Baudžiamoji byla Nr. 2K-354/2014
Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00231-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.1.(S)
2014 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Armano Abramavičiaus, ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio.
Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu O. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį devyniasdešimties parų areštu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei paskirta galutinė vienerių metų trijų mėnesių vienos dienos laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pakeistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis.
O. P. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtas trisdešimties parų areštas.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų vienos dienos bausmės dalimi bei paskirta galutinė subendrinta vienerių metų vieno mėnesio vienos dienos laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir T. S., M. B., A. S. bei M. P., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
O. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 14 d., apie 18.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su T. S., M. B., A. S., M. P., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,14 g (tikslus kiekis nenustatytas), t. y. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, supakuotų į tris polietileninius užspaudžiamus maišelius, kuriuos jie M. B. vairuojamu automobiliu „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš Mažeikių gabeno iki garažų, esančių Skuode, (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną apie 20 val. įvykio vietos ir automobilio apžiūros metu šią narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis surado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato pareigūnai.
Kasaciniu skundu nuteistasis O. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir priimti nuosprendį, išteisinti jį pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.
Kasatorius nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka ir pažymi, jog už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Rekomendacijose nustatyta tik viršutinė narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio riba, todėl narkotinės medžiagos kiekis nėra objektyvus ir pakankamas kriterijus siekiant nustatyti kokią – baudžiamąją ar administracinę – atsakomybę užtraukia padaryta veika. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šios normos aiškinimas iš esmės buvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-76/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-76/2012">2K-7-76/2012</a>, kurioje konstatuota, kad, sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Taigi spręsdami, kurią atsakomybės rūšį taikyti, teismai, vertindami padarytos veikos pavojingumą, turi atsižvelgti į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje. ATPK 9 straipsnio 2 dalies formalus suvokimas, t. y. aiškinimas, kad be veikos pavojingumo vertinimo, visais atvejais turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, eliminuotų galimybę taikyti administracinę atsakomybę.
Kasatoriaus manymu, teismas nepagrįstai netaikė administracinės atsakomybės, nors to prašė jo gynėja. Anot kasatoriaus, veikos pavojingumas siejamas su pačios veikos požymių kiekybine ir kokybine išraiška konkrečioje situacijoje, o ne kaltininko asmenybe ar pakartotinumu, kurie turėtų būti vertintini (individualizuojant) skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-76/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-76/2012">2K-7-76/2012</a>). Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nusprendė, kad būtent dėl nuteistųjų asmenybių padaryta veika tapo neva pavojingesnė. Kasatoriui nesuprantama, kuo remdamasis teismas konstatavo, kad O. P. rūkė „žolę“ ne pirmą kartą, nes byloje jokių objektyvių įrodymų nėra. Priešingai – pasinaudodamas replikos teise prokuroras paminėjo, kad O. P. anksčiau narkotinių medžiagų nevartojo. Tačiau ši aplinkybė taip pat nėra didesnį veikos pavojingumą rodantis kriterijus. Nuteistasis O. P. nurodo, kad nuteistieji penkiese nupirko tikrai nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, pagamintos iš natūralaus augalo (jos poveikis organizmui nėra toks stiprus ir žalingas kaip kitų narkotinių medžiagų), nustatytas objektyvus kiekis – 1,14 g (kiekvienam tektų po 0,23 g), jos platinti neketino, kanapių ir jų dalių kiekis buvo beveik 5 kartus mažesnis už Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, t. y. ne daugiau kaip 5 g, o jų kiekį išdalijus kiekvienam po 0,23 g – kiekvienam teko 20 kartų mažesnis už Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, tai rodo, kad jų padaryta veika tikrai nebuvo tokia pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
Kasatorius pažymi, kad nei jis, nei kiti nuteistieji atlikti ikiteisminį tyrimą netrukdė, kaltę pripažino, dėl padarytos veikos gailėjosi, buvo nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, jis siekia pasikeisti ir integruotis į visuomenę, dirbo atsakingą darbą, be to, kartu su sugyventine M. N. augina mažametę dukterį – į šias aplinkybes teismas turėjo atsižvelgti.
Atsiliepimu į nuteistojo O. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aleksandras Kazakovas prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde nėra aiškiai nurodyti BPK 369 straipsnyje įtvirtinti bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje pagrindai. Kasatorius skundo teiginius grindė išimtinai nemotyvuotais, teisiniu turiniu nepasižyminčiais deklaratyvaus pobūdžio argumentais, iš esmės atkartodamas apygardos teismo išsamiai išnagrinėtą apeliacinio skundo turinį. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ne tik pirmosios instancijos teismo atlikto O. P. padarytos veikos kvalifikavimo pagrįstumą, bet ir pakartotinai atliko baudžiamosios bylos proceso metu surinktų įrodymų analizę, o spręsdamas klausimą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo priimto nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo ir vertindamas įrodymus laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje išdėstytų reikalavimų, įrodymus įvertino išsamiai tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, ištyrė tiek O. P. kaltinančius, taip jį teisinančius įrodymus, juos susiedamas į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė priimtą sprendimą, bei pateikė argumentus, paneigiančius O. P. ginčijamą netinkamą BK 259 straipsnio 2 dalies taikymą. Nors kasaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują, tačiau nepateikia jokių aiškių, konkrečių, įtikinamų bei tinkamai argumentuotų teiginių, pagrindžiančių kasacinės instancijos teismui atsiradusią būtinybę priimti tokį procesinį sprendimą.
Nuteistojo O. P. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl O. P. veikos kvalifikavimo ir BK 259 straipsnio 2 dalies bei ATPK 44 straipsnio 1 dalies normų atribojimo
Už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti įstatyme nustatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė – ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad O. P., veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ne tik įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, bet ją ir gabeno. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tai kad ne mažiau kaip 1,14 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – ne tik įgijo, bet ją ir gabeno, neneigė ir pats nuteistasis O. P.. Nustatytas objektyvusis požymis – narkotinių medžiagų gabenimas eliminuoja galimybę O. P. taikyti administracinę atsakomybę. Taigi, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai – O. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Kasaciniame skunde pagrįsdamas savo teiginius dėl jo veikai taikytinos administracinės atsakomybės nuteistasis vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-76/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-76/2012">2K-7-76/2012</a>, pažymėdamas, kad sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė –atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog toje pačioje nutartyje yra išaiškinta ir tai, kad precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas). Kasatoriaus minima nutartis yra priimta baudžiamojoje byloje, kurioje asmenys nuteisti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už nedidelio kiekio narkotinės medžiagos neteisėtą įgijimą, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti; šioje byloje nenustatytas narkotinių medžiagų gabenimo objektyvusis požymis. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje O. P. nuteistas ne tik už nedidelio kanapių ir jų dalių kiekio neteisėtą įgijimą, bet ir jų gabenimą. Taigi, kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl ja kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi kaip precedentu.
Apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą skiriant bausmę O. P. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą ir teisingai sumažino paskirtą arešto bausmę iki trisdešimties parų. O. P. paskirta galutinė bausmė atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir nėra per griežta.
Darytina bendra išvada, kad O. P. baudžiamojoje byloje tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti žemesnių instancijų teismų priimtus nuosprendžius.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo O. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Armanas Abramavičius
Vytautas Masiokas
