Baudžiamoji byla Nr. 2K-139-507/2016
Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00684-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.2;
1.2.29.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio (1129,50 Eur) bauda.
Skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 22 d. nuosprendis, kuriuo atmestas nuteistosios L. K. apeliacinis skundas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. L. K. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad gabeno, laikė ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus:
nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. spalio 15 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, gabeno iš (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini), iki savo namų Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotus tikrus dokumentus: (duomenys neskelbtini) ligoninės 2013 m. gegužės 30 d. Galvos smegenų spiralinę 64 kompiuterinę tomografiją, kur nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad pacientei L. K. tyrimas atliktas be i/v kontrastinio vaizdo sustiprinimo ir pateikta išvada, kad intrakranialiai – be KT matomos patologijos, bei 2013 m. gegužės 30 d. vyriausiojo gydytojo 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 249 p. patvirtintą 1 priedą (forma Nr. 027/a), t. y. išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad 2013 m. gegužės 30 d. gydytojas neurochirurgas D. Š. konsultavo pacientę L. K. dėl migrenos, ir po to šiuos dokumentus laikė savo namuose. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. spalio 15 d. L. K. pateikė advokatei Gražinai Mauručaitienei žinomai suklastotus dokumentus, o šiai nesuprantant L. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2013 m. spalio 15 d. patvirtinus, kad dokumentų kopijos yra tikros, ir 2013 m. spalio 21 d. pateikus jas Klaipėdos rajono apylinkės teismui, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus.
2. Nuteistoji L. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti dėl jos priimtus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka arba bylą jai nutraukti.
2.1. Kasatorė nurodo, kad teismai padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorė, išdėsčiusi BPK 20 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų turinį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jos kaltę patvirtinančius įrodymus aptarė tik formaliai, nepalygino tarpusavyje, neatliko jų analizės. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu pripažįstami atvejai, kai: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015). Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatliko įrodymų analizės, nepateikė jų visumos įvertinimo, paviršutiniškai argumentavo savo išvadas, nepagrįstai prioritetą suteikdamas civilinėje byloje priimtam sprendimui, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.
2.2. Kasatorė teigia, kad nustatyta, jog ji išduotus gydytojo A. Š. surašytus medicininius dokumentus 2013 m. spalio 21 d. pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui civilinėje byloje dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra tik patvirtintos šių dokumentų kopijos, tačiau jos negali būti prilygintos dokumentui BK 300 straipsnio prasme, todėl teismas turėjo aptarti, kodėl šį įrodymą laiko tinkamu.
2.3. Kasatorė pateikia Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą dokumento apibrėžimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aptarti, kodėl pažyma, kurioje nurodyta, kad ji 2013 m. gegužės 30 d. lankėsi pas gydytoją A. Š. (apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad dėl to ginčo nėra), yra suklastota. Pasak kasatorės, esminę reikšmę byloje turėjo tai, kad ji tą dieną lankėsi pas gydytoją, o ne tai, ar jai buvo daryta kompiuterinė galvos tomografija. Nėra kasatorės kaltės dėl to, kad į medicininius dokumentus buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad jai buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir kad ją konsultavo kiti gydytojai (ji neprašė gydytojo A. Š., jog šis padarytų tokius įrašus, neteikė reikšmės, kad ant pažymos uždėti kitų gydytojų antspaudai ir parašai, nežinojo, kad už šiuos gydytojus pasirašė A. Š.).
2.4. Tiesioginis dokumentų suklastojimo objektas yra normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, taip pat teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMDAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-200/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-200/2008">2K-7-200/2008</a>, 2K-7-175-303/2015). Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Kasatorė teigia, kad teismas žalingų padarinių atsiradimą siejo su civilinėje byloje priimtu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu, nes suklastotas dokumentas turėjo esminę reikšmę priimant jai palankų sprendimą. Tačiau, kasatorės manymu, šioje civilinėje byloje teismui pripažinti, kad ji nebuvo darbe dėl pateisinamos priežasties, pakako vien tik pažymoje nurodytos informacijos, jog ji 2013 m. gegužės 30 d. lankėsi pas gydytoją. A. Š. patvirtino nustatęs jai migreną, kad ji iš tikrųjų turėjo sveikatos problemų dėl įtampos ir streso dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso.
2.5. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią: jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja ir panaudoja suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti. Kasatorė pažymi, kad ji 2013 m. gegužės 30 d. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jos vyras E. K. 2013 m. birželio 28 d. atleis ją iš darbo ir vykdama pas gydytoją A. Š. neplanavo, kad jai bus išduota suklastota pažyma (kuri jai buvo reikalinga tam, kad galėtų šeimos gydytojui paaiškinti, jog nėra tikslo siųsti ją pas specialistą, nes jos sveikatos problemos susijusios su patiriamu stresu). Teismas atsisakė vertinti byloje susiklosčiusią situaciją tarp jos ir E. K., kad dėl kiekvieno jos nebuvimo darbo vietoje jai nebuvo jokio tikslo naudoti suklastotus dokumentus. Tačiau radusi namuose šią pažymą, ją pateikė teismui kaip įrodymą, kad 2013 m. gegužės 30 d. tikrai buvo pas gydytoją. Ji sąžiningai suklydo nemanydama, kad pažymoje įrašyta aplinkybė apie jai padarytą galvos kompiuterinę tomografiją yra dokumento suklastojimo požymis. Pagal teismų praktiką objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje: ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus. Kasatorės manymu, jos veiksmai abu šiuos kriterijus atitinka. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, pagal kurią, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, civilinėmis sankcijomis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011).
2.6. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai veika (pvz., dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014). Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (mažareikšme) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86/2006">2K-86/2006</a>, 2K-449/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180-693/2015">2K-180-693/2015</a>). Nusikaltimo pavojingumą nulemia jo pobūdis ir laipsnis: pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto vertingumo, jam turi įtakos ir padaryta žala; pavojingumo laipsniui esminės reikšmės irgi turi padarytos žalos dydis, veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Pasak kasatorės, teismas, svarstydamas klausimą dėl jos padarytos veikos mažareikšmiškumo, privalėjo įvertinti, kad žalos nepadaryta: įmonė, iš kurios ji buvo atleista, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jai ir jos sutuoktiniui E. K.. Siekis atleisti ją iš darbo yra susijęs su jų santuokos nutraukimo byla, todėl ir jos padarytos veikos pavojingumas neatitinka visų būtinų BK 300 straipsnio l dalyje numatytos veikos požymių. Jei veika, turinti konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, ji vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Be to, pagal teismų praktiką kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, kaltininko asmenybės ypatumai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą. Kasatorės manymu, jos padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų, BK 37 straipsnio nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su prašymu ją išteisinti, turėjo pagrindą taikyti BK 37 straipsnį.
3. Lietuvos Respublikos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į nuteistosios L. K. kasacinį skundą prašo jį atmesti.
3.1. Prokurorė, pasisakydama dėl tinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo, nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog L. K. žinojo, kad gydytojo A. Š. jai išrašytuose ir išduotuose medicininiuose dokumentuose nurodyta informacija neatitinka tikrovės, kad jai nebuvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, matė, kad dokumentuose uždėti kitų gydytojų, jos nekonsultavusių ir neatlikusių tyrimo, antspaudai, žinojo, kad šie dokumentai skirti tik jai, tačiau ji suklastotus dokumentus pateikė teismui, nagrinėjusiam civilinę bylą dėl jos atleidimo iš darbo teisėtumo. Kasatorė, remdamasi šiais gydytojo A. Š. išduotais medicininiais dokumentais, įrodinėjo tikrovėje neįvykusį faktą, kad ji į darbą neatvyko dėl siuntimo atlikti sveikatos patikrinimo procedūros, kurios metu jai buvo atlikta kompiuterinė tomografija, todėl teismas nusprendė, kad ji atleista iš darbo neteisėtai ir nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju teismai padarė pagrįstą išvadą, kad suklastoti medicininiai dokumentai buvo panaudoti tikslingai ir sąmoningai, L. K. suvokiant, jog teismui pateikiami dokumentai yra su netikrais parašais bei tikrovės neatitinkančia informacija, suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek teisinius padarinius, kuriuos šie dokumentai gali sukelti.
3.2. Prokurorė nesutinka su kasatorės argumentu, kad nagrinėjamu atveju žala niekam nepadaryta, t. y. nusikaltimas nebuvo pavojingas, todėl veika turi būti vertinama kaip mažareikšmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Padariniai nėra būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015). BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, kad konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą turi būti atsižvelgiama į veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Suklastoti dokumentai buvo vieni iš pagrindinių duomenų, lėmusių kasatorei naudingo teismo sprendimo priėmimą, todėl kasatorės argumentas, kad žala nepadaryta, yra nepagrįstas. Nusikalstamos veikos aplinkybių pobūdis nelaikytinas mažareikšmiu. Be to, įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-515-976/2015). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, juose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-234-942/2015). Neteisingi kasacinio skundo teiginiai, kad teismų nustatyta L. K. nusikalstama veika neturi pavojingumo požymio, nes civilinė byla, kurioje panaudoti suklastoti dokumentai, būtų išspręsta jos naudai, jei ji ir nebūtų pateikusi teismui suklastotų pažymų, nes, prokurorės manymu, kasatorė ne tik padarė žalą teisėtų medicininių dokumentų apyvartai, bet ir teismo keliu neteisėtai įrodė, kad jos atleidimas iš darbo buvo neteisėtas.
3.3. Pasak prokurorės, kasatorė nenurodo, kaip reiškėsi neva apeliacinės instancijos teismo padarytas esminis BPK 20, 305 straipsnių, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, patikrino įrodymų patikimumą, liečiamumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai vertino visus bylos įrodymus kaip visumą. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius nuteistosios argumentus, t. y. dėl baudžiamojo įstatymo, BK 37 straipsnio taikymo. Priešingai nei teigia kasatorė, byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, todėl nėra pagrindo grąžinti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
4. Nuteistosios L. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
5. Kasatorė teigia, kad teismai nepateikė byloje ištirtų įrodymų analizės, apeliacinės instancijos teismas neįvertino bylos įrodymų viseto, darydamas išvadas, nepagrįstai prioritetą suteikė civilinėje byloje priimtam sprendimui, taip buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Kasatorė taip pat teigia, kad nenustatyta jos kaltė, jog į medicininius dokumentus buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija (kad jai buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir kad ją konsultavo kiti gydytojai), kad ji neturėjo tikslo naudoti suklastotus dokumentus sprendžiant jos atleidimo iš darbo klausimą, kad ji sąžiningai suklydo, manydama, jog pažymoje įtvirtinta informacija apie jai padarytą kompiuterinę tomografiją nelaikoma dokumento suklastojimu, ir prašo ją išteisinti (nutraukti bylą).
5.1. Nėra pagrindo konstatuoti, kad abiejų instancijų teismai, vertindami bylos įrodymus ir nustatydami faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisykle, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva.
Pirmosios instancijos teismas L. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagrindė A. Š. parodymais dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažinus visiškai, jos pačios parodymais (2013 m. gegužės 30 d. neoficialiai lankėsi pas gydytoją A. Š., žinojo, kad pažymose įrašyta informacija neatitiko tikrovės), liudytojo E. K. parodymais (2013 m. gegužės 30 d. L. K. buvo namie ir niekur nesilankė), Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu (L. K. civilinę bylą nagrinėjusiam teismui pateikė medicinines pažymas kaip įrodymą, kodėl ji 2013 m. gegužės 30 d. nebuvo darbe), 2014 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikta informacija ir kitais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistosios apeliacinio skundo argumento dėl formalaus įrodymų ištyrimo, dar kartą įvertino bylos įrodymų visetą ir motyvuotai pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog vertinant bylos duomenis ir nustatant bylos aplinkybes buvo pažeistos įrodinėjimą baudžiamajame procese reglamentuojančios normos. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.
5.2. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57/2014">2K-57/2014</a>). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius–psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406/2011">2K-406/2011</a>).
5.3. L. K. nuteista už žinomai suklastotų tikrų dokumentų – (duomenys neskelbtini) ligoninės 2013 m. gegužės 30 d. Galvos smegenų spiralinė 64 kompiuterinė tomografija ir 2013 m. gegužės 30 d. Išrašo iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a, pacientas L. K.) – gabenimą, laikymą ir panaudojimą. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad L. K. tyrimui pateikė minėtų dokumentų originalus, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (b. l. 42–46), baudžiamojoje byloje yra patvirtintos šių dokumentų kopijos, todėl, priešingai nei teigia kasatorė, byloje nėra jokių abejonių dėl jų atitikties dokumentams keliamiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas, aprašydamas A. Š. nusikalstamą veiką, konkrečiai nustatė, kokiais veiksmais jis suklastojo tikrus medicininius dokumentus: įrašė melagingą informaciją, kad L. K. 2013 m. gegužės 30 d. buvo daryta galvos smegenų kompiuterinė tomografija ir kad ji buvo konsultuota neurochirurgų, pasirašė šiose pažymose už kitus gydytojus ir uždėjo kitų gydytojų antspaudus. Pažymėtina, kad nagrinėjant šią bylą konkrečiai nebuvo nustatyta, kuriuo tiksliai laiku A. Š. suklastojo minėtus dokumentus, taip pat kada L. K. juos gabeno ir laikė (nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. spalio 15 d.). Tik pati nuteistoji tvirtino, kad būtent 2013 m. gegužės 30 d. ji lankėsi ligoninėje pas A. Š., kuris ją konsultavo dėl sveikatos problemų ir išdavė suklastotus dokumentus.
5.4. Teismai pagrįstai konstatavo L. K. tiesioginę tyčią dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo: ji žinojo, jog gydytojo A. Š. jai išrašytuose ir išduotuose medicininiuose dokumentuose nurodyta informacija neatitinka tikrovės, nes jai galvos kompiuterinė tomografija nebuvo atlikta, matė, jog šie dokumentai pasirašyti ir ant jų uždėti kitų gydytojų (M. L., D. Š.) antspaudai, nors šie gydytojai jos nekonsultavo ir neatliko tyrimo, ir šiuos suklastotus dokumentus pateikė teismui, nagrinėjusiam civilinę bylą dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Kasatorė, remdamasi šiais dokumentais, siekė įrodyti esminę bylos aplinkybę, kad ji darbe 2013 m. gegužės 30 d. nebuvo dėl pateisinamos priežasties – siuntimo atlikti sveikatos patikrinimo procedūrą, kurios metu jai buvo atlikta kompiuterinė tomografija. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad L. K. suvokė savo veiksmų – gabena, laiko ir panaudoja suklastotus medicininius dokumentus – neteisėtumą ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal byloje nustatytas aplinkybes L. K. padaryta veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Dėl BK 37 straipsnio taikymo
6. Kasatorė teigia, jog teismai, nustatydami jos padarytos veikos pavojingumo laipsnį, neįvertino, kad jos veiksmais žalos nebuvo padaryta, nes įmonė, iš kurios ji buvo atleista (ir teismui pripažinus jos atleidimą neteisėtu), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jai ir jos sutuoktiniui, todėl turėjo teisinį pagrindą taikyti BK 37 straipsnio, numatančio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nuostatas.
6.1. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180-693/2015">2K-180-693/2015</a>). Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316/2013">2K-316/2013</a>). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia dėl šios normos taikymo.
6.2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad L. K. panaudojo suklastotas pažymas, jas pateikė teismui siekdama civilinėje byloje įrodyti esmines aplinkybes, pagrindžiančias jos ieškinį dėl sugrąžinimo ją į darbą, šias pažymas vertino kaip įrodymus, kurie galbūt nulėmė sprendimo priėmimą ieškovės naudai, ir padarė išvadą, jog šiuo atveju žala buvo padaryta baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams bei kitiems teisiniams gėriams ir sukėlė realų pavojų tokiai žalai atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir taip pat sprendė, kad nėra pagrindo atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.
6.3. Teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismų sprendimu netaikyti BK 37 straipsnio nuostatų. Nuteistoji L. K., gabendama, laikydama ir panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus, padarė žalą valstybės ginamai vertybei – teisėtų medicininių dokumentų apyvartai. Be to, ji sutrukdė teismams nustatyti tiesą civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį UAB „S.“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nes teismai, nagrinėdami šią civilinę bylą, remdamiesi ir ieškovės pateiktomis suklastotomis pažymomis, nusprendė, jog L. K. iš darbo buvo atleista neteisėtai bei nepagrįstai ir ji grąžinta į UAB „S.“ eiti vedėjos pareigas. Taigi šių žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimas sukėlė reikšmingus padarinius ne tik L. K., bet turėjo įtakos ir kitų asmenų teisėms ir interesams. Dėl to nuteistosios veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valdymo tvarkai ir kitiems teisiniams gėriams.
7. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios L. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Aldona Rakauskienė
Gintaras Goda
