M. B. pagal BK 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-349/2014

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00129-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.10;

2.1.7.4. (S)

2014 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,

išteisintajam J. M. B.,

išteisintojo gynėjui advokatui Viktorui Onačko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ritos Aliukonienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu J. M. B. (J. M. B.) buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) bauda, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. birželio 23 d., 1.15 iki 15.00 val., laikiname sulaikyme išbūtą 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Iš J. M. B. buvo priteista 10 641 Lt valstybei turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu panaikintas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendis. J. M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

J. M. B. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis nuo 1994 m. gegužės 24 d., būdamas UAB „O.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio nuostata „Už organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“), tyčia pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. organizavo UAB „O.“ apgaulingą apskaitos tvarkymą, neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą 4270 kg šaldytos kiaulienos skerdienos pirkimo iš Lenkijos Respublikos įmonės „U.Z.G.“ operacijos už 4800 eurų ir 107 Lt ir nefiksavo atsiskaitymo už pateiktą kiaulienos skerdieną su minėta Lenkijos Respublikos įmone operacijos, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „O.“ turto už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu panaikintas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis. J. M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Aliukonienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminio Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas, neįvertino visų apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų (specialistų, kaltinamojo apklausų) ir nenurodė argumentų, kodėl priešingai vertino bylos įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas buvo pagrindęs apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos išvados dėl J. M. B. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstos netinkamai ir neobjektyviai įvertintais įrodymais bei nemotyvuotu kaltinančių įrodymų atmetimu, neįvertinus jų kaip visumos, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepritaikė įstatymo, kurį turėjo pritaikyti, ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 324, 332 straipsnių), o tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas J. M. B. pateiktą jo užsakymu atliktą UAB „O.“ patikrinimo išvadą pagal įrodomąją reikšmę nemotyvuotai prilygino byloje esančiai FNTT specialistės išvadai, konstatuodamas, jog byloje yra dvi viena kitai prieštaraujančios specialistų išvados, 2012 m. spalio 24 d. nutartimi paskyrė buhalterinę-finansinę ekspertizę, kurią atliko Lietuvos Teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyrius ir kurios išvados iš esmės priešingos FNTT Revizijų departamento specialistės pateiktoms išvadoms. Kasatorės manymu, ekspertizės išvada kėlė pagrįstų abejonių ir prieštaravo galiojantiems įstatymams, todėl teismas nepagrįstai netenkino argumentuoto prokurorės prašymo ir neskyrė komisijos ekspertizės. Kolegijos teiginys, kad ekspertės išvada niekam nesukėlė abejonių, yra neteisingas ir duoda pagrindą manyti, kad teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nebuvo objektyvus ir neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas vertino tik ekspertizės aktą, tačiau nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl kitų įrodymų, t. y. FNTT specialistų išvados, liudytojų parodymų ir kitų įrodymų, apsiribodamas jų pacitavimu. Prokurorės manymu, jau vien iš J. M. B. parodymų matyti, kad jis turėjo tikslą ir tyčią neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą iš Lenkijos įmonės įsigytos mėsos, be to, jo versija buvo visiškai paneigta liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga (ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo apklausto R. K. T., liudytojos A. R. parodymai, kratos metu iš UAB „O.“ paimto ir apžiūrėto kompiuterio sisteminio bloko duomenys), tačiau šių įrodymų apeliacinės instancijos teismas niekaip nevertino ir nuosprendyje nepasisakė, kodėl juos atmeta.

Ginčijamame Lietuvos Teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus ekspertizės akte Nr. 11-2659(12) konstatuota, kad pagal pateiktus tyrimui dokumentus bei apskaitos registrus galima nustatyti UAB „O.“ ūkinės veiklos rezultatus 2009 m. gruodžio 31 d. bei turtą 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. birželio 30 d., tačiau ši išvada pateikta analizuojant ne tik UAB „O.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, bet ir tyrimui pateiktus baudžiamosios bylos medžiagoje esančius dokumentus (įmonės „U.Z.G.“ vardu 2009 m. birželio 22 d. išrašytą VAT faktūrą Nr. 696/09 bendrovei „O.“, CMR 5274126 2009 m. birželio 21 d., įmonės „U.Z.G.“ vardu 2009 m. birželio 21 d. išrašytą pardavimo dokumentą Nr. 691/21/06/, įmonės „U.Z.G.“ vardu išrašytą informacinį pardavimo dokumentą Nr. /PL 14260103 We /21/06/2009, Lenkijos Respublikos įmonės „U.Z.G.“ vairuotojo R. K. 2009 m. birželio 22 d. apklausos protokolą), kurie byloje atsirado ne J. M. B. dėka; priešingai – jis šiuos dokumentus atsisakė paimti iš vairuotojo, nurodydamas, kad jam jų nereikia. Prokurorės manymu, šiuo atveju bylos duomenys, įrodantys J. M. B. kaltę, buvo panaudoti jo išteisinimui. Teismas minėtų aplinkybių niekaip nevertino, besąlygiškai ir neargumentuotai pasitikėdamas ekspertės išvada, tačiau ekspertizės išvada yra tik vienas iš įrodymų, o pareigą vertinti įrodymus teismui nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Kasatorė pažymi, kad įmonės „U.Z.G.“ vardu 2009 m. birželio 22 d. bendrovei „O.“ išrašytoje VAT faktūroje Nr. 696/09 ūkinės operacijos turinys nenurodytas, t. y. nenurodytas prekės pavadinimas, kiekis, suma litais. Ūkio subjekto veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą galima nustatyti tik analizuojant UAB „O.“ esančius buhalterinės apskaitos dokumentus, o ne pagal dokumentus, gautus iš trečiųjų šalių (dokumentus, kurie kratos metu buvo rasti grįžtančiame į Lenkiją sunkvežimyje). Be to, pati ekspertė, ištyrusi UAB „O.“ 2009 m. birželio–rugpjūčio mėn. kasos bei banko dokumentus, nustatė, kad bendrovė buhalterinėje apskaitoje nefiksavo atsiskaitymo operacijos su Lenkijos Respublikos įmone „U.Z.G.“. Todėl vien tik iš tyrimui pateiktų UAB „O." buhalterinės apskaitos dokumentų negalima iš dalies nustatyti UAB „O.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m. birželio mėn.

Pateiktoje tyrimui baudžiamosios bylos medžiagoje yra Vilniaus apygardos teismui pateiktas UAB „O.“ 2009 m. birželio 23 d. įsakymas „Dėl žaliavos pajamavimo į gamybą su tolimesnio realizavimo“. Ekspertizės akte nurodyta, kad šis įsakymas laikytinas ir ūkinės operacijos – mėsos įsigijimo pagrindu, nes BAĮ 12 straipsnio 2 dalis leidžia ūkinę operaciją pagrįsti ne tik apskaitos dokumentais, bet ir su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, kurie ir yra mėsos kokybės sertifikatai. Tačiau pagal BAĮ 13 straipsnio 7 dalies, I skirsnio 2 straipsnio 7 punkto, 21 punkto, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas minėtas įsakymas nelaikytinas ūkinės operacijos pagrindu, nes jame nenurodyta ūkinių operacijų mėsos įsigijimo vertė (savikaina).

Ekspertizės akte nurodyta, kad pagal pateiktus tyrimui UAB „O.“ apskaitos žurnalus nustatyta, jog, laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2, 4 dalių reikalavimų, 4270 kg kiaulienos skerdiena, gauta iš Lenkijos Respublikos įmonės „U.Z.G.“, buvo parodyta 2009 m. birželio 22 d. Gautos importuotos produkcijos žurnale kiekine išraiška. Tačiau jokie UAB „O.“ buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai (pagal to paties įstatymo I skirsnio 2 straipsnio 5 punktą) ir registrai, patvirtinantys 4270 kg kiaulienos skerdienos įtraukimo į apskaitą suminę vertę (išreikštą pinigais), bei atsiskaitymai su įmonė „U.Z.G.“ tyrimui nebuvo pateikti.

Ekspertizės akte nurodyta, kad pagal pateiktus tyrimui UAB „O.“ apskaitos registrus nustatyta, kad produkcija, pagaminta iš kiaulienos, įsigytos iš Lenkijos Respublikos įmonės „U. Z. G.“, kuriai buvo suteiktas informacinis kodas 161, buvo parodyta 2009 m birželio 23 d.–2009 m. birželio 26 d. bendrovės Technologinio proceso registracijos žurnale kiekine išraiška, pardavimo knygose, laikantis BAĮ 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Tačiau, anot prokurorės, UAB „O.“ dėl 2009 m. birželio 22 d. įsigijimo (pirkimo) kiaulienos skerdienos įmonės „U.Z.G.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo atliktas dvejybinis įrašas pinigine išraiška litais, t. y. UAB „O.“ įsigijo iš Lenkijos Respublikos įmonės „U.Z.G.“ kiaulienos produkcijos be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nefiksuodama buhalterinėje apskaitoje įvykusios pirkimo ūkinės operacijos (įsigijimo savikaina), ir taip pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „O.“ už 2009 m. birželio 1 d.–2009 m. birželio 30 d. laikotarpį įmonės turto, įsipareigojimų dydžio.

Pateiktoje tyrimui baudžiamosios bylos medžiagoje yra Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. sausio 31 d. Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita, kurioje nurodyta, kad tiriamu laikotarpiu UAB „O.“ bendrovė įsigijimų iš Lenkijos Respublikos įmonės „U.Z.G.“ nefiksavo, dėl to PVM deklaracijose jų nedeklaravo; pastaroji Lenkijos įmonė prekių tiekimų UAB „O.“ taip pat nedeklaravo; bendrovė PVM deklaracijos už 2009 m. birželio mėn. nepatikslino. O ekspertizės akte nurodyta, kad tarp pateiktų tyrimui dokumentų bei apskaitos registrų yra dvi UAB „O.“ pridėtinės vertės mokesčių deklaracijos, iš kurių matyti, kad bendrovė 2012 m. rugpjūčio 23 d. sudarė patikslintą pridėtinės vertės deklaraciją už 2009 m. birželio 1 d.–2009 m. birželio 30 d. laikotarpį, deklaravo iš Lenkijos įmonės įsigytos kiaulienos skerdienos apmokestinamą vertę 27 275 Lt.

UAB „O.“ 2009 m. birželio 22 d. neįtraukdama į buhalterinės apskaitos pirkimų registrus iš įmonės „U.Z.G.“ įsigijimo kiaulienos skerdienos už 32 469,51 Lt, iš jų savikainos už 27 285,30 Lt sumą, importo PVM už 5182,00 Lt, pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Kasatorė pažymi, kad tyrimo metu buvo nagrinėjamas kiaulienos produkcijos įsigijimas ir atvaizdavimas UAB „O.“ buhalterinėje apskaitoje pagal ikiteisminio tyrimo metu gautą medžiagą, o ne tirta bendrovės pagaminta produkcijos realizacija.

Visus ekspertizės akto netikslumus ir prieštaravimus galiojantiems įstatymams prokurorė nurodė apeliacines instancijos teismui, prašydama iškviesti ekspertą apklausai ir paskirti buhalterinę finansinę komisijos ekspertizę, tačiau teismas šiuos prokurorės prašymus nepagrįstai atmetė. Kasatorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad prieš skirdamas ekspertizę, kurios išvada kritikuojama, teismas paskelbė, kad ekspertizė bus skiriama, ir padarė pertrauką, kad proceso dalyviai turėtų laiko klausimams ekspertui paruošti. Pažymima, kad klausimus ekspertui prokurorė buvo pateikusi teismui, skiriant ginčijamą buhalterinę finansinę ekspertizę, o prašydama skirti teismo buhalterinę finansinę komisijos ekspertizę dėl ginčijamos ekspertizės išvadų paaiškinimo siekė, kad būtų išaiškinti ir pašalinti akivaizdus prieštaravimai tarp specialisto išvados bei šios ekspertizės išvadų. Tačiau teismas, atmesdamas šį prokurorės prašymą, paliko nepašalintus esminius prieštaravimus, kartu pažeisdamas BPK 324 ir 332 straipsnių reikalavimus, nes neįvykdė savo pareigos tinkamai išnagrinėti bylą – tai vertintina kaip esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatorės nurodytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nes neiškvietė buhalterinę finansinę ekspertizę atlikusio eksperto į teismą apklausai, nepagrįstai atmetė prokuroro prašymą paskirti buhalterinę finansinę komisijos ekspertizę, todėl liko nepašalinti prieštaravimai tarp specialisto išvados bei šios ekspertizės išvadų, be to, nevertino J. M. B. kaltinančių bylos duomenų ir nenurodė jų atmetimo motyvų.

Šie kasatorės teiginiai nepagrįsti, dėl to atmestini remiantis šiais argumentais.

Teisėjų kolegija atkreipia kasatorės dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes, atliko įrodymų tyrimą ir, norėdamas pašalinti prieštaravimus tarp FNTT specialisto išvados ir nuteistojo J. M. B. pateiktos jo užsakymu atliktos UAB „O.“ patikrinimo apžvalgos (ją atliko auditorius), kuri pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką yra konsultacinė išvada (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis) ir tiriama bei vertinama kaip ir kiti dokumentai (BPK 290 straipsnis), būtent pagal prokuroro prašymą paskyrė buhalterinę finansinę ekspertizę, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras. Prokuroras, susipažinęs su buhalterinės finansinės ekspertizės akto išvadomis, prašė iškviesti ekspertą į teismą apklausai, o prašymą atmetus, prašė paskirti buhalterinę finansinę komisijos ekspertizę, šis prašymas taip pat buvo atmestas. Minėti prokuroro prašymai teismo buvo apsvarstyti ir išspręsti BPK 270, 292 straipsniuose nustatyta tvarka, o protokolinėje nutartyje nurodyti prašymų atmetimo motyvai. Beje, pagal BPK 285 straipsnį ekspertas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti.

Tiek FNTT specialisto išvadoje, tiek buhalterinės finansinės ekspertizės akte konstatuota, kad ištyrus UAB „O.“ 2009 m. birželio – rugpjūčio mėnesių kasos ir banko dokumentus, ši bendrovė buhalterinėje apskaitoje nefiksavo atsiskaitymo operacijos su Lenkijos Respublikos įmone „U.Z.G.“ dėl 4270 kg šaldytos kiaulienos skerdienos pirkimo. Taigi dėl šios dalies specialisto ir ekspertizės išvados sutampa ir nėra jokių prieštaravimų. Esminis dalykas, kad FNTT specialistas remdamasis tuo, jog kiaulienos skerdienos pirkimo atsiskaitymo faktas nefiksuotas UAB „O.“ buhalterinėje apskaitoje, padarė išvadą, kad negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, be to, ji nesumokėjo reikiamų mokesčių valstybei. Tačiau atliekant buhalterinę finansinę ekspertizę buvo tiriami to laikotarpio UAB „O.“ ne tik kasos ir banko dokumentai dėl bendrovės buhalterinėje apskaitoje kiaulienos skerdienos pirkimo fakto fiksavimo, bet ir šios mėsos judėjimas (nuo įsigijimo iki perdirbimo ir realizacijos) ir nustatyta, kad mėsos judėjimas buvo parodytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Tuo remdamasis ekspertas padarė išvadą, kad galima nustatyti UAB „O.“ turtą tiriamu laikotarpiu, taip pat bendrovė sumokėjo reikiamus mokesčius valstybei. Beje, apeliacinės instancijos teisme Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė pripažino, kad negali pagrįsti valstybei UAB „O.“ padarytos žalos, dėl to pretenzijų šiai įmonei neturi. Taigi Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė pripažino, kad buhalterinės finansinės ekspertizės išvados, jog UAB „O.“ sumokėjo reikiamus mokesčius valstybei, yra teisingos.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2009 m. birželio 22 d. 7 val. ryto UAB „O.“ vadovas J. M. B. iš Lenkijos Respublikos įmonės „U.Z.G.“ pirko 4270 kg šaldytos kiaulienos skerdienos ir ši ūkinė operacija bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuota. Kasatorės minimų ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto R. K. T., liudytojos A. R. parodymų, kratos metu iš UAB „O.“ paimto ir apžiūrėto kompiuterio sisteminio bloko duomenų pagrindu minėtos aplinkybės ir buvo nustatytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Taigi kasatorė nepagrįstai teigia, kad šie duomenys buvo atmesti jų nevertinant ir nenurodant atmetimo motyvų. UAB „O.“ padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai, kuriuos organizavo jos vadovas J. M. B., nesutrukdė ekspertui nustatyti šios bendrovės turto tiriamuoju laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai įvertino buhalterinės finansinės ekspertizės akto išvadas. Šis teismas pagrįstai pažymėjo, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius.

Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, ar prokuroras, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti J. M. B., ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto R. K. T., liudytojos A. R. parodymai, kratos metu iš UAB „O.“ paimto ir apžiūrėto kompiuterio sisteminio bloko duomenys, tik neatlikta šių įrodymų analizė (BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas), tačiau padaryta teisinga išvada, kad 2009 m. birželio 22 d. 7 val. ryto UAB „O.“ vadovas J. M. B. iš Lenkijos Respublikos įmonės „U.Z.G.“ pirko 4270 kg šaldytos kiaulienos skerdienos ir ši ūkinė operacija bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuota. Be to, teismas šių aplinkybių teisiškai nevertino, tačiau minėti pažeidimai nesukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl jie nelaikytini esminiais Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą nepadarė.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (BAĮ 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, kad 2009 m. birželio 22 d. 7 val. ryto UAB „O.“ vadovas J. M. B. iš Lenkijos Respublikos įmonės „U.Z.G.“ pirko 4270 kg šaldytos kiaulienos skerdienos atsiskaitydamas grynais pinigais ir ši ūkinė operacija bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksuota (BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas), teisiškai vertintinos kaip apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, tačiau ši J. M. B. veika nesukėlė padarinių – dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „O.“ turto, nes buhalterinė finansinė ekspertizė nustatė, kad pagal gautos mėsos judėjimą galima nustatyti bendrovės turtą. Taigi J. M. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstai išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ritos Aliukonienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Aldona Rakauskienė

Vytautas Masiokas