiklos sutrikimas, sukeltas sąstovinio plaučių uždegimo, išsivysčiusio po galvos sumušimo, žandikaulio, dešiniųjų šonkaulių lūžių. Sąstovinį plaučių uždegimą nulėmė sužalojimų visuma. Pakartotinės komisijinės teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 12 (L) patvirtinta L. K. mirties priežastis (krūtinės ląstos sumušimas su dešiniųjų keturių šonkaulių lūžiais, lydimais oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kuris komplikavosi sąstoviniu plaučių uždegimu). L. K. mirties priežastis nustatyta vienareikšmiškai, ekspertizės aktuose pateiktas išvadas davusių ekspertų kompetencija nėra pagrindo abejoti. Taip pat pašalinta versija, kad L. K. galėjo būti taikytas netinkamas gydymas – pakartotinės komisijinės teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 12(L) ekspertai pažymėjo, kad po 2001 m. liepos 20 d. L. K. buvo taikytas iš esmės tinkamas gydymas. Ekspertinis deontologinis tyrimas apėmė visus nukentėjusiojo gydymo laikotarpius; ekspertiniam tyrimui pateikti visi L. K. medicinos duomenys iš gydymo įstaigų. Ekspertai, duodami išvadą, vertino ne tik kurios nors vienos įstaigos medikų darbą gydant L. K., bet viso nukentėjusiojo gydymo tinkamumą. Komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvada nėra pagrindo abejoti. Be to, pabrėžtina, kad jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Į gyvybiškai svarbias kūno vietas, pavyzdžiui, į galvą ar krūtinę, smūgius suduodantis asmuo negali tikėtis išvengti baudžiamosios atsakomybės manydamas, jog nukentėjusiajam bus teikiama medicinos pagalba ir dėl to jokių pavojingų padarinių smūgių sudavimas nesukels. Kokybiškesnės medicinos pagalbos suteikimo hipotetinė galimybė priežastinio ryšio tarp smūgių sudavimo ir kilusių padarinių nepaneigia, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pavojingumo nemažina.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tai, jog L. K. po smurto jam panaudojimo dar galėjo atlikti aktyvius veiksmus, nešalina priežastinio ryšio tarp M. B. veiksmų ir L. K. mirties, nes plaučių sužalojimai ir būtinybė gydyti L. K. atsirado būtent dėl M. B. jam padarytų pavojingų gyvybei sužalojimų. L. K. mirties liudijime nurodyta jo mirties priežastis – trauminė galvos smegenų liga, buvo paneigta, padarius ekshumuoto lavono tyrimą, tad kasatoriaus argumentai dėl netinkamo mirties priežasties nustatymo nepagrįsti. Abejonės dėl to, kad būtent kasatoriaus nusikalstami veiksmai buvo L. K. mirties priežastis, paneigtos, teismams kruopščiai išanalizavus nusikalstamo įvykio mechanizmą.
Taip pat nėra pagrindo abejoti, kad M. B. veikė netiesiogine tyčia, t. y., suduodamas smūgius L. K. į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą ir krūtinę – suprato, kad taip kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad L. K. gali atsirasti įvairūs sveikatos sutrikdymai, dėl kurių jis gali mirti, tačiau nors jo mirties nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.
Parenkant M. B. laisvės atėmimo bausmės dydį, BK nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, todėl švelninti bausmę nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Aldona Rakauskienė
Gintaras Goda
