V. S. pagal ANK 343 str., 346 str. 16 d.

Administracinio nusižengimo byla

Nr. eII-111-800/2025

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00066-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.25; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 8 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovui advokatui Erikui Rugieniui,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Poveikio priemokų taikymo skyriaus vyriausiajai specialistei Kristinai Ulienei bei skyriaus vedėjai Živilei Račkovskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. VMVT-ANR_N-95-2024, priimto administracinio nusižengimo byloje, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 343 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 1 ir16 dalis, pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. S. nubaustas už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad jis žiauriai elgėsi su 2 šunimis (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neženklinto), 5 arkliais (mikroschemų numeriai: (duomenys neskelbtini)), jam paskirta 610 Eur bauda,

už ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už 7 arklių (mikroschemų numeriai (duomenys neskelbtini)) netinkamą priežiūrą bei laikomo šuns neženklinimą ir šunų nevakcinavimą, jam paskirta 50 Eur bauda,

už ANK 343 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už laikomo arklio (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) neįregistravimą ir neženklinimą, paskirta 50 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, V. S. paskirta galutinė subendrinta 610 Eur bauda.

V. S. taip pat skirta administracinio poveikio priemonė – 7 arklių (mikroschemų numeriai(duomenys neskelbtini)) bei neženklinto kumeliuko konfiskavimas.

Pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. (toliau – ir pareiškėjas) prašo pakeisti skundžiamą 2025 m. balandžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-95-2024 ir

1) neskirti jam administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo, o būtent: 7 arklių (mikroschemų numeriai(duomenys neskelbtini)) bei neženklinto kumeliuko,

2) panaikinti skundžiamo 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo dalį, kuria nurodoma, kad įsiteisėjus šiam nutarimui V. S. draudžiama būti gyvūnų augintinių (šunų) ir ūkinių gyvūnų (arklių) laikytoju dvejus metus nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo, pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl ANK 343 straipsnio 1 dalyje ir ANK 346 straipsnio 1 dalyje padarytų pažeidimų gali būti taikomas gyvūnų konfiskavimas, tai pareigūnui ar institucijai pagrindžiant. Asmuo negali būti nubaustas remiantis tik prielaidomis, tačiau šiuo atveju sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, Institucija remiasi tik Komisijos pamąstymais apie teorinę žalą gyvuliams, jei pažeidimas būtų tęsiamas, bei deklaratyvia pozicija, kad ilguoju laikotarpiu gyvulių laikymo sąlygos pablogėtų, kadangi pažeidimai buvo trunkami. Nurodyti pažeidimai savo prigimtimi paprastai yra trunkami, todėl vien pažeidimo trunkamumo kriterijus negali būti laikomas pagrindu taikyti konfiskavimą, nes tokiu atveju ši poveikio priemonė iš galimos taikyti, taptų privaloma taikyti, kas prieštarauja įstatymų leidėjo valiai. Administracinio poveikio priemonės neproporcingumą rodo ir tai, kad jis yra žemės ūkio veiklą vykdantis ūkio subjektas, todėl gyvulių konfiskavimas jį finansiškai neproporcingai paveiktų. Administracinės atsakomybės tikslai yra pasiekti, kadangi dėl padarytų pažeidimų jis prisipažino ir gailisi, iš karto ėmėsi veiksmų arklių gerovei užtikrinti. Jis suprato savo elgesio negatyvumą, padarė išvadas. Jau pats pažeidimų padarymo faktas jam padarė pakankamą įtaką, kad atgrasytų jį nuo panašių pažeidimų ateityje, kadangi dėl susiklosčiusios situacijos jis labai jaudinasi ir sielojasi, smerkia savo neatsakingą poelgį. Tokios aplinkybės rodo, kad jis suvokia padarytų nusižengimų pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei jo pasekmes, ir pats šio įvykio procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį. Apibendrinant tai kas išdėstyta, mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir netaikius administracinio poveikio priemonės – konfiskavimo (arklių).

Pareiškėjas skundą dėl draudimo laikyti gyvūnus argumentuoja tuo, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir GGAĮ) 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad gyvūno laikytoju negali būti asmuo, kuris yra baustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 16 dalyje, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai. Taigi, kad būtų taikomas draudimas būti gyvūno laikytoju 2 metus, reikia dviejų sąlygų: 1) asmuo turi būti nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį ir 2) iš jo konfiskuoti visi gyvūnai. Jeigu abu šie faktai įvykę, tada žmogus negali laikyti gyvūnų 2 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog „vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tretiesiems asmenims priklausančio turto konfiskavimas galimas tik nustačius faktą, kad šie asmenys galėjo žinoti arba žinojo, kad konfiskuojamas turtas yra administracinio nusižengimo dalykas, t. y. nesant duomenų apie trečiųjų asmenų žinojimą ar turėjimą žinoti, nėra teisinio pagrindo taikyti konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą. Komisija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes bei duomenis, neturi pagrindo teigti, kad D. B. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 19 d. (dovanojimo metu) būtų žinoję, jog aukščiau minimi arkliai, šunys yra administracinio nusižengimo objektas. Tad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konfiskuoti tretiesiems asmenims priklausančio turto. Be to, padovanojus arklius ir šunis asmenims, kurie sugeba ir gali pasirūpinti gyvūnais, buvo užtikrinta jų gerovė“.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nutarimu V. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, dėl žiauraus elgesio su 2 šunimis (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neženklinto), 5 suaugusiais arkliais, kurių mikroschemų numeriai: (duomenys neskelbtini), netaikant gyvūnų konfiskavimo, nes gyvūnai priklauso tretiesiems asmenims.

Taikant ribojimą būti gyvūno laikytoju pagal GGAĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, būtina įsitikinti, kad yra įvykdytos visos įstatyme aiškiai numatytos sąlygos, o bet koks šio reguliavimo išplėtimas būtų neteisėtas. Šiuo atveju, netaikius visų gyvūnų konfiskavimo kaip administracinio poveikio priemonės, nėra teisinio pagrindo V. S. draudimą būti gyvūno laikytoju 2 metus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir jo argumentus.

Institucija pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka.

Nurodė, kad išanalizavus skundo argumentus, Institucija mano, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, įrodančių pareiškėjo kaltę padarius ANK 343 straipsnio 1 dalies, 346 straipsnio 1 ir 16 dalių pažeidimus, o skunde pateikti argumentai yra netinkamas teisės aktų interpretavimas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės dėl akivaizdžiai padarytų nusižengimų. Priimant 2025 m. balandžio 9 d. nutarimą buvo vertinama faktinė situacija, buvusi skundžiamo nutarimo priėmimo metu, tuo metu V. S. turėjo (8 arklius), kurie visi skundžiamu nutarimu buvo konfiskuoti, tai reiškia, kad iš V. S. buvo konfiskuoti visi turimi gyvūnai. Tad pagrįstai, laikantis GGAĮ nuostatų buvo pritaikytas draudimas laikyti gyvūnus.

Institucijos atstovės teismo posėdžio metu palaikė nutarimo administracinio nusižengimo byloje išdėstytą kaltinimą, nurodė, kad jis yra išsamiai pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

k o n s t a t u o j a :

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Atkreipiamas dėmesys, kad skunde nurodyti nutarimo apskundimo pagrindai ir motyvai, skundą pateikusio asmens prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Be kita ko, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nagrinėjant skundą svarbu atsakyti į esminius skunde nurodytus argumentus.

Pareiškėjas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 343 straipsnio 1 dalies, 346 straipsnio 1 ir 16 dalių nusižengimus. Jis pateikė teismui skundą dėl institucijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarimo, aiškiai suformuluodamas prašymus – pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės ir panaikinti Institucijos nutarimą dalyje dėl draudimo laikyti gyvūnus.

ANK 343 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų, savivaldybių tarybų sprendimų ir savivaldybių administracijų direktorių įsakymų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais pažeidimus. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad ANK 343 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų, veterinarinių priemonių konfiskavimas.

ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

ANK 346 straipsnio 16 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą t. y. žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo.

ANK 346 straipsnio 20 dalis numato, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Už šio straipsnio 51, 52, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą.

Įvertinus visą byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo bei pagrįstai taikyto gyvūnų konfiskavimo.

Dėl V. S. padarytų pažeidimų ir administracinio poveikio priemonės taikymo

Teisme V. S. nurodė, kad paskirtą 610 Eur baudą sumokėjo, tačiau nurodė, kad pažeidimo nepadarė, kadangi gyvulius ir šunis prižiūrėjo, į metus kelis kartus juos apžiūrėdavo veterinaras. Vienam iš arklių buvo nustatytas negydomas susirgimas dėl kaklo, tačiau jis neturėjo paso dėl ko negalėjo būti priduotas, todėl augino. Mano, kad jam nepagrįstai buvo pritaikytos administracinio poveikio priemonės – gyvulių konfiskavimas bei pagal GGAĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą nepagrįstai uždrausta būti gyvūnų augintinių (šunų) ir ūkinių gyvūnų (arklių) savininku. Dalį gyvūnų padovanojo, tačiau buvo apgautas.

Šie V. S. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, vertintini kaip jo gynybinė versija, iškelta siekiant išvengti administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo, kurios skyrimą ir prašo skunde panaikinti. Institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir skiriant baudą, pareiškėjas V. S. pripažino kaltę ir net gailėjosi, dėl ko Institucija tai pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe skiriant nuobaudą. Be kita ko, pareiškėjo skunde argumentuojant, kodėl jam neturėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – gyvūnų konfiskavimas, nurodoma, jog šiuo atveju administracinės atsakomybės tikslai yra pasiekti, kadangi dėl padarytų pažeidimų pareiškėjas prisipažino ir gailisi, jis suprato savo elgesio negatyvumą. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog iš esmės ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo nėra, pareiškėjas skunde neginčijo jam paskirtos administracinės nuobaudos – 610 Eur baudos paskyrimo, tačiau prašė teismą pakeisti Institucijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo, būtent šiuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) teismas toliau ir pasisako.

Teismas sutinka su Institucijos argumentais, išdėstytais atsiliepime į skundą. Teismo vertinimu nustačius žiaurų elgesį su gyvūnais ar net vienu gyvūnu, turi būti įvertinama visa bylos medžiaga ir sprendžiamas klausimas, ar reikalinga administracinė poveikio priemonė – konfiskavimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamu nutarimu sprendimas dėl likusių pas pareiškėją 8 gyvūnų (arklių) konfiskavimo buvo grindžiamas ne tik kiekvieno atskiro atvejo faktu, bet ir bendromis jų laikymo sąlygomis bei gyvūnų būkle. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Institucija turėjo teisę ir teikė pareiškėjui nurodymus dėl patikrinimų metu nustatytų netinkamų gyvūnų priežiūros trūkumų pašalinimo, tačiau priimant sprendimus buvo atsižvelgiama į tai, kad nustatyti pažeidimai nebuvo šalinami iš esmės, o gyvūnų laikymo sąlygos atitiko tik minimalius laikymo reikalavimus ir pavojus gyvūnų gerovės užtikrinimui tokiomis laikymo sąlygomis išliko. Teismo vertinimu Institucija, nustačiusi konkrečius gyvūnų netinkamos priežiūros faktus, pagrįstai taikė administravimo poveikio priemones, siekdama užtikrinti gyvūnų apsaugą.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad galima konfiskuoti tik tuos laikomus gyvūnus, kurių atžvilgiu buvo nustatytas žiaurus elgesys. Sutiktina su Institucijos atsiliepime dėstomu argumentu, jog net jei ne visų gyvūnų atžvilgiu buvo konstatuotas žiaurus elgesys, visuma faktinių aplinkybių (laikymo sąlygos, gyvūnų sveikatos būklė, priežiūros stoka, o tokių kenksmingų sąlygų sudarymas lemia gyvulių sveikatos problemas, t. y. šiuo atveju nustatyta kanopų patologijos, laminitas, šlubavimas, eisenos sutrikimai ir pan.) leidžia daryti išvadą, kad bendra laikymo praktika buvo ydinga ir pavojinga gyvūnų gerovei. Konfiskavimas tokiais atvejais yra ne tik sankcija, bet ir būtina administracinė priemonė, kuri skiriama siekiant užkirsti kelią galimiems žiauraus elgesio atvejams.

Iš pareiškėjo skunde dėstomų argumentų nustatyta, kad nors kaltės klausimas nėra ginčijamas formuluojant skundo reikalavimus, skunde daug dėmesio skiriama Institucijos nustatytiems ir patikrinimo aktuose aprašytiems pažeidimams, laikant gyvūnus. Teismas, išnagrinėjęs skundą nustatė, kad Institucija išvadas padarė, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus. Iš dokumentų nustatyta, kad gyvūnų gerovės pažeidimai buvo konstatuoti 2024-06-18/21 dienomis, iš jų kilo atsakomybė ir buvo priimtas sprendimas dėl visų gyvūnų konfiskavimo. Institucija nurodo, kad pirmųjų dviejų patikrinimų metu buvo nustatyti žiauraus elgesio su gyvūnais požymiai (kanopų nepriežiūra, sukelianti fizinį skausmą, mobilumo sutrikimai).

Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime dėstoma pozicija, kad pareiškėjo veiksmai, t. y. gyvūnų, su kuriais buvo elgiamasi žiauriai, perdavimas kitiems asmenims, savaime rodo, kad jis suprato pažeidimo rimtumą ir elgėsi taip, kad išvengtų atsakomybės ar reputacinės žalos ir gali būti vertinamas kaip sąmoningas bandymas sumažinti padarinius po to, kai pažeidimas jau buvo nustatytas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad darė išvadas ir šalino nustatytus pažeidimus. Teismas susipažinęs su visa bylos medžiaga daro išvadą, kad Institucijos tinkamai vertino situaciją ir nustatę pasikartojančius pažeidimus, priėmė sprendimą gyvūnus konfiskuoti pagrįstai. Sutiktina su Institucijos pozicija, kad gailėjimasis ar net trūkumų šalinimas nepanaikina pažeidimo fakto, o administracinė atsakomybė kyla už pažeidimo padarymą, t. y. už faktinį gyvūnų laikymą netinkamomis sąlygomis, kuris jau buvo įvykęs.

Skunde pareiškėjas daug dėmesio skiria aplinkybei, kad 2024-06-18 patikrinimo metu ėmėsi tam tikrų veiksmų, t. y. padovanojo gyvūnus. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos argumentu, jog šis pareiškėjo argumentas rodo veikiau bandymą sušvelninti padarinius ar išvengti didesnės atsakomybės, o ne nuoširdų sisteminį pokytį gyvūnų laikymo praktikoje. Kaip patvirtina bylos medžiaga gyvūnų gerovės pažeidimai buvo padaryti, jų mastas rodo žiauraus elgesio požymius, kadangi iš visų laikomų pareiškėjo gyvūnų, net 8 (2 šunims, 6 arkliams) buvo nustatytas žiaurus elgesys, o likusių 8 arklių atžvilgiu pažeidėjo veiksmai po patikrinimo buvo pavėluoti.

Pareiškėjas nurodo, kad jam taikyta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga, nes jis yra žemės ūkio veiklą vykdantis ūkio subjektas, todėl gyvulių konfiskavimas jį finansiškai neproporcingai paveiktų. Teismas, neturi pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjo argumentu. Pareiškėjui pripažįstant faktą, kad gyvūnus jis laiko ūkinei ar komercinei veiklai, reikalauja iš jo, kaip tokią veiklą vykdančio asmens objektyviai įsivertinti savo galimybes užtikrinti tinkamą, savalaikę gyvulių priežiūrą ir prisiimti su tokia veikla susijusias pareigas, atsakomybę bei rizikas.

Sutiktina su Institucijos argumentu, jog subjekto statusas kaip ūkinės veiklos vykdytojo negali būti vertinamas kaip pagrindas švelninti atsakomybę ar taikyti išimtis, veikiau atvirkščiai, toks asmuo turi didesnę prievolę užtikrinti teisės aktų laikymąsi ir įvertinti, kad veiklos tęstinumas neatsiejamas nuo gyvūnų gerovės užtikrinimo.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su kitais Institucijos atsiliepime išdėstytais argumentais ir padaryta išvada, kad leidimas asmeniui, jau pažeidusiam gyvūnų gerovės reikalavimus, toliau laikyti gyvūnus ūkinei naudai gauti, būtų nesuderinamas su gyvūnų apsaugos principais, o gyvūnų grąžinimas būtų nesuderinamas su jų interesais.

Pareiškėjas skunde teigia, jog ANK 343 straipsnio 1 dalyje ir ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyti pažeidimai savo prigimtimi yra trunkami, todėl sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo vien šių pažeidimų trunkamumo kriterijus negali būti pagrindu gyvūnų konfiskavimui. Teismas atkreipia dėmesį į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pagal kurią būtent gyvūnų nepriežiūra, kuriai būdingas sistemingumas (tęstinumas) leidžia spręsti, jog asmuo savo elgesio nekeis ir ateityje, todėl nekonfiskavus gyvūnų yra pagrįstas pagrindas manyti, kad gyvūnai ir toliau bus neprižiūrimi (Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi0xMDktNDkxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-109-491/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-109-491/2025">eAN2-109-491/2025</a>).

Taigi, nors pareiškėjas nesutinka su gyvūnų konfiskavimu ir prašo jo netaikyti, tačiau, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad šiuo atveju netaikant administracinio poveikio priemonės – turto (gyvūnų) konfiskavimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai ir jos paskirtis – ne tik nubausti nusižengimus padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Teismas konstatuoja, kad jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių skirta administracinio poveikio priemonė galėtų būti laikoma neteisinga ir neproporcinga, nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2021 metų tinkamai nesirūpino laikomais gyvūnais, nesuteikė augintiniams būtinos veterinarinės pagalbos, neženklino gyvūnų, dėl ko jam buvo skirtas įspėjimas, tačiau jis išvadų nepadarė, priešingai, vėliau buvo nustatytas jo žiauraus elgesio su gyvūnai faktas. Taigi, atsižvelgiant gyvūnų, kurie iš V. S. paimti, gana žymų skaičių, į sąlygas, kuriomis jis laikė gyvūnus ir kurios kėlė grėsmę gyvūnų sveikatai ir gyvybei, taip pat, į gyvūnams nustatytų susirgimų pobūdį, kiekį, daroma išvada, jog gyvūnų konfiskavimas laikomas proporcinga priemone. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. GGAI 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad gyvūnų laikytojas privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų ir šie reikalavimai pareiškėjui, kaip žemės ūkio veiklą vykdančiam ūkio subjektui, turėjo būti žinomi.

Dėl draudimo laikyti gyvūnus

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Institucijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo dalį, kuria nurodoma, kad įsiteisėjus šiam nutarimui V. S. draudžiama būti gyvūnų augintinių (šunų) ir ūkinių gyvūnų (arklių) laikytoju dvejus metus nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Atkreipiamas dėmesys, jog Institucija skundžiamu nutarimu nėra priėmusi sprendimo, išdėstyto nutarimo rezoliucinėje dalyje, kuriuo pareiškėjui būtų skirtas draudimas būti gyvūnų laikytoju. Institucija skundžiamo nutarimo motyvuose iš esmės tik išaiškino imperatyvias GGAĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, pagal kurias asmuo du metus, įsiteisėjus nuobaudai, paskirtai pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, negali būti gyvūnų laikytoju, ir pateikė šio termino skaičiavimą tuo atveju, jeigu įsiteisės pareiškėjo atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas. Toks teisės normos išaiškinimas šioje byloje priimtu skundžiamu nutarimu tiesiogiai nesukuria pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Pažymima, kad šioje administracinio nusižengimo byloje Institucija nagrinėjo klausimą, ar pareiškėjas kaltas padaręs ANK 343 straipsnio 1 dalies, 346 straipsnio 1 ir 16 dalyse numatytus nusižengimus, ir už šiuos nusižengimus įstatymo sankcijose numatytų nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pareiškėjui klausimus. Tuo tarpu draudimas būti gyvūnų laikytoju nėra tokia įstatymo sankcijoje numatyta poveikio priemonė, kurią Institucija nutarimu turėjo paskirti pareiškėjui, išnagrinėjusi jo atsakomybės pagal pirmiau minėtas teisės normas klausimus. Kaip minėta, šis draudimas imperatyviai įtvirtintas GGAĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, už jo nesilaikymą numatyta atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 51 dalį, bet toks draudimas negali būti šios bylos ginčo dalykas ir skundo dėl Institucijos priimto 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo objektas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjo skundo dalies dėl draudimo laikyti gyvūnus argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Institucijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jo pakeisti ar naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

n u t a r i a :

Palikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimą nepakeistą ir V. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė