Baudžiamoji byla Nr. 2K-133-696/2015
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00378-2012-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.1; 1.2.17.1; 2.1.14; 2.6.7.6
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,
dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui,
nuteistojo M. V. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžių.
Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį vienuolikai metų laisvės atėmimo ir išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2012 m. lapkričio 16 d. laikas.
Iš M. V. priteista 888,77 Eur valstybei proceso išlaidoms atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis dėl M. V. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų.
Kita nuosprendžio dalis nekeista.
Nuteistojo M. V. gynėjo advokato Valerijaus Karpovo apeliacinis skundas atmestas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti V. K. ir D. L., tačiau dėl šių asmenų teismų nuosprendžiai kasacine tvarka neskundžiami.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą iš dalies tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. Pirmosios instancijos tesimo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, M. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 16 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, keliu (duomenys neskelbtini) automobilyje „Opel Omega“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiu UAB „D.“, gabeno 453,614 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią pasikėsino kontrabandos būdu gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijos užkardą į Vokietijos Federacinę Respubliką (adresu (duomenys neskelbtini)), tačiau kontrabandos nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo (M. V.) valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2012 m. lapkričio 16 d. 01.00 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 61 km, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų; automobilio apžiūros metu psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai; t. y. už tai, kad padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasatorius teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 3 dalies c punkto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 31 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes teismai, priteisdami iš jo (kasatoriaus) proceso išlaidas dėl teisinės pagalbos apmokėjimo valstybei, pažeidė jo konstitucines ir pilietines teises į gynybą, teisingą ir kompetentingą teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnis).
2.2. Be to, teismai pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis) principo nuostatas, nes nagrinėjamos bylos proceso metu nebuvo paneigti nuteistojo parodymai apie tai, jog jis nesusijęs su byloje nagrinėjamu nusikaltimu, jam nebuvo žinoma apie jokias psichotropines medžiagas ir tokių medžiagų jis net neketino kur nors gabenti. Kasatoriaus teigimu, taip teismai pažeidė BK 15 straipsnio reikalavimus, nes byloje nenustatyta jo tiesioginė tyčia padaryti veikas, numatytas BK 199 ir 260 straipsniuose.
Anot nuteistojo, abiejų instancijų teismų išvada apie jo žinojimą apie automobilyje buvusias psichotropines medžiagas ir apeliacinės instancijos teismo išvada dėl automobilyje surasto neveikiančio navigacijos įrenginio, neva skirto kėsinimuisi įvykdyti kontrabandą, pagrįstos tik prielaidomis bei spėjimais. Dėl to kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai pažeidė duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20, 242, 276, 301 straipsniai), nesilaikė teismų praktikos, priimti skundžiami nuosprendžiai yra neteisingi, todėl turi būti panaikinti ir jam priimtas išteisinamasis nuosprendis.
2.3. Pažymėdamas BPK 78 straipsnio l dalies nuostatas, kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojų apklaustų kriminalinę žvalgybą ir operatyvinius veiksmus vykdžiusių pareigūnų parodymai turi menką įrodomąją reikšmę, juose nurodyta tik jų asmeninė nuomonė, todėl tokie duomenys turi būti vertinami kritiškai, kaip asmenų, suinteresuotų savo darbo rezultatu.
2.4. Kasatorius teigia ir tai, kad skundžiamuose sprendimuose yra nurodytos neteisingos aplinkybės dėl automobilio „Opel Omega“ nuomos (tai darė A. M., kuriam jis (kasatorius) tik padėjo išsinuomoti šį automobilį, pateikdamas nuomai savo asmens dokumentą) ir dėl šio automobilio ardymo prie kasatoriaus gyvenamosios vietos (tai nebuvo daroma). Tokios teismų nurodytos aplinkybės paneigtos liudytojo J. N. parodymais. Taip pat teismai nurodė netikslią įvykio vietą ir neteisingas aplinkybes dėl automobilio poėmio (iš kasatoriaus jis buvo paimtas (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini)) ir apžiūros, t. y. poėmio metu automobilis nebuvo apžiūrėtas ir jokių psichotropinių medžiagų nebuvo rasta. Be to, kasatoriaus gyvenamojoje vietoje kratos metu nebuvo rastas joks plastikinis užspaudžiamas maišelis. Teismų teiginiai apie svarstykles su neidentifikuotomis medžiagomis ir nuoplovas nuo rankos, byloje esantys slapto sekimo ir vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti duomenys, telefoninių pokalbių įrašai visiškai nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Maža to, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad iš policijos saugyklos dingo vokai su šios bylos įrodymais – rankų nuoplovomis, t. y. buvo sunaikinti kasatorių teisinantys įrodymai.
Kartu nuteistasis pažymi, kad automobiliu „Opel Omega“ iki 2012 m. lapkričio 16 d. vidurnakčio naudojosi A. M., o ne jis, ir nuo 2012 m. lapkričio 16 d. 01.00 val. šį automobilį paėmė policijos pareigūnai, todėl taip pat nebuvo kasatoriaus žinioje. Be to, jis nežino kaip šis automobilis iš (duomenys neskelbtini) atsirado Panevėžio mieste ir kas į jį įdėjo juodus maišus, kurie neva buvo surasti Panevėžyje. Tai, kad kasatorius neketino niekur į užsienį vykti šiuo automobiliu, patvirtina ir jo įsigyti lėktuvo bilietai į Londoną bei telefoninių pokalbių įrašai, kuriuose užfiksuoti jo pokalbiai su draugais būtent apie skrydį į pastarąjį miestą.
2.5. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad šioje byloje jis turi būti išteisintas tiek dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, nenustačius jo tyčios įvykdyti nusikaltimą (BK 15 straipsnis), tiek ir dėl veikos, numatytos BK 199 straipsnyje, nesant nusikaltimo įvykio (BPK 1 straipsnio 1 dalis).
3. Nuteistojo M. V. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį pagrįstumo
4. Kasatorius ginčija nuteisimą pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad nebuvo paneigti nuteistojo parodymai apie tai, jog jis nesusijęs su byloje nagrinėjamu nusikaltimu, jam nebuvo žinoma apie jokias psichotropines medžiagas ir tokių medžiagų jis net neketino kur nors gabenti.
Tokie kasatoriaus motyvai apeliacinės instancijos teismo buvo paneigti. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus nuteisimą pagal BK 199 straipsnio 2 dalį motyvavo įvertinęs kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus telefoninius pokalbius, SMS pranešimus tarp A. M. ir, kaip byloje įtariama, A. Z. bei V. R.. Iš jų akivaizdu, kad Lietuvoje įgytas psichotropines medžiagas kasatorius iš tikro ketino vežti į Vokietiją. Antai, iš 2013 m. birželio 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų turinio matyti, kad 2012 m. lapkričio 14 ir 15 d. vyksta intensyvus pasiruošimas vykti į Vokietiją ir ten realizuoti psichotropines medžiagas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje detaliai išdėstyta rengimosi vykti į Vokietiją su psichotropinėmis medžiagomis veiksmai. 2012 m. lapkričio 14 d. 14.18 val. A. M. parašo SMS pranešimą, kaip įtariama, A. Z.,,pasuk ir siusk darboviete adresus“ (įrašo Nr. 913); 2012 m. lapkričio 14 d. 15.06 val. (įrašo Nr. 919) A. M. paskambina, kaip įtariama, A. Z. ir klausia,,kas gero <...> kada bus?“ A. M. atsako, kad,,gerai viskas <...> kaip ir šiandien <...> gal šiandien išlėktų“. Kaip įtariama, A. Z. pasitikslinus,,šiandien išlėks, į kur?“, A. M. atsako,,pas tau, kur gi“. Kaip įtariama, A. Z. paklausus,,tai tu pats važiuosi?“, A. M. atsako,,Ne“ ir akivaizdžiai susinervinęs sako,,atsiųsk, dabar atsiųsk, man visus tuos nesąmones“. Kaip įtariama, A. Z. nurodo, kad tai jam atsiųs iš kito numerio. Tos pačios dienos 19.41 val. (įrašo Nr. 943) A. M. paskambina nenustatytas asmuo ir padiktuoja numerį,, (duomenys neskelbtini)“. 2012 m. lapkričio 15 d. 09.17 val. (įrašo Nr. 985), kaip įtariama, A. Z. paskambina A. M. ir pasiteirauja, ar išvažiavo, A. M. atsako,,dar ne, bet šiandien išvažiuos“. A. M. prašo, kad jam duotų adresą. Kaip įtariama, A. Z. atsako, kad,,adresą jis vietoj paduos, reikia į (duomenys neskelbtini) važiuot“. A. M. reikalaujant atsiųsti adresą, kaip įtariama, A. Z. nurodo, kad pats jo neturi, nes per telefoną jam nesako, bet nurodo, kad,,čia tas, kur buvo pas tave atvažiavęs“. Iš įrašo Nr. 1028 matyti, kad nuteistasis M. V. skambina į automobilių nuomos įmones ir ieško automobilio 4–5 paroms, klausia apie užstatą ir galimybę važiuoti į Lenkiją. 2012 m. lapkričio 15 d. 14.44 val. (įrašo Nr. 1034) automobilių nuomos įmonės darbuotojas paskambina A. M. ir nurodo, kad skambina dėl,,Omegos“, A. M. pasitaręs su M. V. nusprendžia nuomoti automobilį ir susitaria, kad vakare jį atvarys. 2012 m. lapkričio 15 d. 15.10 val. (įrašo Nr. 1035), kaip įtariama, A. Z. paskambina A. M. ir pasiteirauja,,kada išvažiuos“. A. M. atsako,,dar nežin, apie aštuonias gal“, kaip įtariama, A. Z. liepia A. M. paskambint rusui. 2012 m. lapkričio 15 d. 17.18 val. (įrašas Nr. 1038) A. M. paskambina asmeniui, prisistatančiam „V.“, ir prašo atsiųsti adresą,,adresą <...> miestą, gatvę“. „V.“ paklausus, kad jis gali atvažiuot, A. M. atsako,,rytoj <...> ant pietų“. Iš įrašo Nr. 1039 matyti, kad 2012 m. lapkričio 15 d. 17.24 val., kaip įtariama, V. R. parašė SMS žinutę A. M., kuriame nurodė adresą: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 109–128). Pagal baudžiamojoje byloje teisinės pagalbos prašymą gauti duomenys iš (duomenys neskelbtini) miesto prokuratūros liudija, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi W. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 131–137). Automobilio apžiūros metu buvo rastas navigacinis įrenginys, kurio apžiūros metu nustatytas jame įvestas adresas, atitinkantis, kaip įtariama, V. R. SMS žinutėje A. M. nurodytą adresą: (duomenys neskelbtini). Taip pat automobilyje buvo rastas lapelis su „V.“ telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 108, 111–118). Automobilio „Opel Omega“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo gabenama psichotropinė medžiaga, nuomos sutartis liudija, kad automobilis buvo išnuomotas 2012 m. lapkričio 16 d., nuomininkas – M. V.. Automobilis turėjo privalomą transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimą, kuris galioja Europos Sąjungos valstybėse, nuomos terminas – 5 dienos (t. 3, b. l. 22–25). Liudytojas J. N. teisme parodė, kad automobilį nuomojo du vyriškiai, vienas iš jų – M. V., su kuriuo ir buvo pasirašyta nuomos sutartis, būtent jis pateikė savo pasą. Vyriškiai nuomotu automobiliu ruošėsi važiuoti į Lenkiją. Minėta bylos medžiaga ir kasatoriaus sulaikymas kelyje, vedančiame į Lenkiją, davė teismui pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad automobilis su jame paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis judėjo link Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos. Automobilyje rastos psichotropinės medžiagos, paslėptos po užpakalinių durelių apdaila, leidžia daryti išvadą, kad jos nebūtų pateiktos muitinės kontrolei. Buvo rengiamasi jas gabenti nepateikiant muitinei.
Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, už kontrabandą atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas. Apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio atitinkamą dalį kaip pasikėsinimą padaryti kontrabandą ir motyvavo savo sprendimą tuo, kad kontrabandos dalykas ir jį gabenantys asmenys sulaikyti anksčiau (iki atvykimo prie valstybės sienos, muitinės). Tačiau pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Kontrabandos atveju tai gabenimas per Lietuvos valstybės sieną ir daiktų nepateikimas muitinės kontrolei. Taigi kontrabandos nusikaltimo sudėtis pradedama realizuoti ne tada, kai asmuo gabena kontrabandos dalyką valstybės sienos link, o gabena jį per valstybės sieną, t. y. jis privažiavo valstybės sieną ir įvažiavo į muitinės teritoriją. Nusikaltimas yra baigtas nuo pervežamų daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento. Byloje nagrinėjamu atveju kasatorius nebuvo privažiavęs Lietuvos valstybės sienos ir dar turėjo pakankamai laiko persigalvoti ir savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą. Šioje byloje kasatoriaus sulaikymas toli nuo valstybės sienos ir muitinės punkto nulėmė kasatoriaus parodymus, kuriuose jis neigė pasikėsinimą padaryti kontrabandą ir tai lėmė apygardos teismo sprendimą jį dėl šio nusikaltimo išteisinti.
Savo ruožtu BK 21 straipsnio 1 dalis numato, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Taigi rengimasis padaryti nusikaltimą yra veiksmai, kuriais palengvinamas nusikaltimo objektyviųjų požymių realizavimas. Byloje nustatyta, kad kasatorius, siekdamas pravežti psichotropines medžiagas per valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės, padarė tam tikrus veiksmus – išardė išnuomoto automobilio užpakalinių durelių apdailą ir ten paslėpė psichotropines medžiagas. Tokie veiksmai neatitiko kontrabandos objektyviojo veikos požymio – gabenimo per valstybės sieną, bet palengvino pervežti psichotropines medžiagas per valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Taigi kasatoriaus veiksmai atitinka ne pasikėsinimo, o rengimosi padaryti kontrabandą požymius.
Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kadangi BK 199 straipsnio 2 dalis numato laisvės atėmimą iki dešimties metų, kontrabanda laikoma sunkiu nusikaltimu. Taigi kasatorius turi atsakyti už rengimąsi padaryti kontrabandą. Kasatoriaus veika perkvalifikuojama iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies į 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai švelninama bausmė.
Kas dėl kasatoriaus teiginių, kad jis nežinojo apie automobilyje esančias psichotropines medžiagas, tai šis kasatoriaus motyvas buvo detaliai paneigtas teismų sprendimuose. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių teismų išvada, kad kasatorius žinojo, jog gabena psichotropines medžiagas.
Dėl teisės į gynybą ir proceso išlaidų priteisimo
5. Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes nepagrįstai priteisė iš jo (M. V.) valstybei proceso išlaidų atlyginimą dėl jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.
Asmens teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnis) užtikrinimu. BPK 44 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.
Pažymėtina, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos) įstatymas garantuoja asmenims teisę į teisinę pagalbą. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti fiziniai asmenys, nurodyti šiame punkte, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 punktą, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal BPK 51 straipsnį.
BPK 51 straipsnis numato atvejus, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad būtinas gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese yra tada, kai tiriamos ir nagrinėjamos bylos, kuriose įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartyje nustatė, kad suimtajam M. V. turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba, todėl, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kasatoriui paskyrė gynėją V. Karpovą, parinktą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus sprendimu (t. 6, b. l. 49–50). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs, kad jam reikalingas gynėjas (t. 4, b. l. 24), kurio paslaugų viso proceso metu jis nebuvo atsisakęs, valstybės garantuojama teisinė pagalba jam nebuvo nutraukta ir jo teisiniams interesams atstovavo antrinę teisinę pagalbą suteikę gynėjai advokatai R. Butnevičienė, A. Mašalas ir V. Karpovas. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nuteistojo teisė į gynybą (Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas, Konstitucijos 31 straipsnis ir (ar) BPK 44 straipsnio 8 dalis) nebuvo pažeista.
Kartu pažymėtina, kad BPK 105 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Bylos nagrinėjimo teisme metu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pirmosios instancijos teismui pateikė 2015 m. kovo 23 d. pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1270, kurioje nurodytas nuteistajam M. V. gynėjo V. Karpovo suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis (888,77 Eur). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, M. V. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje aukščiau minėtas išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir nusprendė išieškoti iš M. V. visas šias išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad nagrinėjamu atveju kasatorius neturėjo pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir dėl to visos proceso išlaidos (ar jų dalis), patirtos dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam, turėjo būti apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Taigi teismas, priteisdamas iš nuteistojo proceso išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.
6. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nuosprendį. M. V. padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 199 straipsnio 2 dalies į 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vienuolikai metų.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Audronė Kartanienė
Vytautas Piesliakas
