Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarimo

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-15-976/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00120-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovės advokatės Liucijos Jankoitės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas M. Brigmanas 2020 m. sausio 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą T. P. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas AB „P“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius, nevykdė statinių naudojimo priežiūros vykdytojų, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus įstatymų įgaliotų pareigūnų, teisėtų reikalavimų ir nepateikė jiems pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas) projekto.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena T. P. nutraukta, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.

3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas panaikintas, T. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur dydžio bauda. Apygardos teismas nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo bylos duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus ir faktines aplinkybes, todėl padarė neteisingą išvadą, kad T. P. veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties, ir teisės taikymo klaidą. Teismas konstatavo, kad T. P. savo neveikimu padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, t. y., būdamas AB „P“ direktorius, nevykdė statinių naudojimo priežiūros vykdytojų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų ir iki 2019 m. lapkričio 15 d. nepateikė statinių naudojimo priežiūros vykdytojams pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), projekto, nors tokią pareigą turėjo.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovės advokatės L. Jankoitės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarimo priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovė advokatė L. Jankoitė prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą. Pareiškėja prašyme nurodo:

5.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proceso šalies neinformavimas apie apeliacinį skundą, taip užkertant asmeniui visateisiškai dalyvauti apeliaciniame bylos nagrinėjimo procese, pripažįstamas esminiu proceso teisės pažeidimu, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM5LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-39-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-39-511/2017">2AT-39-511/2017</a>, 2AT-53-788/2017). Šioje byloje buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. P. nebuvo informuotas apie Vilniaus apygardos teismui pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės apeliacinį skundą, negavo jo nuorašo ir neturėjo jokios objektyvios galimybės pasinaudoti savo teise pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir išdėstyti jame savo poziciją bei argumentus, dalyvauti apeliaciniame procese, būti išklausytam, teikti paaiškinimus ir įrodymus, realizuoti kitas savo procesines teises. Apie įvykusį apeliacinį bylos procesą T. P. sužinojo tik gavęs skundžiamą apygardos teismo nutarimą. Po šio nutarimo gavimo T. P. atstovei susisiekus su Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinėmis paaiškėjo, kad pranešimas apie apeliacinį skundą buvo siunčiamas T. P. paštu, tačiau grįžo neįteiktas. Jokiais kitais būdais (pvz., el. paštu, atstovei ir kt.) pranešimas nebuvo siunčiamas.

5.2. Apygardos teismas neteisingai aiškino materialiosios teisės normas ir vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad T. P. veikoje yra visi būtinieji administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Priešingai, T. P. veika, t. y. jo vadovaujamos Bendrovės Pastato projekto nepateikimas statinių naudojimo priežiūros vykdytojams, neturi būtinojo administracinio nusižengimo požymio – kaltės, nes Pastato projektas nebuvo pateiktas dėl objektyvių, nuo T. P. ir Bendrovės valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nei T. P., nei Bendrovė šiuo dokumentu nedisponavo. Remiantis STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 115 ir 116 punktų nuostatomis, projektą saugo statytojas ir projektuotojas. Iš byloje esančių dokumentų (2003 m. gegužės 12 d. statybos leidimo, 2003 m. lapkričio 28 d. statybos leidimo ir 2004 m. vasario 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto) matyti, kad Pastato statytoja buvo UAB „H“, o projektuotoja – (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Bendrovė nebuvo ir negalėjo būti nei Pastato statytoja, nei projektuotoja, nes buvo įsteigta 2015 m. spalio 13 d. Be to, laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. Pastato savininkais buvo UAB „B“ ir jo statytoja UAB „H“. Tik 2016 m. pabaigoje UAB „H“ atskyrė savo turto dalį, taip pat 1/2 Pastato, kurį 2016 m. lapkričio 14 d. vienintelio akcininko sprendimu 2016 m. gruodžio 1 d. perdavimo–priėmimo akto pagrindu perleido Bendrovei. Šios aplinkybės taip pat buvo žinomos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus pareigūnams, todėl laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 14 d. (Pastato techninės priežiūros patikrinimo atlikimo) iki 2019 m. spalio 31 d. (pirmojo ir vienintelio kreipimosi į Bendrovę) ne iš Bendrovės, o iš UAB „H“ net kelis kartus buvo reikalaujama pateikti Pastato projektą.

5.3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. veikoje taip pat nėra kito būtinojo administracinio nusižengimo požymio – pavojingumo, nes ji nepadarė žalos ir nesukėlė pavojaus visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms, Pastato projekto nepateikimas nesukėlė statinių naudojimo priežiūros vykdytojams jokių neigiamų pasekmių, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija Pastato projektą visą laiką ir taip turėjo savo žinioje. Vadovaujantis STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.5 punktu, gaudama 2003 m. gegužės 12 d. ir 2003 m. lapkričio 28 d. statybos leidimus, Pastato statytoja UAB „H“ privalėjo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tiek pirminį Pastato projektą, tiek naujos laidos projektą, parengusi projekto korektūrą. Be to, pagal STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 15 punktą, Pastato projektas turėjo būti pateiktas ir pripažįstant Pastatą tinkamu naudoti. Aplinkybę, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojas visą tą laiką disponavo Pastato projekto egzemplioriumi, patvirtina aplinkybė, kad kai 2020 m. vasario 24 d. Bendrovė paprašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikti jai Pastato projekto kopiją, ši jai buvo pateikta. Į bylą buvo pateiktas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gautas projektas.

6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės patarėjos Neringos Mikučionės atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovės advokatės L. Jankoitės prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Byla apylinkės ir apygardos teismuose buvo išnagrinėta po du kartus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. P. savo poziciją išdėstė du kartus bylą nagrinėjant apylinkės teisme žodiniuose posėdžiuose ir rašytiniuose paaiškinimuose bei apeliaciniame skunde bylą nagrinėjant pirmą kartą apygardos teisme. Vilniaus miesto savivaldybės administracija visą bylos nagrinėjimą laikėsi tos pačios pozicijos, todėl jokių naujų aplinkybių, kurių T. P. ar jo atstovė žodiniuose ar rašytiniuose paaiškinimuose nebūtų analizavę, jos apeliaciniame skunde nebuvo. Tuo tarpu apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, analizavo ir vertino visą bylos medžiagą, o ne tik apeliacinį skundą, ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. T. P. ar jo atstovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių teiginį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas jiems nebuvo įteiktas. Be to, T. P. pats turėjo būti aktyvus ir domėtis bylos eiga bei baigtimi. Prašyme nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose, nes jose nustatytos aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje nagrinėjamai situacijai.

6.2. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 108 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 30-685 patvirtintomis Statinių naudojimo priežiūros taisyklėmis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo teisę iš AB „P“, kaip statinio naudotojos, direktoriaus T. P., t. y. tinkamo subjekto, reikalauti pateikti su pastato technine priežiūra susijusius dokumentus. 2019 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakartotinai kreipėsi į Bendrovę su prašymu pateikti statinio projektą, is?de?stydama visas pras?yma? pagrindz?ianc?ias aplinkybes ir teise?s aktus. Tac?iau iki nurodytos datos projektas nebuvo pateiktas. ANK 505 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad pats įsakymo (individualaus teisės akto) nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Taigi šioje byloje teismui pakako nustatyti, kad nusižengimas padarytas, ir nereikalaujama, kad kiltų kokie nors padariniai. Analogiškose bylose teismai ne kartą atkreipė dėmesį, kad toks teisės normos aiškinimas negali būti suprantamas kaip formalus teisės taikymas, nes šioje byloje administracinės atsakomybės esmė ir yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų ir tai savaime sutrikdo institucijų darbą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-192-209/2019). T. P., aiškiai suvokdamas prašymą pateikti statinio projektą ir galimas kilsiančias savo veiksmų pasekmes, tų pasekmių sąmoningai siekė. Tačiau, leidžiant nevykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymų ir už tai nesulaukti jokių neigiamų pasekmių, būtų suteikti nepagrįsti įgaliojimai asmenims nevykdyti individualių teisės aktų. Taigi apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad T. P. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

6.3. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir detaliai, išsamiai, visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Dėl visų pareiškėjos prašyme išdėstytų esminių aplinkybių teismas pateikė detalų vertinimą ir pagrindimą. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. P. nesutinka su teismo pateiktomis išvadomis ir situaciją vertina skirtingai, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovės advokatės L. Jankoitės prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių proceso teisės pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

8. Pareiškėja nurodo, kad apygardos teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. procesines teises, nes, nagrinėjant bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės patarėjos N. Aleksonytės apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo, T. P. apie apeliacinį procesą nebuvo informuotas, negavo apeliacinio skundo nuorašo, dėl to negalėjo pateikti atsiliepimo. Taip buvo suvaržyta jo teisė būti išklausytam apeliaciniame procese. Šie pareiškėjos teiginiai pagrįsti.

9. Pagal ANK 649 straipsnio 1 dalį, priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris darbo dienas išsiunčia jo kopijas (nuorašus) šio kodekso 644 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus apeliacinį skundą padavusį asmenį. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo kopijų (nuorašų) išsiuntimo dienos pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Be to, ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam, kurie buvo šaukiami į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, apie tolesnį bylos nagrinėjimą gali būti pranešama neregistruotu laišku ar kitu būdu siunčiamu pranešimu, išskyrus šio kodekso 629 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Taigi pagal ANK teisė pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir jame išdėstyti savo nuomonę (argumentus) negali būti įgyvendinta, jei tokią teisę turintis asmuo nėra gavęs apeliacinio skundo nuorašo ar apskritai nėra informuotas apie vyksiantį apeliacinį procesą.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra ne kartą konstatavęs, jog, tinkamai nepranešus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie apeliacinį procesą byloje ir neišsiuntus apeliacinio skundo kopijos, nepagrįstai buvo apribota jo teisė susipažinti su apeliaciniu skundu, pareikšti savo poziciją dėl šiame procesiniame dokumente išdėstytų argumentų ir pateikti atsiliepimą, ir toks pažeidimas yra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-49-2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM5LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-39-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-39-511/2017">2AT-39-511/2017</a>, 2AT-52-788/2017).

11. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Tačiau įgyvendinant šiame straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso operatyvumo principas negali paneigti kitų proceso principų, tokių kaip nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo, teisingumo (ANK 566 straipsnio 1 dalis), taip pat minėtų objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo principų. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tirdamas įrodymus ir nustatydamas bylai svarbias aplinkybes. Be to, administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6/2012, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-489/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTYyLTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-62-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-62-697/2019">2AT-62-697/2019</a> ir kt.).

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių teisės pažeidimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (kai kaltinimas padarius administracinį nusižengimą atitinka EŽTT suformuotus,,baudžiamojo kaltinimo“ kriterijus) (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnis). EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kaip vienas iš platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų tinkamą galimybę pristatyti bylą tokiomis sąlygomis, kad jos padėtis nebūtų kur kas nepalankesnė nei priešingos šalies (2010 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Pocius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 35601/04; 2010 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Užukauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16965/04). Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-27-2015, 2AT-31-303/2015).

13. ANK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Aiškindamas šio straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisę nuspręsti dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi teisėjas, nes bendra taisyklė yra ta, kad bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytiniame procese. Teismo sprendimas dėl rašytinio proceso formos pasirinkimo savaime nepažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių, jis savo poziciją turi teisę išreikšti raštu pateikdamas atsiliepimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTYyLTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-62-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-62-697/2019">2AT-62-697/2019</a>). Vadinasi, apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, apribojus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę susipažinti su apeliaciniu skundu, pareikšti savo poziciją dėl jame išdėstytų argumentų ir pateikti atsiliepimą, gali reikšti rungimosi, procesinio lygiateisiškumo, teisingumo ir kitų aptartų proceso principų pažeidimą.

14. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. rašte „Dėl bylos su apeliaciniu skundu siuntimo“ nurodė, jog apeliacinio skundo kopija siunčiama T. P.. Tačiau T. P. jo gyvenamosios vietos adresu apylinkės teismo siųstas registruotas laiškas su apeliacinio skundo kopija 2020 m. spalio 14 d. į teismą grįžo neįteiktas. Byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad T. P. apeliacinio skundo kopiją gavo ir buvo tinkamai informuotas apie apeliacinį procesą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nors ANK 649 straipsnio nuostatos tiesiogiai neįpareigoja apylinkės teismo, priėmusio apeliacinį skundą, jo kopijas (nuorašus) išsiųsti ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir kartu jo įgaliotam atstovui (kuris pagal ANK 644 straipsnį taip pat turi teisę apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui apylinkių teismų nutarimus ir nutartis), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą po du kartus apylinkės teisme T. P. atstovavo jo įgaliota atstovė advokatė L. Jankoitė, kuri taip pat kartą teikė apeliacinį skundą apygardos teismui, apie apeliacinį procesą, siunčiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės patarėjos N. Aleksonytės apeliacinio skundo kopiją (nuorašą), galėjo būti informuojama ir minėta T. P. įgaliota atstovė. Vis dėlto tai nebuvo padaryta

15. Apygardos teismas, antrą kartą apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, tenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės patarėjos N. Aleksonytės apeliacinį skundą, panaikino apylinkės teismo nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena T. P. buvo nutraukta, ir priėmė naują nutarimą, kuriuo T. P. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, bei paskyrė jam administracinę nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą. Tačiau, bylos duomenimis, apygardos teismas, nusprendęs apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nebuvo pakankamai aktyvus, artėjant nustatytai bylos nagrinėjimo datai (2020 m. spalio 13 d.) ir negaunant atsiliepimo į apeliacinį skundą, nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. buvo tinkamai informuotas apie apeliacinį procesą ir gavo apeliacinio skundo nuorašą (kopiją), juolab kad apeliacinis skundas buvo paduotas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais.

16. Dėl to T. P., tinkamai neinformuotas apie apeliacinį procesą ir nesusipažinęs su apeliaciniu skundu, žodžiu išdėstyti savo pozicijos dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teismo posėdžio metu taip pat negalėjo, nes, kaip jau buvo minėta, teismas pasirinko ne žodinę, bet rašytinę bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka formą. Tokiu būdu apygardos teismas, išnagrinėjęs vien tik kaltinančius kitos šalies – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės – apeliacinio skundo argumentus, priimdamas skundžiamą nutarimą, pasunkino T. P. teisinę padėtį.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, neįsitikindamas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. yra tinkamai informuotas apie vykstantį apeliacinį procesą, taip nesudarydamas jam lygių sąlygų dalyvauti bylos procese pateikiant savo gynybos argumentus, nepagrįstai suvaržė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į tinkamą teismo procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą, neužtikrino efektyvios T. P. teisių gynybos ir pažeidė rungimosi bei procesinio lygiateisiškumo principus. Padaryti proceso teisės pažeidimai yra esminiai, nes suvaržė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. P. procesines teises, ir tai galėjo turėti įtakos neteisėtam apygardos teismo sprendimui priimti. Šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.

18. Teisėjų kolegija kitų pareiškėjos prašymo argumentų dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo (susijusių su T. P. veikos kvalifikavimu, kalte) nenagrinėja, t. y. nedaro išankstinių išvadų, kurias gali padaryti apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Pranas Kuconis

Rima Ažubalytė