P. B. pagal BK 242 str., 187 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-759-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00276-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.20.12;

1.2.14.9.1; 2.1.15.4.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.4.1.2;

2.4.1.3; 2.3.6.4.5.2; 1.1.8.10.3

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 8 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei,

kaltinamajam P. B. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 10 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 91 straipsnio 3 dalimi, paskirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 91 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalis ir P. B. išteisintas dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytų veikų (2 veikos) padarymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi veikos iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos pagal baudžiamojo įstatymo, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakciją į BK 178 straipsnio 2 dalį, iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį ir sumažintos paskirtos bausmės – paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal baudžiamojo įstatymo, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakciją į BK 178 straipsnio 5 dalį – bausmė nepakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi pakeista bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu išteisintas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – P. B. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir jam paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi veikos iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos pagal baudžiamojo įstatymo, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakciją į BK 178 straipsnio 2 dalį – bausmė nepakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi nustatyta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2024 m. spalio 1 d. paleistas atlikęs bausmę;

8) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – paskirta 30 parų arešto bausmė. 2024 m. gegužės 16 d. paleistas atlikęs bausmę;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir P. B. pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 183 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos P. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytos bausmės dalys, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendį, taip pat minėtais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai (nutartis neįsiteisėjusi);

11) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. liepos 17 d.);

12) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 8 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

P. B.

Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

Be to, P. B. 2025 m. balandžio 22 d., apie 10.18 val., būdamas (duomenys neskelbtini), panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą įrankį, sulaužė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje išmetė (duomenys neskelbtini) sudarytu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo“ jam patikėtą, Lietuvos Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui priklausantį elektroninį dviejų dalių stebėjimo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 250 Eur, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą turtą, padarydamas Lietuvos kalėjimų tarnybai 1 250 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis P. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad veikų padarymo metu bausmę atlikinėjo Alytaus kalėjime atviro tipo sąlygomis. 2025 m. balandžio 22 d. norėjo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir Migracijos skyriuje. Buvo išleistas apie 09.00 val. ryto, nuvyko į tas įstaigas. Kai nuvažiavo dėl į Migracijos skyrių dėl paso, ten buvo galima atsiskaityti tik grynaisiais pinigais, o jis grynųjų neturėjo. Užimtumo tarnyboje laikas neatitiko. Negalvojo, kad reikia bėgti, tai gavosi spontaniškai. Jis jautė stresą, pirmą kartą atliko bausmę atviro tipo sąlygomis, dėl to nelabai suprato, jautėsi kaip laisvėje. Išėjęs iš Alytaus kalėjimo, suprato, kad turės grįžti. Jam buvo nurodyta grįžti apie 12.00 val. Tuo metu dar buvo su apykoje. Apie 11.00 val. dingo apykojės signalas, nes jis ją apvyniojo folija. Po to išvyko namo pas tėvus, kurie gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Norėjo su jais atsisveikinti. Pas tėvus nuėjo, pakalbėjo ir išėjo, nes žinojo, kad ten atvažiuos jo ieškoti. Po to gyvendavo visur, su visais atsisveikino. Jautė stresą, turėjo daug bylų, žinojo, kad bausmė bus ženkliai didesnė, su artimaisiais nesimatys daug metų, todėl norėjo atsisveikinti. Laisvėje vartojo narkotines medžiagas. Supranta, kad turi problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau niekas jo negydo. Buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), nuo tada atlieka bausmę. Supranta, kad blogai pasielgė, bet iš kitos pusės yra laimingas, kad deramai su visais atsisveikino. Daugiau to nekartotų, nes supranta, kad tik blogiau sau pasidarė. Apykoję po savaitės laiko nusipjovė, nes ji labai trynė koją, buvo didelė žaizda, kuri kraujavo ir skaudėjo. Apykojė jam buvo per didelė. Negalėjo jos nuimti, tai nupjovė ir išmetė pro važiuojančios mašinos langą. Nebuvo supažindintas su atsakomybe dėl pasišalinimo ir negrįžimo laiku į įkalinimo įstaigą. Gal kažkur ir pasirašė, jis kasdien visko pasirašinėdavo. Buvo posėdis, kai jam buvo paskirta apykojė, jis jame dalyvavo, jam buvo pasakyta krauti apykoję ir viskas. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Be kaltinamojo P. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Dėl vengimo sugrįžti į įkalinimo vietą (BK 242 straipsnis)

Liudytoja A. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji dirba Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje, yra jaunesnioji specialistė. Dirba pamainomis po 24 val. 2025 m. balandžio 22 d. nuo 08.00 val. buvo paskirta dirbti į Alytaus kalėjimo Kontrolės ir praleidimo postą (toliau – KPP) Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra prie įėjimo / įvažiavimo į Alytaus kalėjimo teritoriją. Poste dirbo viena. Savo tarnybos metu ji iš kalėjimo pagal nuteistojo P. B., atlikusio bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turimą ir jai pateiktą leidimą jį išleido į Migracijos ir Užimtumo tarnybas. Kiek buvo tuo metu valandų neprisimena, tai buvo ryte, leidime nurodytu laiku. Prisimena, kad jis turėjo grįžti į kalėjimą apie 12.00 val. Iš kalėjimo nuteistieji yra išleidžiami leidime nurodytu laiku, ne anksčiau. Kadangi nuteistojo išleidimo laikas leidime ir jos tarnybiniame pranešime skiriasi, todėl mano, kad jos tarnybiniame pranešime buvo padaryta spausdinimo klaida. Iš kalėjimo išleidžiami nuteistieji poste palieka savo ženklą ir leidimą, jų išvykimo ir grįžimo laikas yra užfiksuojamas žurnale. Tą dieną KPP Nr. (duomenys neskelbtini) buvo didelis judėjimas, todėl tai, kad nuteistasis P. B. negrįžo į kalėjimą nustatytu laiku, pastebėjo nuteistajam vėluojant grįžti gal 30 ar 40 min. Pastebėjusi, kad nuteistasis negrįžo, apie tai iš karto informavo vyriausiąjį specialistą atsakingą už pamainą I S. (2 t., b. l. 3–6).

Liudytoja Š. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje, yra jaunesnioji specialistė. Dirba pamainomis po 24 val. 2025 m. balandžio 22 d. buvo paskirta dirbti į postą, esantį Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Minėtą dieną iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos 9.30 val. nuteistasis P. B. pagal leidimą buvo išleistas į Migracijos ir Užimtumo tarnybas Alytaus mieste. Pagal leidimą jis turėjo grįžti 12.00 val. Nuteistieji iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos išleidžiami maždaug 5 min. iki leidime nurodyto laiko, kadangi jiems reikia nueiti iki KPP Nr. (duomenys neskelbtini), kur jų išėjimas pažymimas žurnale. Apie 13.00 val. jai buvo pranešta, kad nustatytu laiku P. B. negrįžo ir liepta padaryti kratą jo gyvenamojoje patalpoje. Nuteistasis bausmės atlikimo metu gyveno (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, jam priskirta 1-a miegama vieta. Kratą atliko viena, nes poste dirbo viena. Kratos metu naudojo vaizdo registratorių. Nuteistojo P. B. lovoje (dviaukštės lovos antrame aukšte) ji rado apykojės pakrovėją, o spintelėje stovinčioje prie dešinės patalpos sienos (žiūrint nuo durų) rado automobilio raktelį (be pultelio), mechaninį laikrodį nutrūkusia apyranke, degalinių nuolaidų kortelių ir nuteistojo P. B. vardu išduotą banko SEB kortelę. Po nuteistojo lova buvo plastikinė dėžė su nuteistojo drabužiais, tarp jų buvo krepšys su kažkokiais dokumentais, kuriuose buvo minima P. B. pavardė. Ji surašė kratos protokolą, o kratos metu paimtus nuteistojo daiktus perdavė vyriausiajam specialistui (2 t., b. l. 9–12).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. J. 2025 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 242 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2025 m. balandžio 22 d., nuo 9.10 val. iki 12.00 val. iš Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos nuteistasis P. B. pagal jo 2025 m. balandžio 16 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išleistas į Migracijos tarnybą adresu: Jotvingių g. 8, Alytus, ir Užimtumo tarnybą adresu: Vilniaus g. 21, Alytus, tačiau nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą negrįžo, jo buvimo vieta nežinoma (1 t., b. l. 1–3).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto I. S. 2025 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 22 d., apie 12.50 val. pareigūnė A. R., vykdanti tarnybą kontroliniame praleidimo poste Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė, kad nuteistasis P. B., būrys Nr. (duomenys neskelbtini) (atvirieji namai), vėluoja grįžti. Nuteistasis buvo išleistas 09.10 val. į Migracijos tarnybą adresu: Jotvingių g. 8, Alytus, ir Užimtumo tarnybą adresu: Vilniaus g. 21, Alytus, bei turėjo grįžti iki 12.00 val. Pabandžius nuteistojo vardu registruotu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) su juo susisiekti, nustatyta, kad tokio telefono numerio nėra. Nuteistajam yra taikoma elektroninio stebėjimo priemonė, tačiau patikrinus pagal „Geosatis“ programą ryšys buvo nutrūkęs 10.19 val. Į paskutinę signalo vietą buvo išsiųsti pareigūnai, tačiau nei minėto nuteistojo, nei elektroninės stebėjimo priemonės nerado (1 t., b. l. 21).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės A. R. 2025 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistojo P. B.“ nurodyta, kad 2025 m. balandžio 22 d., vykdant tarnybą poste Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis P. B., būrys Nr. (duomenys neskelbtini) (atvirieji namai), 09.10 val. buvo išleistas pagal prašymą į Migracijos tarnybą bei Užimtumo tarnybą ir turėjo grįžti iki 12.00 val., tačiau nustatytu laiku negrįžo. Apie nuteistojo negrįžimą informavo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiąjį specialistą budinčiai pamainai (1 t., b. l. 22).

Nuteistojo P. B. 2025 m. balandžio 16 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. B. prašo išleisti į Migracijos tarybą, Užimtumo tarnybą. Nurodo, kad vyks adresu: Alytus, Jotvingių g. 8 bei Vilniaus g. 21. Pastabose rašoma, kad 10.05 (Migracijos tarnyba) Išvykimo data ir laikas: 2025 m. balandžio 22 d., nuo 09.30 val. iki 12.00 val. Telefono numeris (duomenys neskelbtini). Prašymo blanke po atspausdintu tekstu: „Esu susipažinęs su 2024 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų elgesio laikinai išvykus iš bausmės atlikimo vietos taisyklių patvirtinimo“; „Pasižadu: 1. Nepažeisti nustatyto maršruto ir viešosios tvarkos taisyklių; 2. Būti numatytoje vietoje bei prisiimti atsakomybę pažeidus nustatytas bausmės atlikimo sąlygas; 3. Nustatytu laiku grįžti į kalinimo įstaigą; 4. Telefonu (duomenys neskelbtini) nedelsiant pranešti kalėjimo administracijai, jei nenumatytos priežastys sutrukdytų grįžti į kalinimo įstaigą; 5. nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.“ Šis tekstas patvirtintas parašu, šalia kurio ranka parašyta vardas ir pavardė – P. B.. Prašymo blanko apatinėje dalyje, grafoje „Resocializacijos skyriaus specialisto pastabos“ rankraštinis įrašas „Neprieštarauju“, patvirtintas Resocializacijos skyriaus specialistės B. K. spaudu ir parašu (1 t., b. l. 27).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto G. B. 2025 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime „Dėl 2025 m. balandžio 24 d. reikalavime prašomų dokumentų pateikimo“ nurodyta, kad P. B. 2025 m. balandžio 22 d., nuo 09.30 val. iki 12.00 val. buvo išleistas į Migracijos tarnybą ir Užimtumo tarnybą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 3 dalies 5 punktu. Taip pat pateikė dokumentų, su kuriais 2025 m. balandžio 14 d. pasirašytinai supažindintas nuteistasis P. B., kopijas: „Nuteistojo įsipareigojimas nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą ir laikytis nuteistųjų elgesio laikinai išvykus iš bausmės atlikimo vietos taisyklių“; „Nuteistojo, kuris atlieka bausmę, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (atviruose namuose) įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 241 straipsnį ir 242 straipsnį“; Išrašą iš dokumento, kuriame nuteistasis P. B. parašais patvirtino, kad 2025 m. balandžio 14 d. jis supažindintas su bausmės atlikimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais (1 t., b. l. 30–31, 32–35).

Nuteistojo, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (atviruose namuose) įspėjimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 14 d. P. B. pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos pagal BK 241 straipsnį ir už vengimą atlikti arešto bausmę, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą pagal BK 242 straipsnį. Jam atsakomybės ribos ir galimos pasekmės, padarius šiuos pažeidimus, yra išaiškintos (1 t., b. l. 32).

Įsipareigojime sugrįžti nustatytu laiku į bausmės atlikimo vietą ir laikytis nuteistųjų elgesio laikinai išvykus iš bausmės atlikimo vietos taisyklių, nurodyta, kad 2025 m. balandžio 14 d. pasirašydamas P. B. pasižadėjo būdamas išleistas į trumpalaikę išvyką už Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos ribų, laiku į ją sugrįžti arba nedelsdamas pranešti telefonu Lietuvos kalėjimų tarnybai, jeigu nenumatytos priežastys, sutrukdytų laiku sugrįžti į laisvės atėmimo vietą, o sugrįžęs pateikti priežastį patvirtinančius dokumentus. Taip pat pasižadėjo nepažeisti viešosios tvarkos ir trumpalaikės išvykos metu laikytis nustatytų elgesio taisyklių, su kuriomis yra supažindintas. Patvirtino, kad yra įspėtas dėl atsakomybės už negrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku (1 t., b. l. 32).

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 28 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. B. 2025 m. balandžio 22 d. 10.05 val. buvo rezervavęs vizitą į Migracijos departamento Vilniaus skyrių (nutolusi darbo vieta Alytuje), tačiau paskirtu laiku neatvyko ir jokios paslaugos jam nebuvo suteiktos (1 t., b. l. 38–39).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriaus 2025 m. gegužės 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. B. nėra ir nebuvo registruotas, taip pat nebuvo paskirta išankstinių vizitų Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriuje (1 t., b. l. 42–45).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. J. 2025 m. balandžio 22 d. nutarimu paskelbta įtariamojo P. B. paieška (1 t., b. l. 171–172).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2025 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime „Dėl P. B. sulaikymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2025 m. gegužės 24 d., 19.45 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai informavo, kad Vilniaus policijos komisariato pareigūnai sulaikė į Alytaus kalėjimą 2025 m. balandžio 22 d. negrįžusį nuteistąjį P. B.. Alytaus kalėjimo pareigūnai 23.15 val. iš Vilniaus policijos nuteistąjį parvežė į kalėjimą. Nuteistasis patikrintas alkotesteriu dėl alkoholio vartojimo. Alkoholio kiekio matuoklio duomenys – 0 promilių. Atlikus nuteistojo P. B. šlapimo testą, nustatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų – AMP, MET, THC, MDMA, BZO ir MCAT vartojimas (1 t., b. l. 179).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. V. 2025 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės 2025 m. gegužės 24 d., apie 19.00 val. sulaikytas ieškomas asmuo pagal ROIK: (duomenys neskelbtini) – P. B., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 180).

Dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo (BK 187 straipsnio 1 dalis)

Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje specialistu. Yra paskirtas atsakingu už elektroninių stebėjimo įrenginių uždėjimą nuteistiesiems, kurių atžvilgiu kalėjimo viršininkas priima sprendimą dėl tokio stebėjimo. (duomenys neskelbtini) nuteistajam P. B., atliekančiam bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu, uždėjo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir perdavė jam įkrovimo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), šis veiksmas buvo užfiksuotas pasirašant tos pačios dienos susitarimą dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo. Taip pat nuteistasis buvo pasirašytinai supažindintas ir su kalėjimo viršininko sprendimu taikyti jam šį stebėjimą. Be to, žodžiu paaiškino kaip naudotis įrenginiu ir jo atsakomybę sugadinus ar praradus elektroninio stebėjimo įrenginį. 2025 m. balandžio 22 d., apie pietus sužinojo, kad nuteistais P. B. pagal jo prašymą buvo išleistas iš kalėjimo, tačiau nustatytu laiko į kalėjimą negrįžo. Patikrinus elektroninio stebėjimo sistemoje esančius duomenis apie nuteistojo judėjimą 2025 m. balandžio 22 d., buvo nustatyta, kad jis 09.22 val. išėjo iš kalėjimo, tuo metu jo įrenginys buvo fiksuojamas (duomenys neskelbtini). Paskutinis jo įrenginio fiksavimo laikas minėtą dieną buvo 10.18 val., vieta – (duomenys neskelbtini), kiemelyje už Užimtumo tarnybos. Pagal tai galima daryti išvadą, kad minėtu metu, kažkas buvo padaryta apykojei, nes su ja nutrūko ryšys. Apykoję pakrauti reikia mažiausiai kartą per parą. Nusiimti įrenginį pačiam ir jo nesugadinti nėra galimybės, kadangi uždėjimui ir nuėmimui naudojamas specialus raktas. Jis asmeniškai į paskutinę užfiksuotą įrenginio buvimo vietą nevyko, tai darė kolegos, tačiau nei nuteistojo, nei apykojės dalių nerado. Įrenginio įkroviklį pamainos pareigūnai rado paliktą nuteistojo gyvenamojoje patalpoje. Prie savo apklausos pateikė pažeidėjo (elektroninio stebėjimo įrenginio) 2025 m. balandžio 22 d. judėjimo ataskaitą (2 t., b. l. 15–18).

Lietuvos kalėjimų tarnybos teisės skyriaus 2025 m. gegužės 30 d. pareiškime „Dėl nusikalstamos veikos padarymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, kadangi nuteistasis P. B. 2025 m. balandžio 22 d., pasišalindamas iš Alytaus kalėjimo, turėjo jam priskirtą elektroninio stebėjimo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o 2025 m. gegužės 24 d., grąžinus jį į Alytaus kalėjimą, šio įrenginio negrąžino ir tokiu būdu sugadino Lietuvos kalėjimų tarnybos turtą, kurio vertė 1 250 Eur. Nurodoma, kad Alytaus kalėjimo viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo P. B. stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis“ nuteistajam P. B. taikytos elektroninio stebėjimo priemonės, siekiant užtikrinti nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, Ulonų g. 8A, Alytuje, kontrolę. (duomenys neskelbtini) Alytaus kalėjime nuteistasis P. B. pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo“, kurio 3.1.9 papunkčiu nuteistasis P. B. įsipareigojo „nenusiimti, negadinti ar kitaip nemėginti sunaikinti elektroninio įrenginio“. Susitarimu nuteistajam buvo priskirtas elektroninio stebėjimo įrenginys Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio kompensavimo vertė sugadinimo atveju yra 1 250 Eur (1 t., b. l. 9–19).

Alytaus kalėjimo viršininko R. A. (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo P. B. stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis“, nurodoma, kad nuteistajam P. B. nuspręsta taikyti elektroninio stebėjimo priemones, siekiant užtikrinti nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, Ulonų g. 8A, Alytuje, kontrolę (1 t., b. l. 11–13).

Susitarime dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas, atstovaujamas Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto N. B., ir nuteistasis P. B., vadovaudamiesi Alytaus kalėjimo viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė susitarimą dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo bei atsakomybės sugadinus šią įrangą ar pažeidus nustatytas bausmės atlikimo sąlygas prisiėmimo. Pasirašydamas susitarimą, P. B. sutiko dėvėti elektroninio stebėjimo įrangą, pasižadėjo tai daryti tinkamai bei ją priėmė susitarime nurodytomis sąlygomis, taip pat prisiėmė atsakomybę šios įrangos sugadinimo ir nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo atveju. Susitarimas galioja iki elektroninio stebėjimo įranga nuimama. Pagal šį susitarimą nuteistajam priskirtos elektroninio stebėjimo priemonės už kurias jis atsako – elektroninio stebėjimo įrenginys Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio kompensavimo vertė sugadinimo atveju yra 1 250 Eur ir belaidis kroviklis / elektros tinklo įkroviklis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kompensavimo vertė sugadinimo atveju yra 350 Eur. Bendra perduodamų elektroninių stebėjimo priemonių vertė yra 1 600 Eur. Susitarimas (duomenys neskelbtini) patvirtintas nuteistojo P. B. ir Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto N. B. parašais (1 t., b. l. 23–25).

Elektroninio stebėjimo įrenginio Nr. (duomenys neskelbtini), priskirto nuteistajam P. B., „Geosatis“ 2025 m. birželio 3 d. ataskaitoje užfiksuotas nuteistojo judėjimas 2025 m. balandžio 22 d., laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 12.00 val. Nustatyta, kad nuteistasis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje iki 09.22 val., minėtu laiku jis užfiksuotas (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. tolstantis nuo Alytaus kalėjimo ir judantis link miesto centro. (duomenys neskelbtini) jis užfiksuotas 9.52 val. – 09.53 val., o po to judantis (duomenys neskelbtini) gatvėmis. 10.18 val. užfiksuota paskutinė buvimo vieta – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 20–25).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 242 straipsnio taikymo

Pagal BK 242 straipsnį atsako tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Pagal BK 242 straipsnį kvalifikuojant veiką asmens, nustatytu laiku negrįžusio į įkalinimo vietą, būtina nustatyti, kad tai jis padarė be svarbios priežasties, o tokios veikos tikslas, t. y. ar jis laiku negrįžo todėl, kad vengė atlikti bausmę, ar tokiu savo elgesiu nesiekė jokių tikslų, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMyLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-332/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-332/2007">2K-332/2007</a>). Atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku tik esant svarbiai priežasčiai. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku vykti į įkalinimo vietą, teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to, minėtos priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos. BK 242 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Asmens, laikinai išleisto iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos, negrįžimo nustatytu laiku be svarbios priežasties atveju, kaltininkas supranta, kad leidime nurodytu laiku negrįžta į bausmės arba kardomojo kalinimo atlikimo vietą, jam yra visos galimybės tai padaryti, nėra pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis negali grįžti laiku, be to suvokia, kad gali būti nubaustas pagal BK 242 straipsnį, nes išleidžiant iš laisvės atėmimo ar kardomojo kalinimo vietos buvo apie tai įspėtas. Visa tai suprasdamas, kaltininkas siekia ilgiau, negu nurodyta leidime, negrįžti į bausmės arba suėmimo atlikimo vietą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. B., būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu nuteistas 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme ir ją atlikdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, Ulonų g. 8A, Alytuje, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, 2025 m. balandžio 22 d., 09.10 val., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 3 dalies 5 punktu, pagal jo 2025 m. balandžio 16 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išleistas į Migracijos departamento Vilniaus skyriaus klientų aptarnavimo padalinį adresu: Jotvingių g. 8, Alytuje, ir Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyrių adresu: Vilniaus g. 21, Alytuje, tačiau nei į vieną įstaigą nenuvyko ir nustatytu laiku – 12.00 val., be svarbios priežasties į bausmės atlikimo (įkalinimo) vietą negrįžo, o 2025 m. gegužės 24 d., 19.00 val., (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis P. B. savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2025 m. balandžio 22 d., apie 09.00 val. buvo išleistas iš Alytaus kalėjimo į Užimtumo tarnybą bei Migracijos departamentą, nuvyko į minėtas įstaigas. Mintis negrįžti į įkalinimo įstaigą kilo spontaniškai, kadangi žinojo, kad turi daug bylų, su artimaisiais nesimatys daug metų, todėl norėjo su visais atsisveikinti ir nustatytu laiku 12.00 val. negrįžo į Alytaus kalėjimą. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė nustatyta ir įrodyta ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu, tačiau ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurie nuosekliai tarpusavyje susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Iš nuteistojo P. B. 2025 m. balandžio 16 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis Alytaus kalėjimo administracijai pateikė prašymą 2025 m. balandžio 22 d. išleisti jį į Migracijos tarnybą bei Užimtumo tarnybą nuo 09.30 val. iki 12.00 val. Prašyme nurodė savo kontaktinį telefono numerį – (duomenys neskelbtini). Minėtame prašyme P. B. patvirtino, kad yra susipažinęs su 2024 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų elgesio laikinai išvykus iš bausmės atlikimo vietos taisyklių patvirtinimo“ ir pasižadėjo: 1) nepažeisti nustatyto maršruto ir viešosios tvarkos taisyklių; 2) būti numatytoje vietoje bei prisiimti atsakomybę pažeidus nustatytas bausmės atlikimo sąlygas; 3) nustatytu laiku grįžti į kalinimo įstaigą; 4) telefonu (duomenys neskelbtini) nedelsiant pranešti kalėjimo administracijai, jei nenumatytos priežastys sutrukdytų grįžti į kalinimo įstaigą; 5) nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Minėtą prašymą bei įsipareigojimus P. B. patvirtino savo parašu. Prašymas patvirtintas resocializacijos skyriaus specialistės B. K. pastaba – „Neprieštarauju“ (1 t., b. l. 27). Byloje esantis 2025 m. balandžio 14 d. įsipareigojimas nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą ir laikytis nuteistųjų elgesio laikinai išvykus iš bausmės atlikimo vietų patvirtina, kad nuteistasis P. B. buvo pasirašytinai supažindintas ir įsipareigojo laikinai išvykęs už bausmės atlikimo vietos ribų, į bausmės atlikimo vietą sugrįžti jam nustatytu laiku. Jeigu dėl ligos, traumos, nepalankių meteorologinių sąlygų ar kitų svarbių priežasčių negalėtų nustatytu laiku grįžti į bausmės atlikimo vietą, įsipareigojo nedelsiant apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybai, taip pat nurodyti savo buvimo vietą, negalėjimo laiku grįžti į bausmės atlikimo vietą priežastį bei galimą sugrįžimo datą bei laiką. Taip pat įsipareigojo per kuo trumpesnį laiką pateikti įrodymus, pagrindžiančius svarbių aplinkybių, dėl kurių negali nustatytu laiku grįžti į bausmės atlikimo vietą, buvimą (atsiradimą). Patvirtino, kad yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę ar nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą pagal BK 242 straipsnį (1 t., b. l. 32).

Bylos duomenimis taip pat neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis P. B. 2025 m. balandžio 22 d. buvo išleistas į Migracijos departamento Vilniaus skyriaus klientų aptarnavimo padalinį, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, ir Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyrių, adresu Vilniaus g. 21, Alytus, nuo 09.10 val. iki 12.00 val., tačiau į Alytaus kalėjimą nustatytu laiku negrįžo. Alytaus kalėjimo pareigūnams pabandžius su P. B. susisiekti jo prašyme nurodytu telefono numeriu, to padaryti nepavyko, kadangi tokio telefono numerio nėra. Patikrinus „Geostatis“ programą nustatyta, kad su nuteistajam paskirta elektronine stebėjimo priemone ryšys nutrūko 10.19 val. Į paskutinę elektroninės stebėjimo priemonės signalo vietą buvo išsiųsti pareigūnai, tačiau nei nuteistasis, nei elektroninė stebėjimo priemonė nebuvo rasti (1 t., b. l. 21).

Dėl šios aplinkybės ir nesant galimybės su kaltinamuoju susisiekti mobiliojo ryšio telefonu bei jo buvimo vietos nustatyti elektroninio stebėjimo priemonės pagalba, 2025 m. balandžio 22 d. nutarimu paskelbta įtariamojo P. B. paieška (1 t., b. l. 171–172), kuri nutraukta po to, kai kaltinamasis buvo rastas (duomenys neskelbtini), ir sulaikytas Vilniaus AVPK pareigūnų (1 t., b. l. 179–180). Byloje duomenų apie tai, kad kaltinamasis bausmės atlikimo vietos pareigūnams būtų pranešęs priežastis, dėl kurių negalės nustatytu laiku grįžti į bausmės atlikimo vietą, nenustatyta.

Nors kaltinamasis P. B. bylą nagrinėjant teisme savo sprendimą negrįžti į Alytaus kalėjimą grindė noru atsisveikinti su artimaisiais prieš atliekant ilgalaikę laisvės atėmimo, tačiau, teismo vertinimu, tai nelaikytina svarbiomis priežastimis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnis numato laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisę pasimatyti, kurios sąlygos, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietą, yra apibrėžtos to paties kodekso 33 straipsnyje (uždaro tipo bausmės atlikimo vietose), 34 straipsnyje (pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose) bei 35 straipsnyje (atviro tipo bausmės atlikimo vietose). Priklausomai nuo bausmės atlikimo vietos, nuteistasis turi teisę susitikti su savo artimaisiais išvykus iš bausmės atlikimo vietos ar bausmės atlikimo vietoje, todėl kaltinamojo teiginys, jog jis ilgą laiką atliks laisvės atėmimo bausmę ir dėl to negalės matytis su artimaisiais, dėl ko jis negrįžo į bausmės atlikimo vietą, laikytinas nepagrįstu. Be to, nors kaltinamasis nurodo, jog siekia gydytis priklausomybes, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo negrįžimo į bausmės atlikimo vietą iki jo sulaikymo ir pristatymo į Alytaus kalėjimą, jis vis tiek vartojo narkotines medžiagas – 2025 m. gegužės 24 d. P. B. patikrinus narkotestu, jis parodė teigiamą rezultatą AMP, MET, THC, MDMA, BZO ir MCAT medžiagoms. Pats P. B. su tyrimo (testo) atliktais rezultatais susipažino ir sutiko (1 t., b. l. 181). 2025 m. gegužės 24 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog 2025 m. gegužės 24 d., 23.50 val. nuteistasis P. B. patikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, narkotestas teigiamas AMP, MET, THC, MDMA, BZO ir MCAT. Nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punktą. (1 t., b. l. 182). Nuteistojo P. B. pateiktame 2025 m. gegužės 24 d. paaiškinime jis nurodė, jog norėjo atsipalaiduoti ir vartojo būdamas laisvėje (1 t., b. l. 183). Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog jis nebuvo supažindintas su atsakomybe dėl pasišalinimo ir negrįžimo laiku į įkalinimo įstaigą, laikytina gynybine, kadangi ją paneigia byloje esantys jau anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas daro išvadą, jog nuteistojo P. B. nurodytos negrįžimo į bausmės atlikimo vietą nustatytu laiku priežastys nėra laikytinos svarbiomis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo nustatytu laiku grįžti į įkalinimo įstaigą. Teismo vertinimu, kaltinamasis taip pasielgė sąmoningai, suvokdamas, jog negrįždamas į įkalinimo įstaigą elgiasi ne pagal įkalinimo įstaigos taisykles bei įstatymo nuostatas. Kaltinamasis P. B. nurodytu laiku negrįždamas į įkalinimo įstaigą, nesugrįžo ne dėl svarbių priežasčių, trukdžiusių jam elgtis pagal taikomus ribojimus, o elgdamasis sąmoningai, priėmė sprendimą negrįžti į įkalinimo įstaigą, negrįžimas truko ilgą laiką, jo metu P. B. vartojo psichiką veikiančias medžiagas, taigi suvokė teisines tokio negrįžimo pasekmes ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo P. B. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nustatytu laiku negrįžimo į įkalinimo įstaigą be svarbios priežasties, būnat laikinai iš jos išleistam, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 242 straipsnį.

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Tai reiškia, kad pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė (veikos padarymo metu) yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau mažesnė nei 400 MGL (20 000 Eur).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis P. B. 2025 m. balandžio 22 d., apie 10.18 val., būdamas (duomenys neskelbtini), panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą įrankį, sulaužė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje išmetė, (duomenys neskelbtini) sudarytu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo“ jam patikėtą, Lietuvos Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui priklausantį elektroninį dviejų dalių stebėjimo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 250 Eur, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą turtą, padarydamas Lietuvos kalėjimų tarnybai 1 250 Eur turtinę žalą.

Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad, praėjus savaitei laiko nuo negrįžimo į Alytaus kalėjimą, nusipjovė apykoję, nes ji labai trynė koją, buvo susidariusi didelė žaizda, kuri kraujavo ir skaudėjo. Kadangi negalėjo apykojės nusiimti, tai ją nupjovė ir išmetė pro važiuojančio automobilio langą.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė nustatyta ir įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Aukščiau jau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuteistasis P. B. buvo išleistas vizitams į Migracijos tarnybą adresu: Jotvingių g. 8, Alytus, ir Užimtumo tarnybą adresu: Vilniaus g. 21, Alytus, jam buvo taikoma elektroninio stebėjimo apsauga – jis dėvėjo apykoję. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimo „Dėl nuteistojo P. B. stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis“ matyti, kad buvo nuspręsta nuteistajam P. B. taikyti elektroninio stebėjimo priemones nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kontrolės užtikrinimui (1 t., b. l. 11–13). Iš (duomenys neskelbtini) susitarimo dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas ir P. B. sudarė susitarimą dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo bei atsakomybės sugadinus šią įrangą ar pažeidus nustatytas bausmės atlikimo sąlygas prisiėmimo. Susitarimas sudarytas pasirašytinai, P. B. patvirtino, kad įrangą be išorinių pažeidimų priėmė. Iš minėto susitarimo matyti, kad P. B. priėmė elektroninio stebėjimo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio kompensavimo vertė sugadinimo atveju yra 1 250 Eur (1 t., b. l. 14–16).

Kaltinamasis pripažino, jog elektroninio stebėjimo įrenginį nusiėmė savavališkai, jį nupjaudamas. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2025 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuteistajam P. B. buvo taikoma elektroninio stebėjimo priemonė, jam nustatytu laiku negrįžus į laisvės atėmimo vietą buvo bandoma su juo susisiekti telefonu, tačiau jo nurodyto telefono numerio nėra. Patikrinus „Geosatis“ programą nustatyta, kad ryšys su elektroninio stebėjimo įrenginiu buvo nutrūkęs 10.19 val. Į paskutinę signalo vietą buvo išsiųsti pareigūnai, tačiau nei nuteistojo, nei elektroninės stebėjimo priemonės jie nerado (1 t., b. l. 21). Įstaigos patalpų kratos ir teritorijos apžiūros protokolu užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 22 d. atlikus kratą (duomenys neskelbtini) būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistojo P. B. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta elektroninio stebėjimo prietaiso išorinė baterija ir įkrovimo laidas, laikrodis, 1 banko „SEB bankas“ kortelė, automobilio raktas, teismų nutartys ir du krepšiai su drabužiais (1 t., b. l. 26). Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo nurodyta, kad grąžinus nuteistąjį P. B. į Alytaus kalėjimą, nuteistasis jam priskirto elektroninio stebėjimo įrenginio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) negrąžino ir tokiu būdu sunaikino Lietuvos kalėjimų tarnybos turtą (1 t., b. l. 9–10). Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog jis nežino, ar buvo supažindintas ir pasirašė apykojės naudojimo instrukciją, laikytina gynybine, kadangi ją paneigia byloje esantys jau anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai.

Nors kaltinamasis nurodė, kad apykoję nusiėmė dėl ant kojos susidariusios žaizdos bei juntamo skausmo, kadangi apykojė jam buvo per didelė, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis iki 2025 m. balandžio 22 d. būtų kreipęsis į Alytaus kalėjimo administraciją dėl apykojės netinkamumo bei keliamo didelio diskomforto ar jos pakeitimo į kitą, nors ją dėvėjo nuo (duomenys neskelbtini), t. y. savaitę iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl tokiais kaltinamojo teiginiais teismas neturi pagrindo tikėti bei remtis byloje. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog P. B., siekdamas pasišalinti ir laiku negrįžti į bausmės atlikimo vietą, t. y. siekdamas būti nesusektu, norėdamas nusiimti elektroninį stebėjimo įrenginį, jį sugadino. Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, jog toks elektroninės stebėjimo įrangos nuėmimas yra neteisėtas, tokiu būdu nuimdamas jis sugadins įrenginį ir padarys žalą, nepaisant to, vis tiek jį sugadino, t. y. veikė tiesiogine tyčia, sugadino elektroninio stebėjimo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl ko minėta įranga tapo netinkama tolimesniam naudojimui, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą Lietuvos kalėjimų tarnybai priklausantį 1 250 Eur vertės turtą.

Kaltinamojo P. B. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio svetimo turto sugadinimo požymiai, sugadinto turto vertė yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau neviršija 400 MGL (20 000 Eur), todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriama baudos arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad P. B. du nesunkius nusikaltimus padarė esant neišnykusiam teistumui, pilnai neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Svarbu pažymėti, kad P. B. praeityje buvo ne kartą teisiamas, jam buvo skiriamos arešto, laisvės apribojimo bausmės, buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas daugybę kartų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 79–112). Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad P. B. teisiamas tryliktą kartą, per vienerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka baustas daugybę kartų, turi nesumokėtų baudų (2 t., b. l. 79–112). Psichiatrinio gydymo įskaitoje įrašytas – bausmės atlikimo metu jam buvo teiktos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, ambulatorinės gydytojų psichiatrų konsultacijos, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 117–118). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios P. B. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat nurodyta, kad netikslinga P. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 123–124), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Aptartos aplinkybės kaltinamąjį P. B. charakterizuoja labiau neigiamai, byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, savo elgesiui ieško pateisinimų, anksčiau taikytos tiek švelnesnio, tiek griežčiausio pobūdžio bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. B. už nusikalstamas veikas skyrus prokurorės pasiūlytas bausmių rūšis: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, skyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam minimaliam – 6 mėnesius; už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį taip pat nustatant artimą sankcijoje numatytam minimaliam – 7 mėnesius.

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Teismas, vadovaudamasis šia taisykle, sprendžia bausmes sudėti iš dalies ir prie 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, atsižvelgiant į veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, pridėti dalį – 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 242 straipsnyje numatytą veiką, ir P. B. paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam P. B. skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 64¹ straipsnis).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimas dėl P. B. paskirtų bausmių subendrinimo. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas teikimas dar nėra išnagrinėtas, nėra priimtas ir įsiteisėjęs procesinis sprendimas, bei tai, kad dar nėra įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis, kuria subendrintos P. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniais nuosprendžiais / nutartimis paskirtomis bausmėmis nebendrintina.

V. Civilinio ieškinio išsprendimas

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Civilinis ieškovas Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė civilinį ieškinį dėl 1 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50–164). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino.

Teismas konstatuoja, kad civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas, nes žala jam buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo P. B. veiksmais, įrodytais paties kaltinamojo prisipažinimu bei kita rašytine bylos medžiaga, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir 1 250 Eur turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo P. B..

VI. Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad P. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 183,33 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam P. B. buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, turi nesumokėtų baudų, šiuo nuosprendžiu tenkinamas civilinis ieškinys), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

VII. Kiti klausimai

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam P. B. nebuvo taikomas.

Kardomosios priemonės kaltinamajam P. B. nebuvo skirtos, jos neskirtinos ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi šiuo metu asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir P. B. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. B. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio P. B. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą laisvės atėmimo bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

P. B. pripažinti recidyvistu.

Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš P. B. civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos naudai 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš P. B. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Agneta Bulakė