Dėl sprendimų panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-13822-764/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03119-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Inos Kirkutienės ir Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo A. L. (A. L.) atstovui advokatui S. P.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei L. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo,

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Sprendimą kuriuo nuspręsta pareiškėjui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas1); 2) panaikinti Departamento 2025 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 25S121569, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025 m. gegužės 23 d. iki 2030 m. gegužės 22 d. (toliau – Sprendimas2); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skundžiamame Sprendime1 nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, o Sprendimas2 priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai). Paaiškina, kad pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2025 m. kovo 23 d. turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LLG). Šiuo laikotarpiu pareiškėjas dirbo UAB „Finėjas“ tolimųjų reisų vairuotoju. Iki tol, nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2023 m. birželio 1 d. pareiškėjas turėjo Lenkijos Respublikos vizą ir taip pat dirbo vairuotoju. Pareiškėjas turi šeimą – sutuoktinę ir sūnų (gim. (duomenys neskelbtini)), o taip pat kartu su sutuoktine augina jos dukrą (gim. (duomenys neskelbtini)). Šeima gyvena Baltarusijoje, sutuoktinė dirba privačioje įmonėje pardavimų vadybininke. Jo aplinka jokios grėsmės valstybės saugumui nekelia. Pareiškėjas Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo pagrindu, ketindamas toliau dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2025 m. sausio 22 d. pildydamas klausimyną ir atsakydamas į 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos)) pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ Lunineco lokomotyvų depe dyzelinio lokomotyvo ir dyzelinio traukinio mašinisto padėjėju, o nuo 2015 m. iki 2021 m. dirbo Lunineco lokomotyvų depe lokomotyvo ir dyzelinio traukinio mašinistu. 2021 m. pradžioje nutraukė darbo santykius Lunineco lokomotyvų depe ir įsidarbino privačioje Baltarusijos įmonėje vairuotoju. 2025 m. gegužės 14 d. pareiškėjas per MIGRIS komunikaciją Departamentui nurodė, kad įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ pradėjo dirbti iš karto po mokslo baigimo profesinėje technikos mokykloje (2010 m), kurioje įgijo lokomotyvo ir dyzelinio traukinio mašinisto specialybę, nes turėjo norą vairuoti traukinius, todėl po mokyklos baigimo įstojo į geležinkelio transporto mokymo įstaigą, kurioje įgijo keleivinių ir prekinių traukinių mašinisto padėjėjo, vėliau ir mašinisto specialybę. Pareiškėjas nurodė, kad jo darbo funkcijos buvo keleivių, krovinių, bagažo pervežimas, taip pat visų traukinio mechanizmų ir sistemų stebėsena, o darbinius santykius nutraukė, nes po 2020 m. įvykių norėjo įgyti kitą specialybę ir su šeima persikelti gyventi į kitą šalį. Be to pareiškėjas atsakyme pažymėjo, kad nepalaiko jokių ryšių su buvusiais kolegomis ir su jais nebendrauja. Pareiškėjas neneigia, kad per laikotarpį nuo 2022 m. iki 2025 m. maždaug per 27 mėnesius 7 kartus lankėsi Baltarusijoje. Tai lėmė objektyvios priežastys, nes ten gyvena jo šeima ir neseniai gimęs sūnus. Faktas, kad pareiškėjas norėdamas vieną kartą aplankyti šeimą turi du kartus kirsti sieną, negali būti laikomas pareiškėjo grėsme Lietuvos saugumui (14 sienos kirtimų), nes laikotarpis pakankamai ilgas.

Teigia, jog pareiškėjas jokios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui nekelia. Pareiškėjas darbovietę įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ pasirinko dėl asmeninių poreikių – siekdamas profesinio tobulėjimo, norėjo keliauti, profesija atrodė romantiška bei dėl finansinės naudos, o jokio lojalumo Baltarusijos režimui iš jo nebuvo reikalaujama. Per visą darbo laikotarpį jam neteko bendrauti su žvalgybos pareigūnais, jis nebuvo verbuojamas ar kontroliuojamas žvalgybos pareigūnų ir jokio palaikymo Baltarusijos santvarkai niekada nereiškė. Tuo metu, kai pareiškėjas pradėjo dirbti įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ pagal savo išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį jis negalėjo vertinti Baltarusijos, kaip priešiškos Europai šalies. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad Valstybės saugumo departamento pažyma apie įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ grėsmę Lietuvos saugumui apima dabartinį laikotarpį, o ne tą metą, kai pareiškėjas įmonėje įsidarbino. Skundžiamame Sprendime1 nėra pateikta argumentų dėl pareiškėjo tariamai keliamos grėsmės realumo. Sprendime1 hipotetiškai pasisakoma, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis. Atsakovas neatliko pareiškėjo aplinkos individualaus vertinimo. Atsakovas Sprendime1 nenurodo, o pareiškėjas kategoriškai neigia bet kokius ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis, kurie keltų grėsmę Lietuvos saugumui. Be to svarbu pabrėžti, kad įmonė „Baltarusijos geležinkeliai“ nėra karinė ar žvalgybinė struktūra, o pareiškėjo darbas šioje įmonėje pasireiškė išimtinai techninių darbo funkcijų vykdymu (lokomotyvo vairavimu).

Pažymi, kad pareiškėjas jokios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui nekelia. Atsakovas savo Sprendime1 nenurodo laikotarpio per kurį pareiškėjas vyko į Baltarusiją. Be to svarbu akcentuoti, kad 14 sienos kirtimų reikia vertinti taip, kad vienam apsilankymui į Baltarusiją reikalingi du sienos kirtimai (pirmyn ir atgal). Pareiškėjas ir pats neneigia, kad per laikotarpį nuo 2022 m. iki 2025 m. maždaug per 27 mėnesius 7 kartus lankėsi Baltarusijoje. Atsakovas nepasisakė ir nevertino, kad tai lėmė objektyvios priežastys. Baltarusijoje gyvena jo šeima ir neseniai gimęs sūnus. Faktas, kad pareiškėjas norėdamas vieną kartą aplankyti šeimą turi du kartus kirsti sieną, negali būti laikomas pareiškėjo grėsme Lietuvos saugumui (14 sienos kirtimų), nes laikotarpis pakankamai ilgas.

Paaiškina, kad tiek Sprendime1, tiek VSD pažymoje nenurodomu jokie konkretūs pareiškėjo ryšiai su Baltarusijos žvalgybos institucijomis, nenurodoma ir niekaip nepagrindžiama, kodėl pareiškėjas ateityje turėtų bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos institucijomis. Skundžiamame sprendime1 pateikiamas bendras įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ vertinimas, kuris galimai atitinka šios dienos aktualijas, bet ne laikotarpį, kuomet pareiškėjas įsidarbino ir dirbo šioje įmonėje. Be to svarbu pažymėti, kad kol pareiškėjas turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, jis dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, o ši profesija pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. V-223 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2024 metams patvirtinimo“ pakeitimo įsakymą yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Tai reiškia, kad pareiškėjo darbas Lietuvoje atitinka valstybės ekonominius ir socialinius interesus.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėjo atžvilgiu Departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, priėmė ginčijamą sprendimą 1, kuriuo nusprendė pareiškėjui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vadovaudamasis UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. Taip pat Departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė ginčijamą sprendimą 2, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Ginčijamas sprendimas 2 priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 str. 5 d., Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo (toliau - NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 p., Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 ir 38.3 p.

Teigia, jog priimant ginčijamus sprendimus buvo vadovaujamasi Valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) išvada bei Departamento atliktu individualiu vertinimu, o ginčijami sprendimai priimti įvertinus su pareiškėju susijusių faktinių aplinkybių visetą, o ne vien tiktai vadovaujantis aplinkybėmis, kad pareiškėjas dirbo įmonėje “Baltarusijos geležinkeliai” ir vyksta į Baltarusiją. Ginčijamuose sprendimuose šios faktinės aplinkybės yra įvertintos, pateiktos pagrįstos išvados, kurios nesuteikia pagrindo teigti, kad ginčijami sprendimai priimti vien konstatavus pareiškėjo nurodytus faktus dėl darbo ir valstybinės sienos kirtimų. 2025 m. gegužės 12 d. VSD pateikė išvadą Nr. 18-5319, kurioje nurodyta, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. UTPĮ nuostatos patvirtina, kad būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Todėl Departamentas, vertindamas galimas grėsmes valstybės saugumui, pagrįstai vadovavosi VSD išvada, atlikdamas pareiškėjo individualų vertinimą ir priimdamas ginčijamus sprendimus. Pareiškėjo teiginiai, kad darbo metu jis nebuvo verbuojamas Baltarusijos žvalgybos pareigūnų, nepaneigia nei VSD išvadoje nurodytų aplinkybių, nei Departamento vertinimo. Pastebėtina, kad VSD pažymoje vertinama ne įmonės „Baltarusijos geležinkeliai,“ bet pareiškėjo grėsmė, todėl nėra pagrindo teiginiams, kad pareiškėjas dirbo „Baltarusijos geležinkeliuose“ ankstesniu laikotarpiu.

Pažymi, kad pareiškėjo nurodomos objektyvios priežastys – tai, kad Baltarusijoje gyvena pareiškėjo šeima ir neseniai gimęs sūnus, - suponuoja didesnį pareiškėjo pažeidžiamumą. Departamento vertinimu, dėl mažamečio vaiko buvimo priešiškoje Lietuvai valstybėje pareiškėjas yra itin pažeidžiamas, gali patirti spaudimą iš Baltarusijos valstybės ar žvalgybos institucijų, taip pat tai, kad dėl šeimos lankymo, kuris, be abejonės, pareiškėjui yra būtinas, pareiškėjas vyksta į Baltarusiją, Departamento manymu, vertintina kaip pareiškėjo didelis pažeidžiamumas. Kaip nurodyta VSD išvadoje, esant įtemptai politinei situacijai Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas

vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Rusijos karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Todėl Departamentas, vertindamas aplinkybes, kad pareiškėjas po privalomosios karinės tarnybos Baltarusijos kariuomenėje (Klausimyne nurodė, kad privalomąją karinę tarnybą atliko 2011-2012 m.), grįžo dirbti į įmonę „Baltarusijos geležinkeliai“ Lunineco lokomotyvų depą, vertino, kad tai parodo asmens pažeidžiamumą ir lojalumą ne tik įmonei, bet ir Baltarusijos režimui, o tai kelia papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad darbinius santykius asmuo nutraukė tik 2021 m. savo iniciatyva (kaip nurodė, „po 2020 m. įvykių norėjau įgyti kitą specialybę ir su šeima persikelti gyventi į kitą šalį“), todėl aplinkybė, kad asmuo kelerius metus nebedirba įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su buvusia darboviete yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją (fiksuota 14 valstybės sienos kirtimų), kas reiškia, kad asmuo nėra nutraukęs ryšių su kilmės šalimi ir Baltarusijos režimas nelaiko jo nelojaliu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi kitų ryšių su Lietuva, išskyrus ekonominius, Departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Departamento vertinimu, atsisakymas asmeniui pakeisti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

Nurodo, jog VSD išvadoje nustatytą pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui kvestionuoti nėra pagrindo, Departamentas pareiškėjo atveju pagrįstai vadovavosi susiklosčiusios geopolitinės situacijos vertinimu, VSD išvada, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, todėl nėra pagrindo teigti, neva, pareiškėjo atveju grėsmė valstybės saugumui neegzistuojanti ir neįrodyta. VSD išvadoje yra vertinama pareiškėjo, o ne įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ keliama grėsmė valstybės saugumui. Taip pat pažymėtina, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo vertinimas turėtų būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Be kita ko, Departamentas vertino, kad pareiškėjas palaiko ryšius kilmės valstybėje (periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką, fiksuota 14 valstybės sienos kirtimų), be to, dėl darbo pobūdžio nepertraukiamai Lietuvoje pareiškėjas negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo darbas Lietuvoje nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, o taip pat tai, kad VSD pareiškėją pripažino keliančiu grėsmę valstybės saugumui, Departamento vertinimu, uždraudimas atvykti asmeniui į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad, asmuo VSD yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, bei atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis Įstatymo nuostatas. Taip pat pažymėtina, kad ginčijamą sprendimą Departamentas priėmė įvertinęs ne tik VSD išvadą, bet ir sprendime bei šiame atsiliepime nurodomas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, jas sistemiškai įvertino ir nusprendė, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Departamentas priėmė teisės normomis pagrįstus ir motyvuotus sprendimus. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijami sprendimai atitinka Įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad skundžiami Departamento Sprendimai yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2025 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 18-5319 (toliau – Raštas) Departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), 2025 m. sausio 22 d. pildydamas Departamento klausimyną, nurodė, kad 2010–2021 m. dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ (Lunineco lokomotyvų depe). VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, jog Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Nors pareiškėjas teigia, kad palaikymo Baltarusijos santvarkai niekada nereiškė, byloje nebuvo nustatyta ir jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų akivaizdų pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką ar kad darbą Baltarusijos valstybės įmonėje Pareiškėjas paliko dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių. Priešingai, pareiškėjas šioje Baltarusijos valstybės įmonėje dirbo labai ilgą laiką, t. y. nuo 2010 m. iki 2021 m. (dirbo net ir po 2020 m. Baltarusijos režimo vykdyto susidorojimo su protestuotojais po 2020 m. neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų) ir darbo santykius nutraukė visai neseniai savo noru (tik 2021 metais), be to, darbo santykių nutraukimo priežastis buvo tiesiog noras įgyti kitą specialybę ir su šeima persikelti gyventi į kitą šalį.

Nurodo, jog vien faktas, jog pareiškėjas jau baigė darbą įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi. Pareiškėjas dėl savo ankstesnio darbo ir ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis ir pareigūnais tampa lengviau palenkiamu vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir taip kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine ir profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl šios aplinkybės patvirtina potencialų pažeidžiamumą, ypač kai pareiškėjo šeima (sūnus, sutuoktinė ir jos dukra) gyvena Baltarusijos Respublikoje. Pastebėtina, kad su šia pozicija (darbas Baltarusijos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ ir jo metu susiformavęs ryšys vertintini asmens pažeidžiamumu ir grėsme valstybės saugumui) sutinka ir LVAT analogiško pobūdžio bylose (pvz., 2025 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEzMC0xMTg4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1130-1188/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1130-1188/2025">eA-1130-1188/2025</a>, 2025 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTY2OC02MjQvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1668-624/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1668-624/2025">eA-1668-624/2025</a>). Taip pat, nors pareiškėjas teigia, kad jokių ryšių po darbo santykių nutraukimo nei su įmone, nei su buvusiais kolegomis nepalaikė ir nepalaiko, tačiau akcentuotina, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

Teigia, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose). VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Pareiškėjas skunde taip pat paaiškina, jog į Baltarusiją vyksta tik aplankyti šeimos. VSD vertinimu, pareiškėjo periodiškas vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo Skunde deklaruojamo tikslo, t. y. šeimos (sūnaus, sutuoktinės ir jos dukros) lankymo, kaip tik gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms daryti įtaką pareiškėjui. Dėl pareiškėjo argumentų, jog jo profesija Lietuvoje atitinka valstybės ekonominius ir socialinius interesus, t. y. pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. V-223 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2024 metams patvirtinimo“ pakeitimo įsakymą yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pažymėtina, kad tai nesuteikia pagrindo Pareiškėjui tikėtis leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, jog pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD įsitikinimu, Departamento Sprendimai priimti nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų, viešojo administravimo subjektas (Departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Departamentas Sprendimuose išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, atsižvelgė į esamą geopolitinę situaciją, atliko individualų pareiškėjo vertinimą ir nurodė argumentus, kodėl neišduodamas leidimas gyventi Lietuvoje, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2025 m. kovo 23 d. turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas dirbo UAB „Finėjas“ tolimųjų reisų vairuotoju. Iki tol, nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2023 m. birželio 1 d. pareiškėjas turėjo Lenkijos Respublikos vizą ir taip pat dirbo vairuotoju. Pareiškėjas turi šeimą – sutuoktinę ir sūnų (gim. (duomenys neskelbtini).), o taip pat kartu su sutuoktine augina jos dukrą (gim. (duomenys neskelbtini)). Šeima gyvena Baltarusijoje, sutuoktinė dirba privačioje įmonėje pardavimų vadybininke.

Pareiškėjas Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo pagrindu, ketindamas toliau dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

2025 m. sausio 22 d. pildydamas klausimyną ir atsakydamas į 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos)) pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. dirbo Baltarusijos Respublikos įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ Lunineco lokomotyvų depe dyzelinio lokomotyvo ir dyzelinio traukinio mašinisto padėjėju, o nuo 2015 m. iki 2021 m. dirbo Lunineco lokomotyvų depe lokomotyvo ir dyzelinio traukinio mašinistu. 2021 m. pradžioje nutraukė darbo santykius Lunineco lokomotyvų depe ir įsidarbino privačioje Baltarusijos įmonėje vairuotoju.

2025 m. gegužės 14 d. pareiškėjas per MIGRIS komunikaciją Departamentui nurodė, kad įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ pradėjo dirbti iš karto po mokslo baigimo profesinėje technikos mokykloje (2010 m), kurioje įgijo lokomotyvo ir dyzelinio traukinio mašinisto specialybę, nes turėjo norą vairuoti traukinius, todėl po mokyklos baigimo įstojo į geležinkelio transporto mokymo įstaigą, kurioje įgijo keleivinių ir prekinių traukinių mašinisto padėjėjo, vėliau ir mašinisto specialybę. Pareiškėjas nurodė, kad jo darbo funkcijos buvo keleivių, krovinių, bagažo pervežimas, taip pat visų traukinio mechanizmų ir sistemų stebėsena, o darbinius santykius nutraukė, nes po 2020 m. įvykių norėjo įgyti kitą specialybę ir su šeima persikelti gyventi į kitą šalį. Be to pareiškėjas atsakyme pažymėjo, kad nepalaiko jokių ryšių su buvusiais kolegomis ir su jais nebendrauja. Pareiškėjas neneigia, kad per laikotarpį nuo 2022 m. iki 2025 m. maždaug per 27 mėnesius 7 kartus lankėsi Baltarusijoje. Tai lėmė objektyvios priežastys, nes ten gyvena jo šeima ir neseniai gimęs sūnus.

Departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, priėmė ginčijamą Sprendimą1, kuriuo nusprendė pareiškėjui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vadovaudamasis UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p.

Taip pat Departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė ginčijamą Sprendimą2, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Ginčijamas Sprendimas2 priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 str. 5 d., Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo (toliau - NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 p., Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 ir 38.3 p.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog jokios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui nekelia. Pareiškėjas darbovietę įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ pasirinko dėl asmeninių poreikių – siekdamas profesinio tobulėjimo, norėjo keliauti, profesija atrodė romantiška bei dėl finansinės naudos, o jokio lojalumo Baltarusijos režimui iš jo nebuvo reikalaujama. Per visą darbo laikotarpį jam neteko bendrauti su žvalgybos pareigūnais, jis nebuvo verbuojamas ar kontroliuojamas žvalgybos pareigūnų ir jokio palaikymo Baltarusijos santvarkai niekada nereiškė. Skundžiamame Sprendime1 nėra pateikta argumentų dėl pareiškėjo tariamai keliamos grėsmės realumo. Sprendime1 hipotetiškai pasisakoma, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis. Atsakovas neatliko pareiškėjo aplinkos individualaus vertinimo. Atsakovas Sprendime1 nenurodo, o pareiškėjas kategoriškai neigia bet kokius ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis, kurie keltų grėsmę Lietuvos saugumui. Atsakovas savo Sprendime1 nenurodo laikotarpio per kurį pareiškėjas vyko į Baltarusiją. Be to svarbu akcentuoti, kad 14 sienos kirtimų reikia vertinti taip, kad vienam apsilankymui į Baltarusiją reikalingi du sienos kirtimai (pirmyn ir atgal). Atsakovas nepasisakė ir nevertino, kad tai lėmė objektyvios priežastys. Baltarusijoje gyvena jo šeima ir neseniai gimęs sūnus.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais, kadangi priimant ginčijamus sprendimus buvo vadovaujamasi VSD išvada bei Departamento atliktu individualiu vertinimu, o ginčijami sprendimai priimti įvertinus su pareiškėju susijusių faktinių aplinkybių visetą, o ne vien tiktai vadovaujantis aplinkybėmis, kad pareiškėjas dirbo įmonėje “Baltarusijos geležinkeliai” ir vyksta į Baltarusiją. Ginčijamuose sprendimuose šios faktinės aplinkybės yra įvertintos, pateiktos pagrįstos išvados, kurios nesuteikia pagrindo teigti, kad ginčijami sprendimai priimti vien konstatavus pareiškėjo nurodytus faktus dėl darbo ir valstybinės sienos kirtimų. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas jau baigė darbą įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi. Pareiškėjas dėl savo ankstesnio darbo ir ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis ir pareigūnais tampa lengviau palenkiamu vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir taip kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine ir profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl šios aplinkybės patvirtina potencialų pažeidžiamumą, ypač kai pareiškėjo šeima (sūnus, sutuoktinė ir jos dukra) gyvena Baltarusijos Respublikoje.

Pažymėtina, kad tai, jog Baltarusijoje gyvena pareiškėjo šeima ir neseniai gimęs sūnus, - suponuoja didesnį pareiškėjo pažeidžiamumą. Dėl mažamečio vaiko buvimo priešiškoje Lietuvai valstybėje pareiškėjas yra itin pažeidžiamas, gali patirti spaudimą iš Baltarusijos valstybės ar žvalgybos institucijų, taip pat tai, kad dėl šeimos lankymo, kuris, be abejonės, pareiškėjui yra būtinas, pareiškėjas vyksta į Baltarusiją, vertintina kaip pareiškėjo didelis pažeidžiamumas. Departamentas, vertindamas aplinkybes, kad pareiškėjas po privalomosios karinės tarnybos Baltarusijos kariuomenėje (Klausimyne nurodė, kad privalomąją karinę tarnybą atliko 2011-2012 m.), grįžo dirbti į įmonę „Baltarusijos geležinkeliai“ Lunineco lokomotyvų depą, vertino, kad tai parodo asmens pažeidžiamumą ir lojalumą ne tik įmonei, bet ir Baltarusijos režimui, o tai kelia papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi kitų ryšių su Lietuva, išskyrus ekonominius, Departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose). VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Pareiškėjas skunde taip pat paaiškina, jog į Baltarusiją vyksta tik aplankyti šeimos. Pareiškėjo periodiškas vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo deklaruojamo tikslo, t. y. šeimos (sūnaus, sutuoktinės ir jos dukros) lankymo, kaip tik gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms daryti įtaką pareiškėjui. Dėl pareiškėjo argumentų, jog jo profesija Lietuvoje atitinka valstybės ekonominius ir socialinius interesus, t. y. pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. V-223 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2024 metams patvirtinimo“ pakeitimo įsakymą yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pažymėtina, kad tai nesuteikia pagrindo pareiškėjui tikėtis leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismo vertinimu, VSD išvadoje nustatytą pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui kvestionuoti nėra pagrindo, Departamentas pareiškėjo atveju pagrįstai vadovavosi susiklosčiusios geopolitinės situacijos vertinimu, VSD išvada, suformuota LVAT praktika, todėl nėra pagrindo teigti, neva, pareiškėjo atveju grėsmė valstybės saugumui neegzistuojanti ir neįrodyta. VSD išvadoje yra vertinama pareiškėjo, o ne įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ keliama grėsmė valstybės saugumui. Departamentas vertino, kad pareiškėjas palaiko ryšius kilmės valstybėje (periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką, fiksuota 14 valstybės sienos kirtimų), be to, dėl darbo pobūdžio nepertraukiamai Lietuvoje pareiškėjas negyveno ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo darbas Lietuvoje nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Teismo vertinimu, uždraudimas atvykti asmeniui į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Įvertinus tai, kad, asmuo VSD yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, bei atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis UTPĮ nuostatas. Ginčijamą sprendimą Departamentas priėmė įvertinęs ne tik VSD išvadą, bet ir sprendime bei šiame atsiliepime nurodomas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, jas sistemiškai įvertino ir nusprendė, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamentas priėmė teisės normomis pagrįstus ir motyvuotus sprendimus. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijami sprendimai atitinka UTPĮ, VAĮ, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Dovilė Jazdauskaitė

Ina Kirkutienė

Egidija Puzinskaitė