Administracinė byla Nr. eI2-13825-764/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03122-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 14 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,
dalyvaujant pareiškėjo H. F. Y. A. S. atstovei advokatei I. A.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei L. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. F. Y. A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas H. F. Y. A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2025 m. balandžio 8 d. pateikto prašymo Nr. 2504-DA-0020.
Paaiškina, kad pareiškėjas, atvyko į Lietuvą neteisėtai 2021 m. vasarą, pateikė prašymą dėl prieglobsčio. Atsakovas Departamentas 2021 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 21S45994, kuriuo pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio atmetė. Be to, tuo pačiu metu atsakovas priėmė sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į kilmės šalį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvą ir Europos Sąjungą, kurie apskundus instancine tvarka galiausiai buvo pakeisti - nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 2 metus bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvoje 2 metus. LVAT sprendimas admin. Byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjM1My01NTYvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2353-556/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2353-556/2022">eA-2353-556/2022</a> priimtas ir įsiteisėjo 2022 m. gegužės 11 d.Tačiau nors sprendimas išsiųsti pareiškėją į Iraką buvo įsiteisėjęs ir galiojantis, tačiau ilgą laiką jokio kontakto su pareiškėju nei Departamentas nei VSAT neturėjo. Pareiškėjas dirbo, nuomavosi būstą, sukūrė šeimą su Lietuvos Respublikos piliete Ž. P., laukė naujagimio. Tačiau visiškai netikėtai pareiškėjas buvo sulaikytas ir skubos tvarka 2024 m. lapkričio 25 d. deportuotas į kilmės šalį, vykdant 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimą. Nors Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 128 str. numato, kad sprendžiant dėl užsieniečio išsiuntimo turi būti įvertinta jo buvimo Lietuvoje laikas, socializacija, šeiminiai ir ekonominiai ryšiai, o nuo priimto sprendimo 2021 m. gruodžio 4 d. praėjo daug laiko ir reikšmingai pasikeitė faktinės aplinkybės, organizuojant pareiškėjo išsiuntimą 2024 m. lapkričio 25 d. jos nebuvo vertintos ir į jas nebuvo atsižvelgta prieš išsiunčiant pareiškėją į kilmės šalį. Nėščia žmona buvo palikta viena be pragyvenimo šaltinio. Pareiškėjas per savo atstovę 2025 m. kovo 3 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu persvarstyti 2021 m. gruodžio 14 d.l sprendimo punktus, kuriais buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 2 metus bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvoje 2 metus, šias sprendimo dalis panaikinant. Pareiškėjas nurodė reikšmingai pasikeitusias faktines aplinkybes – jis sukūrė šeimą su LR piliete Ž. P.. Pareiškėjo sutuoktinė serga epilepsija, todėl jai reikalinga nuolatinė artimųjų priežiūra, o sutuoktinio buvimas su šeima dėl šios priežasties yra būtinas. Be to, Ž. P. yra nėščia, o sutuoktinis iki jo išsiuntimo į kilmės šalį pilnai ją išlaikė. Pareiškėjas ketina grįžti į Lietuvą šeimos susijungimo pagrindu, tačiau dėl 2021 m. gruodžio 4 d. priimto teismo sprendimo negalės to padaryti dar 2 metus nuo jo išsiuntimo momento. Kaip minėta, pareiškėjas su sutuoktine laukia kūdikio ir šeimos interesai šiuo atveju turėtų būti vertinami kaip prioritetiniai, todėl nustatytas 2 metų draudimo laikotarpis yra neproporcingas ir neadekvatus, pažeidžiantis tame tarpe ir LR Respublikos pilietės teisę į šeimą. Departamentas 2025 m. kovo 18 d. formaliai nurodė, jog prašymas pateiktas netinkama forma, todėl nebus nagrinėjamas iš esmės. Sekant Departamento nurodymais 2025 m. balandžio 8 d. per MIGRIS sistemą buvo pateiktas reikalavimus atitinkantis prašymas, tačiau iki šiol jokio sprendimo Departamentas nepriėmė. Pareiškėjas sukūrė šeimą Lietuvoje, dirbo, mokėsi lietuvių kalbos, buvo pilnai socializavęsis ir įsiliejęs į Lietuvos visuomenę, laukia su sutuoktine gimstant kūdikio, todėl remiantis UTPĮ 128 str. nuostatomis sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvą ir apsigyventi Lietuvoje pateikus prašymą turėjo būti persvarstomas atsižvelgiant į šias reikšmingas faktines aplinkybes. Kadangi Departamentas iki šiol nėra išsprendęs šio pareiškėjo prašymo, prašome teismo įpareigoti atsakovą Departamentą įstatymų nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo prašymą.
Teigia, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) 31. p. numato, jog Sprendimas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą priimamas per 20 darbo dienų nuo taisyklių 28 punkte nurodyto prašymo (pasiūlymo) gavimo Departamente ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dienos, o taisyklių 29 punkte nurodytu atveju? užsienio reikalų ministro motyvuoto pasiūlymo pateikimo vidaus reikalų ministrui dienos. Departamentas iki šiol neišnagrinėjo pareiškėjo per MIGRIS sistemą 2025 m. balandžio 8 d. pateikto prašymo Nr. 2504-DA-0020 ir šiame prašyme nurodytų argumentų. Pareiškėjui pateikus prašymą MIGRIS sistemoje 2025 m. balandžio 8 d., atsakymas turėjo būti parengtas ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 28 d., tačiau iki šiol nėra pateiktas, todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjo prašymo pateikimas suponuoja institucijos pareigą priimti naują administracinį sprendimą, Departamentas šios pareigos neįvykdė. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Atsakovas iš pradžių formaliais pagrindais nurodė, kad pareiškėjo prašymas pateiktas netinkama forma ir nenagrinėjo prašymo turinio, o pateikus prašymą reikalaujama forma iki kreipimosi į teismą dienos beveik 2 mėn. jokio atsakymo nepateikė, nors privalėjo tai padaryti per 20 dienų. Tokios aplinkybės patvirtina gero viešo administravimo principo pažeidimą.
Nurodo, kad kai viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti, tokie institucijos veiksmai traktuojami kaip vilkinimas. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jis atliko jam priskirtus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nustatymas. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse preambulės šeštoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog pagal bendruosius Europos Sąjungos teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais. Kadangi pareiškėjui jo prašymo išsprendimas yra itin reikšmingas ir svarbus, jis neturi galimybės priversti Departamento priimti sprendimą iš esmės, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovą atlikti savo pareigas.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Departamentui prašymą suteikti prieglobstį. Departamentas išnagrinėjęs jo prašymą, 2021 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 21S45994, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas su sprendimu nesutiko ir ji apskundė. Pareiškėjas apskundė minėtą sprendimą 1-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri 2022 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-129 pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįsta. Pareiškėjui apskundus minėtą sprendimą, pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI4NjktMzMxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2869-331/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2869-331/2022">eI3-2869-331/2022</a> pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeisdamas Departamento komisijos 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 6K-129 ir Departamento 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 21S45994 rezoliucines dalis ir jas išdėstė taip: „Uždrausti H. F. Y. A.-S. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi H. F. Y. A.-S. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas su pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT). Tačiau LVAT 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjM1My01NTYvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2353-556/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2353-556/2022">eA-2353-556/2022</a> pareiškėjo skundą atmetė ir paliko pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistų. Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos buvo išsiųstas 2024 m. lapkričio 26 d.. 2025 m. balandžio 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) išbraukti duomenis apie jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką, nes pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėjas sukūrė šeimą su Lietuvos Respublikos piliete. 2025 m. birželio 11 d. raštu Nr. 25SD11501 pareiškėjas buvo informuotas, kad Departamentas negali pradėti procesinių veiksmų dėl jo pateikto prašymo, nes Lietuvos Respublikoje nėra užregistruoti duomenys apie pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete. Taip pat 2025 m. birželio 18 d. raštu Nr. 25SD12063 pareiškėjas buvo informuotas, jog jo prašymo nagrinėjimui yra reikalinga informacija apie sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Lietuvoje. Pareiškėjas šių duomenų nėra pateikęs.
Nurodo, jog Departamentas dviem raštais pareiškėją informavo, kad jo pateikto prašymo nagrinėjimui reikalinga informacija apie jo nurodomos santuokos įtraukimą į apskaitą Lietuvoje. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 7 str. 1 d. Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotą santuoką. Taigi, nesant patikimų duomenų, kad pareiškėjo sudaryta santuoka su Lietuvos Respublikos piliete yra pripažinta kaip atitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas (Taisyklių2 98 p.), Departamentas negali tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti jo prašymo. Šios informacijos pateikimas yra būtinas siekiant nustatyti ar pareiškėjo prašymas atitikima Tvarkos aprašo kriterijus (42, 45 p.). Taip pat nesant šiems duomenimis, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo prašyme ir skunde nurodomas asmuo Ž. P. yra jo šeimos narys, kaip tai apibrėžia UTPĮ 2 str. 26 p. Be šių duomenų taip pat nėra galimybės atlikti vertinimo dėl pareiškėjo skunde nurodomų teisės aktų nuostatų.
Teigia, kad atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, kad Departamentas tik formaliai atsisakė nagrinėti jo 2025 m. kovo 3 d. prašymą persvarstyti draudimo sprendimą, kaip nepagrįsti ir klaidingi. Šiuo aspektu pažymime, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie tokio prašymo pateikimą ir taikomus reikalavimus, kurie yra nustatyti Taisyklėse. Pareiškėjo pirmiau minėtas pateiktas prašymas neatitiko imperatyvių reikalavimų nustatytų Taisyklėse. Pažymi, kad tokie reikalavimai yra taikomi ne formaliai, o su tikslu, kad prašymą teikiantis asmuo būtų tinkamai identifikuotas. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo 2025 m. balandžio 7 d. prašymas nėra išnagrinėtas tik dėl to, kad jis vis dar nepateikė reikiamos informacijos apie santuokos su Lietuvos Respublikos piliete įtraukimą į apskaitą Lietuvoje, kas patvirtintų santuokos atitikimą būtinosioms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąlygoms, nors prašymą išbraukti duomenis apie jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo grindžia būtent sudarytos santuokos faktu. Nepateikus šios informacijos, jo prašymas negali būti išnagrinėtas tinkamai ir visapusiškai.
konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Departamento neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Departamentui prašymą suteikti prieglobstį.
Departamentas išnagrinėjęs jo prašymą, 2021 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 21S45994, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Pareiškėjas su sprendimu nesutiko ir ji apskundė. Pareiškėjas apskundė minėtą sprendimą 1-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri 2022 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-129 pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįsta.
Pareiškėjui apskundus minėtą sprendimą, pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI4NjktMzMxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2869-331/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2869-331/2022">eI3-2869-331/2022</a> pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeisdamas Departamento komisijos 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 6K-129 ir Departamento 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 21S45994 rezoliucines dalis ir jas išdėstė taip: „Uždrausti H. F. Y. A.-S. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi H. F. Y. A.-S. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Pareiškėjas su pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė LVAT.
LVAT 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjM1My01NTYvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2353-556/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2353-556/2022">eA-2353-556/2022</a> pareiškėjo skundą atmetė ir paliko pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistų.
Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos buvo išsiųstas 2024 m. lapkričio 26 d.
2025 m. balandžio 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) išbraukti duomenis apie jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką, nes pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėjas sukūrė šeimą su Lietuvos Respublikos piliete.
2025 m. birželio 11 d. raštu Nr. 25SD11501 pareiškėjas buvo informuotas, kad Departamentas negali pradėti procesinių veiksmų dėl jo pateikto prašymo, nes Lietuvos Respublikoje nėra užregistruoti duomenys apie pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete.
2025 m. birželio 18 d. raštu Nr. 25SD12063 pareiškėjas buvo informuotas, jog jo prašymo nagrinėjimui yra reikalinga informacija apie sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Lietuvoje.
Pareiškėjas, kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Departamentą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2025 m. balandžio 8 d. pateikto prašymo Nr. 2504-DA-0020.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Departamentas iki šiol neišnagrinėjo pareiškėjo per MIGRIS sistemą 2025 m. balandžio 8 d. pateikto prašymo Nr. 2504-DA-0020 ir šiame prašyme nurodytų argumentų. Pareiškėjo prašymo pateikimas suponuoja institucijos pareigą priimti naują administracinį sprendimą, Departamentas šios pareigos neįvykdė. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Atsakovas iš pradžių formaliais pagrindais nurodė, kad pareiškėjo prašymas pateiktas netinkama forma ir nenagrinėjo prašymo turinio, o pateikus prašymą reikalaujama forma iki kreipimosi į teismą dienos beveik 2 mėn. jokio atsakymo nepateikė, nors privalėjo tai padaryti per 20 dienų.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. birželio 11 d. raštu Nr. 25SD11501 pareiškėjas buvo informuotas, kad Departamentas negali pradėti procesinių veiksmų dėl jo pateikto prašymo, nes Lietuvos Respublikoje nėra užregistruoti duomenys apie pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete, 2025 m. birželio 18 d. raštu Nr. 25SD12063 pareiškėjas buvo informuotas, jog jo prašymo nagrinėjimui yra reikalinga informacija apie sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Lietuvoje. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog nesant patikimų duomenų, kad pareiškėjo sudaryta santuoka su Lietuvos Respublikos piliete yra pripažinta kaip atitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas (Taisyklių 98 p.), Departamentas negali tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti jo prašymo. Šios informacijos pateikimas yra būtinas siekiant nustatyti ar pareiškėjo prašymas atitikima Tvarkos aprašo kriterijus (42, 45 p.). Taip pat nesant šiems duomenimis, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo prašyme ir skunde nurodomas asmuo Ž. P. yra jo šeimos narys, kaip tai apibrėžia UTPĮ 2 str. 26 p. Be šių duomenų taip pat nėra galimybės atlikti vertinimo dėl pareiškėjo skunde nurodomų teisės aktų nuostatų.
Teismo vertinimu, pažymėtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie tokio prašymo pateikimą ir taikomus reikalavimus, kurie yra nustatyti Taisyklėse. Pareiškėjo pirmiau minėtas pateiktas prašymas neatitiko imperatyvių reikalavimų nustatytų Taisyklėse. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo 2025 m. balandžio 7 d. prašymas nėra išnagrinėtas tik dėl to, kad jis vis dar nepateikė reikiamos informacijos apie santuokos su Lietuvos Respublikos piliete įtraukimą į apskaitą Lietuvoje, kas patvirtintų santuokos atitikimą būtinosioms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąlygoms, nors prašymą išbraukti duomenis apie jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo grindžia būtent sudarytos santuokos faktu. Nepateikus šios informacijos, jo prašymas negali būti išnagrinėtas tinkamai ir visapusiškai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo H. F. Y. A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Gitana Butrimaitė
Egidija Puzinskaitė
Ieva Saudargaitė
