A. J. pagal BK 228 str., 41 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-69-648/2021

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00003-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.4.1; 2.1.7.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bauda dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 166 MGL (6251,56 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 332 MGL (12 503,12 Eur) dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas ir ištaisytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžio rezoliucijoje esantis rašymo apsirikimas, nurodant, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bauda dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 166 MGL (6251,56 Eur) dydžio bauda ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 332 MGL (12 503,12 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. J. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 5 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybė patyrė didelę žalą, būtent: būdamas valstybės tarnautojas, laikinai eidamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, 2015 m. vasario 25 d., veikdamas NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose (duomenys neskelbtini), žinodamas ir suvokdamas, kad pagal galiojančius teisės aktus neturi teisės ne aukciono būdu išnuomoti UAB „F“ 1,4717 hektaro ploto valstybinės žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 313 000 Eur, vyriausiajai specialistei I. Z. perdavė M. T. sudarytą žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą ir nurodė šią bylą suderinti net ir nustačius jos trūkumų, o šiai įvykdžius jo nurodymą, nesilaikydamas NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos darbo organizavimo tvarkos, kad derinti kadastro duomenų bylas įgaliojama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotoja, pats asmeniškai suderino bylos dokumentus: 2015 m. vasario 11 d. sudarytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 8, 2015 m. vasario 13 d. sudarytą žemės sklypo planą, ir 2015 m. kovo 4 d. pavedė P. B. parengti įsakymą dėl valstybinės žemės išnuomojimo ir valstybinės žemės nuomos sutartį, šiam įvykdžius jo nurodymą, 2015 m. kovo 5 d., žinodamas, kad neturi teisėto pagrindo, pasirašė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės išnuomojimo UAB „F“ ir šio įsakymo pagrindu 2015 m. kovo 5 d. pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „F“ įgijo turtinę teisę į valstybinės žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), penkiasdešimt ketverių metų laikotarpiui. A. J. šiuos veiksmus atliko neteisėtai, piktnaudžiaudamas tarnyba ir veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi, pasirašydamas įsakymą dėl 1,4717 ha ploto valstybinės žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 313 000 Eur, išnuomojimo ir šios valstybinės žemės nuomos sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo redakcija) nuostatas, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerijos tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės arba apibrėžto naudojimo ar ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkto nuostatas, kad, vadovaujantis taisyklėmis, išnuomojami taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžinerijos tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (2.4 punkte nurodyta, kad žemės sklypus, kurių reikia kitiems, taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 2 dalies nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus; būti teisingam sprendžiant prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; deramai atlikti savo pareigas; 15 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją: 1) laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 2) būti lojaliam Lietuvos valstybei; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 5) laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba; 6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (2001 m. birželio 14 d. Nr. 194) 2 punkto nuostatas, įpareigojančias NŽT savo veikloje vadovautis Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės ir kitais teisės aktais, NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (NŽT direktoriaus 2015 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) patvirtinto NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 4 punkto nuostatas, kad skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga padėti NŽT vadovui (duomenys neskelbtini) įgyvendinti Nacionalinei žemės tarnybai valstybės politiką valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis srityse, atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas, organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Tokiais savo veiksmais A. J. padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nes, būdamas valstybės tarnautojas, turėdamas išimtinę teisę veikti Lietuvos valstybės vardu, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, Lietuvos valstybės, NŽT ir visuomenės interesus, diskreditavo valstybės instituciją – NŽT, sumenkino valstybės tarnautojo ir valstybinės institucijos skyriaus vadovo vardą pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, skatino pavaldžius darbuotojus nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir taip piktnaudžiavo tarnyba.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir bylą nutraukti arba perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba žymiai sumažinti bausmės dydį. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, teismų išvados dėl nusikalstamos veikos požymių padarytos išsamiai neišnagrinėjus visų su tuo susijusių bylos aplinkybių ir neįvertinus jų visumos, priimti teismų sprendimai neatitinka jiems keliamų BPK 305 ir 331 straipsniuose nustatytų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės taikymo klaidų ir pats padarė esminius tiek materialiosios, tiek proceso teisės pažeidimus. Šie pažeidimai yra esminiai, nes suvaržė nuteistojo teisę į gynybą, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 228 straipsnio 1 dalies taikymą.

2.2. Pagrindinė apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik pritarimu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, savo nutartį grindė tuo, jog įrodymai buvo aptarti ir išnagrinėti apylinkės teismo, todėl dar kartą vertinti apelianto parodymus, kitus įrodymus ar tirti juos atliekant įrodymų tyrimą ir lyginti su kitais byloje surinktais įrodymais nėra jokios būtinybės. Teismas nesilaikė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų dėl apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo atlikimo.

2.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra formuluočių, kurios pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, šios klaidos neištaisytos. Tokio pobūdžio baigiamojo akto ydingumas suvaržė kasatoriaus teisę į gynybą, t. y. teisę žinoti, kokiais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir kokie argumentai yra atmetami. Teismas dėl kasatoriaus kaltumo padarė klaidingas išvadas, jas grindė bendrojo ir hipotetinio pobūdžio teiginiais, atskiru ir vienpusišku dalies įrodymų vertinimu, nevertindamas įrodymų visumos. Šis teismas selektyviai, fragmentiškai vertino įrodymus, nuosprendį pagrindė iš esmės tik P. B. ir I. Z.-Ž. parodymais (kurie gauti po teisėsaugos medžiagos paviešinimo žiniasklaidai), rėmėsi tik liudytojų parodymų fragmentais, kiek jie neva galėtų atitikti kaltinimo turinį, išvestinius ir netiesioginius įrodymus iškėlė aukščiau tiesioginių įrodymų, rėmėsi liudytojų nuomonėmis apie neva egzistuojančius norminius aktus, įtvirtinančius kasatoriaus kaip NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo teises ir pareigas.

2.4. Teismas apklausė kaip liudytojus nuosprendyje nurodytus asmenis, nes šie dalyvavo rengiant dokumentus ir derinimo procedūrose. Kasatorius pažymi teismui nurodęs, kad kadastrinių matavimų bylos NŽT skyriuje tikrinamos nepriklausomai nuo to, ar žemės sklypas bus nuomojamas, ar žemės sklype yra statinys (statinys buvo įregistruotas VĮ Registrų centro duomenų bazėje), ar statinių savininkai turi teisę nuomotis žemės sklypą. Kadastrinių bylų tikrinimas yra savarankiška skyriaus funkcija, nesusijusi su nuomos procedūra, ir jeigu skyriui pateikiamas prašymas patikrinti kadastro bylą, vedėjas perduoda prašymą specialistui (užrašo vizą), prašymai nunešami į raštinę, o raštinės darbuotoja užpildo DVS kortelę ir padeda prašymą su priedais į specialisto lentynėlę. Nuosprendyje nurodyti teiginiai, kad kasatorius perdavė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą vyriausiajai specialistei I. Z. žinodamas ir suvokdamas, kad sklypo negalima išnuomoti, nepagrįsti įrodymais. Liudytoja I. Z. netvirtino, kad tikrinti kadastro bylą perdavė kasatorius, nurodė neprisimenanti, kas jai perdavė. Kasatorius neliepė liudytojai I. Z. derinti kadastro bylos nustačius trūkumus, nes kadastro bylas tais pačiais kriterijais tikrina VĮ Registrų centras, ir byla su trūkumais vis tiek būtų grąžinta matininkui. Valstybinį kaltinimą palaikančiai prokurorei ėmus domėtis dokumentais paaiškėjo, kad VĮ Registrų centrui specialistai pateikė ne tuos, o vėliau teikė kasatoriaus nepasirašytus dokumentus. Byloje nustatyta, jog, kasatoriui suderinus žemės sklypo planą, kadastro byla NŽT specialistų (galbūt I. Z. ir P. B.) buvo dar keletą kartų taisoma, prie pataisytų kadastro bylų buvo prisegamas kasatoriaus anksčiau suderintas žemės sklypo planas, o pirminis kadastro bylos variantas paslėptas ar sunaikintas, dingęs ir kompaktinis diskas. Dėl to liko nenustatyta aplinkybė, kokio turinio kadastro bylą, kaip teigia liudytojai, kasatorius suderino. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoja I. Z. Liudytojas P. B. teigė, kad ant savo stalo rado UAB „F“ prašymą išnuomoti sklypą, o teisme nurodė, kad pirma kasatorius jam pavedė nagrinėti prašymą dėl nuomos, tada jis pastebėjo, kad nesuderinta kadastro byla, tuo tarpu prokuroro pareiškime teismui nurodyta, kad kasatorius suderino planą 2015 m. vasario 25 d., o liudytojui P. B. pavedė parengti nuomos sutartį 2015 m. kovo 4 d. Be to, tarp žemės sklypo plano suderinimo 2015 m. vasario 25 d. ir tariamo pavedimo P. B. buvo parengti dar du sprendimai dėl kadastro duomenų patvirtinimo, juos rengė kažkuris iš minėtų specialistų, lyg ir P. B. Pareiškime teismui nurodyta, kad registrų išrašas suformuotas 2015 m. kovo 14 d., šį išrašą suformavo P. B., o šiame išraše nuomos sutartis nėra užfiksuota kaip juridinis faktas. Bylos įrodymai patvirtina, kad kadastro byla rengti pradėta 2015 m. vasario 11 d. ir baigta 2015 m. vasario 13 d., t. y. tuo metu, kai dar niekas negalėjo žinoti apie kasatoriaus paskyrimą. Kasatoriaus prašymas išnuomoti žemės sklypą NŽT pateiktas paskyrimo dieną – (duomenys neskelbtini), todėl P. B. ar kitiems skyriaus darbuotojams byla buvo pateikta žymiai anksčiau, nei kasatorius pavedė I. Z. nagrinėti prašymą. Byloje nėra lydraščio, su kuriuo būtų pateiktos kadastro bylos, o raštinė be lydraščio tiesiog nepriimtų, nes kasatoriaus viza užrašyta tiesiog byloje, kai buvo atnešta derinti. Nė vienas NŽT skyriuje gautas prašymas negali būti pradėtas nagrinėti nesant vedėjo vizos, nurodančios, kuriam darbuotojui yra paskiriama nagrinėti prašymą.

2.5. Šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepašalino, bylos aplinkybių iki galo ir visapusiškai neišnagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nes kasatorius nuo (duomenys neskelbtini) buvo valstybės tarnautojas, laikinai ėjo skyriaus vedėjo pareigas, pats asmeniškai suderino daugelį dokumentų ir nurodė tai padaryti pavaldiems darbuotojams, 2015 m. kovo 5 d. pasirašė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės išnuomojimo bendrovei, šio įsakymo pagrindu tą pačią dieną pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, ir tokie kasatoriaus veiksmai nebuvo suderinami su tarnybos interesais. Teismas taip pat nurodė, kad liudytojas P. B. apklausiamas teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų apylinkės teisme duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs nuo pat jų davimo ikiteisminio tyrimo metu, neprieštarauja tarpusavyje. Tačiau iš liudytojo P. B. pateiktos veiksmų chronologijos matyti, kad iš UAB „F“ įgaliotų asmenų pats P. B. asmeniškai gavo žemės sklypo kadastro bylą bei atitinkamus prašymus ir aktyviais veiksmais organizavo klausimo „stūmimą“, tikėdamasis, kad pirmomis dienomis kasatorius nepastebės ir viskas sklandžiai praeis. Kai kasatorius pastebėjo, kad kažkas negerai, ir kreipėsi į NŽT direktorę, P. B. su Ž. S. galimai suklaidino centrinės įstaigos specialistus, pateikdami neteisingą informaciją ir nepateikę informacijos, kad žemės sklype jokia veikla, įskaitant statybas, nėra vykdoma. Teismo posėdžio metu Ž. S. patvirtino, kad buvo nuvykusi į vietą ir žinojo realią situaciją (dėl žemės sklypo paskirties ir nebaigto statyti statinio). Gal dėl to ir atsirado liudytojų parodymuose byloje daug tariamų pokalbių su kasatoriumi, kurie nepatvirtinti įrodymais.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo pritarimu pirmosios instancijos teismo motyvams, nuteistojo apeliacinio skundo neišnagrinėjo iki galo, nors ir padarė pagrįstas išvadas, kad jis nežinojo, jog dokumentai, susiję su žemės sklypo nuoma, buvo suklastoti, čia pat pritarė pirmosios instancijos teismui, kad nuteistasis turėjo žinoti ir jam turėjo kilti įtarimų, šiuos įtarimus privalėjo pašalinti, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė prielaidomis, ir apeliacinis teismas su tuo sutiko, bet vėl padarė prielaidomis grįstą išvadą, kad nežinojimas apie minėtas aplinkybes neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (nes byloje nustatyta, kad jam buvo panaikinti įtarimai dėl padėjimo sukčiauti ir dokumentų klastojimo). Toks apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys neatitinka BPK 331 straipsnio nuostatų.

2.7. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį iš esmės grindė tik dviejų liudytojų I. Z. ir P. B. parodymais (kurie gauti po žiniasklaidoje paviešintos teismo įsakymo medžiagos). Tačiau liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, nes, pagal BPK 80 straipsnio 1 punkto prasmę, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje baudžiamojo pobūdžio byloje (administracinėje byloje), nes tai prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui ir suvaržytų teisę į gynybą. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų gavimo teisėtumo nepatikrino (BPK 20 straipsnio l dalies prasme), neužtikrino teisingo bylos nagrinėjimo, o apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė ir nesprendė dėl jų neatitikties BPK 20 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąvokai, todėl liudytojų parodymai negalėjo būti vertinti kaip įrodymai. Nors liudytojai nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau vengdami jos ir galbūt verčiami ikiteisminio tyrimo darbuotojų jį apkalbėjo, todėl jų parodymai negali būti patikimi.

2.8. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad kasatorius suderino žemės sklypo planą nesilaikydamas NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. įsakymu nustatytos tvarkos, kuria derinti kadastro duomenų bylas įgaliojama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotoja. Kai kasatorius buvo paskirtas laikinai eiti vedėjo pareigas, pagal pareigybės aprašymą jis turėjo pareigą organizuoti skyriaus darbą ir teisę derinti žemės sklypų planus, kaip tai darė daugybę kartų, iki pat atsistatydinimo iš pareigų. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-500 redakcija), 20 punkte nustatyta, kad, (duomenys neskelbtini) padalinio darbuotojui patikrinus pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustačius pažeidimų, (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas arba jo įsakymu įpareigotas (duomenys neskelbtini) padalinio darbuotojas suderina žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas. Toks reglamentavimas reiškia, kad žemės sklypo planą gali derinti tiek vadovas, tiek jo įgaliotas asmuo, t. y., suteikus įgaliojimą darbuotojui derinti žemės sklypo planą, pareiga ir teisė skyriaus vadovui (vedėjui) derinti žemės sklypo planą neišnyksta. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad nurodė I. Z. derinti bylą, nors kadastro bylų derinti specialistei nereikia, ir apskritai jos nėra derinamos, specialistai patikrina bylą, o vedėjas suderina planą pasirašydamas. Planas yra esminis kadastro bylos elementas, o dėl plano pažeidimų nenustatyta. Pagal pareigybės aprašymą vedėjas derina žemės sklypų planus, priima sprendimus patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, pertvarkyti suprojektuotus žemės sklypus ir (ar) pakeisti nustatytus kadastro duomenis (11 punktas), organizuoja ir kontroliuoja darbus ir priima sprendimus žemės administravimo, valstybinės žemės perleidimo, nuomos, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos srityse (12 punktas), organizuoja ir kontroliuoja darbus ir priima sprendimus žemės tvarkymo, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo procesuose (13 punktas). Taigi kasatorius nuteistas už tai, ką privalėjo atlikti vadovaudamasis ne tik įstatymais, bet ir poįstatyminiais teisės aktais. Jei kasatorius ir pažeidė savo pareiginius nuostatus, kitų teisės aktų reikalavimus, tai gali užtraukti drausminę, administracinę, bet ne baudžiamąją atsakomybę, nes galimai padarytus pažeidimus galima išspręsti naikinant sandorius ir įsakymus.

2.9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstas (nenustatytas) priežastinis ryšys tarp negalimumo išnuomoti žemės sklypą ir žalos. Jeigu negalimumas išnuomoti žemės sklypą buvo nulemtas kitų asmenų dokumentų klastojimo, tai žala pasireiškė dėl kitų asmenų veikų. Nuosprendyje konstatuota, kad kasatoriui nieko apie suklastotus dokumentus žinoma nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nuosprendyje nėra pasisakyta apie priežastinį ryšį tarp kasatoriaus veiksmų ir kilusių padarinių, bet nepagrįstai nevertino to kaip esminio proceso pažeidimo, nurodydamas, kad nuosprendyje aiškiai ir išsamiai pasisakyta dėl jo veiksmų, kurių pagrindu ir kilo padariniai, neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas šios esminės klaidos neištaisė (nėra nustatyta žalingų padarinių ir priežastinio ryšio).

2.10. Šioje byloje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nenustatytas, bet pirmosios instancijos teismo konstatuotas. Taip pat nėra nustatytas nei kasatoriaus bendrininkavimas, nei prisidėjimas prie nusikaltimų ar kitų nusikaltimų padarymas, dėl to BK 228 straipsnio 1 dalis jam inkriminuota nepagrįstai. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad, pasirašydamas 2015 m. kovo 5 d. įsakymą ir nuomos sutartį, kasatorius pažeidė CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 28 punkto reikalavimus, bet nėra motyvuota, kuo pasireiškė visų paminėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimai, t. y. nepagrindė pažeidimo. Nuosprendyje teismas nurodė, kad plačiau nepasisakys dėl byloje nustatytos aplinkybės, kad žemės sklypo nuoma ne aukciono būdu nagrinėjamu atveju buvo neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas šio klausimo taip pat nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, taip pat nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl tyčios.

2.11. Teismas nurodė, kad kasatorius savo veiksmais padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nors šį požymį pagrindžiančių aplinkybių nenustatyta, ir jos nebuvo nustatomos, nors didelės žalos požymis yra vertinamasis. Spręsdamas dėl žalos dydžio šioje byloje, teismas pasisakė formaliai nurodydamas veiksmus, kuriuos kasatorius tariamai atliko neteisėtai, t. y. piktnaudžiaudamas tarnyba bei veikdamas tiesiogine tyčia, nes pasirašė įsakymą dėl 1,4717 ha ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 313 000 Eur, išnuomojimo ir šios valstybinės žemės nuomos sutartį. Nors įsakymą bei nuomos sutartį kasatorius pasirašė teisėtai, turėdamas tam įgalinimus, teismas nepasisakė ir nevertino, ar jam inkriminuojamas nusikaltimas galėjo būti padarytas viršijant savo, kaip vedėjo, įgaliojimus, ar jis turėjo pagrįstą teisę pasirašyti dokumentus, ar, kaip nurodė liudytojai, tokie įgaliojimai NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo organizavimo“ buvo suteikti NŽT (duomenys neskelbtini) vedėjo pavaduotojai. Šis įsakymas yra ypač reikšmingas įrodymas kvalifikuojant kasatoriaus veiksmus ir nustatant kaltę. Teismai šių klausimų nesprendė, tik formaliai konstatavo kasatoriaus kaltę bei žalos dydį (nenustatę priežastinio ryšio).

2.12. Teismai nepagrįstai nevertino bylos duomenų, pagrindžiančių galimybę kasatoriui taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, taip be teisinio pagrindo netaikė baudžiamojo įstatymo. Šiuo atveju inkriminuoti veiksmai, kaip tariamas piktnaudžiavimas tarnyba (turint teisę priimti įsakymus ir pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutartis), t. y. dėl nusikalstamos veikos, kurios objektyviai nebuvo, pagal tokių veiksmų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių, t. y. ultima ratio (paskutinė priemonė), taikymas tokius veiksmus padariusiam kasatoriui. Esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė kaip ultima ratio priemonė.

2.13. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo skundo argumentus dėl teisėjo ir teismo šališkumo pažeidžiant BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes šią bylą nagrinėjantis teismas buvo susaistytas to paties teisėjo anksčiau priimto baudžiamojo įsakymo, kurio faktinės ir teisinės aplinkybės buvo identiškos, ir tai lėmė neteisingo, nepagrįsto teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimą. Kasaciniame skunde nurodyti pažeidimai, kuriuos padarė priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teisėjas Valerijus Laušas (Valerij Lauš). Teismui kasatorius paaiškino, kodėl nesutinka su kaltinimais, kaip buvo išgauti iš jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Nors nušalinimo teisėjui kasatorius nereiškė, teisėjas privalėjo pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (vien kaltinimo ribų peržengimas pažeidžiant BPK 255 straipsnio reikalavimus buvo pagrindas jam nusišalinti, bet to nepadarė). Valstybinio kaltintojo pozicijos palaikymas, spaudimas liudytojams, kasatoriaus prašymų nepagrįstas atmetimas, pateiktų įrodymų komentavimas ir t. t. rodo buvus išankstinį teisėjo nusistatymą. Be to, prieš pradedant nagrinėti bylą teisme, teisėsauga perdavė žiniasklaidai ir viešai paskelbė baudžiamąjį įsakymą su nenuasmenintais liudytojų parodymais, todėl teisme apklausiami P. B. ir I. Z. stengėsi prisitaikyti prie to, kas buvo paskelbta žiniasklaidoje. Tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

2.14. Kasatorius teigia, kad dėl pernelyg ilgos proceso trukmės pažeista jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 5 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalyje, 3 dalies c punkte, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalyje, užtikrinama BPK 2 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytomis atitinkamomis kompetentingų valstybės institucijų pareigomis. Ikiteisminis tyrimas, kurio terminas pratęstas trylika kartų, ir bylos nagrinėjimas teisme truko nepateisinamai ilgai – daugiau kaip penkerius metus, nors byla nėra sudėtinga ar didelės apimties. Teismui perduotoje byloje pridėtas didelis kiekis su kaltinimu nesusijusių dokumentų, o kai kurios žemės sklypo dokumentų kopijos kartojasi daugybę kartų vis naujuose bylos tomuose. Kasatorius neturėjo visos bylos dokumentų kopijų, tai pasunkino jo gynybą teisme. NŽT darbuotojai P. B. ir I. Z. apklausti praėjus maždaug pusantrų metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kasatorius kaip įtariamasis apklaustas maždaug po dvejų su puse metų, įtariamasis M. T. apklaustas praėjus trejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti ir tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, o jei kasatorius manė, kad ikiteisminis tyrimas vyko per ilgai, galėjo pasinaudoti BPK 215 straipsnyje suteikta teise paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Kasatoriaus manymu, teismas turėjo pasisakyti plačiau, nes veika priskirtina prie apysunkių nusikaltimų, dėl kurių pagal BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punktą ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per šešis mėnesius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, formuojamą teismų praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a> ir kt.). Būtina atsižvelgti į tai, kad kasatoriaus baudžiamasis procesas užsitęsė nepateisinamai ilgai, t. y. daugiau nei penkerius metus, taip buvo pažeistos jo teisės, kankinant kaip asmenį nepagrįstu laukimu ir nežinomybe dėl savo likimo.

3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas S. Butkevičiaus prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir A. J. bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 228 straipsnio 1 dalį, nesilaikė išaiškinimų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose, kasacinės instancijos teismo nutartyse, priimtose bylose dėl nusikaltimų valstybės tarnybai. BK 228 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios konkrečiai nurodytos kituose teisės aktuose. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. J. suderino žemės sklypo planą nesilaikydamas NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. įsakymu nustatytos tvarkos, kuria derinti kadastro duomenų bylas įgaliojama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotoja. Tokie teismo motyvai nepagrįsti, nes A. J. organizuoti skyriaus darbą įgaliojo ne tik pareiginiai nuostatai, pagal kuriuos jis turėjo pareigą ir teisę derinti žemės sklypų planus, pasirašyti sutartis, priimti įsakymus (vedėjo pareigybės aprašymo 11, 12 ir 13 punktai), bet ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, A. J. negalėjo būti nuteistas už tai, ką privalėjo atlikti vadovaudamasis ne tik įstatymais, bet ir poįstatyminiais teisės aktais, todėl ir priėmė įsakymą, kurio pagrindu 2015 m. kovo 5 d. pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su UAB „F“. Teismas nurodė, kad A. J. šiuos veiksmus atliko neteisėtai, piktnaudžiaudamas tarnyba, veikdamas tiesiogine tyčia, bei pažeidė įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Tačiau, net ir esant A. J. padarytiems pažeidimams, klaidos gali būti ištaisytos panaikinus 2015 m. kovo 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimtą įsakymą, tai gali padaryti prokuroras, gindamas viešąjį interesą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-387/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-387/2009">2K-387/2009</a>, 2K-538/2010, civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-577/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-577/2008">3K-3-577/2008</a>, 3K-3-96/2008, 3K-3-133-219/2018 ir kt.). Teismo nuosprendyje nurodytų įstatymų bei teisės aktų pažeidimas galėtų užtraukti A. J. drausminę, administracinę, bet ne baudžiamąją atsakomybę.

3.2. Taikant BK 228 straipsnio 1 dalį reikia nustatyti tris būtinuosius objektyviuosius piktnaudžiavimo požymius: veiką, žalingus padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakyta apie priežastinį ryšį tarp A. J. atliktų veiksmų ir kilusių padarinių, bet nepagrįstai motyvavo, kad tai nėra esminis proceso pažeidimas, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai ir išsamiai pasisakyta dėl A. J. veiksmų, kurių pagrindu ir kilo padariniai, neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas tik nurodė tariamai A. J. pažeistų įstatymų ir kitų teisės aktų sąrašą, bet nemotyvavo, kodėl dėl tokių pažeidimų kyla atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas šios esminės klaidos neištaisė, tuo labiau kad nėra nustatyti kilę padariniai ir priežastinis ryšys. Šioje byloje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nenustatytas, bet pirmosios instancijos teismo konstatuotas, nes taikant BK 228 straipsnį būtina konstatuoti ne tik pačią veiką, bet ir padarinius – didelės žalos padarymą valstybei. Teismas nurodė, kad A. J. savo veiksmais padarė didelę neturtinę žalą valstybei, skatino pavaldžius darbuotojus nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir taip piktnaudžiavo tarnyba. Neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu. Šioje byloje tyčia nebuvo įrodinėjama, ji buvo tiesiog konstatuota. Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Todėl šioje byloje didelės žalos valstybei požymis turėjo būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė. Spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio šioje byloje, teismas pasisakė formaliai nurodydamas veiksmus, kuriuos A. J. tariamai atliko neteisėtai, t. y. piktnaudžiaudamas tarnyba bei veikdamas tiesiogine tyčia, nes pasirašė įsakymą dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo ir šios valstybinės žemės nuomos sutartį. Tačiau įgydamas teisę į valstybinio žemės sklypo ne aukciono tvarka nuomą nuomininkas (šiuo atveju UAB „F“) įsipareigojo į valstybės biudžetą mokėti įstatymu nustatytą nuomos mokestį, t. y. įgijo prievolę, o nuomotojas (šiuo atveju valstybė) įgijo teisę reikalauti atitinkamo nuomos mokesčio iš nuomininko už galimybę naudotis valstybine žeme, t. y. patiria naudą. Todėl šioje byloje jokios žalos dėl valstybinio žemės sklypo ne aukciono tvarka išnuomojimo UAB „F“ valstybė nepatyrė, žemės nuosavybė kaip buvo, taip ir liko valstybės, byloje civilinio ieškinio dėl patirtos žalos atlyginimo nėra, o didelė žala negali būti tapatinama su nuomojamo valstybinės žemės sklypo rinkos verte – 313 000 Eur. Įsakymą bei nuomos sutartį A. J. pasirašė teisėtai, turėdamas tam įgalinimus, bet teismas padarė priešingas išvadas ir nepasisakė bei nevertino, ar A. J. inkriminuojamas nusikaltimas galėjo būti padarytas viršijant jo kaip vedėjo įgaliojimus. Teismai šių klausimų nesprendė, tik formaliai konstatavo A. J. kaltę bei žalos dydį, nenustatę priežastinio ryšio, ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai inkriminuodami A. J. BK 228 straipsnio 1 dalį.

3.3. 2019 m. sausio 2 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas A. J. atžvilgiu dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo išskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) į atskirą tyrimą. Todėl baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 2019 m. balandžio 18 d. baudžiamasis įsakymas. Nesutikdamas su šiuo įsakymu, A. J. padavė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimtas 2020 m. sausio 23 d. apkaltinamasis nuosprendis A. J. Tačiau bylos išskyrimas pakenkė bylos nagrinėjimo teisme išsamumui bei visapusiškumui, nes pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybės nustatyti priežastinį ryšį tarp A. J. veiksmų ir atsiradusių padarinių, apie tai pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas, liko neištirtos kitos bylos aplinkybės, susijusios su A. J. inkriminuota veika pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, dėl to buvo priimtas nepagrįstas nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis. Pažymėtina, kad BPK 254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas bylos nagrinėjimo metu gali bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti bylas. Šiuo atveju bylos išskyrimas iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) į atskirą tyrimą pakenkė ne tik bylos nagrinėjimo visapusiškumui bei objektyvumui, nes abiejų instancijų teismai konstatavo, kad A. J. nežinojo apie kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, tokias kaip dokumentų klastojimas ir kt., bet darė prielaidą, kad jis turėjo apie tai žinoti. Nagrinėjant bylas kartu, tokių abejonių teismams nebūtų kilę ir nebūtų pažeista A. J. teisė teisme patikrinti kitoje byloje tirtus duomenis, taip tinkamai ginti savo pažeistas teises. Pažymėtina, kad taip pat iš kito ikiteisminio tyrimo buvo išskirta byla į atskirą tyrimą ir 2019 m. birželio 18 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo paskirta bausme buvo subendrinta galutinė bausmė A. J. priimant 2020 m. sausio 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Bylų išskyrimas sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą.

3.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 250 MGL dydžio (9415 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirta 166 MGL dydžio (6251,56 Eur) bauda ir paskirta galutinė bausmė – 332 MGL (12 503,12 Eur) dydžio bauda, t. y. iš kito ikiteisminio tyrimo į atskirą tyrimą išskirtoje byloje ir 2019 m. birželio 18 d. priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo subendrinta galutinė bausmė A. J. 2020 m. sausio 23 d. priimant nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). A. J. padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme (prašymas gautas 2019 m. gegužės 6 d.), buvo gauta nagrinėti ir kita baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. J. kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad baudžiamųjų bylų faktinės aplinkybės tapačios, jas nagrinėjo tas pats teisėjas Valerijus Laušas, bet bylos nebuvo sujungtos ir laikoma, kad A. J. padarė kelias atskiras nusikalstamas veikas. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Net spręsdamas, kad A. J. padarė jam inkriminuotą veiką, nurodytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, už kurią jis nuteistas apkaltinamuoju nuosprendžiu, teismas turėjo padaryti išvadą, kad visos A. J. padarytos nusikalstamos veikos laikytinos tęstiniu nusikaltimu. To nepripažinęs ir nesujungęs baudžiamųjų bylų, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Karčinskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato S. Butkevičiaus kasacinius skundus atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Nors nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato S. Butkevičiaus kasaciniuose skunduose kasacijos pagrindai formaliai susieti su apeliacinės instancijos teismo netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu ir padarytais esminiais BPK pažeidimais, sutrukdžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, kasacinių skundų argumentais nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir jų pagrindu atlikto nuteistojo A. J. veiksmų teisinio vertinimo. Nuteistojo A. J. kasaciniame skunde iš esmės nurodomos tokios pat, kaip ir jo apeliaciniame skunde, aplinkybės, dėl kurių, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas liudytojų I. Z. ir P. B. parodymus motyvuotai įvertino kaip nuoseklius viso proceso metu, konstatavo, kad jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka liudytojos Ž. S. parodymus, taip pat vieni kitus papildo, nenustatė pagrindo jais netikėti. Aplinkybė, kad šių liudytojų parodymai neatitinka nuteistojo subjektyvaus byloje surinktų įrodymų vertinimo, savaime nėra pagrindas daryti išvados apie šių duomenų neteisėtumą. Priežastys, dėl kurių šie liudytojai turėtų apkalbėti nuteistąjį, bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatytos.

4.3. Nuteistojo kasaciniame skunde cituojamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 20 punktas teismo išvadų apie neteisėtais A. J. veiksmais pažeistus teisės aktus nepaneigia. Kadastro duomenų bylos derinimas NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo organizavimo“ pagrindu buvo privalomas tiek A. J., tiek pagal šį įsakymą derinti kadastro duomenų bylas įgaliotai (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojai. Liudytoja Ž. S. taip pat patvirtino, kad tuo metu, kai vadovavo A. J., ji derino visas kadastro bylas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad institucijų vidaus teisės aktai galioja tol, kol jie nėra pakeičiami ar panaikinami. A. J. laikinai einant NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo organizavimo“ galiojo, nebuvo panaikintas ar pakeistas, taigi, eidamas savo pareigas A. J. turėjo juo vadovautis. Pagal šį įsakymą derinti kadastro duomenų bylas įgaliojama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotoja, bet A. J., nesilaikydamas vidinės institucijos darbo organizavimo tvarkos, pats suderino kadastrinių matavimų bylos dokumentus (2015 m. vasario 11 d. sudarytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 8 bei 2015 m. vasario 13 d. sudarytą žemės sklypo planą). Teismas akcentavo nuteistojo pareigą laikytis vidaus teisės aktų, jais vadovautis organizuojant darbą ir priimant sprendimus.

4.4. Nuteistojo A. J. gynėjo advokato S. Butkevičiaus kasaciniame skunde nurodytos vedėjo pareigybių aprašymo nuostatos nekeičia teismo išvadų apie A. J. inkriminuojamų veiksmų padarymo metu galiojusį NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo organizavimo“ ir A. J. pareigą jo laikytis. Nesilaikant šiame įsakyme nustatytos tvarkos, tolesni A. J. veiksmai, jam asmeniškai derinant kadastro bylos dokumentus, duodant pavedimus pavaldiems darbuotojams, pasirašant žemės sklypo nuomos sutartį, pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad esminę reikšmę turi A. J. I. Z. duotas nurodymas (t. y. nurodymas jai bylą patikrinti teigiamai, net ir žinant apie kadastrinių matavimų bylos trūkumus). Kaltinimo formuluotė – „(I. Z.) nurodė šią bylą suderinti net ir nustačius jos trūkumų“ – šiuo konkrečiu atveju turi tą pačią reikšmę kaip ir formuluotė „nurodė bylą patikrinti teigiamai“. Kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių – dėl A. J. duotų tolesnių nurodymų I. Z. po kadastrinių matavimų bylos jai perdavimo – keitimo klausimas bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu kasatoriaus iniciatyva nebuvo keliamas.

4.6. Šiuo konkrečiu atveju A. J. veiksmuose nustačius BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių visumą, baudžiamoji atsakomybė yra proporcinga ir tinkama teisinės atsakomybės priemonė. Kasatoriaus teiginiai apie galimybes panaikinti kaltinime nurodytus sandorius ir įsakymus nepašalina jo padaryto nusikaltimo pavojingumo ir dėl nuteistojo piktnaudžiavimo kilusios didelės žalos.

4.7. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie priežastinį ryšį tarp A. J. atliktų veiksmų ir kilusių padarinių, bet sprendė, kad tai nėra esminis proceso pažeidimas, nes nuosprendyje aiškiai ir išsamiai pasisakyta dėl A. J. veiksmų, dėl kurių ir kilo padariniai, neteisėtumo. Teismas pažymėjo, kad žala valstybei buvo padaryta būtent A. J. veiksmais, todėl priežastinis ryšys tarp A. J. veiksmų ir dėl jų kilusių padarinių nustatytas.

4.8. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė motyvus, kaip konkrečiai pasireiškė nuteistojo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, t. y. kad jis, kaip laikinai einantis NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, nurodė I. Z. ir P. B. atlikti veiksmus, pažeidžiant kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, susijusius su valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu. Toks A. J. veikimo būdas, pažeidžiant jo, kaip valstybės tarnautojo, veiklą reglamentuojančius teisės aktus, duodant nurodymus pavaldiems darbuotojams, nesilaikant teisės aktuose nustatytų procedūrų, lemia išvadą apie žemės sklypo nuomos UAB „F“ neteisėtumą, konstatuotą abiejų instancijų teismų.

4.9. Nuteistojo A. J. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį motyvuotas tinkamai. Teismas išsamiai išdėstė A. J. veiksmais atskleistą objektyviąją piktnaudžiavimo nusikaltimo pusę, nurodė jo pažeistų teisės aktų nuostatas, jų pažeidimo metu atliktus nuteistojo veiksmus, pasisakė dėl tyčios. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistojo A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, apklausose dalyvaujant ir gynėjui, kuriuose jis pripažino piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, nurodė, kad suvokė savo veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo nuoma, neteisėtumą, kad pasirašydamas aptariamo žemės sklypo nuomos sutartį suvokė, jog elgėsi neteisėtai, piktnaudžiavo ir klastojo dokumentus, bet nesigilino nei kokių asmenų interesais tai daroma, nei kokiu tikslu, kad jam buvo įtarimų dėl sklypo dydžio, matė, kad yra probleminis sklypas ir kt., reikšmingi sprendžiant dėl A. J. kaltės. Remdamasis šiais parodymais, įvertinęs A. J. elgesį bendraujant su NŽT direktore, taip pat atsižvelgdamas į liudytojų I. Z. ir P. B. perduotą A. J. informaciją, teismas nusprendė, kad faktas apie A. J. kilusius įtarimus dėl žemės sklypo nuomos yra nustatytas ir kad žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas ne aukciono būdu. Teismas, vertindamas A. J. tyčios turinį, atsižvelgė ir į tai, kad A. J. veiksmai – kadastro matavimų bylos derinimas Ž. S., kuriai ir buvo suteikta teisė derinti (tvirtinti) kadastro bylas, būnant darbe – patvirtina, kad savo veiksmų neteisėtumą jis suvokė. Teismas pažymėjo, kad NŽT direktorės nurodymai nesuteikė pagrindo nuteistajam veikti neteisėtai.

4.10. Pažymėtina, kad dėl nuteistojo A. J. piktnaudžiaujant pažeistų teisės aktų, apibrėžiančių jo, kaip NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo, įgaliojimų ribas, teismas pasisakė aptardamas objektyviuosius BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius. Spręsdamas dėl kito būtinojo piktnaudžiavimo požymio – padarytos didelės žalos, teismas pažymėjo, kad A. J. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala, nes jis ne tik pažeidė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančius kaltinime nurodytus teisės aktus, bet ir diskreditavo valstybės instituciją – NŽT, žala plačiąja prasme padaryta ir valstybei. Šis atvejis turėjo rezonansą visuomenėje, sumenkino valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos skyriaus vadovo vardą pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, skatino pavaldžius darbuotojus nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Tokios teismo išvados nelaikytinos formaliomis, priešingai, teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė nuteistojo veiksmais padarytos žalos rūšį ir apimtį, kuria ji pasireiškė.

4.11. Nuteistasis A. J. piktnaudžiavo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 25 d. (žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinių matavimų bylos perdavimas, nurodymas ją derinti) iki 2015 m. kovo 5 d. (įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės išnuomojimo UAB „F“ ir jo pagrindu 2015 m. kovo 5 d. pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su minėtų dokumentų pasirašymu. Tolesnės procedūros, susijusios su šių dokumentų pagrindu susiklosčiusiais nuomos teisiniais santykiais, į kaltinimą nuteistajam nepatenka. Valstybės, kaip išnuomoto žemės sklypo savininkės ir nuomotojos, statusas A. J. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.

4.12. Nuteistasis savo padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą sieja su užimta gynybine pozicija neigti kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, bet konkretūs argumentai, dėl kurių padaryta veika šiuo atveju turėtų būti vertinama kaip mažareikšmė, t. y. A. J. padarytos nusikalstamos veikos ypatumai, lemiantys sumažėjusį jos pavojingumą, kasaciniame skunde nėra nurodyti. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į A. J. padaryto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, neabejotinai nustatytas A. J. tyčinis piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, dėl to valstybei buvo padaryta didelė žala. Byloje nenustatyta A. J. padaryto nusikaltimo pavojingumą mažinančių aplinkybių, nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas negali būti vertinamas kaip nedidelis, neužtraukiantis baudžiamosios atsakomybės.

4.13. Pažymėtina, kad vien tik deklaratyvaus pobūdžio nuteistojo teiginiai apie bylą nagrinėjusio teismo šališkumą ir nesutikimas su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu savaime nėra pagrindas daryti išvadas apie teismo šališkumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. baudžiamasis įsakymas, kurį priėmė teisėjas Valerijus Laušas, A. J. buvo priimtas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje faktinės aplinkybės iš esmės buvo skirtingos. Šioje kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje, prieš perduodant bylą nagrinėti teisme kaltinamojo reikalavimu, buvo priimtas 2019 m. balandžio 19 d. teismo baudžiamasis įsakymas, jį priėmė teisėja Giedrė Norvilienė. Skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį priėmė teisėjas Valerijus Laušas. Taigi, vadovaujantis BPK 425 straipsnio 2 dalimi, teisėjas V. Laušas galėjo nagrinėti šią baudžiamąją bylą. Kasaciniame skunde nurodytas teisėjo V. Laušo ir jo priimtame baudžiamajame įsakyme nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių ryšys, kaip turintis įtaką šiai išnagrinėtai baudžiamajai bylai, argumentais nepagrįstas. Byloje nėra objektyvių duomenų apie šio teisėjo asmeninį ar kitokį suinteresuotumą dėl nuteistojo atžvilgiu priimtų sprendimų. Dėl teisiamajame posėdyje teisėjo išsakytų frazių apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jų vertinimas yra nuteistojo asmeninė interpretacija. Kasacinio skundo teiginiai apie teisėjo vykdytą spaudimą liudytojams nepagrįsti bylos medžiaga.

4.14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su ikiteisminio tyrimo dėl A. J. atskyrimu iš pakankamai didelės apimties ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įtarimai pareikšti keliems asmenims, A. J. teisės į operatyvų baudžiamąjį procesą pažeidimų nenustatė. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. J. nepasinaudojo ir BPK 215 straipsnyje nustatyta teise kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekama daug proceso veiksmų, tyrimo terminas buvo tęsiamas BPK nustatyta tvarka. Prokuroro 2019 m. sausio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl A. J. atskirtas siekiant operatyvaus nusikalstamos veikos ištyrimo, atsižvelgiant į tai, kad A. J. padaryto nusikaltimo aplinkybės yra iš esmės aiškios ir tiesiogiai nesusijusios su kitais asmenimis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminį tyrimą dėl A. J. atskyrus, į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kreiptasi 2019 m. balandžio 10 d. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą apie pernelyg ilgą dėl A. J. atlikto ikiteisminio tyrimo trukmę. Ikiteisminis tyrimas dėl A. J. atskirtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. sausio 29 d. Nr. 1-20 įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl nusikalstamų veikų tyrimų sujungimo ir atskyrimo“ (2015 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. I-146 redakcija) 7.4 punkto pagrindu, siekiant proceso operatyvumo, pačiam įtariamajam išreiškus prašymą, esant galimybei, dėl jo ikiteisminį tyrimą atskirti ir procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. A. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaip minėta, buvo iš esmės aiškios ir tiesiogiai nesusijusios su kitais asmenimis, todėl pagrindo daryti išvadą apie neištirtas aplinkybes, kaip nurodo nuteistojo gynėjas, šiuo atveju nėra. A. J. teisė susipažinti su dėl jo atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo ribojama, todėl nuteistojo gynėjo skundo teiginiai apie tariamai pasunkintą nuteistojo teisės į gynybą įgyvendinimą nepagrįsti.

4.15. Nuteistojo A. J. gynėjo kasacinio skundo argumentai apie šioje baudžiamojoje byloje nustatytos ir kitos A. J. padarytos nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, tapatumą, t. y. kad tai yra viena tęstinė nusikalstama veika, nepagrįsti, neatitinka teismų praktikoje pateiktų tęstinės veikos išaiškinimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258- 677/2016, 2K-243-942/2016). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. J. pripažintas kaltu taip pat pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, priimtas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje faktinės aplinkybės iš esmės buvo skirtingos, nes A. J. piktnaudžiaujant atlikti veiksmai susiję su kitais nei šioje byloje nekilnojamojo turto objektais, nurodymus A. J. davė kitiems asmenims, parengti kiti dokumentai, skirtingas A. J. veikimo laikotarpis ir pan. Nesant teisinio pagrindo šioje byloje nustatytus A. J. veiksmus kvalifikuoti kaip tęstinę nusikalstamą veiką kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu konstatuotais nuteistojo veiksmais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam neteisingai paskirta bausmė, pažeistos BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatos. Teismas, paskirdamas A. J. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos pavienės nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikaltimo kategoriją, veikos baigtumą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

4.16. Apeliacinės instancijos teismas į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atsakė, juos aptarė ir motyvuotai atmetė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažindamas teisėtu ir pagrįstu, bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato S. Butkevičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl apskundimo kasacine tvarka pagrindų ir nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

6. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

7. Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>).

8. Dalis kasatoriaus A. J. kasacinio skundo argumentų yra skirti įrodymų analizei ir jų vertinimui (pavyzdžiui, liudytojų I. Ž. (buvusi Z., toliau – Ž.), P. B., Ž. S. parodymams dėl žemės sklypo kadastro bylos tikrinimo ir suderinimo bei žemės sklypo nuomos sutarties parengimo), pateikiant jų savąjį vertinimą ir neigiant teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat kasatorius nesutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su dokumentų rengimo ir pasirašymo chronologija ir pan. Taigi, kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir kiti tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai, kuriuose keliami ne teisės, o fakto klausimai, vertinami įrodymai, teikiamos sau naudingos versijos ir išvados, neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl paliktini nenagrinėti.

9. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus nuteistojo A. J. kasacinio skundo teiginiai, kad „pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra formuluočių, kurios pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, šios klaidos neištaisytos, tokio pobūdžio baigiamojo akto ydingumas suvaržė mano teisę į gynybą“, „prieš pradedant nagrinėti bylą teisme, teisėsauga perdavė žiniasklaidai ir paskelbė viešai baudžiamąjį įsakymą su nenuasmenintais liudytojų parodymais, todėl liudydami teisme P. B. ir I. Z. stengėsi prisitaikyti prie to, kas paskelbta žiniasklaidoje, ir tai sukliudė teisingai išnagrinėti bylą“, taip pat teiginys dėl CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios rūpestingumo pareigos nesilaikymo yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir nenagrinėtini (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

10. Be to, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde nuteistasis A. J. teigia, kad teismai nepagrįstai nevertino bylos duomenų, pagrindžiančių galimybę taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Nuteistojo A. J. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta nusikalstama veika ir kita A. J. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, yra tapačios ir sudaro vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o to nepripažinęs ir nesujungęs bylų, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas ir apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Kasatorių keliami klausimai nebuvo nurodyti A. J. apeliaciniame skunde, jie nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl negali būti nagrinėjami ir kasacine tvarka.

Dėl kasaciniuose skunduose nurodytų BPK pažeidimų

11. Nuteistasis A. J. kasaciniame skunde kelia abejones dėl teismų atlikto įrodymų vertinimo išsamumo ir pagrįstumo, teigia, kad teismų sprendimai grindžiami iš esmės tik liudytojų P. B. ir I. Ž. parodymais, nepatikrintais pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus, ar jie gauti teisėtai, ir neįvertintais BPK 78 straipsnio, 80 straipsnio 1 punkto, BK 235 straipsnio 4 dalies nuostatų prasme, kaip asmenų, kurie atleisti nuo atsakomybės už baudžiamosios veikos padarymą arba kurie, buvę bendrininkais, byloje tampa liudytojais. Tokie kasatoriaus teiginiai yra nepagrįsti.

12. Teismas, priimdamas nuosprendį, savo išvadas pagrindžia įrodymais, įvertintais pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, vidiniam įsitikinimui susiformuoti būtina sąlyga – išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas. Kita įrodymų vertinimui būtina sąlyga – įrodymai turi būti įvertinami vadovaujantis įstatymu, o tai reiškia, jog pirmiausia turi būti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, įrodymais pripažįstami tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK nurodytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

13. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinio, teismas byloje reikšmingas faktines aplinkybes nustatė ir savo išvadas dėl kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos grindė įvertinęs įrodymų visumą: liudytojų P. B., I. Ž., Ž. S., M. T., A. S., V. P. parodymus, duotus juos apklausiant pirmosios instancijos teisme, jie patikrinti ir sugretinti su ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, kurie pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, taip pat ir nuteistojo A. J. parodymais (duotais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui), taip pat rašytiniais įrodymais.

14. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą įvertino tiek kiekvieną bylos įrodymą atskirai, tiek ir jų visumą, juos tarpusavyje gretino ir padarė savo motyvuotas išvadas dėl A. J. padarytos nusikalstamos veikos įrodytumo, jas išsamiai išdėstė nutartyje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties 9, 12–14 punktai). Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas savo teisines išvadas dėl A. J. padarytos nusikalstamos veikos grindė neįvertinęs visų proceso metu surinktų su byla susijusių įrodymų, padarė klaidų dėl įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio, neišdėstė teisinių argumentų dėl įrodymų vertinimo ir pan.

15. Nepagrįsti kasatoriaus A. J. teiginiai, kad liudytojų P. B. ir I. Ž. parodymai nelaikytini įrodymais, nes nepatikimi, kadangi liudytojai jį apkalbėjo patys vengdami atsakomybės.

16. Iš bylos medžiagos išplaukia, kad liudytojai P. B. ir I. Ž. buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir tiriant įrodymus pirmosios instancijos teisme. Teismai, vertindami šių liudytojų parodymus, nenustatė, kad jie proceso metu buvo nenuoseklūs ar prieštaringi. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu šie liudytojai buvo apklausti nesilaikant BPK 78, 81 ir 183 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir tvarkos ar neįspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 4 dalį už melagingų parodymų davimą. Čia pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Tokių parodymų perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, 2K-7-136-489/2017, 2K-48-788/2018, 2K-269-303/2020 ir kt.). Minėta, kad pirmosios instancijos teismas patikrino liudytojų teisme duotus parodymus byloje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsindamas liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos jie teisme patvirtino kaip teisingus. Be to, priešingai nei kasaciniame skunde teigia nuteistasis, teismai neturėjo pagrindo liudytojų P. B. ir I. Ž. parodymus tikrinti ir vertinti griežčiau (atidžiau) patikimumo prasme, nes byloje nėra duomenų, kad liudytojai būtų apklausti BPK 80 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip asmenys, sutinkantys duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Teismai taip pat nenustatė, kad šie liudytojai apkalbėjo nuteistąjį. Taigi, teismai liudytojų P. B. ir I. Ž. parodymus įvertino tiek atskirai, tiek ir kitų bylos įrodymų visumos kontekste, sugretino juos tarpusavyje ir su kitais įrodymais ir pagrįstai juos vertino kaip nuoseklius ir patikimus. Kasatoriaus A. J. nesutikimas su liudytojų parodymais ir deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad nepatikrintas jų gavimo teisėtumas, nėra pagrindas laikyti, kad teismai savo sprendimus pagrindė neleistinais įrodymais.

17. Taip pat nepagrįsti nuteistojo kasacinio skundo teiginiai, kad nagrinėdami bylą teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo teismams įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas nagrinėjant bylą ištirtais įrodymais, įvertinti tiek visi bylos įrodymai atskirai, tiek ir jų visuma, teismų išvados pagrįstos teisiniais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, tinkamai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, iš naujo įvertino įrodymus ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teismų nuosprendis ir nutartis atitinka tokiems procesiniams dokumentams keliamus BPK 305 ir 332 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus. Tai, kad kasatoriui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nėra pagrindas laikyti teismo atliktą įrodymų vertinimą neteisingu ar neatitinkančiu BPK reikalavimų.

18. Kasatorius A. J. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, nes nagrinėdamas apeliacinį skundą savo nutartį grindė pirmosios instancijos teismo aptartais ir išnagrinėtais įrodymais, o pats įrodymų tyrimo neatliko.

19. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, kuris atliekamas pagal BK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas neprivalo visais atvejais atlikti įrodymų tyrimo, tai yra teismo diskrecija spręsti, kada būtina tai daryti. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2009">2K-109/2009</a>, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014, 2K-126-511/2019, 2K-27-976/2020). Priimdamas sprendimą, ar atlikti įrodymų tyrimą ir kokia apimtimi jį atlikti, teismas atsižvelgia į proceso dalyvių prašymus, nagrinėjamos bylos aplinkybes. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir prieštaringus įrodymus, jei prieštaravimų nepašalino pirmosios instancijos teismas. Tais atvejais, kai nėra pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS01MDcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-507/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-507/2017">2K-5-507/2017</a>, 2K-192-489/2019).??????

20. Iš A. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atvejai, kada byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, yra nustatyti BPK 3251 straipsnio 4 dalyje. Vienas iš tokių atvejų yra būtinybė byloje atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus (BPK 3251 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė BPK 3251 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių ir nutartimi nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo nepagrįsta. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, gali vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus, padaryti savąjį jų vertinimą iš naujo jų netirdamas ir savaime tai nėra BPK 20 straipsnio atitinkamų nuostatų pažeidimas. Kasaciniame skunde nėra nurodyti konkretūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys tariamai apeliacinės instancijos teismo padarytą pažeidimą, todėl konstatuotina, kad kasatoriaus A. J. kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti.

Dėl teismo nešališkumo

21. Kasaciniame skunde nuteistasis A. J. teigia, kad pažeisti BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai dėl nešališko teismo. Kaip mano kasatorius, nors jis nušalinimo teisėjui nereiškė, teisėjas privalėjo pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes buvo susaistytas savo paties anksčiau kitoje byloje priimto baudžiamojo įsakymo, kurio faktinės ir teisinės aplinkybės buvo identiškos, o teismo aktyvus vaidmuo vykdant kaltinimo strategiją, spaudimas liudytojams, kasatoriaus prašymų nepagrįstas atmetimas, pateiktų įrodymų komentavimas ir t. t. rodo buvus išankstinį teisėjo nusistatymą.

22. Teismo nešališkumo principas baudžiamajame procese pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasatoriaus A. J. kasaciniame skunde nėra nurodytas konkretus BPK 58 straipsnyje įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) pagrindas, dėl kurio baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas negalėjo dalyvauti procese. Iš nuteistojo kasacinio skundo turinio galima suprasti, kad kasatorius mano, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas turėjo išankstinę nuomonę (buvo šališkas subjektyviuoju aspektu), nes kitoje byloje, kurios faktinės ir teisinės aplinkybės buvo identiškos nagrinėjamai bylai, priėmė baudžiamąjį įsakymą ir nuteisė kasatorių A. J., taip pat kasatorius teigia, kad bylą nagrinėjęs teisėjas procesą vedė tendencingai, palaikydamas kaltinančiąją pusę (buvo šališkas objektyviuoju aspektu). Taigi, pagal nurodytas aplinkybes galima suprasti, kad kasatorius A. J. laiko, jog egzistavo nušalinimo pagrindas, nustatytas BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris leidžia grįsti nušalinimą ir kitomis aplinkybėmis, keliančiomis pagrįstų abejonių BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, taip pat ir teisėjo, nešališkumu.

24. Iš bylos medžiagos išplaukia, kad nagrinėjamoje byloje pagal prokuroro pareiškimą Vilniaus apylinkės teismo teisėja G. Norvilienė priėmė 2019 m. balandžio 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. A. J. su tuo nesutiko ir pareikalavo bylą nagrinėti teisme, todėl, vadovaujantis BPK 425 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ji buvo perduota nagrinėti kitam teisėjui, šiuo atveju teisėjui V. Laušui, pastarasis išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, šis teisėjas priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, tačiau šis procesinis sprendimas priimtas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, nepaisant analogiško A. J. veikimo būdo, faktinės aplinkybės buvo iš esmės skirtingos, nes A. J. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi atlikti veiksmai susiję su kitais nei šioje byloje nekilnojamojo turto objektais, nurodymus A. J. davė kitiems asmenims, parengti kiti dokumentai, skirtingas A. J. veikimo laikotarpis ir pan. Taigi, tai, kad teisėjas dviejose skirtingose baudžiamosiose bylose dėl A. J. priėmė du apkaltinamuosius nuosprendžius, nesant kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti teisėjo nešališkumu, nėra pagrindas daryti išvadą, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

25. Kitos kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės (dėl tendencingo ir neobjektyvaus proceso) yra susijusios daugiau su fakto, o ne teisės klausimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius A. J. kasaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir apeliaciniame skunde, dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė ir pateikė motyvuotas išvadas, kad bylą nagrinėjęs teisėjas proceso metu buvo nešališkas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties 40–42 punktai). Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

26. Taigi teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

27. Kasaciniuose skunduose nuteistasis ir jo gynėjas teigia, kad A. J. nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, jo veiksmai neprieštaravo tarnybos interesams ir jis nepažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimų, nes pagal einamas pareigas jis buvo įgaliotas ir turėjo teisę ir pareigą tokius veiksmus atlikti, kad teismai byloje nemotyvavo, kuo pasireiškė A. J. padaryti pažeidimai ir kodėl dėl jų kyla atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nemotyvavo priežastinio ryšio tarp A. J. veiksmų ir padarinių – valstybei padarytos didelės žalos, nevertino, ar A. J. veiksmus galėjo padaryti viršydamas savo, kaip vedėjo, įgaliojimus.

28. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-22-628/2019 ir kt.).

29. BK 228 straipsnyje nurodyta veika padaroma esant tyčinei kaltei. Pagal teismų praktiką, kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100/2014">2K-100/2014</a>, 2K-28-489/019). Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>, 2K-127-689/2020).

30. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų įgaliojimus, jų teises ir pareigas, paprastai neįtvirtinamas tiesioginis draudimas neduoti sau pavaldiems ar kontroliuojamiems asmenims neteisėtų nurodymų. Toks draudimas kyla iš bendrųjų teisės principų, be kita ko, iš teisėtumo principo, o tokio draudimo pažeidimas yra pagrindas taikyti teisinę (taip pat ir baudžiamąją) atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>, 2K-127-689/2020).

31. Byloje teismai nustatė, kad nuteistojo A. J. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi objektyviai pasireiškė tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojas, laikinai eidamas NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, ir savo, kaip valstybės tarnautojo, veiklą, duodamas nurodymus pavaldiems asmenims I. Ž. ir P. B. atlikti veiksmus, pažeidžiant kaltinime nurodytų teisės aktų nustatytus reikalavimus, susijusius su valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu, taip duodamas nurodymus pavaldiems asmenims, skatino nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir pats priėmė neteisėtus sprendimus dėl valstybinės žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomos ne aukciono būdu, t. y. padarė veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėjo daryti.

32. Teismų išvada, kad kasatoriaus A. J. veiksmai atitinka piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nusikaltimo požymius, pagrįsta tiek kaltinime nurodytų A. J. pažeistų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, analize, tiek ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

33. Nepagrįsti kasacinių skundų argumentai, kad teismai nemotyvavo, kuo pasireiškė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimai A. J. veiksmuose, t. y. nepagrindė pažeidimų ir kodėl jie užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nuteistasis A. J. nurodo, kad teismo nuosprendyje nėra paaiškinta (o apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu irgi nepasisakė), kuo pasireiškė kaltinime nurodytų CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkto reikalavimų pažeidimai. Nuteistasis skunde šį teiginį grindžia citata iš teismo nuosprendžio: „Teismas plačiau nepasisakys dėl byloje nustatytos aplinkybės, kad Žemės sklypo nuoma ne aukciono būdu nagrinėjamu atveju buvo neteisėta.“

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis teiginys paimtas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies selektyviai, ignoruojant toliau išdėstytus teismo motyvus apie tai, kad šis teismas nenagrinės A. J. pateiktų teismų praktikos ir realių pavyzdžių dėl valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu esant tik pamatams arba statiniui, kurie nėra naudojami, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas. Kaip teisingai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, šiuo argumentu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neturinčią precedento reikšmės nagrinėjamai bylai A. J. pateiktą, jo manymu, turinčią pagrįsti jo veiksmų teisėtumą, teisinę praktiką ir dokumentus, susijusius su valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu apskritai, nes nagrinėjamu atveju buvo aktualus tik konkretaus valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka teisėtumo vertinimas.

35. Be to, apeliacinės instancijos teismas analizavo ir pasisakė dėl pirmiau nurodytų teisės aktų pažeidimų pobūdžio ir nutartyje nurodė motyvuotą išvadą, kad A. J. žinojo apie negalimumą išnuomoti žemės sklypo, nes tai prieštaravo teisės aktams. Teismas nustatė, kad nors NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistai I. Ž. ir P. B. nurodė A. J. esmines aplinkybes, keliančias abejonių dėl byloje nagrinėjamo valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu proceso atitikties įstatymų reikalavimams – kad žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje yra trūkumų, susijusių su sklypo užstatymu – statinio (pamatų), esančio minėtame sklype, baigtumu (tik 13 proc.), žemės sklypo naudojimo būdu bei dydžiu, neadekvačiai dideliu, palyginti su statinio plotu, dėl kurių šis sklypas negali būti išnuomotas UAB „F“ ne aukciono būdu, A. J. reikalavo atlikti veiksmus dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, pasirašė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės išnuomojimo UAB „F“ ir šio įsakymo pagrindu 2015 m. kovo 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „F“ ne aukciono būdu įgijo turtinę teisę į valstybinės žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 54 metų laikotarpiui, nepaisant specialistų nurodytų trūkumų.

36. Nepagrįsti kasacinių skundų teiginiai, kad A. J. turėjo teisę atlikti veiksmus, už kuriuos jis nuteistas, nes organizuoti skyriaus darbą jį įgaliojo ne tik pareiginiai nuostatai, pagal kuriuos jis turėjo pareigą ir teisę derinti žemės sklypų planus, pasirašyti sutartis, priimti įsakymus, bet ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-500 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių atitinkamos nuostatos. Pažymėtina, kad, A. J. laikinai einant NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo organizavimo“ galiojo, nebuvo panaikintas ar pakeistas. Pagal šį įsakymą derinti kadastro duomenų bylas įgaliota (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotoja. Šiame įsakyme įtvirtintos nuostatos laikytinos specialia institucijos vidinę darbo organizavimo tvarką reglamentuojančia teisės norma, lyginant su pirmiau minėtais skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu ir kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis. Dėl to eidamas pareigas A. J. turėjo šiuo įsakymu vadovautis, bet to nedarė. Byloje nustatyta, kad A. J., kai NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistė įvykdė jo nurodymą, nesilaikydamas vidaus darbo organizavimo tvarkos, nustatančios, kad derinti kadastro duomenų bylas įgaliojama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotoja, kuri byloje aktualiu laikotarpiu buvo darbe, pats asmeniškai suderino žemės sklypo kadastro matavimo bylos dokumentus, nurodė parengti ir pasirašė įsakymą bei sutartį dėl žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu. Taigi A. J. atliko veiksmus, nesilaikydamas įstaigos darbo vidaus tvarkos, siekdamas, kad šiuo atveju dokumentai nepatektų jo pavaduotojai, kuri pagal minėtą įsakymą turėjo teisę derinti (tvirtinti) skyriaus geodezininkų patikrintas kadastro bylas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad A. J. suvokė savo nusikalstamo elgesio pobūdį derinant dokumentus, rengiant bei pasirašant žemės sklypo nuomos sutartį, norėjo taip veikti, taigi jis veikė tiesiogine tyčia.

37. Kasatoriai kasaciniuose skunduose teigia, kad teismai nepagrįstai konstatavo didelės neturtinės žalos valstybei požymį, nors šį požymį pagrindžiančių aplinkybių nenustatė ir nevertino. Tokie kasatorių teiginiai nepagrįsti.

38. Didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šis požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę), į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, į kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui, nukentėjusiųjų skaičių bei kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-7-9-976/2020).

39. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl didelės neturtinės žalos požymio nustatymo padarė įvertinęs A. J. statusą valstybės tarnyboje (valstybės institucijos struktūrinio padalinio vedėjas, turintis įgaliojimus pavesti skyriaus darbuotojams atlikti tam tikras tarnybines funkcijas), atsižvelgdamas į tai, kad jis, veikdamas valstybės vardu, pažeidė teisės aktų reikalavimus, veiksmai palietė ir jo pavaldinius, kuriuos jis skatino nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, diskreditavo Lietuvos valstybės, jos institucijos autoritetą, šis atvejis turėjo rezonansą visuomenėje. Apeliacinės instancijos teismas, be tų aplinkybių, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, įvertino ir tai, kad A. J. ne tik pažeidė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų (nurodytų kaltinime) normas, bet ir piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir veikė priešingai tarnybos interesams, ne tik pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principus, įpareigojimą būti teisingam sprendžiant prašymus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, deramai atlikti savo pareigas, bet ir diskreditavo valstybės instituciją – NŽT, sumenkino valstybės tarnautojo ir valstybinės institucijos skyriaus vadovo vardą pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje. Taigi abu teismai, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, nustatė būtinąjį nusikalstamos veikos požymį – padarinius – didelę neturtinę žalą valstybei ir nurodė motyvus.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes matyti, jog A. J. piktnaudžiavo tarnyba eidamas vadovaujamas pareigas valstybės institucijoje – Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas, valdantis, naudojantis patikėjimo teise visą Lietuvos Respublikos valstybinę žemę ir ja disponuojantis, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduotą kitiems subjektams (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Būtent A. J., kaip valstybės tarnautojo, veikla buvo susijusi su valstybinės žemės perleidimo ir perdavimo naudotis kitiems asmenims įgyvendinimu. Todėl kai valstybės tarnautojas tyčia padaro teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės disponavimą, pažeidimus ir dėl to kitiems asmenims neteisėtai perleidžiamas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas, yra pagrindas spręsti, kad tokiais veiksmais padaroma didelė žala valstybei, nes taip yra diskredituojama valstybės politika valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityje ir padaroma žala valstybei. Šiuo atveju teismai, įvertinę konkrečias faktines bylos aplinkybes ir teisinius aspektus, pagrįstai pripažino, kad A. J. neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

41. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismų nustatyti A. J. neteisėti veiksmai atitinka nusikalstamos piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikos požymius ir yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Dėl per ilgo proceso ir bausmės

42. Kasaciniame skunde nuteistasis A. J. prašo švelninti jam bausmę dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo.

43. Kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu įtariamo (kaltinamo) asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), suponuoja atitinkamų valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, įtariamojo (kaltinamojo) elgesį, proceso poveikį jam ir institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą. Išvada dėl baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo turi būti motyvuota ne pavienių, o išsamia visų nurodytų kriterijų analize (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-44-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-44-699/2015">2K-44-699/2015</a>, 2K-460-895/2015, 2K-186-942/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-895/2015">2K-55-895/2015</a>, 2K-150/2014, 2K-7-109/2013).

44. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-895/2015">2K-55-895/2015</a>, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019).

45. Iš bylos medžiagos išplaukia, kad 2019 m. sausio 2 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl A. J. atskirtas iš didelės apimties 2015 m. gegužės 25 d. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įtarimai, be A. J., pareikšti dar keturiems asmenims. Prokuroro 2019 m. sausio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl A. J. atskirtas siekiant operatyviau ištirti nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į tai, kad A. J. padaryto nusikaltimo aplinkybės yra iš esmės aiškios ir tiesiogiai nesusijusios su kitais asmenimis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2019 m. sausio 2 d. surašytas pranešimas įtariamajam A. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, susipažinęs su juo dalyvaujant gynėjui, įtariamasis A. J. 2019 m. sausio 23 d. jam pritarė, tik prašė sumažinti prokurorės siūlomą baudos dydį. Į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kreiptasi 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. balandžio 18 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas A. J. 2019 m. gegužės 6 d. teisme gautas A. J. prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, byla 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos procesas baigtas pirmosios instancijos teisme 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistojo apeliacinį skundą – 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi.

46. Sutiktina su kasatoriaus A. J. teiginiais, kad įtarimas jam pareikštas praėjus beveik dvejiems su puse metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (įtarimai pareikšti ir apklaustas kaip įtariamasis 2017 m. spalio 4 d.), tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tuo, kad taip buvo padaryta dėl ikiteisminį tyrimą atlikusios institucijos pareigūnų nepateisinamo delsimo. Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įtarimai, be A. J., buvo pareikšti dar keturiems asmenims, iki A. J. pareiškiant įtarimus, buvo atliekama daug proceso veiksmų tam, kad būtų nustatytos bylos aplinkybės, buvo renkami ir tiriami duomenys, turintys reikšmės tyrimui, atliekami specialūs tyrimai, reikalaujantys specialiųjų žinių ir t. t.

47. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, veikų pobūdį, faktų, kuriuos reikėjo nustatyti, pobūdį, duomenų kiekį ir jų rinkimo ypatumus, įtariamųjų skaičių ir pan., tyrimo trukmė apie trejus su puse metų iki A. J. padarytų veikų tyrimo išskyrimo į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylos procesas visų instancijų teismuose, kuris trunka beveik dvejus metus, nesudaro pagrindo pripažinti proceso A. J. atžvilgiu trukmę pernelyg ilga.

48. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

49. Teisėjų kolegija pirmiau nutartyje išdėstytuose motyvuose konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti proceso A. J. atžvilgiu trukmę pernelyg ilga, dėl to nėra teisinio pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.

50. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, ir patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei paskesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismai padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ar netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus kasacinius skundus.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas

Artūras Pažarskis