Baudžiamoji byla Nr. 2K-79-689/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01980-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.5.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio.
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiosios, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nesilankyti R. J. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti su ja. Nuosprendžiu konfiskuotas automobilis „VW Passat“.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu iš kaltinimo V. K. pašalinta aplinkybė, kad jis 2018 m. balandžio 22 d. apie 21 val. prie namo laiptinės, matant R. K. mažamečiam sūnui, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, neleido įeiti į laiptinę ir sugnybė R. K. už dešiniosios krūties. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. K. nuteistas už tai, kad žmonos R. K. namuose, prie namo laiptinės ir kieme, R. K. darbovietėje bei Šilutės miesto gatvėse ir kitose viešosiose vietose sistemingai baugino savo žmoną R. K. naudodamas psichinę prievartą, akivaizdžiai rodydamas savo nepasitenkinimą ir nepagarbą mažamečio vaiko ir kitų asmenų akivaizdoje, R. K. vadino necenzūriniais žodžiais, nuolat skambindamas jai į mobiliojo ryšio telefoną ir sekdamas ją automobiliu bei pėsčiomis, laukdamas prie namų, siekdamas besąlygiško jos paklusimo, taip sukeldamas nuolatinę baimę ir įtampą, t. y., nuo 2018 m. sausio 25 d. R. K. pranešus apie norą nutraukti santuoką, sistemingai baugindamas siekė ją sulaikyti nuo tokių veiksmų, leisdamas suprasti, kad skyrybos jai gali blogai baigtis. 2018 m. rugsėjo 27 d., dieną, Šilutėje, eidamas R. K. iš paskos, grasino jai pasakydamas, kad „tu ramiai negyvensi, tu verksi“; 2018 m. spalio 20 d., dieną, Šilutėje atsekė R. K. sau priklausančiu automobiliu „VW Passat“ ir prie prekybos centro įėjimo, girdint mažamečiam R. K. sūnui E. J., pagrasino pasakydamas jai „tu kentėsi“; 2018 m. lapkričio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, Šilutėje, prie prekybos centro „Maxima“, pagrasino R. K. pasakydamas, kad „neliks nei tavęs, nei manęs“; 2019 m. sausio 7 d. Šilutėje, picerijoje „Čia pica“, girdint pašaliniams asmenims, išvadino R. K. necenzūriniais žodžiais; 2019 m. sausio 10 d. apie 9.30 val. namo kieme pagrasino „tu ramiai negyvensi“.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio (nutarties) esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies ir iš kaltinimo V. K. pašalino aplinkybę, kad jis 2018 m. balandžio 22 d. apie 21 val. prie namo laiptinės, matant R. K. mažamečiam sūnui, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, neleido įeiti į laiptinę ir sugnybė R. K. už dešiniosios krūties.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas Rimvydas Kairys prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Vadovaujantis principu, kad valstybė nesikiša į smulkius dalykus (de minimis non curat praetor), ne kiekvieną grasinimą būtina kriminalizuoti, baustinas turėtų būti tik realus grasinimas padaryti didelę, nepataisomą arba sunkiai pataisomą žalą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji paprastą tarpasmeninį konfliktą pavaizdavo kaip didelį kriminalinį įvykį ir tokie nuteistojo veiksmai dirbtinai pripažinti grasinimu. Esant formaliajai nusikaltimo sudėčiai, kai asmens veika kvalifikuojama ne pagal kilusius padarinius, iškyla grėsmė kaltinamajam patirti sunkiausio nusikaltimo inkriminavimą. Inkriminuotos nuteistojo išsakytos frazės „tu ramiai negyvensi“, „tu verksi“, „neliks nei tavęs, nei manęs“, „tu ramiai negyvensi“ prieštarauja ultima ratio (paskutinė priemonė) principui. Į grasinimo subjektyviąją pusę įtrauktos ir bendro pobūdžio sąvokos kaip „išsakyti necenzūriniai žodžiai“, nesukonkretinant, kokie tai žodžiai. Kyla pagrįsta abejonė, ar, tokio pobūdžio veiksmus pripažįstant nusikaltimu, laikomasi BK 2 straipsnio nuostatų.
3.2. Kasatoriaus manymu, netinkamai atskleistas grasinimo realumo turinys. Būtina atsižvelgti ne vien tik į subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir į atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą. Kriterijus „kaip jautėsi nukentėjusioji“ sumenkina grasinančiojo tyčios svarbą, ignoruoja būtinumą atskleisti tikrąjį vidinį kaltininko sumanymą.
3.3. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad nukentėjusioji po nuteistajam inkriminuotų veikų pati kvietė jį į butą daryti remonto, vyko su nuteistuoju į kavinę, rodo, kad nukentėjusioji grėsmės iš kaltinamojo nejautė ir žinojo, kad grasinimas nebus įvykdytas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino nukentėjusiosios elgesio, t. y. kaip ji be nuteistojo žinios pasidarė išvalymą ir taip nutraukė nėštumą. Teismai nevertino ir nepasisakė dėl nuteistojo išgyvenimo netekus kūdikio, tai, nuteistojo teigimu, turėjo įtakos siekiant susitikti su žmona, o išsakytos ir inkriminuotos frazės buvo tik atsakas į nukentėjusiosios necenzūrinius žodžius nuteistojo atžvilgiu. Teismai nevertino ir nepasisakė dėl byloje pateiktų pokalbių išklotinių, iš kurių matyti ir nukentėjusiosios aktyvūs provokacinio pobūdžio veiksmai.
3.4. Pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo V. K. pašalino aplinkybę dėl nuolatinio žmonos terorizavimo grasinant padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, nes byloje nebuvo pakankamai duomenų šiai veikai inkriminuoti. Vis dėlto teismas paliko sistemingumo kvalifikuojantį požymį, nors akivaizdu, kad nuolatinis terorizavimas grasinant padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką ir sistemingas bauginimas iš esmės yra vienas ir tas pats nusikaltimo požymis.
3.5. Veikos padarymo būdas, susitikimas siekiant bendru susitarimu nutraukti santuoką, įrankis (tik žodžiai), vieta (vieša vieta, dienos metu) rodo, kad nuteistasis nesiekė susitikti su nukentėjusiąja ir naudoti smurto. Grasinimo tikrumas, įgyvendinamumas, akivaizdumas ir pavojingumas turi pasireikšti tiesioginiu smurtiniu poveikiu. Jeigu kitokių grasinamųjų smurtinių veiksmų nėra atliekama, išsakomi tik necenzūriniai žodžiai, tokiu atveju nėra pagrindo kriminalizuoti veikos.
3.6. Konstatuojant psichinę prievartą turi būti įrodyta, kad auka patyrė pagrįstą mirties ar rimtos žalos sveikatai baimę. Psichinė prievarta yra vertimas elgtis prieš savo valią. Nuteistojo veiksmai negali būti įvertinti kaip psichinės prievartos ar terorizavimo išraiška. Teismai nevertino, kiek rimtos buvo nuteistojo kalbos, ar tai nebuvo tik emociniai pasakymai. Nuteistojo elgesys nebuvo pavojingas, nes grasinimai nebuvo tikri, įgyvendinami ir akivaizdūs. Vertinant nuteistojo kalbos turinį ir tikslą nėra pakankamo pagrindo konstatuoti grasinimų realumą.
3.7. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Tokiu atveju, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>). Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas. Nuteistajam paskirtas automobilio konfiskavimas yra neproporcingas, nes automobilis buvo panaudotas tik viename nusikalstamos veikos epizode, taigi, šis nusikalstamos veikos padarymo įrankis neapima sistemingumo požymio, būdingo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad kituose epizoduose transporto priemonė kaip įrankis nėra nurodoma, todėl net ir palikus teismų sprendimus nepakeistus automobilio konfiskavimas turi būti panaikintas.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų vertinant įrodymus pažymima, kad kasatoriaus nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu nesuponuoja proceso teisės pažeidimo. Be to, kasaciniame skunde nepateikti argumentai dėl BPK 242 straipsnio, reglamentuojančio tiesioginį ir žodinį nagrinėjimą teisme, reikalavimų pažeidimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad proceso dalyviai teisme buvo apklausti tiesiogiai, laikantis BPK 242 straipsnio 1–2 dalyse nustatytos tvarkos. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas įrodymais, kurie taip pat teismo buvo tiesiogiai ištirti.
4.2. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyti penki V. K. atlikti nukentėjusiosios bauginimo epizodai. Bauginančio pobūdžio veiksmai yra padaryti per neilgą laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pabrėžė, kad persekiojimas buvo besitęsiančio pobūdžio, su pertraukomis, kai nukentėjusioji ar pats nuteistasis buvo užsienyje. Bauginimą jungė bendras sumanymas susitaikyti su nukentėjusiąja, o šiai nesutinkant – ją paveikti, įbauginti psichologiškai. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai.
4.3. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai turėjo nustatyti nuteistojo ketinimą grasinimus realizuoti, yra nepagrįsti. BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji. Iš nuosprendžių matyti, kad abiejų instancijų teismai padarė motyvuotas išvadas dėl to, kad nuteistasis sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, baugino nukentėjusiąją, o nukentėjusioji turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad grasinimai yra realūs. Liudytojų parodymai, nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai ir jos elgesio vertinimas leido bylą nagrinėjusiems teismams padaryti išvadą, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti nuteistojo, o jis savo elgesiu sąmoningai siekė tokios nukentėjusiosios būsenos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo elgesys: sistemingas bauginimas, siekis paveikti, kad nukentėjusioji taikytųsi su juo, negali būti traktuojamas vien tik kaip besiskiriančių asmenų nesutarimai ir konfliktai, o vertinamas kaip psichinė prievarta, pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu.
4.4. Kasatoriaus argumentai, kad ne visus inkriminuotus veiksmus jo ginamasis atliko naudodamasis automobiliu, nepaneigia teismų padarytos išvados dėl automobilio konfiskavimo. Nusikalstami V. K. veiksmai, kuriuos jis atliko prieš nukentėjusiąją, nėra visiškai tapatūs ir, nors buvo siejami bendro sumanymo ir tikslo, buvo realizuojami įvairiais būdais ir skirtingu laiku, atskirais atvejais pasitelkiant nuosavybės teise priklausantį automobilį. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą (BK 72 straipsnis), yra pritaikytas netinkamai.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo V. K. gynėjo advokato R. Kairio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo
6. Kasaciniame skunde teigiama, kad V. K. veiksmai prieš nukentėjusiąją nebuvo tokie pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, t. y. nuteistojo išsakyti teiginiai buvo emocinio pobūdžio, jų negalima vertinti kaip realių grasinimų nukentėjusiajai.
7. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Grasinimu yra laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMxLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-131-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-131-1073/2018">2K-131-1073/2018</a>, 2K-203-489/2018). Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi, pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-341/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-341/2010">2K-341/2010</a>, 2K-553-942/2015, 2K-172-788/2017).??????
8. Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-341/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-341/2010">2K-341/2010</a>, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-269-303/2020).??? Sistemingumo požymis baudžiamosios teisės teorijoje aiškinamas kaip grasinimas, pasikartojantis tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais, kartui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU5LTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-259-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-259-693/2018">2K-259-693/2018</a>).
9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. K. iš tiesų išsakė nukentėjusiajai grasinančio pobūdžio teiginius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. spalio 20 d., 2018 m. lapkričio pabaigoje, 2019 m. sausio 7 d., 2019 m. sausio 10 d., iš viso – penkis kartus. Toks nuteistojo veikimas atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sistemingumo požymį.
10. Kasaciniu skundu ginčijamas nuteistojo veikos pavojingumas, t. y. teigiama, kad jo veiksmai nebuvo pavojingi, išsakyti grasinimai nebuvo realūs, todėl ir baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma. Šie kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti.
11. Kaip minėta, sprendžiant dėl asmens kaltės pagal BK 145 straipsnį itin svarbu tai, kaip išsakytus grasinimus (bauginimą) suprato nukentėjusysis, tačiau nukentėjusiojo subjektyvus situacijos vertinimas (patirtas išgąstis, emocinis diskomfortas) nėra besąlyginė prielaida baudžiamajai atsakomybei kilti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ne tik konstatuoti kaltininko veiksmų poveikį nukentėjusiajam, tačiau ir įvertinti kaltininko grasinimų ar kitokio bauginimo turinį bendrąja (socialine) prasme. Byloje nustatyta (to neginčija ir kasatorius), kad V. K. nukentėjusiajai grasino tuo, jog ji „ramiai negyvens, verks“, „kentės“, jos „neliks“, vadino necenzūriniais žodžiais, ją atvirai sekė. Tokio pobūdžio veiksmai pagrįstai įvertinti kaip nepriimtini ir sukeliantys emocinių išgyvenimų, o jų atlikimas nelaikytinas normaliu, įprastu socialiniu bendravimu.
12. Nuteistasis ir nukentėjusioji yra vienas kitą gerai pažįstantys asmenys, buvo susituokę, palaikė artimus santykius, tačiau santykiams pašlijus nuteistasis ėmėsi bauginti nukentėjusiąją. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje išsamiai atskleistas nuteistojo grasinimų pavojingumas ir realumas. Apklausta kaip nukentėjusioji R. K. parodė, kad nuteistojo bijojo, grasinimus laikė realiais. Nukentėjusioji pati kreipėsi į policiją dėl nuteistojo veiksmų, prašė atlyginti jos patirtą neturtinę žalą, taigi, neabejotinai patvirtino, kad V. K. veiksmai jai buvo nepriimtini, keliantys įtampą ir baimę. Liudytoja L. T. parodė, kad nukentėjusioji jai skundėsi, kad nuteistasis jos nepalieka ramybėje, nukentėjusioji bijodavo eiti namo; liudytoja J. L. parodė, kad nukentėjusioji jautė nerimą dėl nuteistojo, dairydavosi, ar jo nėra netoliese, o susitikus su nukentėjusiąja, netoliese atsirasdavo ir V. K., pravažiuodavo automobiliu; liudytoja V. U. parodė, kad nuteistasis vaikščiodavo aplink nukentėjusiosios namą, dairydavosi į langus; liudytojas I. J. (nukentėjusiosios tėvas) parodė, kad nukentėjusioji jam skundėsi, kad nuteistasis ją persekioja ir grasina. Nukentėjusiosios emocinį nerimą bei neigiamą požiūrį į nuteistojo veiksmus patvirtina ir aplinkybės, kad ji ir anksčiau buvo ieškojusi pagalbos Kretingos moterų informacijos ir mokymo centre, skyrybų metu lankėsi UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre ir skundėsi blogėjančia nuotaika, didėjančiu jautrumu, liūdesiu, nepasitikėjimu savimi. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino visumą paminėtų įrodymų ir padarė logišką bei pagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji jai išsakytus grasinimus vertino rimtai, nuteistojo bijojo, patyrė emocinių išgyvenimų, todėl V. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
13. Skundžiamuose teismų sprendimuose atskleistas nuteistojo tyčios turinys ir konstatuota, kad V. K. suprato, jog savo veiksmais baugina nukentėjusiąją, ir to siekė. Pažymėtina, kad nuteistasis gerai pažinojo nukentėjusiąją, todėl suprato, kad ji jautriai reaguos į jo grasinimus. Tai, kad tokia nukentėjusiosios reakcija buvo jo tikslas, netiesiogiai patvirtina ir paties nuteistojo parodymai, iš jų matyti, kad V. K. norėjo paveikti nukentėjusiąją taip, kad neįvyktų jųdviejų skyrybos. Kasaciniame skunde teigiama, kad V. K. veiksmai buvo emocinio pobūdžio, taigi, turėtų būti vertinami kaip realiai nepavojingi. Vis dėlto šie gynybos argumentai atmestini, nes nuteistojo veiksmai buvo sistemingi, truko ilgą laiką, nuteistasis akivaizdžiai siekė psichologiškai palaužti nukentėjusiąją, žinojo, kad ši jo bijo, ir naudojosi tokia padėtimi. Be to, net jeigu ir būtų sutinkama, kad V. K. poelgiai buvo emocinio pobūdžio, tai nepašalintų nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų ir jos atžvilgiu nuteistojo veiksmai netaptų mažiau pavojingi.
14. Kasaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji savo veiksmais prisidėjo, išprovokavo nuteistojo neteisėtus veiksmus, be to, net ir sulaukdama grasinimų toliau bendravo su nuteistuoju. Ši kasacinio skundo pozicija nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas aptarė aplinkybes dėl nukentėjusiosios ir nuteistojo bendravimo kasaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis: jųdviejų susitikimas kavinėje vyko siekiant aptarti skyrybas, o nuteistasis už atliktus remonto darbus gavo atlygį. Sutiktina, kad nukentėjusiosios atliktas nėštumo nutraukimas galėjo sukelti neigiamų emocijų nuteistajam ir paskatinti jį elgtis agresyviai, tačiau nei tai, nei jos siekis nutraukti santuoką nėra pateisinama priežastis elgtis nusikalstamai nukentėjusiosios atžvilgiu.
15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad V. K. veiksmai prieš nukentėjusiąją pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį: nuteistasis sistemingai baugino nukentėjusiąją, ši jo bijojo, jai išsakytus grasinimus laikė realiais ir pavojingais, jautė baimę ir nerimą, siekė nutraukti santykius su nuteistuoju, o V. K. suprato savo veiksmų esmę ir siekė nusikalstamai veikti prieš nukentėjusiąją.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
16.???Kasatorius teigia, kad nuteistojo automobilis konfiskuotas nepagrįstai.
17. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas sąmoningai panaudotas turtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136-699/2018">2K-136-699/2018</a>, 2K-79-511/2018, 2K-111-222/2019 ir kt.). Baudžiamosios teisės moksle nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis laikomi įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja ir pan., tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės gali būti, pavyzdžiui, transporto priemonės, būtinos atvykti į veikos vietą, išvežti pagrobtą turtą ir pan.
18. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo panaudotas automobilis, kuriuo jis sekė nukentėjusiąją, buvo panaudotas tik viename iš nuteistajam inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų, taigi, neatitinka sistemingumo požymio ir neturi būti konfiskuotas. Iš kasacinio skundo turinio taip pat matyti, kad kasatorius automobilio konfiskavimą laiko neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone nuteistajam.
19. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nuteistasis panaudojo automobilį sekdamas nukentėjusiąją. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad be konfiskuoto automobilio sekti nukentėjusiosios automobilį nebūtų įmanoma, todėl byloje pagrįstai konstatuota, kad automobilis atitiko BK 72 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo priemonės apibrėžimą. Konkrečių argumentų, pagrindžiančių šios baudžiamojo poveikio priemonės neproporcingumą, kasaciniame skunde nepateikta. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose tinkamai atskleistos automobilio panaudojimo aplinkybės, kasatorius taip pat neginčija to, kad automobiliu sekė nukentėjusiąją, todėl konstatuoti BK 72 straipsnio nuostatų taikymo pažeidimą nėra pagrindo.
20. Nors kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad automobilis buvo panaudotas tik viename iš nusikalstamos veikos epizodų, tai nepašalina turto konfiskavimo pagrindo, nurodyto BK 72 straipsnyje. Pažymėtina, kad reikalavimas, jog transporto priemonė (ar kitas konfiskuotinas turtas) būtų naudojama be išimties visuose nusikalstamos veikos epizoduose, nekyla nei iš baudžiamojo įstatymo, nei iš teismų praktikos. BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra siejamas su identiškų terorizuojamojo, bauginamojo pobūdžio veiksmų atlikimu. Kaip minėta, kaltininko veika aptariamos nusikalstamos veikos metu gali pasireikšti įvairaus pobūdžio veiksmais, kurie gali būti įgyvendinami skirtingu būdu ar panaudojant skirtingas priemones bei įrankius, pvz., sekant automobiliu, skambinant, siunčiant žinutes, grasinant žodžiu, gestais ir kt. V. K. padarytas nusikaltimas pasireiškė skirtingo pobūdžio veiksmų atlikimu (grasinimais žodžiu, sekimu panaudojant automobilį), o 2018 m. spalio 20 d. veika (sekimas automobiliu ir vėliau išsakyti grasinimai) yra neatsiejama bendro V. K. nusikalstamo veikimo dalis, todėl jo metu panaudotas automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuotas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Audronė Kartanienė
Pranas Kuconis
