Baudžiamosios bylos Nr. 1-178-805/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30163-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3.; 2.12.1.4
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 28 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, 2015 m. gruodžio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 38 straipsniu patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis J. B. 2017 m. birželio 17 d. apie 16 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. Ž. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, dėl asmeninių priežasčių su šeimos nariu A. K. kilusio konflikto metu, tyčia griebė A. K. už plaukų ir ją ištempė iš A. Ž. sodybos kiemo, tęsdamas nusikalstamą veiką, nekentėjusiajai grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kambaryje A. K. gulinčiai lovoje viena ranka paėmęs už plaukų laikė, kita ranka tris kartus smogė nukentėjusiajai į veidą, tokiu būdu šeimos nariui – A. K. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo J. B. apklausos protokolo matyti, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka visiškai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad su sugyventine A. K. jai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gyvena daugiau nei dešimt metų, gyvena kaip šeima, santuokos oficialiai neįregistravę. A. K. mėgsta išgerti, kai būna neblaivi dėl to nuolat pykstasi, o kai blaivi, sutaria gerai. 2017 m. birželio 17 d. apie pietus, jam būnant namuose, sugyventinė A. K. nuėjo pas kaimynę A. Ž., gyvenančią šalia jų sodybos. Išgėręs alaus jis taip pat nuėjo pas A. K.. Sugyventinė su A. Ž. gėrė 0,5 litro talpos butelį degtinės, buvo nedaug likę. Su A. K. apsipyko, nes pastaroji pradėjo priekaištauti, kad jis paėmė jos piniginę. Dėl to jis ant A. K. labai supyko ir, norėdamas kad ji eitų namo, paėmė jai už galvos, paimdamas galėjo sugyventinei patemti už plaukų. A. K. į namus grįžo pirma, jis kiek vėliau. A. K. kambaryje gulėdama lovoje kažką jam pasakė, supykęs priėjo prie sugyventinės, viena ranka paėmė jai už plaukų, taip pakėlė nuo lovos, o kita ranka tris kartus sudavė sugyventinei per veidą. Ar A. K. iš nosies bėgo kraujas neprisimena, nes jis buvo ant jos supykęs, kad ši priekaištavo, jog jis paėmė jos piniginę. A. K. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė, jam buvo nustatytas 2,40 promilių girtumas. Nuo suduotų smūgių ir plaukų tempimo jo sugyventinė A. K. galėjo jausti fizinį skausmą. Kadangi sugyventinė ant jo pyksta, pas ją neketina grįžti gyventi (b.l. 51-52).
Nukentėjusioji A. K. parodė, kad J. B. jos sugyventinis, su kuriuo kartu jai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gyvena daugiau nei dvylika metų. Su J. B. gyvena kaip šeima, tik neįregistravę santuokos. 2017 m. birželio 17 d. apie pietus, galėjo būti apie 13 val., tikslaus laiko gerai nepamena, nuėjo pas kaimynę A. Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Sodybos kieme su A. Ž. gėrė jos atsineštą 0,5 litro talpos butelį degtinės. Begeriant į A. Ž. sodybos kiemą atėjo neblaivus sugyventinis J. B., tuo metu jos baiginėjo išgerti degtinės butelį. J. B. be jokios priežasties, nieko nesakęs, kieme griebė jai už plaukų ir pradėjo tempti. Dėl kokios priežasties J. B. griebė už plaukų nežino, prieš tai jokio konflikto su juo nebuvo, nors su J. B. pastoviai tarpusavyje konfliktuoja. J. B. laikydamas ją už plaukų ištempęs iš A. Ž. sodybos paleido. Kada J. B. tempė už plaukų jai skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Namo grįžo kartu su J. B., grįžusi nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą. Atsigulusi galėjo J. B. kažką pasakyti, bet nepamena. Tuo metu į kambarį atėjo J. B. ir gulinčiai viena ranka griebė už plaukų, pakėlė iš lovos, o kita ranka kumščiu smogė tris kartus į veidą. Dėl suduotų smūgių pajuto stiprų fizinį skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Šio konflikto metu kambaryje pajuto, kad nėra jos piniginės, kurioje buvo 20 eurų. Piniginę laikė užsikišusi už drabužių prie krūtinės. J. B. liepė atiduoti piniginę, tada ji iš kart išbėgo į kiemą, pasakydama, kad kviečia policiją. Išbėgusi į kiemą paskambino policijai ir pranešė apie smurtą. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu jai nustatė 2,29 promilių girtumą, o J. B. sulaikė. Po to, kai policijos pareigūnai išsivežė J. B., piniginę rado lovoje. J. B. ją mušė ne dėl piniginės, dėl ko mušė nežino, nes piniginės pasigedo po to, kai ją J. B. sumušė. J. B. pastoviai prieš ją smurtauja, tik ji nesikreipė į policiją. Pas teismo ekspertus ji nevyks, pas gydytojus nesikreips, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia, tik nori, kad J. B. pas ją daugiau negyventų (b.l. 17-18).
Be J. B. prisipažinimo, nukentėjusiosios A. K. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2017 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje (b.l. 10-12);
2017 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad A. K. Alytaus apskrities VPK Prienų PK pranešė, kad prieš ją sugyventinis J. B. naudoja fizinį smurtą (b.l. 8-9).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Kaltinamąjį J. B. ir nukentėjusiąją A. K. sieja artimi šeiminiai santykiai, abu nurodė, kad daugiau nei dešimt metų gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį.
Iš kaltinamojo apklausos protokolo, nuketėjusiosios parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais prieš sugyventinę, su kuria kaltinamasis kartu gyveno. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, be jokios rimtos priežasties inicijavo konfliktą su nukentėjusiąja, ko pasėkoje A. K. buvo tampoma už plaukų ją ištempiant iš A. Ž. sodybos kiemo ir kaltinamajam tęsiant veiką namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje bei tris kartus nukentėjusiajai suduota į veidą, tokiu būdu šeimos nariui sukeliant fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo J. B. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis J. B. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 58-60, 62).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).
Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką prieš šeimos narį – sugyventinę A. K.. Nusikalstama veika pagal pavojingumo laipsnį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 2015 m. gruodžio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas, kuriuo J. B., susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, vadovaujantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b.l. 33-34). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 35-38), psichiatro narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 30), nedirba (b.l. 39), registruotas darbo biržoje (b.l. 40). Bylos duomenimis stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų A. K. atžvilgiu sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, vienok, bylos duomenimis nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, patyrė išgąstį, nemalonius pojūčius. Civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia, su prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko (b.l. 63).
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, J. B. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – viešųjų darbų bausmė, su kuria kaltinamasis sutinka.
Siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, prevenciškai jį pataisyti įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į nusikalstamus padarinius, tikslinga J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis J. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. birželio 17 d. 18.00 val. iki 2017 m. birželio 18 d. 13.15 val., (b.l. 54, 55) kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
J. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 56-57).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant J. B. per visą laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. B. paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant J. B. per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 42 straipsniu, 72² straipsniu, J. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti J. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 17 d. 18.00 val. iki 2017 m. birželio 18 d. 13.15 val., vieną parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. B. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti J. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Loreta Radzevičienė
