G. S. pagal BK 178 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-504/2006

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.4.4.; 1.1.4.4.5.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui D. Čaplikui,

gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas T. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestas, o T. S. patenkintas – vadovaujantis BK 38 straipsniu, T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

G. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 8 d., apie 1.00 val., veikdamas kartu su T. S., iš namo kiemo pagrobė A. B. 3000 Lt vertės automobilį. G. S. gatvėje saugojo, o T. S. išvarė automobilį iš kiemo, į kurį įsėdo G. S. ir abu nuvažiavo.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti, nes jo kaltė neįrodyta.

Kasatorius nurodo, kad teismų išvados dėl jo kaltės pagrįstos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis, taip pat nenurodyta, kurios jo nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas jo kaltę, negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais jo ir T. S. parodymais, nes šie parodymai nebuvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, jo parodymai yra išgauti fizinio ir psichinio smurto pagalba, juose paprasčiausiai save apkalbėjo, kad nebūtų paskirtas suėmimas. Kasatoriaus nuomone, nurodyti pažeidimai vertintini kaip esminiai BPK pažeidimai.

Kasatorius nurodo, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų padedant T. S. pagrobti automobilį. Į automobilį įsėdo, kai jis jau buvo pagrobtas, t. y. nusikaltimas jau buvo įvykdytas. Teismų sprendimais taip pat nenustatyta, kokius konkrečius veiksmus jis atliko pagrobiant automobilį. T. S. paneigė bet kokį susitarimą ir jo dalyvavimą šiame nusikaltime. Todėl kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad jo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis neatliko jokių veiksmų pagrobiant automobilį. Be to, dėl to, kad pateiktame kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytos veikos aplinkybės yra nekonkrečios (nenurodyti konkretūs jo atlikti veiksmai), jis negalėjo tinkamai gintis teisme bei motyvuotai apskųsti teismo nuosprendį. Taip pažeista jo teisė į gynybą bei padarytas esminis BPK pažeidimas.

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, kasatorius nenurodo, kokios bylos aplinkybės neišnagrinėtos.

Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, jog nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismas visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ištyrė. Kasatoriaus kaltė dėl bendrininkavimo T. S. pagrobiant automobilį grindžiama ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, sprendžiant jo suėmimo klausimą, duotais paaiškinimais, kuriuose G. S. kaltę pripažino ir nurodė, jog, T. S. išvarant iš kiemo automobilį, jis saugojo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodymai buvo gauti neleistinais metodais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus nepadaryta.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

Kaltinamajame akte iš tiesų tiksliai nenurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė G. S. bendrininkavimas šioje vagystėje, tačiau kaltinimo turinys aiškus, tai, beje, teisme patvirtino ir G. S., kad kaltinimą suprato, taigi jo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje taip pat nenurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė G. S. bendrininkavimas šioje vagystėje, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje šie veiksmai nurodyti, taigi faktinės bylos aplinkybės nustatytos tinkamai. Pagal šias nustatytas faktines bylos aplinkybes tikrinama, ar tinkamai kasatoriui pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti netikslumai nėra esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nes nesuvaržė kaltinamojo teisių.

Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies taikymo

Žemesnės instancijos teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismai neteisingai konstatavo, kad A. B. automobilio vagystė padaryta bendrininkų grupe (tuo bendrininkai net nebuvo kaltinami), nes BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog:,,Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.“ Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasatorius saugojo, kol kitas bendrininkas – T. S. – išvarė iš kiemo automobilį, taigi šio nusikaltimo vykdytojas yra tik T. S., o kasatorius sudarė sąlygas jam veikti saugodamas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. S. yra vagystės bendravykdytojas visiškai nemotyvuota, nes nenurodyta, kokiais veiksmais jis realizavo bent dalį šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių, be to, ji neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (bendravykdytojai).

BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, be kitų būdų, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasatorius saugojo, kol kitas bendrininkas – T. S. – išvarė iš kiemo automobilį, todėl kasatoriaus veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, be to, iš nuosprendžio šalintina G. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, nes jau buvo motyvuota, kad nusikaltimas padarytas veikiant ne bendrininkų grupe, o G. S. bendrininkaujant, t. y. padedant T. S. pavogti automobilį. Atsižvelgiant į kasatoriaus vaidmenį nusikaltimo padaryme, jam skirtina ir švelnesnė bausmė. Naują nusikalstamą veiką G. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl paskirtoji bausmė bendrintina su Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta trejų metų laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nes neatliktos bausmės dalis yra didesnė (BK 64 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nuosprendžius pakeisti.

G. S. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį paskirtos bausmės – vieną mėnesį laisvės atėmimo ir galutinę subendrintą bausmę G. S. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams vienam mėnesiui.

Pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio G. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Josifas Tomaševičius

Vytautas Masiokas