Baudžiamoji byla Nr. 2K-60-303/2016
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00282-2012-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.4.1;
1.2.18.3
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Rimos Ažubalytės ir pranešėjos Audronės Kartanienės,
sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,
dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei,
nuteistojo Ž. J. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
nuteistojo J. O. gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo apgaulės būdu įgyti V. Č. turtą) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „4finance“ ir V. G. turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė Ž. J. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ž. J. išteisintas nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje.
J. O. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu iš UAB „4finance“ įgyto ir V. D. suteikto kredito išgryninimo) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, galutinė subendrinta bausmė J. O. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams. J. O. išteisintas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.
UAB „4Finance“ civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai: 950 Lt (275 Eur) turtinės žalos priteista solidariai iš V. A. ir J. O.; 1000 Lt (290 Eur) turtinės žalos priteista solidariai iš V. A. ir Ž. J..
Šiuo nuosprendžiu taip pat išteisintas L. L. ir nuteistas V. A., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria atmesti nuteistojo J. O. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai.
Patikslintas nuosprendžio nustatomoje dalyje V. A. ir J. O. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš nukentėjusiąją V. D.) suformuluotas kaltinimas, pašalinant aplinkybę, kad jie svetimą turtą – UAB „4finance“ priklausančius 950 Lt (275 Eur) – įgijo ir L. L. naudai.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjos A. Kartanienės pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. Ž. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. A. ir kartu su Marijampolės pataisos namuose kalinčiais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo:
V. A., kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, paskambino neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu ir paprašė asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bei kartu Šiaulių tardymo izoliatoriuje vienoje kameroje kalinčio Ž. J. surasti asmenis, kurie sutiktų pateikti savo bankų sąskaitų numerius tam, kad į jas būtų pervedami ir išgryninami pinigai. Ž. J. surado T. D., ši padiktavo jam savo sąskaitos numerį, kurį jis perdavė V. A.. Asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, surado V. L., kuri padiktavo savo sąskaitos numerį, ir E. K., kuri padiktavo savo vyro T. K. sąskaitos numerį. Taip pat asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, nenustatytomis aplinkybėmis gavo V. K. banko sąskaitos numerį. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, V. L. banko sąskaitos numerį telefonu iš Marijampolės pataisos namų perdavė į Šiaulių tardymo izoliatorių V. A.. Taip įgijęs V. L. ir T. D. sąskaitų numerius, V. A., apie 9.54 val. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajai V. Č. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, apgaule ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo ir panaudojo svetimus, V. Č. AB „Swedbank“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti. Po to, Šiaulių tardymo izoliatoriuje iš ten buvusio kompiuterio, kurio IP adresai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, naudodamasis internetu, apie 10.25 val., prisijungęs prie V. Č. AB „Swedbank“ sąskaitos iš jos į V. L. AB,,Swedbank“ sąskaitą pervedė 4 000 Lt (1 158 Eur). V. L. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 11.30 val., iš savo sąskaitos pervedė 1 650 Lt (478 Eur) į T. K. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, 2 000 Lt (579 Eur) į T. D. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, 200 Lt (58 Eur) į V. K. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, tačiau šių pinigų neišgrynino bankui blokavus sąskaitose esančius pinigus – taip savo, A. A. ir asmenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – V. Č. priklausančius 4 000 Lt (1 158 Eur).
Be to, Ž. J. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su V. A., bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sukčiavo:
V. A., kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, paprašė Ž. J. surasti asmenis, kurie sutiktų pateikti savo bankų sąskaitų numerius tam, kad į jas būtų pervedami ir išgryninami pinigai. Šis surado T. D., kuri surado T. L. ir telefonu jo sąskaitos numerį padiktavo Ž. J., o jis šį numerį perdavė V. A., kuris, 2012 m. vasario 25 d., apie 16.07 val. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajai V. G. į fiksuoto ryšio telefoną, Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, panaudodamas apgaulę ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo ir panaudojo svetimus, V. G. AB „Swedbank“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje iš ten buvusio kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), naudodamasis internetu, apie 16.48 val., V. A. prisijungė prie V. G. AB „Swedbank“ sąskaitos, jos vardu laikotarpiu nuo 17.01 val. iki 17.11 val. sudarė greitojo kredito sutartį su UAB „4finance“ 1 000 Lt (290 Eur) paskolai gauti ir, gavęs šiuos pinigus, juos bei 250 Lt (72 Eur) asmeninių V. G. pinigų pervedė į T. L. sąskaitą, kuris juos išgrynino bankomate Šiauliuose bei perdavė T. D.. Ši pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Taip V. A., veikdamas kartu su Ž. J., apgaule savo ir Ž. J. naudai įgijo svetimą turtą – UAB „4finance“ priklausančius 1 000 Lt (290 Eur) ir V. G. priklausančius 250 Lt (72 Eur).
2. J. O. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. A., turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo:
V. A., kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. vasario 25 d., iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paskambino Kybartų pataisos namuose kalinčiam J. O. bei paprašė jo surasti asmenis, kurie sutiktų pateikti savo bankų sąskaitų numerius tam, kad į jas būtų pervedami ir išgryninami pinigai. Šis surado Kybartų pataisos namuose kalintį L. L., kuris J. O. perdavė savo brolio D. L. telefono numerį, o šis J. O. prašymu surado A. D., kuris savo sąskaitos numerį padiktavo D. L., šis jį perdavė J. O., o pastarasis – V. A.. Taip įgijęs A. D. banko sąskaitos numerį, V. A. apie 13.24 val., iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs nukentėjusiajai V. D. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, panaudodamas apgaulę ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo bei panaudojo svetimus, V. D. AB „Swedbank“ banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje iš ten buvusio kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), naudodamasis internetu, 14.14 val. prisijungęs prie V. D. sąskaitos, V. A. į UAB „4finance“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti. Vėliau iš V. D. sąskaitos, į kurią buvo pervestos apgaule iš bendrovės UAB „4finance“ įgytos piniginės lėšos – 1 000 Lt (290 Eur), pervedė 950 Lt (275 Eur) į A. D. sąskaitą, o 14.29 val. į UAB „Moment Credit“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti. Po to, D. L. A. D. leidimu pasinaudojant jo banko mokėjimo kortele išgryninus pinigus bankomate Alytuje bei perdavus J. O. seseriai D. P., ši dalį pinigų pervedė J. O. į Kybartų pataisos namų depozitinę sąskaitą, o kitą dalį pinigų Prienų autobusų stotyje perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai. Taip apgaule V. A. savo, J. O. ir L. L. naudai įgijo svetimą turtą – UAB „4finance“ priklausančius 950 Lt.
3. Ž. J. ir J. O. taip pat buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, minėtais veiksmais 2012 m. vasario 25 d. veikdami kartu su Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinčiu V. A., L. L. ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, apgaule neteisėtai įgijo ir panaudojo svetimus V. Č., V. G. ir V. D. vardu AB „Swedbank“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus ir, jais pasinaudodami, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas.
3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad J. O. ir Ž. J. suformuluotuose kaltinimuose nenurodyta BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmė, būtent, kokius konkrečiai veiksmus atliko J. O. ir Ž. J., kokias konkrečiai neteisėtas finansines operacijas jie inicijavo ir atliko. Nei pateiktame kaltinime, nei byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog J. O. ar Ž. J., veikdami kartu su V. A., būtų neteisėtai inicijavę ir atlikę finansinę operaciją. Sąskaitos numerio gavimas paties asmens sutikimu bei šios sąskaitos numerio perdavimas trečiajam asmeniui, taip pat su sąskaitos savininko sutikimu, patys savaime negali būti pripažinti neteisėtu finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu, neteisėtu svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimu, kuris atitiktų BK 215 straipsnio 1 d. dispoziciją. Vien banko sąskaitos numerio žinojimas nėra pakankamas finansinei operacijai inicijuoti. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad Ž. J. ir J. O. veiksmuose nėra BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.
3.2. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko ir apeliacinės instancijos teismas
4. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas T. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas dėl Ž. J. ir J. O. išteisinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
5. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismas nutartimi neteisingai įvertino bendrininkavimo instituto nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytomis išvadomis, kad finansines operacijas, panaudodamas neteisėtai iš nukentėjusiųjų įgytas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, inicijavo ir atliko V. A., o nesant bendrininkavimą patvirtinančių duomenų, nėra pagrindo manyti, kad V. A. veikė kartu su Ž. J. ir J. O..
5.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistiesiems Ž. J. ir J. O. buvo inkriminuojamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymas veikiant bendrininkų grupe. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, būtinas bendrininkavimo požymis yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Organizatorius, kurstytojas, padėjėjas savo veiksmais bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiojoje dalyje, sudėties požymių nerealizuoja, jų veiksmų pobūdis, paskirtis, kryptingumas, susitarimas veikti bendrai, veiklos rezultatai ir kt. rodo, kad šie bendrininkai siekia sudaryti galimybes bendrai nusikalstamai veikai padaryti ir nori, kad vykdytojas (vykdytojai) ją padarytų. Pripažįstant asmenį bendrininku kartu turi būti nustatyta, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų, paprastai vykdytojo, veiksmams ar papildo juos – jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Bendrininkavimo atveju objektyviąją nusikalstamos veikos sudėties pusę realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas, o priežastinį ryšį tarp kitų bendrininkų (organizatoriaus, kurstytojo, padėjėjo) veikos ir bendrų padarinių patvirtina kiekvieno iš bendrininkų veiksmai, kurie buvo reikalingi ar net būtini bendroje nusikalstamai veikai, nes sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams ar iš esmės papildė jų veiksmus.
5.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo Ž. J. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei J. O. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Padarant šias veikas Ž. J. bei J. O. taip pat buvo inkriminuotas bendrininkavimas su kitais asmenimis, t. y. būtent kiti asmenys realizavo nusikalstamų veikų sudėties požymius, o Ž. J. ir J. O. veika pasireiškė sąskaitų, į kurias buvo daromi neteisėti pinigų pervedimai iš nukentėjusiųjų asmenų sąskaitų, suradimu bei pateikimu vykdytojui, taip pat padėjimu juos išgryninti (duodant, perduodant nurodymus). Taigi šių nuteistųjų, kaip bendrininkų, statusas – padėjėjas. Tačiau teismai nepagrįstai neįvertino Ž. J., J. O. veiksmų kaip padėjėjų (bendrininkų), padarant BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Teismai konstatavo, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, V. A. padarė vienas, nes nėra nurodyta, kokius veiksmus atliko Ž. J. ir J. O., kokias konkrečiai neteisėtas finansines operacijas jie inicijavo ir atliko. Kasatoriaus teigimu, šių nuteistųjų veiksmai padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, kaltinime yra nurodyti, t. y., V. A. paprašius, Ž. J. ir J. O. surado asmenis, kurie pateikė savo banko sąskaitų numerius tam, kad į jas būtų pervedami ir vėliau išgryninami pinigai, o vėliau, pasinaudojus šių nuteistųjų rastais kitais asmenimis ir jų banko sąskaitomis, buvo neteisėtai inicijuotos ir atliktos finansinės operacijos (jas inicijavo ir atliko V. A.). Kasatoriaus teigimu, šių veikų padaryti būtų neįmanoma, jeigu nebūtų galimybės pervesti pinigus į kitą sąskaitą, t. y., neturint kito asmens sąskaitos, nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymas iš esmės pasunkėtų. Taigi V. A., kaip vienas iš bendrininkų, realizavo BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, o Ž. J. ir J. O., kaip bendrininkai (padėjėjai), sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams (surado ir pateikė kitų asmenų sąskaitas). Tokie jų veiksmai, pasak kasatoriaus, buvo būtini bendrai nusikalstamai veikai, nes neturint banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigines lėšas, šios nusikalstamos veikos padarymas iš esmės pasunkėtų. Taigi akivaizdu, jog Ž. J. ir J. O. veika padarant jiems inkriminuotus nusikaltimus buvo kvalifikuota teisingai ir jie buvo nepagrįstai išteisinti kaip nepadarę nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje.
6. Kasacinis skundas atmestinas
Dėl BK 215 straipsnio 1 dalies taikymo
7. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai Ž. J. ir J. O. išteisino pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – jų veiksmai turėjo būti vertinami kaip bendrininkavimas padarant šias nusikalstamas veikas.
8. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 215 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą bent vienos finansinės operacijos inicijavimą ar atlikimą 1) viena ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių, 2) viena ar daugiau netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, 3) neteisėtai panaudojant vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, 4) panaudojant žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis; taip pat žinomai neteisėto vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimo pripažinimą teisėtu.
8.1. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį Ž. J. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinčiu V. A. ir kitais Marijampolės pataisos namuose kalinčiais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą panaudojant neteisėtai įgytus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. V. A. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu iš V. Č. išviliojus jos vardu AB „Swedbank“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), jam prašant surasti asmenis, kurie sutiktų suteikti savo banko sąskaitų numerius tam, kad į jas būtų pervedami ir vėliau išgryninami pinigai, Marijampolės pataisos namuose kalintys asmenys gavo V. L., T. K. ir V. K. banko sąskaitų numerius, o Ž. J. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu paskambino laisvėje esančiai T. D., kuri jam padiktavo savo AB „Swedbank“ sąskaitos numerį, ir šį numerį Ž. J. perdavė V. A., kuris, pasinaudojęs Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančiu kompiuteriu, naudodamasis V. Č. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, prisijungė prie jos atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ ir atliko banko operaciją: iš V. Č. sąskaitos į V. L. sąskaitą pervedė 4 000 Lt, iš kurių 2 000 Lt V. L. pervedė į T. D. banko sąskaitą.
8.2. Be to, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį Ž. J. buvo kaltinamas tuo, kad kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, mobiliojo ryšio telefonu paskambinęs T. D. ir paprašęs jos surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedami ir išgryninami pinigai ir per ją gavęs T. L. banko sąskaitos numerį, padiktavo jį kartu kameroje kalinčiam V. A., kuris iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, panaudodamas apgaulę ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, paskambino nukentėjusiajai V. G. ir įgijo svetimus, jai AB „Swedbank“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėse užfiksuotus PIN kodus, slaptažodžius ir identifikavimo kodus), pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, po to, panaudojęs Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantį kompiuterį, naudodamasis V. G. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, prisijungė prie jos atsiskaitomosios sąskaitos ir atliko banko operacijas: iš V. G. sąskaitos į UAB „4finance“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 0,01 Lt mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti, iš V. G. sąskaitos, į kurią buvo pervestos apgaule iš bendrovės UAB „4finance“ įgytos lėšos – 1 000 Lt, šiuos pinigus ir 250 Lt asmeninių V. G. lėšų pervedė į T. L. sąskaitą, ir taip Ž. J., veikdamas kartu su V. A., neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas.
8.3. J. O. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinčiu V. A. ir Kybartų pataisos namuose kalinčiu L. L., bendrais tyčiniais veiksmais, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą panaudojant neteisėtai įgytus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, būtent: V. A. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu paskambinus Kybartų pataisos namuose kalinčiam J. O. ir paprašius jo surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedami ir išgryninami pinigai, šiam per L. L. gavus D. L. telefono numerį ir su juo sutarus, D. L. gavo A. D. sąskaitos numerį ir telefonu jį perdavė J. O., kuris jį perdavė V. A.; po to V. A. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu iš V. D. išviliojo jos vardu AB „Swedbank“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) ir, pasinaudojęs Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančiu kompiuteriu, naudodamasis V. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, prisijungė prie jos atsiskaitomosios sąskaitos, atliko banko operacijas: iš V. D. sąskaitos į UAB „4finance“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 0,01 Lt mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti, iš esančios V. D. sąskaitos, į kurią buvo pervestos apgaule iš bendrovės UAB „4finance“ įgytos lėšos – 1 000 Lt, 950 Lt pervedė į A. D. sąskaitą, iš V. D. sąskaitos į UAB „Moment Credit“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 0,01 Lt mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti.
8.4. Šios bylos kontekste aktualu tai, kad BK 215 straipsnio 1 dalyje nurodytos alternatyvios – neteisėtos finansinės operacijos inicijavimo ir atlikimo – veikos yra susijusios su neteisėtų veiksmų pradėjimu ar atlikimu gaunant informaciją apie sąskaitoje esančius pinigus, sudarant nurodymą kredito įstaigai dėl disponavimo sąskaitoje esančiomis lėšomis (pvz., pervesti sąskaitoje esančias lėšas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba išmokėti grynuosius pinigus), taip pat veiksmų, kurių rezultatas yra tokių finansinių operacijų įvykdymas, atlikimu. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį finansinės operacijos inicijavimas ar atlikimas yra padaromi, be kita ko, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismai sprendė, kad finansinės operacijos panaudojant neteisėtai įgytus V. Č., V. G. ir V. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą, slaptažodžius, identifikavimo kodus) buvo tiesiogiai inicijuotos ir atliktos V. A. veiksmais. Byloje nustatyta, kad V. A., apgaule įgijęs minėtų nukentėjusiųjų finansinei operacijai inicijuoti būtinus duomenis, pats tiesiogiai juos ir naudojo, t. y. suformavo mokėjimo nurodymus pervesti iš nukentėjusiųjų atsiskaitomųjų sąskaitų pinigus, sudarė greituosius kreditus. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai, ištyrę ir įvertinę byloje esančius duomenis, nenustatė, jog nuteistieji Ž. J. ir J. O. būtų atlikę kokius nors aktyvius veiksmus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Žemesnės instancijos teismai nustatę, kad J. J. ir J. O. surado ir nuteistajam V. A. perdavė asmenų sąskaitų, į kurias buvo pervesti iš nukentėjusiųjų sąskaitų pinigai ir vėliau iš jų išgryninti, numerius, teisingai sprendė, kad Ž. J. ir J. O. veiksmai atitinka sukčiavimo bendrininkaujant sudėtį.
9. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išteisindami Ž. J. ir J. O. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. gruodžio 17 d. pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iš Ž. J. valstybei turėtų būti priteista 72,38 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
10.1. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
10.2. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal BPK 377 straipsnyje nustatytas kasacinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka taisykles prašymai teisėjų kolegijai turi būti pateikiami prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (BPK 377 straipsnio 4 dalis). Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis bei BPK 7 straipsniu, reikalaujančiu baudžiamajame procese laikytis rungimosi principo, prašymai (taip pat ir prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas), pateikti po bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teismo posėdyje, nenagrinėjami.
10.3. Šioje byloje žodinis teismo posėdis įvyko 2015 m. gruodžio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos nuteistajam Ž. J., išlaidas pateiktas 2015 m. gruodžio 17 d. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija šį prašymą palieka nenagrinėtą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. G. kasacinį skundą.
Teisėjai
Tomas Šeškauskas
Rima Ažubalytė
Audronė Kartanienė
