Baudžiamoji byla Nr. 2K-76-495/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18327-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Iš T. G. priteista: nukentėjusiajam A. K. 4432 Eur turtinei žalai ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai Z. D. K. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam D. E. K., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą Z. D. K., 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria nuteistojo T. G. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. G. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 2 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 21.50 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį savo galva D. K. į veido sritį, taip padarė nukentėjusiajam nosies sumušimą, jis pasireiškė muštine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosyje ir minkštųjų audinių kraujosruva nosies srityje, nosikaulių daugiaskeveldrius lūžius, poodinę kraujosruvą kaktoje, kairiame antakyje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje, minkštųjų audinių kraujosruvą kaktoje. Dėl to nuo nosies sumušimo, kuris komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu kraujavimu, aspiracija krauju, ūmiu kvėpavimo sutrikimu, D. K. 2019 m. gegužės 3 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė. Taip T. G. tyčia nužudė D. K..
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo T. G. gynėjas advokatas M. Monkevičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti dėl teismų padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, susijusių su byloje surinktų įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. G. kaltu dėl D. K. nužudymo, iš esmės rėmėsi prieštaringais liudytojos G. R., liudytojų R. K., A. V., V. V. (V. V.), V. G. parodymais, taip pat Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos D. K. ambulatorinio gydymo kortelėje nurodytais duomenimis bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 539/2019(01).
2.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami liudytojos G. R. parodymus kaip įrodymų šaltinį, pagrindžiantį T. G. kaltę, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes šios liudytojos parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra prieštaringi, o jos parodymų prieštaravimai nebuvo pašalinti bylos nagrinėjimo metu. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja G. R. nepatvirtino, kad T. G. jai yra sakęs, jog galva trenkė D. K. į galvą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu G. R. parodė, kad T. G. jai neva pasakė apie D. K. suduotą smūgį galva į galvą. Iškart po įvykio (2019 m. gegužės 6 d.) Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate vykusioje apklausoje G. R. apie konfliktą tarp T. G. ir D. K. nieko nenurodė. Apklausiama Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, G. R. 2019 m. birželio 19 d. apklausos metu jau nurodė kitokias aplinkybes, taip pat ir tai, kad 2019 m. gegužės 4 d. ryte pas ją į namus atėjo T. G. ir ji jam pasakė, kad D. mirė, į tai T. atsakė, kad nejaugi galėjo būti taip, kad jis D. trenkė galva į galvą ir dėl to įvyko mirtis. Be to, abiejų instancijų teismai iš G. R. prieštaringų parodymų visumos vertino tik tuos, kurie neva patvirtina T. G. kaltę, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl kitų šios liudytojos prieštaringų parodymų; taip pat nepagrįstai nevertino G. R. kaip nepatikimą liudytoją charakterizuojančių aplinkybių: liudytoja išgalvoja neegzistuojančius asmenis (brolį L.), neatsimena savo apklausos policijos komisariate, be to, sistemingai piktnaudžiauja alkoholiu (įvykio metu G. R. buvo stipriai girta).
2.3. Abiejų instancijų teismai liudytojo V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, vertino šališkai, visiškai nepagrįstai konstatuodami, kad šie parodymai patvirtina T. G. kaltę. Teismai vadovavosi liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad nepalaiko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir kad T. G. jam nieko nepasakojo apie įvykio aplinkybes, apklausos metu jis buvo neblaivus, neatsimena, kokius parodymus davė. Tačiau teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose šiuos liudytojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus nepagrįstai vertino kaip siekį padėti kaltinamajam. Tokią išvadą teismai motyvavo ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos K. M. parodymais, ši tyrėja konkrečiai 2019 m. liepos 23 d. vykusios V. V. apklausos aplinkybių neatsiminė, tačiau apibendrintai parodė, jog apklausiant liudytoją parodymai yra surašomi iš jo žodžių, po to jis susipažįsta su apklausos protokolu ir jį pasirašo, neblaivūs asmenys neapklausiami. Teismai visiškai nevertino kito liudytojo – A. V. – parodymų, patvirtinančių, kad tyrėjos K. M. atliekamos apklausos nebuvo vykdomos griežtai laikantis baudžiamojo proceso normų. Vertindami liudytojo V. V. parodymus kaip siekį padėti kaltinamajam, teismai nevertino to, kad šis liudytojas teisme nepakeitė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tvirtindamas T. G. kokias nors palankias aplinkybes, o tik nepatvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, nurodydamas priežastį – parodymus jis davė būdamas neblaivus.
2.4. Teismai taip pat nepagrįstai vertino byloje esančią specialisto išvadą kaip T. G. kaltės įrodymą. Iš pateiktos specialisto išvados matyti, kad nosies sumušimas D. K. galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nosies sumušimas galėjo būti padarytas smūgiu galva į galvą, tačiau taip pat neatmetama galimybė, kad jis galėjo būti padarytas ir kitokiu būdu. Kokiu tiksliai trauminiu poveikiu ar trauminiais poveikiais D. K. buvo sulaužytas nosikaulis, specialisto išvadoje vienareikšmiai nėra nustatyta. Esant tokiai –tikėtinai, bet ne kategoriškai – specialisto išvadai dėl galimo trauminio poveikio padarymo mechanizmo, abiejų instancijų teismai akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo principus, nurodytus BPK 20 straipsnyje, vertindami specialisto išvadą dėl D. K. mirties priežasties kaip patvirtinančią, jog D. K. sužalojo būtent T. G., smūgiuodamas galva į galvą, o ne galimai kiti asmenys arba pats nukentėjusysis kitokiu būdu.
2.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino ar nevertino apskritai įrodymų, patvirtinančių, kad T. G. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teismai nepagrįstai nevertino liudytojo gydytojo paramediko R. B. parodymų, jis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad, atvykus į butą (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam buvo didelis kraujavimas iš lūpos. Jis nukentėjusiojo klausė, kas jį sumušė, į tai pastarasis atsakė, kad niekas nemušė, kad pats griuvo ant stiklo. Šis liudytojas parodė, kad Žalgirio ligoninė nenustato, ar yra nosies lūžimas, tik duoda siuntimą pervežti į Lazdynų ligoninę. Veide nebuvo jokių sužalojimų, išskyrus lūpą. Kraujosruvų veide nepastebėjo. Šie liudytojo parodymai paneigia visiškai nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nustatytą ir apeliacinės instancijos teismo patvirtintą aplinkybę, kad jau Žalgirio ligoninėje D. K. buvo nustatytas nosies lūžis, todėl kitomis aplinkybėmis ir kitų asmenų, negu nurodyta kaltinimuose, D. K. negalėjo būti sužalotas. Taip pat teismai nevertino to, kad D. K., pasišalinęs iš Lazdynų ligoninės, grįždamas į butą (duomenys neskelbtini), smarkiai kraujavo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad laiptinėje buvo pilna kraujo, kraujas buvo net ir aukštu aukščiau, nei yra G. R. butas (tai patvirtina liudytojo A. J. parodymai bei pateiktos nuotraukos). Atvežtas į Lazdynų ligoninę D. K. nekraujavo. Šios nustatytos aplinkybės įrodo, kad kraujavimas galėjo būti tik dėl sumušimo, atsiradusio laikotarpiu nuo D. K. pasišalinimo iš Lazdynų ligoninės iki jo grįžimo į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Toks nevisapusiškas ir šališkas įrodymų vertinimas (nevertinimas) laikytinas esminiu BPK pažeidimu, sutrukdžiusiu nešališkai išnagrinėti šią bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
2.6. Vertinant liudytojų parodymus, specialisto išvadą, akivaizdu, kad šie dokumentai bei juose užfiksuoti duomenys yra prieštaringi, o šie prieštaravimai nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti nebuvo. Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti paremtas prieštaringais, nepatikimais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad jeigu nebuvo surinktas pakankamas kiekis kaltės įrodymų, laikoma, kad kaltinimo pusei nepavyko surinkti pakankamai įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, visi neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes jų nepavyksta pašalinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34/2009">2K-34/2009</a>, 2K-190/2009, 2K-32/2010, 2K-553/2010). Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (BPK 20 straipsnis), įrodymų pakankamumą, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad T. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasacinio skundo argumentai, kuriais kritikuojami teismų sprendimai, nurodant, kad teismai ne iki galo ar netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes, padarė kasatoriui ir jo ginamajam netinkančias išvadas ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, yra deklaratyvūs, pateikti bandant kasacinės instancijos teismą priversti dar kartą vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes ir iš naujo tirti bei vertinti byloje surinktus duomenis. Kasaciniame skunde visokiais aspektais bandoma suteikti ypatingą reikšmę menamiems prieštaravimams liudytojos G. R. parodymuose ar ne taip vertintiems liudytojo V. V. parodymams, visų kitų byloje surinktų įrodymų vertinimą ir su jais susijusių išvadų teikimą įvardijant kaip reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimui, nesilaikymą. Tokie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Bylose, kai nėra tiesioginių įrodymų, įrodinėjimas vyksta remiantis netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais tarpinius faktus, kurie, sujungti į vieną loginę grandinę, leidžia padaryti patikimą išvadą dėl asmens kaltės. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus bylos duomenis – nuteistojo T. G. parodymus, kruopščiai patikrino pagrindinės liudytojos G. R. tiek tyrėjui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teisme duotus parodymus, kitų liudytojų parodymus, specialisto išvadą, specialistės paaiškinimus bei rašytinių įrodymų patikimumą, palygino konkrečius įrodymus su kitais bylos duomenimis.
3.2. Kasatorius, iš esmės ginčydamas byloje nustatytas faktines aplinkybes tiek dėl liudytojų parodymų prieštaringumo, tiek dėl specialisto išvados netikslumų, tiek dėl neva padarytų esminių BPK pažeidimų, remiasi faktinėmis bylos aplinkybėmis, pakartotinai pasirinktinai iškelia byloje nustatytas kai kurias faktines aplinkybes ir pateikia sau naudingą jų vertinimą. Šie kasacinio skundo argumentai traktuotini kaip byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas kasatoriaus ginamajam naudinga linkme ir plačiau nesvarstytini, nes nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Juolab kad minėtus skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo ir apsvarstė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus. Todėl teigti, kad teismai priėmė nepagrįstus ir naikintinus sprendimus, šališkai vertino atskirus parodymus ar nesugebėjo gretinti dviejų skirtingų šaltinių duomenų ir darė kitus įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų pažeidimus dėl to, kad ne taip, kaip to nori nuteistasis ar jo gynėjas, vertino surinktus įrodymus, nėra pagrindo.
3.3. Baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Didžioji dalis kasaciniame skunde dėstomų argumentų yra susiję su žemesnių instancijų teismų sprendimuose padarytų išvadų dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo kvestionavimu, nesutinkama su šių teismų atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu. Kasacinės instancijos teismas neturėtų būti trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Todėl kasacinio skundo teiginiai ir argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, neteisingų faktinių aplinkybių nustatymo galėtų būti palikti nenagrinėti. Kasatoriaus kasaciniame skunde iškelti įrodymų vertinimo klausimai yra labiau fakto nei teisės klausimai. Todėl įrodymų įvertinimo klausimą ir bylos faktinių aplinkybių nustatymą galutinai išsprendė apeliacinės instancijos teismas.
3.4. Iš kasacinio skundo turinio galima suprasti ir tai, kad kasatorius mano, jog apeliacinės instancijos teismas savo sprendime neatsakė į jo apeliaciniame skunde keltus klausimus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausio Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktu, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas tik tuo atveju, jei nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies esminių skundo prašymų ar argumentų. Šiuo atveju apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas tinkamai – buvo atsakyta į esminius skundo argumentus, priimtas sprendimas remiantis byloje surinktų duomenų visuma, todėl negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gana išsamiai pasisakė ir dėl kasaciniame skunde minimų argumentų apie galimai padarytus BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus ir jų galimos reikšmės vertinant byloje gautus duomenis ar teisėtumui priimant atitinkamus sprendimus byloje. Nutarties motyvai yra pagrįsti ir suprantami, todėl nekartotini.
3.5. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir patikrino visas esmines bylos aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas – apeliacinio skundo argumentus. Teismų išvados buvo padarytos remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, kuria buvo pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis ir nutartyje išdėstė motyvus, kuriais remiantis T. G. padaryta nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
4. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai Z. D. K. ir D. E. K., atstovaujamas Z. D. K., atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Kasatorius teisiniais argumentais nepagrindė, kokias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas teismai galimai padarė spręsdami T. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad byloje nėra patikimų duomenų, jog jis savo galva sudavė nukentėjusiajam į veidą ir pataikė į nosį, kurios sužalojimai ir dėl jų kilusios komplikacijos nukentėjusiajam buvo mirtini. Kasatorius tik deklaratyviai teigia, kad teismai vadovavosi prieštaringais G. R. parodymais. Pripažintina, kad pati G. R. nematė D. K. sužalojimo fakto, tačiau ji savo kategoriškuose parodymuose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, atskleidė, kad T. G. kelis kartus ir skirtingose vietose jai prisipažino, pasakė, nusistebėjo, kad ar galėjo D. K. numirti nuo jo smūgio galva į jo nosį. Teismai šiais jos parodymais neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti. Kasatorius neatskleidė G. R. parodymų prieštaringumo, nes to negalėjo padaryti dėl jų nuoseklumo. Kasatorius iškelia versiją, kad D. K. kažkas galėjo sužaloti jam einant pas G. R. į namus iš Lazdynų ligoninės. Tačiau ši versija bylos duomenimis netirta ir nepatvirtinta. Kasatorius nei ikiteisminio tyrimo metu, nei įvairiose teisminėse instancijose nepateikė patikimų duomenų, pagrindžiančių šią versiją, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų ją tyrę.
4.2. Kasatorius ragina teismą nepripažinti V. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodymais, nes jis juos davė būdamas neblaivus ir dėl to apkalbėjo T. G.. Tačiau pirmosios instancijos teismas patikrino V. V. parodymų davimo aplinkybes ir nenustatė įstatymo pažeidimų apklausiant jį kaip liudytoją. Todėl jo parodymus pripažino teisėtai gautais ir jais vadovavosi. Kasatorius teigia, kad teismai nevertino liudytojo R. B. parodymų, kad D. K. kraujas tekėjo tik iš lūpos, o ne iš nosies. Tačiau kasatorius nutyli kitus jo parodymus, kuriais liudytojas patvirtino, kad jis G. R. bute neapžiūrėjo D. K. ir nenustatė, kas jam sužalota ir iš kur jam teka kraujas. Jam tik atrodė, kad kraujas teka iš lūpos. Liudytojas taip pat yra paaiškinęs, jog, jam, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotojui, atvežus D. K. į Žalgirio ligoninę, čia jį apžiūrėjus ir nustačius nosies sužalojimus, jo nepasiliko Žalgirio ligoninėje, o davė nurodymą skubiai vežti į Lazdynų ligoninę, tai jis ir padarė. Kasatorius šią aplinkybę nutyli, nes ji jam nenaudinga. Nurodytos aplinkybės buvo teismo įvertintos ir kartu atmesta kasatoriaus iškelta versija, kad D. K. buvo sužalotas kitokiu būdu, negu nustatė teismas.
4.3. Kasaciniame skunde iš esmės nėra nurodyta teisinių argumentų dėl esminių konkrečių BPK normų pažeidimų, galimai padarytų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Šioje byloje teismai, remdamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai, o po to ir jų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be to, laikantis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į esminius apelianto argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo ir veikos kvalifikavimo tinkamumo, nutartyje detaliai aptarė kiekvieną įrodymą atskirai, įvertino jų visumą, dar kartą paneigė nuteistojo iškeltas versijas. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo motyvuotomis išvadomis nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu ir formuojama teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Toks įrodymų vertinimas ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 332 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismų padarytos išvados, kad nuo T. G. padaryto nusikalstamo veiksmo mirė D. K.. Nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką teismai teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo T. G. gynėjo advokato M. Monkevičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos kasacinės instancijos teisme nagrinėjimo ribų ir kasatoriaus argumentų dėl įrodymų vertinimo
6. Kasatorius nurodo, kad T. G. bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo nuostatas: netinkamai, selektyviai ir šališkai vertino liudytojų parodymus bei rašytinius bylos duomenis, neatsižvelgė į šių duomenų prieštaringumą, į kai kurių liudytojų nepatikimumą, nevertino T. G. teisinančių duomenų. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra surinkta pakankamai T. G. kaltę nužudžius D. K. patvirtinančių įrodymų.
7. Iš kasaciniame skunde pateiktų argumentų turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su teismų atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.???2K-276-1073/2020).
8. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020). Įrodymų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais parodymais ir kitais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-642/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-642/2012">2K-642/2012</a>, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2013">2K-426/2013</a>, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021).
9. Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad T. G. bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Iš 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 26 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio protokolų bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad visi bylos duomenys buvo išsamiai ištirti: apklausti bylai reikšmingas aplinkybes galintys nurodyti liudytojai, siekiant pašalinti prieštaravimus bei patikslinti aplinkybes, perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai bei kitų dokumentų turinys, išvardyti rašytiniai bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje daug dėmesio skiriama įrodymų analizei, jų vertinimui, lyginimui tarpusavyje bei išdėstyti teismo motyvai, kodėl vieni ar kiti duomenys pripažįstami įrodymais, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtina ir kokios išvados jais remiantis daromos. Taip pat teismas nuosprendyje išsamiai pagrindė savo išvadas dėl nuteistojo versijos, jog D. K. mirtinus sužalojimus galėjo patirti kitu, nei kaltinime nurodyta, būdu, atmetimo. Pažymėtina, kad analogiškus argumentus dėl bylos įrodymų vertinimo nuteistojo T. G. gynėjas kėlė ir savo apeliaciniame skunde, kurį nagrinėdamas apeliacinės instancijos teismas dar kartą atliko išsamų įrodymų vertinimą. Priimtoje nutartyje teismas detaliai pasisakė dėl kiekvieno ginčijamo įrodymo ir motyvuotai patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio jų vertinimo.
10. Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad T. G. kaltę dėl D. K. nužudymo teismai grindė nepatikimais ir prieštaringais liudytojų G. R., R. K., A. V., V. V., V. G. parodymais. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-440/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-440/2010">2K-440/2010</a>, 2K-309/2011, 2K-264-976/2019). Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-507/2016">2K-295-507/2016</a>, 2K-7-511/2017).
11. Vertindami liudytojos G. R. parodymus, abiejų instancijų teismai atkreipė dėmesį į tai, kad dėl tam tikrų detalių šios liudytojos parodymai nevisiškai sutampa tarpusavyje. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pažymėjo, kad esmines aplinkybes visų apklausų metu ši liudytoja nurodė vienodai. Be to, siekiant patikrinti liudytojos G. R. parodymų patikimumą, teismo posėdyje buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja juos patvirtino, nurodydama, kad tuo metu aplinkybes atsiminė geriau. Iš teismų priimtų nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad, nustatydami faktines įvykio aplinkybes, teismai rėmėsi ta liudytojos G. R. parodymų dalimi, kurią patvirtino ir kiti byloje ištirti duomenys (kitų liudytojų duoti parodymai, rašytiniai įrodymai). Pagal tas pačias taisykles buvo vertinami ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai, nurodant, kurie iš jų pripažintini patikimais ir patvirtina vieni kitus, o kurie atmetami. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus. Dėl šios priežasties atmestini ir kasatoriaus teiginiai, kad teismai nepagrįstai rėmėsi liudytojo V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nors apklaustas teisme šis liudytojas parodė, kad ankstesnių savo parodymų nepatvirtina, tačiau abiejų instancijų teismai nustatė, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti V. V. parodymai sutampa su kitų liudytojų (G. R., A. V., R. K.) parodymais, o jų pakeitimo teisme priežastis – noras padėti T. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Siekiant patikrinti liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumą, teismo posėdyje buvo apklausta jo apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusi pareigūnė. Teismai nenustatė, kad minėta apklausa būtų vykusi pažeidžiant BPK reikalavimus, taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo gauti neteisėtu būdu.
12. Atmestini kasatoriaus argumentai, kad teismai nevertino liudytojo paramediko R. B. parodymų, kurie, pasak kasatoriaus, paneigia teismų nustatytą aplinkybę, kad jau Žalgirio klinikoje D. K. buvo nustatytas nosies lūžis. Tiek iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, tiek iš apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinio matyti, kad liudytojo R. B. duoti parodymai buvo įvertinti kitų bylos duomenų kontekste ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Teismai nustatė, kad šio liudytojo parodymai kartu su Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos D. K. ambulatorinio gydymo kortelėje įrašytais duomenimis patvirtina, jog, D. K. 2019 m. gegužės 2 d. 22.40 val. atvykus į Žalgirio kliniką, jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis ir dėl šios priežasties išduotas siuntimas į Lazdynų ligoninę dėl įtariamos galvos smegenų traumos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kasatoriaus teiginiai, jog teismai neįvertino liudytojo R. B. parodymų, iš esmės grindžiami tik tuo, kad teismai šiuos parodymus įvertino priešingai nuteistojo T. G. pateikiamai versijai.
13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 539/2019(01) nurodyta, kad D. K. mirė nuo nosies sumušimo, šis sumušimas pasireiškė muštine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosyje, minkštųjų audinių kraujosruva nosies srityje, nosikaulių daugiaskeveldriu lūžiu, kuris komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu kraujavimu, aspiracija krauju ir ūmiu kvėpavimo sutrikimu. Abiejų instancijų teismai atkreipė dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje nėra tiksliai nustatyta, kokiu trauminiu poveikiu D. K. buvo sulaužytas nosikaulis, – išvados 3.1 punkte nurodyta, kad nosies sumušimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, kurio, pasak specialistės J. B., nagrinėjamu atveju nėra galimybės individualizuoti. Pasisakant dėl šios specialisto išvados vertinimo, pažymėtina, kad nuosprendžių grindimas specialistų išvadomis, kuriose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir kad buvo remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas išvadas, jei tokiomis išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAtNTA3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20-507/2015">2K-20-507/2015</a>, 2K-110-1073/2020). Nagrinėjamoje byloje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą teismai vertino kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste ir kartu su specialistės parodymais, jog galva taip pat yra kietas bukas daiktas, kuriuo nukentėjusiajam galėjo būti padarytas išvadoje nustatytas mirtinas sužalojimas. Teismai padarė išvadą, kad visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų neabejotinai patvirtina, jog būtent T. G. 2019 m. gegužės 2 d., kilus konfliktui, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį savo galva D. K. į veido sritį, taip padarė jam nosies sužalojimą, kuris buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.
14. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. G. baudžiamąją bylą nagrinėję teismai tinkamai laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą: vertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, pašalino prieštaravimus tarp įrodymų, pasisakė dėl įrodymų patikimumo, darydami išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, sujungė juos į loginę visumą. Kasatoriaus teiginiai, kad byloje nesurinkta pakankamai T. G. kaltę patvirtinančių įrodymų, grindžiami tik selektyviu tam tikrų duomenų vertinimu derinant juos prie nuteistojo pateiktos įvykių versijos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija ir prerogatyva. Vien tai, kad teismai įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir (ar) in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDItNjI4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-42-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-42-628/2021">2K-42-628/2021</a>). Nenustačiusi esminių Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti nagrinėjamoje byloje priimtų teismų sprendimų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo T. G. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus kasacinį skundą.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Pranas Kuconis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
