+ Bylos Nr. 2A-21/2006
Procesinio sprendimo kategorija
2.12.2.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
2006 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Masioko,
išnagrinėjo nuteistojo K. K. pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nuosprendžiu K. K. nuteistas pagal BK 112 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, konfiskuojant 1/3 jo turto, pagal BK 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, konfiskuojant 1/2 jo turto, pagal BK 105 straipsnio 5, 8 punktus, taikant BK 25 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, konfiskuojant visą jo turtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nuosprendis pakeistas: veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 8 punktus, perkvalifikuota pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus ir paskirtas laisvės atėmimas devyneriems metams, veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal 2000 m. BK 135 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – ketveriems metams. Veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota pagal 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 112 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota pagal 2000 m. BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Pareiškėjas prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, t. y. ištaisyti padarytus BK 63 straipsnio taikymo pažeidimus ir sumažinti paskirtą subendrintą bausmę. Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, paskirdamas jam subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, netinkamai pritaikė 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalį, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – 2000 m. BK 63 straipsnio 2, 5 dalis, 11 straipsnį, 2002 m. spalio 29 d. Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 101 straipsnio 1, 4 dalis ir BPK 376 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nuosprendyje, kurio kopija jam įteikta, nurodyta, kad bausmės bendrinamos apėmimo būdu, tačiau galutinė subendrinta bausmė paskirta neteisingai – subendrinta dalinio sudėjimo būdu, nes vietoj paskirtos dešimties metų laisvės atėmimo bausmės turėjo būti devyneri metai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, turėjo vadovautis Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 101 straipsnio 1, 4 dalimis. Kadangi apygardos teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, pasirinko bausmių apėmimo būdą ir galutinė subendrinta bausmė turėjo būti nustatyta devyneri metai laisvės atėmimo, todėl ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, negalėjo paskirti griežtesnę galutinę bausmę, t. y. laisvės atėmimą dešimčiai metų. Be to, kasacinėje nutartyje nenurodyta, koks subendrinimo būdas pasirenkamas. Pareiškėjas mano, kad kasacinės instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas), nes, perkvalifikavus veikas pagal 2000 m. BK, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms: nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalyje priskiriamas prie labai sunkių, BK 135 straipsnio 1 dalyje – prie sunkių, BK 180 straipsnio 1 dalyje – prie apysunkių, BK 138 straipsnio 1 dalyje – prie nesunkių. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neturėjo teisinio pagrindo griežtinti paskirtą bausmę ir tuo pačiu pasunkinti jo padėtį (BPK 376 straipsnio 3 dalis).
Nuteistojo pareiškimas atmestinas, nes nėra baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindo.
Pagal BPK 451 straipsnį baudžiamosios bylos atnaujinamos tik tuo atveju, kai pagal teismų sprendimais nustatytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ar nutartis ir bylą nutraukti; nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; sumažinti subendrintą bausmę, ištaisius padarytus BK 63 – 65 straipsnių taikymo pažeidimus; atleisti nuteistąjį nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas ar ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
Iš tiesų pareiškėjo pateiktoje Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nuosprendžio kopijoje nurodyta, kad K. K. paskirtos bausmės, BK 42 straipsnio 1 dalies pagrindu, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Teisėjų kolegija nuosprendyje teismo nurodytą bausmių subendrinimo būdą – apėmimą, vertina kaip techninę klaidą, nes teismas, subendrinęs paskirtas bausmes, K. K. paskyrė laisvės atėmimą dešimčiai metų, taigi bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu.
2003 m. birželio 19 d. įstatymu Nr. IX-16381 papildytas Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas Nr. IX-1162 nauju 101 straipsniu, kuriame nustatyta, kad jeigu nusikalstama veika, padaryta iki 2003 m. gegužės 1 d., perkvalifikuojama pagal naująjį BK, tai skiriamos naujajame BK numatytos bausmės ir taikomos jų skyrimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 28 d. nutartimi K. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal naująjį – 2000 m. BK ir skirtos jame numatytos bausmės. Taigi paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos pagal naujojo BK 63 straipsnio taisykles. Iš tiesų 2003 m. spalio 28 d. nutartyje nenurodytas bausmių bendrinimo būdas, tačiau iš galutinės subendrintos bausmės aišku, kad jos yra subendrintos dalinio sudėjimo būdu. BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Taigi pareiškėjui prie paskirtos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus devynerių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos kitos, švelnesnės bausmės (laisvės atėmimas aštuoneriems metams (BK 135 straipsnio 1 dalis), laisvės atėmimas ketveriems metams (BK 180 straipsnio 1 dalis), laisvės atėmimas trejiems metams (BK 22 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 1 dalis) ir laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams (BK 138 straipsnio 1 dalis), t. y. tik vieneri metai laisvės atėmimo už keturis nusikaltimus. Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 101 straipsnis taikytas tinkamai.
Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms arba už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalis). Nusikalstamos veikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jos priskiriamos kategorijoms per vieną ar kelias (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Tais atvejais, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pavyzdžiui, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (t. y. palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir pan.). Klaipėdos apygardos teismas, skirdamas K. K. bausmes, pažymėjo ypatingą jo pavojingumą visuomenei, nes du padaryti nusikaltimai sukėlė itin sunkias pasekmes: vienam jaunam žmogui atimta gyvybė, o kitam – gyvybė išgelbėta tik medicinos specialistų dėka. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, taip pat į 1961 m. BK 25 straipsnio 1 dalies nuostatas skiriant laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiams, teismas paskyrė K. K. subendrintą bausmę nepažeisdamas minėto įstatymo reikalavimų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo padaryti nusikaltimai (nesunkus, apysunkiai, sunkus ir labai sunkus BK 11 straipsnio 3-6 dalis) pagal pavojingumą labai nesiskiria (sunkus ir labai sunkus), nes priskiriami gretimoms kategorijoms, šių nusikaltimų pasekmės itin sunkios (vienas žmogus žuvo, kitas sunkiai sužalotas), todėl nebuvo jokio pagrindo taikyti bausmių apėmimo būdą. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties matyti, kad K. K. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Skiriant subendrintą bausmę BK 63 straipsnio 5 dalies, 90 straipsnio 5 dalies (laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų) nuostatos nepažeistos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija subendrintą bausmę paskyrė tokio pačio dydžio kaip ir pirmosios instancijos teismas, taigi pareiškėjo teisinės padėties nepasunkino (BPK 376 straipsnio 3 dalis).
Pagal teismų sprendimais nustatytas bylos aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai ir dėl to reikėtų priimti vieną iš BPK 451 straipsnio 1 – 5 punktuose nurodytų sprendimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 453 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. K. pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Valerijus Čiučiulka
Vytautas Masiokas
