Baudžiamoji byla Nr. 2K-54-648/2016
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00015-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.3; 1.1.8.1.2
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Artūro Pažarskio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu S. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams aštuoniems mėnesiams.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendis, be kita ko, pakeistas – S. Š. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams keturiems mėnesiams.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti I. L. (I. L.), V. M., A. G. (A. G.), V. A. (V. A.), R. B., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. S. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 6 d., 11.30–11.50 val. laikotarpiu, automobilyje BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame Jonavoje, Kosmonautų g., iš R. B. neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti už 1700 Lt įgijo plastikinį maišelį, kuriame buvo ne mažiau kaip 9,770 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 2,738 g, narkotinės medžiagos – heroino, kurią, Jonavoje išfasavęs į du plastikinius maišelius, tą pačią dieną nurodytu automobiliu atgabeno prie degalinės „Lukoil“, esančios Klaipėdos r., Sudmantų k., tačiau apie 16.49 val. automobilį sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė prie Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kur apie 18.00 val. automobilio apžiūros metu buvo rasta ir paimta ši narkotinė medžiaga.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
2.1. Kasatorius pažymi, jog apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, nurodė, kad jis buvo provokuojamas padaryti nusikaltimą, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, tik norėjo pagelbėti sergančiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad S. Š. padarė baigtą nusikaltimą, narkotikus įsigijo ne provokuojamas ar verčiamas V. A. ir ne dėl šio sunkios būklės, o siekdamas pelno iš savo nusikalstamos veikos ir, nenustatęs išimtinių aplinkybių, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikė.
2.2. Nuteistojo manymu, apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokias išvadas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą, dalies įrodymų, galėjusių iš esmės paveikti teismo išvadas, iš viso nevertino, dėl to, nors ir sumažino galutinę bausmę keturiais mėnesiais, paskyrė per griežtą bausmę, nemotyvuodamas, kodėl negalima skirti švelnesnės bausmės.
2.3. Kasatoriaus teigimu, pagal teismų praktiką teismai skirdami bausmes privalo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinti kėsinimosi dalyką, nusikalstamos veikos padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius bei priemones), įvertinti nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, jos pavojingumą (nustatyti, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms), atsižvelgti ir į kitus asmenybę apibūdinančius požymius (amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino nuteistojo šeiminės padėties, byloje pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad nuteistojo motina silpnos sveikatos, jai diagnozuotas seropozityvus reumatoidinis artritas, dėl neįgalumo nustatytas specialiųjų poreikių lygis, todėl jai reikalinga nuteistojo priežiūra ir pagalba, o paskyrus itin griežtą, su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jis motinos prižiūrėti negalės. Tinkamai neįvertinęs šios aplinkybės, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių reikšmės ir prokuroro nuomonės taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas, teismas pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Taip buvo užkirstas kelias spręsti klausimą dėl švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės (t. y. ketverių metų laisvės atėmimo bausmės) paskyrimo ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.
2.4. Taip, nuteistojo manymu, buvo pažeista įstatymo garantuota jo teisė į teisingą, nešališką ir nepriklausomą teismo procesą, šis BPK pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą – skirti teisingą, su laisvės atėmimu nesusijusią laisvės atėmimo bausmę.
3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisinga, pagrįsta ir motyvuota, nuteistojo teiginiai dėl nusikalstamos veikos provokavimo, jos netinkamo kvalifikavimo ir neteisingos bausmės neatitinka bylos duomenų. Šioje byloje sankcionuotų veiksmų, formaliai turinčių nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko, jie apsiribojo slaptu sekimu ir įtariamiems asmenims taikyta elektroninių ryšių perduodamos informacijos kontrole. Teismai nustatė, kad nuteistasis S. Š. veikė savarankiškai, niekieno neverčiamas, turėdamas tikslą realizuoti disponuojamas narkotines medžiagas ir iš to gauti pelną. Didelį kiekį (2,738 g) narkotinės medžiagos heroino nuteistasis įgijo pagal išankstinį susitarimą su V. A.. Toks susitarimas buvo pagrįstas abipusiu suinteresuotumu. Pats kasatorius pripažino narkotines medžiagas įgijęs turėdamas tikslą pasipelnyti, o ne padėti V. A.; jam buvo visiškai nesvarbu kam parduoti heroiną. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. Š. veika atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
3.2. Prokuroro įsitikinimu, nuteistajam S. Š. apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Priešingai negu teigia kasatorius, šios instancijos teismas, iki penkerių metų keturių mėnesių sumažindamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino visas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes. Buvo atsižvelgta į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo parodymų nuoseklumą viso bylos proceso metu, įvertinta, kad S. Š. disponuotų narkotinių medžiagų kiekis nežymiai viršijo minimalų narkotinių medžiagų kiekį, už kurį numatyta atsakomybė BK 260 straipsnio 2 dalyje. Tokiam sprendimui turėjo įtakos ir tai, kad nuteistasis teigiamai apibūdinamas, dirbo, anksčiau neteistas. Todėl, prokuroro manymu, kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino jo asmenybę individualizuojančių aplinkybių, yra deklaratyvūs. Pasak prokuroro, kasatoriui net formaliai negali būti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nes už sunkaus nusikaltimo padarymą jam paskirta penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
4. Nuteistojo S. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl paskirtos bausmės
5. Kasatorius nuteistasis S. Š. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo jam paskirta bausmė yra per griežta, teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojantį baudžiamąjį įstatymą, padarė BPK pažeidimus, nes netinkamai įvertino jo asmenybę ir jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, neatsižvelgė į šeimines aplinkybes, į tai, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, buvo provokuojamas padaryti nusikaltimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam ne didesnę kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuoti paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-512/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-512/2013">2K-512/2013</a>, 2K-P-89/2014, 2K-252/2014, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius bei kitų aplinkybių visumos vertinimu. Teismas turi argumentuotai nurodyti, kokios yra išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-713/2007, 2K-515/2010, 2K-160/2011, 2K-150/2014).
6.1. S. Š. yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kur sankcijoje nustatyta vienintelė bausmių rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis yra nuo aštuonerių iki dešimties metų. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės, S. Š. už narkotinės medžiagos – heroino – įgijimą, gabenimą ir laikymą turint tikslą ją platinti paskyrė minimalią aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 641 straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams keturiems mėnesiams.
6.2. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių, kurios BK 54 straipsnio 3 dalies prasme galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas svarstė galimybę taikyti nuteistajam šio straipsnio nuostatas, tačiau, įvertinęs narkotinės medžiagos disponavimo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, padarė išvadą, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, jog BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos minimalios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Priešingai negu teigia nuteistasis S. Š., apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir bylos įrodymų visumą, motyvuotai atmetė nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl provokavimo padaryti nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kad S. Š. užsiėmė narkotinių medžiagų prekyba, jo veika nebuvo atsitiktinė, jis padarė baigtą sunkų nusikaltimą. Teismas taip pat vertino nuteistojo asmenybę (neteistas, dirba, darbovietėje apibūdinamas teigiamai), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus ir tai padėjo tirti ir nagrinėti bylą. Teismas padarė išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam S. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus minimalią laivės atėmimo bausmę ir ją sumažino vienu trečdaliu. Priešingai negu nurodo nuteistasis S. Š., apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir įvertino reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Tai, kad nuteistojo S. Š. šeiminių aplinkybių (dėl motinos ligos jai reikalinga priežiūra) teismas nelaikė išskirtinėmis, atitinka teismų praktiką, nes, kaip pirmiau nurodyta, vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytas S. Š. nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, daryti išvados, kad buvo paskirta per griežta, neproporcinga, bausmės paskirties (BK 41 straipsnis) ir kitų baudžiamojo įstatymo reikalavimų neatitinkanti bausmė, nėra teisinio pagrindo.
7. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.
8. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Rima Ažubalytė
Artūras Pažarskis
