R. N. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-676-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00666-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.4.1.2 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 8 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,

kaltinamajam R. N. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,

nukentėjusiajam M. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, 11 punktą, 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie paskirtos bausmės pridėta dalis Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeistos arešto bausme, ir R. N. paskirta galutinė subendrinta 18 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 18 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pabaiga – 2037 m. sausio 28 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. N. (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 9-o nuteistųjų būrio miegamajame Nr. 1, kilusio konflikto metu tyčia sudavė M. Š. nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į galvos, nugaros sritis – tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos nugaroje, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šiais savo veiksmais R. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. N. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Nurodė, kad šio nusikaltimo nepadarė, atsisako duoti parodymus, tačiau sutiko atsakyti į teismo užduotus klausimus. Paaiškino, kad buvo pas M. Š. užėjęs pašnekėti, tačiau įvykio nematė, nežino, kas jam sudavė smūgius. Neprisimena, kas dar buvo pas M. Š.. Be jo paties miegamajame buvo gal du ar trys žmonės iš M. Š. miegamojo. Tiksliai nepasakys, kokie asmenys buvo – žino S. G., jis buvo miegamajame, K. L. nebuvo, G. M. nebuvo, G. S. gal buvo, M. Š. buvo miegamajame, E. T. nebuvo. Tą dieną bendravo su M. Š. apie gyvenimą. Jie bendravo vakare, jis beveik kiekvieną dieną pas jį užeidavo. Sužalojimų ant M. Š. nematė. Bendravo su juo kokias 15–20 min., po to išėjo namo. Tą dieną ir pats kaltinamasis buvo sužalotas. Jį sužalojo V. K. ir A. B.. Kai jis buvo pas M. Š., šių asmenų miegamajame nebuvo. V. K. ir A. B. jį sumušė, nes galvojo, kad R. N. sumušė M. Š., gal kažkas juos taip informavo. Jį sužalojo gal apie (duomenys neskelbtini), tai buvo po to, kai bendravo su M. Š.. Jis išėjo iš darbo ir ėjo namo. Nespėjo į kitą postą nueiti ir jam sudavė. Kai buvo pas M. Š. miegamajame, jokių muštynių nebuvo, niekas nekonfliktavo, visi vienas su kitu bendravo. Jis stovėjo tarp lovų lango pusėje. M. Š. sako, kad jis jį sumušė, bet nežino, kodėl jis taip šneka. Tarp jų konfliktų nebuvo. Gal ir buvo kažkoks žodinis konfliktas, bet ne smurtinis. M. Š. nėra paėmęs jo puodelio. Nežino, kas kitas galėjo sužaloti M. Š..

Kaltinamojo parodymams patikrinti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00755-24 (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo R. N. parodymus apie tai, kad R. N. J. M. ėmė priekaištauti, jog jis dalyvavo sumušant nuteistąjį M. Š. iš 9-o būrio. Jis jam paaiškino, kad tą nuteistąjį mušė dėl to, kad jis pavogė kito nuteistojo puodelį, o taip daryti kalėjime negalima (1 t., b. l. 47–48). Perskaičius ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00755-24 nukentėjusiojo R. N. duotus parodymus, kaltinamasis parodė, kad jis M. Š. nėra sudavęs nei vieno smūgio. Jis ant krumplių jokių sužalojimų neturi. Apklaustas nukentėjusiuoju sakė neteisybę.

Teismas perskaitė kitų objektų apžiūros protokolą, kuriuo buvo apžiūrėti pareigūno T. Z. vaizdo registratoriumi užfiksuoti vaizdo įrašai. Pareigūnas T. Z. paklausė: - „Kas buvo?“ Nuteistasis R. N.: - „K., V. trenkė“. Pareigūnas: - „Už ką?“ Nuteistasis: - „Parėjau namo, <...>, Š. karočia, Š. gavo „prasukų“ karočia, nes puodelį nupyzdino, nu karočia parėjau aš po darbo, man iš karto karočia trenkė ir viskas“. Pareigūnas: - „O kur tas Š.?“ Nuteistasis: - „Būry“. Pareigūnas: - „Tas irgi gavo?“ Nuteistasis: - „Tas gavo irgi, bet nesmarkiai, tik per šonus gavo ir viskas, o čia V. K. man trenkė“ (1 t., b. l. 44–51). Perskaičius kitų daiktų apžiūros protokolą, R. N. parodė, kad nežino, ką turėjo pasakyti pareigūnui. Gal ir žinojo, kad vyko konfliktas dėl puodelio ir kad M. Š. buvo sumuštas, bet nežinojo, kas jį sumušė. Būryje viskas žinoma greitai, vienas kitam pasisako.

Nukentėjusysis M. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad bausmę atliko Alytaus kalėjime, 9 būryje, 1 miegamajame. Pažįsta R. N.. R. N. smurtavo, bet nieko ten baisaus nebuvo. Dingo kažkoks puodelis ir ten lengviausia yra kaltę versti kitam. Konfliktas dėl puodelio įvykio (duomenys neskelbtini), gali būti, kad (duomenys neskelbtini), vakare. Kažkas iš 17 būrio pasakė, kad dingo puodelis, puolė aiškintis. M. Š. pasakė, kad nieko nežino ir po to prasidėjo nesąmonės. Kelis kartus gavo į kuprą ir viskas. Nepasakys, kas jam sudavė, nes, kai jis gulėjo ant grindų, jam svarbiausia buvo saugoti galvą. Kai jam trenkė pirmą smūgį, jis parklupo ant žemės, saugojo galvą ir nelabai ką pamena. Pirmą smūgį jam sudavė R. N.. Viskas vyko miegamajame. Nepasakys tiksliau kurioje vietoje jį mušė, nes neatsimena tiksliai kaip ten tos lovos išdėstytos, kažkur gale miegamojo. Miegamajame buvo R. N., G. M., daugiau vardų neatsimena, buvo gal 5 žmonės. Vienas stovėjo prie durų, bet nepamena kas, o kiti buvo kambaryje. Vienas iš jų buvo R. N., kitas G. M., o kito nepamena, jis buvo iš kito miegamojo atėjęs. Šalia jo buvo trise. Gal ten buvo ir daugiau žmonių. Buvo asmenys iš jo miegamo, bet jis jų vardų jau neatsimena. R. N. jam sudavė į šoną ir tada jis parklupo ant žemės. Neatsimena, į kurią pusę jam sudavė. Sudavė su kumščiu, nežino kuria ranka. Tada nukrito ant žemės dėl smūgio į šoną. Nukritęs dar kelis kartus gavo, bet nežino, kas ten kuo spardė ar daužė. Nukritęs ant žemės nematė, kas suduoda smūgius, nes saugojo galvą ir buvo užsidengęs. Smūgius jautė į nugaros sritį, į šonus, į galvos pusę, labiau į pakaušį. Vyko vakarinis patikrinimas, bet jis nebegrįžo, pasislėpė už pavėsinės. Po to jį rado pareigūnai. Poodinės kraujosruvos nugaroje galėjo atsirasti nuo smūgių, kai gulėjo ant žemės. Nepasakys kas sudavė smūgius, neatsimena. Nežino, kaip atsirado sužalojimas kairės akies apatiniame voke. Nubrozdinimas kairio skruosto srityje galėjo atsirasti prieš suduodant smūgį į šonus. Kiek atsimena, buvo smūgių ir į veido sritį, ir į galvą, bet veidą daugiau dengėsi negu galvą. Gali būti, kad gavo smūgį į skruostą, kai stovėjo. Buvo nufotografuotas, iškart buvo matyti sužalojimai. Nepasakys tiksliai kas jam sudavė, nes nepamena kas tą dieną įvyko. R. N. jam sudavė į šoną, gal dar kažkur sudavė. Tas įvykis truko neilgai. Nuskambėjo skambutis ir užėjo pareigūnas. Šiuo metu tiksliai aplinkybių neprisimena, nes laisvėje buvo priklausomybės ligų gydymo įstaigoje. Su R. N. po įvykio nebendravo.

Kadangi nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu gerai įvykio aplinkybių neprisimena, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, teisme perskaityti nukentėjusiojo M. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) apklaustas M. Š. parodė, kad Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Į 9-ą nuteistųjų būrį, 1-ą miegamąjį buvo paskirtas gyventi maždaug prieš mėnesį laiko. Gyvena šešiese. (duomenys neskelbtini), datos neprisimena, vakare, prieš vakarinį patikrinimą, jam būnant pirmame miegamajame, atėjo nuteistasis, bausmę atliekantis 6-ame miegamajame – R., kartu su dar dviem nuteistaisiais N., D.. Tuo metu miegamajame buvo ir jo kambariokas G. M.. Jie visi priėjo prie jo (M. Š.) ir R. pareikalavo, kad jis jam atiduotų molinį puoduką, kurį jis neva pavogė. Jis pasakė, kad jokio puoduko neėmė, tada jie visi puolė jį mušti, kas jam sudavė pirmą smūgį ir į kurią kūno vietą buvo suduotas smūgis, jis pasakyti negali, nes iš karto rankomis dengėsi galvą ir susirietė, susilenkė, kad ją apsaugotų nuo smūgių. Nugriuvo kambaryje ant grindų ir jautė, kad jam buvo smūgiuojama – spardoma į nugarą. Jie visi buvo apstoję jį ir daužė. Jis negali atsakyti, kas jį daužė ir kiek kiekvienas jų sudavė smūgių, į kurias kūno vietas. Jam buvo suduota daug smūgių, kiek negali atsakyti, juos jautė vieną po kito suduodamus į galvą, nugarą, kai buvo daužomas jautė skausmą galvoje, nugaroje. Kai buvo mušamas, R. sakė, kad jam bus „užkabinti auskarai“, t. y. skola, ir jis įvardino 500 Eur sumą. Puodelio dingimas buvo tik pretekstas muštynėms dėl neva blogai R. N. padarytos tatuiruotės. Tuo metu, kai jį mušė, suskambėjo skambutis, po kurio visi turėjo eiti kiemą, į vakarinį patikrinimą. Tada jie visi išėjo iš kambario. Jis kartu su visais taip pat išėjo į kiemą, o po patikrinimo pasiliko kieme ir pasislėpė, nes nenorėjo grįžti į miegamąjį, norėjo pabūti vienas. Kieme jį ir surado pareigūnas. Jis buvo atvestas į kontrolės praleidimo postą Nr. 3. Jis suprato, kad pareigūnams kažkas pasakė, jog jis buvo sumuštas, nes jie jau žinojo apie įvykį. Pareigūnai užfiksavo jo sužalojimus nufotografuodami, buvo apžiūrėtas medikės, parašė paaiškinimą. Paaiškinime nurodė, kad jį sumušė R. N., nes jis ir buvo pagrindinis įvykio iniciatorius, o kiti buvo su juo kartu. Su R. N. susipažino atvykęs į (duomenys neskelbtini), bet jokių konfliktų tarp jų anksčiau nebuvo. Po įvykio jis liko gyventi savo būryje, R. N. taip pat. Kas matė įvykį, jis nežino, nes, kaip sakė, dengėsi galvą, kad jos nesudaužytų. Iš kur apie įvykį sužinojo V. K., jis nežino, bet kaip supranta jis nuėjo aiškintis su R. N. ir tarp jų taip pat įvyko konfliktas ar muštynės, bet jis apie tą įvykį nieko daugiau nežino ir paaiškinti negali. Jam išaiškinta, kad dėl sumušimo gali parašyti pareiškimą, tačiau pareiškimo nerašys, nenori nuteistųjų tarpe būti laikomas skundiku (1 t., b. l. 67–68). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, M. Š. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, patvirtino šiuos parodymus. Kiek atsimena, R. N. jam sudavė pirmą smūgį, o kitų smūgių jau nežino, dengėsi galvą ir galvojo, kad tik greičiau pasibaigtų. Gali būti, kad R. N. atėjo su N. ir D.. Buvo ir jo kambariokas G. M., nežino, ar jis jį mušė. Negali tiksliai įvardinti, kas jį mušė, nes jis nelabai ką pamena.

Papildomai apklaustas (duomenys neskelbtini) M. Š. parodė, kad 9-ame nuteistųjų būrio 1-ame miegamajame bausmę atliko drausmės grupei priklausantys nuteistieji. Jų gyvenamoji patalpa turėdavo būti pastoviai užrakinta, o jie pagal nustatytą grafiką išleidžiami pasivaikščioti, į dušą, valgyti ir kitur. Jis dirbo tvarkiniu 17-ame būryje, todėl į darbą eidavo kada išleisdavo, dirbdavo skirtingu laiku. Jam buvo numatyta 6 val. darbo diena. Tą dieną, kai buvo sumuštas, jų miegamojo durys buvo atrakintos visą dieną, todėl pas juos galėjo užeiti kas norėjo ir jie galėjo laisvai išeiti iš miegamojo. Jis nuteistųjų išvaizdos, kuriuos įvardino ankstesnės apklausos metu, apibūdinti negali, nemoka. Jis juos visus iš matymo pažįsta, todėl pamatęs gali atpažinti ir nurodyti. Jie visi yra panašaus amžiaus, tik N. yra vyresnis. Pirmą smūgį jam kumščiu į kairę galvos pusę sudavė R. N., dėl ko jis nugriuvo ant grindų, o po to jau puolė mušti, spardyti ir kiti. Ankstesnės apklausos metu jis to nepasakė, nes bijojo. Jis negali nurodyti į kurias kūno vietas kuris sudavė, kiek smūgių, nes rankomis dengėsi galvą ir kas vyko nematė, tik jautė smūgius į visą kūną, daugiausiai į nugarą. Jis rėkė, šaukė pagalbos. Po to, kai jis buvo sumuštas, į jų miegamąjį kažko buvo užėjęs pareigūnas, budėjęs poste. Jis tuo metu klūpojo ant žemės prie savo lovos, negalėjo pasikelti, nes trūko oro. Pareigūnas paklausė, kas yra, kažkas jam pasakė, kad nieko, nugriuvo, tuoj jam praeis ir atsikels. Pareigūnas prie jo priėjęs nebuvo ir jo nieko neklausė, o jis pats nieko nesakė, nes skaudėjo ir trūko oro. Tuoj po to visi išėjo į kiemą į vakarinį patikrinimą, po kurio jis liko kieme, pasislėpė, kur jį ir rado pareigūnai. Jis neprisimena ir negali atsakyti, kuris pareigūnas buvo užėjęs į miegamąjį iš karto po to, kai buvo sumuštas ir kuris jį surado lauke, jam atrodo, kad tai buvo ne tas pats, nekreipė į tai dėmesio (1 t., b. l. 71–72). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, M. Š. patvirtino, kad parodymai teisingi. Anksčiau konfliktų su R. nebuvo. Visi sako, kad blogai padarė jam tatuiruotę.

Nukentėjusiojo parodymams patikrinti, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, buvo perskaitytas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis M. Š. iš jam parodytų atpažinti keturių asmenų nuotraukų atpažino R. N.. M. Š. parodė, kad iš jam parodytų keturių asmenų fotonuotraukų, nuotrauka Nr. 1 yra R. N., kuris (duomenys neskelbtini) atėjo kartu su keliais nuteistaisiais į 9-o nuteistųjų būrio 1-ą miegamąjį ir, jį užsipuolęs dėl neva pavogto puodelio, trenkė jam kumščiu vieną kartą į kairę galvos pusę, dėl ko jis nugriuvo ant grindų, o po to galimai su kitais jį gulintį mušė, spardė (1 t., b. l. 80–86). Pagarsinus protokole nurodytas aplinkybes, M. Š. nurodė, kad sakė teisybę. Gali būti taip, kaip sakė, nes jis nelabai pamena, kas kaip įvyko.

Taip pat perskaitytas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis M. Š. iš jam parodytų atpažinti keturių asmenų nuotraukų atpažino N. S.. Parodė, kad iš jam parodytų keturių asmenų fotonuotraukų, atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka Nr. 2, tai yra nuteistasis iš 9-o būrio, vardu N.. Jis jį paminėjo savo apklausoje, nurodydamas, kad jis su R. N. ir dar gal dviem kitais nuteistaisiais (duomenys neskelbtini) atėjo į 9-o nuteistųjų būrio 1-ą miegamąjį. Jis dalyvavo įvykyje, kurio metu jis buvo sumuštas. Jis asmeniškai nematė, ar N. jam smūgiavo, bet jis buvo šalia ir sakė, kad čia tik pradžia, tuo metu kai pajautė smūgį į šonkaulius dešinėje pusėje, o išeidamas iš miegamojo po įvykio jam pagrasino, kad grįš po valandos ir kad dar gaus. Iš tokių jo pasakymų suprato, kad tai jis jam spyrė į šonkaulius (1 t., b. l. 87–92). Pagarsinus protokole nurodytas aplinkybes, M. Š. nurodė, kad galėjo būti, jog N. jam sudavė smūgius.

Taip pat perskaitytas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis M. Š. iš jam parodytų atpažinti keturių asmenų nuotraukų atpažino G. M.. M. Š. parodė, kad iš jam parodytų keturių asmenų fotonuotraukų, nuotrauka Nr. 3 yra G. M., pravarde (duomenys neskelbtini). Jie kartu gyveno tame pat 9-o nuteistųjų būrio 1-ajame miegamajame. Jis (duomenys neskelbtini) buvo miegamajame, kai atėjo R. N. kartu su keliais kitais nuteistaisiais. Mano, kad jis taip pat kartu su Roku jam sudavė pirmus smūgius į galvą, o po to kartu su kitais mušė jį gulintį ant grindų. Jis negali nurodyti kiek smūgių ir į kurias vietas jis sudavė. Jis dalyvavo konflikte ir taip pat aiškinosi dėl to neva pavogto puodelio, liepė jį atiduoti (1 t., b. l. 94–99). Pagarsinus protokole nurodytas aplinkybes, M. Š. nurodė, kad galėjo būti, dabar niekaip neatsakys, kaip buvo.

Taip pat perskaitytas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis M. Š. iš jam parodytų atpažinti keturių asmenų nuotraukų atpažino D. I.. M. Š. parodė, kad iš jam parodytų keturių asmenų fotonuotraukų, atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka Nr. 2, tai yra nuteistasis iš 9-o būrio, kurį jis pirmos apklausos metu įvardino kaip D.. Po įvykio praėjus kuriam laikui jis buvo įkeltas gyventi į uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kamerą Nr. 3, kur gyveno ir jis. Tada sužinojo, kad jis ne D., o D.. Jis su R. N. ir kitais nuteistaisiais (duomenys neskelbtini) atėjo į 9-o nuteistųjų būrio 1-ą miegamąjį. Jis įvykio metu, kai buvo sumuštas, buvo miegamajame. Jis asmeniškai nematė, ar jis jam sudavė smūgius, bet kai susitiko, jis sakė, kad jo nemušė, kad stovėjo prie durų. Jis jo dėl įvykio atsiprašė, sakė, kad įvyko nesusipratimas, kad pats buvo įtrauktas į tą įvykį, kai R. jį pasikvietė eiti kartu. Kiti nuotraukose esantys asmenys su įvykiu niekaip nesusiję, jame nedalyvavo, juos žino iš matymo (1 t., b. l. 101–106). Pagarsinus protokole nurodytas aplinkybes, M. Š. nurodė, kad galėjo taip būti.

Liudytojas V. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nieko nežino, kas vyko. Buvo išvažiavęs etapu ir grįžęs sužinojo apie M. Š. sumušimą iš nuteistųjų. Jam pasakė, kad R. N. primušė M. Š., jis jį užstojo, nes pažįsta iš seniau kaip gerą draugą. Liudytojas nežino, dėl ko M. Š. sumušė. Matė M. Š. per vakarinį patikrinimą. Matė, kad jis buvo galvą užsidengęs ir stovėdamas svirduliavo į šonus. Po patikrinimo nuėjo paklausti, kas nutiko. M. Š. nerado. Nuėjo prie R. N., jis jam aiškino, kas įvyko ir paskui sako: „ir ką tu man?“. Tada liudytojas jam trenkė du smūgius į galvą, apsisuko ir išėjo. Girdėjo kai sakė, kad R. N. sumušė M. Š.. Kai mušė R. N., buvo pilnas koridorius žmonių. Tai vyko (duomenys neskelbtini). Su M. Š. apie jo sumušimą nekalbėjo, nes jo nerado.

Liudytojo parodymams patikrinti, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) duoti parodymai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jis grįžo konvojumi iš Vilniaus kalėjimo. Vakare po vakarinio patikrinimo, apie (duomenys neskelbtini), būdamas Alytaus kalėjimo 9-ame nuteistųjų būryje, iš kitų nuteistųjų kalbų sužinojo, kad buvo sumuštas jo geras pažįstamas M. Š., su kuriuo buvo susipažinę (duomenys neskelbtini) Pravieniškių kalėjime. Kalbėjo, kad jį sumušė kitas nuteistasis iš to paties būrio R. N.. Kas konkrečiai apie tai kalbėjo atsakyti negali, nes nežino. Taip pat buvo kalbama, kad jį mušė ne vienas R. N., o su keliais kitais nuteistaisiais, penkiais ar šešiais. Jis pats įvykio nematė. Išgirdęs tokias kalbas, jis ieškojo būryje M. Š., kad su juo pasikalbėti, bet jo niekur nerado. Po šio įvykio iki šios dienos M. Š. susitikęs nebuvo, jo niekur nematė ir net nežino, kur jis yra. Jis tą patį vakarą buvo izoliuotas, o kai grįžo į būrį po savaitės, M. Š. buvo kažkur perkeltas. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali, nes jokių aplinkybių nežino. Jis pas R. N. klausė, kodėl tas mušė M. Š., bet jam nieko nepasakė. Šiuo metu su R. N. bausmę atlieka ir gyvena tame pačiame 9-ame būryje (1 t., b. l. 115–118). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. K. patvirtino, kad pasakė tai, kas buvo. Vakarinio patikrinimo metu pamatė M. Š., jis buvo užsidėjęs kapišoną ir vos stovėjo, siūbavo. Pas jį tuo metu nieko neklausė.

Liudytojas G. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nelabai ką atsimena. Bausmę atlikinėjo Alytaus kalėjime, 9 būryje, 1 miegamajame. Pažįsta M. Š. iš matymo. Jis nelabai ką matė, tik girdėjo, kad ginčijosi, o muštynių nematė. M. Š. pavogė kažkokį puodelį ir dar kažką buvo prisidaręs. Kiek supranta, jis iš kitų asmenų daugiau gavo į kailį, bet ne iš R. N.. Jis nematė, kaip M. Š. buvo sumuštas. Jie ginčijosi, o jo užuolaida yra prieš jį. Jie buvo prie lango. Ginčijosi daug asmenų, pavardžių nežino. Realių muštynių miegamajame jis nematė. Jie tyliai kažką kalbėjosi tarpusavyje, o kas ką sakė jis negirdėjo. Negirdėjo, kad M. Š. prašytų pagalbos. Konfliktas labai greitai baigėsi, visi išėjo į vakarinį patikrinimą ir M. Š. po to negrįžo. Prieš išeinant į vakarinį patikrinimą, liudytojas M. Š. nematė. Miegamajame jis su G. M. gėrė arbatą. R. N. buvo miegamajame, bet jis su M. Š. šnekėjo iš tolo.

Liudytojo parodymams patikrinti, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) duoti parodymai apie tai, kad Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Atvykęs atlikti bausmės, buvau paskirtas gyventi į 9-ą nuteistųjų būrį, 1-ą miegamąjį. Bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis. M. Š. pažįsta, nes kartu atliko bausmę 18-ame, o po to 9-ame būryje, tame pat 1-ame miegamajame. Tarpusavio santykiai buvo normalūs. (duomenys neskelbtini), prieš M. Š. iškėlimą iš 9-o būrio, tarp jo ir R. N. įvyko konfliktas dėl kažkokio pavogto puodelio. Konfliktas vyko 1-ame miegamajame, prieš vakarienę, kai gyvenamoji patalpa būdavo atrakinta. Vakarienės laikas pagal grafiką 17.50 val. Vakarinis patikrinimas būna 20 val. būrio kieme visiems nuteistiesiems, nepriklausomai nuo to, kokios grupės sąlygomis jie atlieka bausmę. Viskas vyko miegamajame prie lango, prie M. Š. lovos. Jis tuo metu buvo prie savo miegamos vietos Nr. 1.1, kuri yra dviaukštės lovos apačioje. Su M. Š. buvo pastovios problemos, nes tai jis prisidarydavo skolų, tai kažką apgaudavo, tai pavogdavo. Kai į miegamąjį atėjo R. N. aiškintis dėl to puodelio, nekreipė dėmesio, jie ten barėsi, o po to susimušė. Negali atsakyti, kiek buvo suduota M. Š. smūgių ir kurias kūno vietas ir kaip ten viskas vyko, nes nežiūrėjo. Nekreipė dėmesio į tai, kas vyksta ir nesikišo. Viskas vyko trumpai, po to R. N. išėjo. Ar jis buvo vienas atėjęs aiškintis su M. Š., ar dar kažkas buvo atėję su juo, negali atsakyti. Atrodo, kad jie ten aiškinosi, barėsi dviese. Nuteistąjį N. S. pažįsta, jis tuo metu buvo užėjęs į miegamąjį ir tą konfliktą matė, bet jame nedalyvavo, iš karto išėjo. Ar jis ką sakė M. Š., negirdėjo. G. M. tame konflikte taip nedalyvavo. Kas dar konflikto metu buvo miegamajame, nežino, neprisimena, tuo metu buvo atrakinti, tai visi turėjo savo reikalų, tai ateidavo, tai išeidavo (1 t., b. l. 145–148). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, G. S. patvirtino, kad parodymai teisingi.

Liudytojas G. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) vyr. specialistas budinčiai pamainai nurodė surasti ir atvesti į kontrolinį pravedimo postą Nr. 3 nuteistąjį M. Š.. Su kolegomis jo ieškojo 9-tame lokaliniame sektoriuje, kuriame jis gyvena ir jį rado lauke, pasilėpusį už medinių plokščių. Radę išsivedė nuteistąjį iš lokalinio sektoriaus pas vyr. specialistą. M. Š. minėjo, kad jį sumušė jo gyvenamoje patalpoje, dėl to jį ir išvedė. M. Š. ieškojo budinčio vyr. specialisto nurodymu, jis sakė surasti ir atvesti nuteistąjį. Kai rado M. Š., sužalojimų nesimatė, nes buvo tamsus paros metas. Paskui nuvedus į šviesą pamatė, kad matėsi nubrozdinimas ant veido ir patinimas. Jis pasakojo, kad jį sumušė jo gyvenamojoje patalpoje keli nuteistieji, pavardžių neįvardino. Nepasakys, ar tą vakarą buvo sumuštas R. N.. Jis tiesiog nuvedė M. Š. pas vyr. specialistą ir paliko. 9-tame būryje, 1-ame miegamajame yra drausmės grupė, visą dieną nuteistieji yra rakinami, išleidžiami tik rytinio ir vakarinio patikrinimo bei maitinimo metu. Ilgesnį laiką durys nebūna atrakintos. Iš kito miegamojo nuteistieji negali ten užeiti, raktai būna postuose. Tą dieną į tą miegamąjį buvo užėjęs per patikrinimą apie 8.20-8.30 val. Patikrinimo metu atrakina kameras ir visi eina į lauką patikrinimui. Nepasakys, ar tuo metu matė M. Š. miegamajame, bet greičiausiai, kad matė. Neprisimena, kokioje pozicijoje jis buvo. Kai suradęs M. Š. su juo bendravo, viskas buvo filmuojama vaizdo registratoriumi. Registratoriaus numeris yra užrašytas tarnybiniame pranešime. Jis M. Š. ieškojo su dviem kolegom, bet jų pavardžių tiksliai nepasakys.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) duoti parodymai apie tai, kad jis dirba Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje, jaunesniuoju specialistu. Dirba pamainomis po 24 val., kiekvieną pamainą vis kitame kalėjimo poste. (duomenys neskelbtini) dirbo kontrolės praleidimo poste Nr. 8, kai vakare apie 21 val. gavo vyriausiojo specialisto atsakingo už pamainą nurodymą surasti ir į kontrolės ir praleidimo postą Nr. 3 atvesti 9-ame nuteistųjų būryje bausmę atliekantį nuteistąjį M. Š.. Jau buvo po vakarinio patikrinimo, kuris būna apie 20.30 val. Jis kartu su kolegomis pareigūnais, kuriais – neprisimena ir nurodyti negali, nuėjo į 9-ą lokalinį sektorių ieškoti nuteistojo. Nuteistąjį rado 9-o lokalinio sektoriaus kieme, jis buvo pasislėpęs – palindęs po plokštėmis, kurios stovėjo kieme atremtos į sieną. Suradęs nuteistąjį suprato, kad jis slepiasi, nes prisidaręs kažkokių problemų arba buvo sumuštas. Kieme buvo tamsu, todėl jo sužalojimų iš karto nematė, o vėliau pamatė, kad ant veido buvo matyti paraudimai, nubrozdinimai, veidas buvo patinęs. Bendraudamas su nuteistuoju buvo įsijungęs vaizdo registratorių. Nuteistąjį palydėjo iki KPP Nr. 3, eidamas su juo kalbėjosi, klausė, ar jį labai sumušė. Nuteistasis pats nesiskundė apie įvykį nepasakojo, bet į jo klausimus atsakė. Nuteistasis sakė, kad jam labai skauda nugarą, kad jį mušė penkiese ar šešiese, kad buvo sumuštas miegamajame, kuriame gyvena ir kad jį sumušė „vietiniai“. Suprato, kad jo būrio ar miegamojo nuteistieji. Jis M. Š. klausė kada viskas įvyko ir tas paaiškino, kad, kai jis buvo užėjęs į jų miegamąjį, jau buvo sumuštas. Jis į 1-ą miegamąjį buvo užėjęs po vakarinio patikrinimo suskaičiuoti nuteistųjų. Minėtoje kameroje bausmę atlieka nuteistieji, priklausantys drausmės grupei ir jie yra laikomi užrakinti, M. Š. dirbo tvarkiniu, todėl jis iš kameros išleidžiamas dirbti. Jis skaičiuodamas nuteistuosius nepastebėjo, kad M. Š. būtų sumuštas. Vakarinis patikrinimas vyksta kieme, prieš patikrinimą visų kamerų nuteistieji, tame tarpe ir drausmės grupės, būna kieme, nuteistieji suskaičiuojami. Kai vyriausiasis specialistas T. Z. aiškinosi su M. Š. įvykio aplinkybes, jis girdėjo, kad nuteistasis sakė, jog jį sumušė R., kuris yra tvarkinys, todėl suprato, kad tai R. N.. M. Š. minėjo dar kažkokius nuteistuosius, bet ką tokius, neprisimena. M. Š. sumušimas paaiškėjo po to, kai tos pačios dienos vakare buvo pastebėtas sumuštas R. N.. Aiškinantis R. N. sumušimo aplinkybes, paaiškėjo, kad jis buvo sumuštas už tai, kad sumušė M. Š.. M. Š. galėjo būti sumuštas tuo metu, kai kamera būna atrakinama prieš vakarinį patikrinimą, tačiau tikslaus laiko dabar nurodyti negali (1 t., b. l. 121–124). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, G. K. patvirtino, kad parodymai teisingi. Tą aplinkybę, kad M. Š. nurodė, jog jį sumušė R. N., jis nurodė vyr. specialistui T. Z..

Liudytojas N. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su R. N. ir M. Š. 9-tame būryje atliko bausmę. Buvo atėjęs pas kitą nuteistąjį G. M. ir matė, kad trečioje eilėje tarp lovų praėjime prie lango kažkas mušėsi. G. M. tuo metu buvo pas save ant lovos. Išeidamas paklausė, kas ten darosi. Jam atsakė, kad apsivogė, todėl „gauna“. Liudytojas nežiūrėjo, kas ten vyko, nežino, kas stumdėsi. N. S. pasakė, kad „jei prisidirbo, tegul kenčia“. Šitą frazę pasakė, kai su G. M. kalbėjosi tarpusavyje. Nematė, kur buvo suduodami smūgiai. Lovos būna uždengtos, todėl pro uždengimą nematė, kas ten mušėsi, kiek žmonių buvo.

Liudytojas G. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad M. Š. buvo apsivogęs, buvo pavogęs puoduką ir už tai gavo „lietų“. Su M. Š. 9 – tame būryje, 1 – ame miegamajame atlikinėjo bausmę. M. Š. kažką pavogė iš kito nuteistojo, už tai miegamajame gavo „pliauskų“. Tuo metu liudytojas buvo miegamajame, bet nelindo. M. Š. mušė G., pavardės neprisimena, jis yra iš 17 būrio. G. atėjo dar su 5 ar 4 nuteistaisiais. Visi jie buvo iš kito miegamojo. Iš 1-ojo miegamojo niekas nemušė M. Š.. Neprisimena, kas dar buvo atėjęs, nematė, ką jie darė. M. Š. mušė kažkur prie lango, ten yra jo miegojimo vieta. Viskas vyko gal 5-10 minučių. Nematė, kaip M. Š. buvo mušamas. Girdėjo, kad M. Š. žadėjo grąžinti puoduką. Po įvykio nematė, kad M. Š. būtų sužalotas. G. S. buvo tame pačiame miegamajame. Taip pat buvo atėjęs N. S., atnešė liudytojui cigarečių. R. N. buvo taip pat atėjęs iš kito miegamojo, nematė, kokius veiksmus jis atliko. Konfliktą nutraukė patys nuteistieji.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas T. Z. (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad jaunesniajam specialistui G. K., vykdžiusiam tarnybą Kontrolės praleidimo poste Nr. 8, davė nurodymą surasti 9-ame būryje nuteistąjį M. Š., kuris galimai nukentėjo nuo R. N.. 21 val. jaunesnysis specialistas G. K. per radijo stotį informavo, kad rado nuteistąjį M. Š. 9-o lokalinio sektoriaus kieme su sužalojimais veido srityje. Jam apklausiant nuteistąjį M. Š. dėl patirtų sužalojimų, šis paaiškino, kad jį sumušė 5 nuteistieji, iš kurių vienas buvo R. N., dėl to, kad pavogė puoduką. Nuteistasis M. Š. nukreiptas į Pirminio asmens sveikatos priežiūros skyrių apžiūrai. Nustatyti sužalojimai – nugaroje daugybinės kraujosruvos, kairio paakio ir smilkinio srityje sumušimas su audinių patinimu, kairio skruosto odos nubrozdinimai su audinių patinimu. Pokalbis fiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 130, 171 (1 t., b. l. 12–13).

Alytaus kalėjimo jaunesnysis specialistas G. K. (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu pranešė, kad (duomenys neskelbtini) jam vykdant tarnybą KPP Nr. 8, 21 val. gavo nurodymą iš vyriausiojo specialisto surasti ir į KPP Nr. 3 atvesti nuteistąjį M. Š.. Nuteistąjį rado 9-o lokalinio sektoriaus kieme, pasislėpusį už sukrautų medinių plokščių. Nuteistojo veido srityje matėsi sumušimo žymės (1 t., b. l. 18).

Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad Alytaus kalėjimo Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas nuteistasis M. Š., jam nustatyti sužalojimai; nugaroje daugybinės kraujosruvos, kairio paakio ir smilkinio srityje sumušimas su audinių patinimu, kairio skruosto odos nubrozdinimas su audinių patinimu. Kartu pateiktos dvi nuotraukos, kuriose yra matomi iš karto po įvykio užfiksuoti nuteistojo M. Š. sužalojimai (1 t., b. l. 14–17).

Paaiškinime Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis M. Š. (duomenys neskelbtini) raštu paaiškino, kad (kalba netaisyta) „šių (duomenys neskelbtini) sumušė n. apkaltino puoduka kad pajemiau ir mane supuolė 5 asmenis nenoriu ten daugiau buti ir sutinku gyventi 9 buri galiu gyventi“ (1 t., b. l. 19).

Paaiškinime Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis V. K. (duomenys neskelbtini) raštu paaiškino, kad (kalba netaisyta) „Aš V. K. (duomenys neskelbtini) sudaviau R. N. kadangi jis primuše M. Š. tikrai labai gailiuosi, kad sudaviau R. N. daugiau tikrai taip nepasikartos“ (1 t., b. l. 20).

Teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai, apžiūrėti (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolu:

Vaizdo įrašas, pavadintas „130_13020241107213442_0006“, užfiksuotas (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto T. Z. naudojamu vaizdo registratoriumi. Vaizdo įrašo pradžia 21.26.55 val., trukmė – 8.04 min., vaizdas fiksuojamas Alytaus kalėjimo Kontrolės praleidimo posto Nr. 3 patalpose. Vaizdo įraše matyti nuteistasis, kuris prisistato – Š.. Jis dėvi tamsius drabužius – sportines juodas kelnes (su baltais užrašais klešnių šonuose), trumpą juodą striukę ir džemperį su gobtuvu, kurį užsidėjęs ant galvos. Pareigūnas liepia nusiimti gobtuvą. Pareigūnas paklausia, nuteistojo, kur jis dar sužalotas. Nuteistasis atsako, kad nugara, tada pareigūnas paprašo, kad nuteistasis parodytų, liepia nusirengti. Pareigūnas pas kitus klausia „kur radot?“, jam atsako, kad „lauke, po lentom pasislėpęs“. Pas nuteistąjį klausia, ko slėpėsi po lentom. Nuteistasis neaiškiai sako, kad „nuo visų pabėgt... pasislėpt“. Pareigūnas kalba „tai kad šitas K. atėjo tave gint sakė, N. davė malkų“. Pareigūnas, fotografuodamas sužalojimus ant nuteistojo kūno, bendrauja su nuteistuoju, klausia kas nuteistąjį mušė. Nuteistasis M. Š. atsako, kad (duomenys neskelbtini). Pareigūnas klausia „N.?“, nuteistasis atsako, kad „nu... ir... šitas R.“. Pareigūnas klausia „kas toksai?“, nuteistasis sako, kad R., pareigūnas sako, kad negirdi, nuteistasis pakartoja, kad R., pareigūnas paklausia „o kaip pavardė?“ Nuteistasis aiškina kas yra R., kalba, kad „jis tai šitą šeštą postą tvarko, šeštą aštuntą postą valo“. Pareigūnas pas kolegas paprašo paduoti paaiškinimą. Kalbėdamas su nuteistuoju sako, kad „o K. atėjo tave gint, taip supratau, ar ne? V.. Tvarkinys“. Nuteistasis M. Š. atsako, kad „neee“. Pareigūnas sako „Nu kaip ne, kad man taip sakė. Sakė aš gyniau...tave...sako sumušė jie. Taip?“ Nuteistasis atsisėda prie stalo, rašo paaiškinimą. Pareigūnas sėdi šalia, kalba nuteistajam: „sako gyniau Mindaugą“, paklausia ar „Galėsi eit atgal?“ Nuteistasis atsako, kad „neisiu“. Pareigūnas klausia kodėl, kalba, kad „niekas ten sakė prie tavęs nelįs. Nes ir N. prisipažino, kad...sakau už ką gavai, už tai, kad Š. mušėm“. Nuteistasis sako, kad „nu kaltina, kad puoduką paėmiau“. Pareigūnas kalba „nu už puoduką ne, ne...“, pas kolegas klausia „kas tvarko šeštą postą“. Kolegos atsako, kad R. N.. Pareigūnas nuteistojo klausia: - Tai jis tik vienas tave mušė? Nuteistasis atsako, kad ne, pareigūnas klausia: - O tai N., jie du, dviese yra? Nuteistasis atsako, kad „ne, M., N.... nu tai mane penkiese mušo nu“. Nuteistasis rašo paaiškinimą, pareigūnas bendrauja su kolegomis, domisi, kur slėpėsi nuteistasis, kolegos pasakoja, kad po lentomis, kaip ir kur stovėjo lentos, po kuriomis jis tupėjo. Pareigūnas nuteistojo klausia: - „Gal sekcijoj vis tiek gali būt? Nes tavęs ir ieškojo visi draugai tavęs“ Diktuoja ką rašyti paaiškinime: „šių metų lapkričio 7 dieną... sumušė N.... rašyk kodėl ten mušė... apkaltino, kad pavogiau puoduką...“ Teiraujasi nuteistojo, koks ten buvo puodukas, tas atsako, kad molinis. Pareigūnas pasako, kad negalima turėti nei molinio, nei stiklinio puodukų, aiškinasi, ar nuteistasis jį ėmė, jis purto galvą, sako kad ne. Pareigūnas įtikinėja, kad nuteistasis grįžtų atgal į būrį, sako, kad V. K. jį užstoja, kad jį prižiūrės. Nuteistasis M. Š. atsako, kad nenori.

Vaizdo įrašas, pavadintas„171_17120241107212500_0029“, užfiksuotas pareigūno naudojamu vaizdo registratoriumi. Vaizdo įrašo pradžia 21.15.09 val., trukmė – 9.52 min. Pareigūnas, kurio vaizdo registratoriumi fiksuojamas vaizdas, su dar dviem pareigūnais vaikšto po Alytaus kalėjimo 9-o nuteistųjų būrio patalpas (gyvenamąsias, bendro naudojimo buitines), jas tikrina, kažko ieško. 21.18.56 val. išeina į kiemą, kuriame prieina prie kairėje pusėje į sieną atremtų plokščių ar lentų ir liepia ten esančiam asmeniui išlįsti ir eiti kartu, sako „einam čia, pas budintį“. Per radijo ryši informuoja, kad „rado“. Pareigūnas kartu su nuteistuoju M. Š. eina iš kiemo. Pareigūnas paklausia „Sumušė, vaikas? Ką?“, nuteistasis atsako, kad „biškį“. Pareigūnas klausia „A labai?“, nuteistasis pakartoja, kad „biškį“. Atsidarius durims, jie išeina iš kiemo, ateina prie išėjimo iš lokalinio sektoriaus ir laukia kol išleis, kalbasi. Pareigūnas klausia nuteistojo: - „Labai mušė?“, nuteistasis atsako, kad „nu gavau biškį“. Pareigūnas sako: - „Normaliai ar ne? Nejauti, kad lūžę kas?“ Nuteistasis atsako „vieną pusę labai skauda ir vis...“ Pareigūnas klausia: - „Šoną kur, ane?“ Nuteistasis sako, kad nebus lūžę, kad labai skauda nugarą. Pareigūnas paklausia „keliese mušė“, nuteistasis atsako, kad „penki ar šeši, neatsimenu“. Pareigūnas klausia „sekcijoj kur ar kur? Nuteistasis patvirtina, kad taip, pareigūnas klausia: – „Kurioj chatoj? Nuteistasis atsako, kad „pirmoj“, pareigūnas tikslinasi „viršuj ar apačioj“, nuteistasis atsako, kad apačioj. Pareigūnas sako, kad „tai pirmoj tai tu gyveni“, nuteistasis patvirtina, kad taip, pareigūnas paklausia: - „Tai vietiniai? Nuteistasis atsako, kad „jo“. Pareigūnas klausia: - „Tai kada čia tave? Po pravierkės?“ Nuteistasis atsako, kad „kaip tu užėjai klūpojau ant kelių, buvau jau normaliai suluptas“. Pareigūnas sako, kad „ant veido tai nesimato, į veidą gal nemušė“, nuteistasis sako, kad „mušė“. Pareigūnas sako, kad „ai va biskį yra“. Nuteistasis sako, kad „dėl to ir pasislėpiau, kad nuo visų pabėgt“. Pareigūnas sako, kad jam reikėjo ateiti į „vachtukę“ (pareigūnų postą), kad būtų nereikėję „ten sėdėt“ (1 t., b. l. 25–28).

Patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – Alytaus kalėjime 1-ame aukšte 9-as nuteistųjų būrys, miegamasis pažymėtos skaičiumi „1“. Apžiūros rezultatai užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 52–62).

Kompiuterinės nuteistųjų apskaitos sistemos „Įskaita“ duomenimis (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio Nr. 9, miegamajame Nr. 1 gyveno ir bausmę atiko šeši nuteistieji – S. G., K. L., G. M., G. S., M. Š. ir E. T. (1 t., b. l. 51).

Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. P. (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė, kad Kriminalinės žvalgybos skyriuje yra duomenų, kad nuteistąjį M. Š. (duomenys neskelbtini), Alytaus kalėjimo 9-o būrio 1-ame miegamajame galimai sumušė nuteistieji R. N., G. M., N. S. ir D. I.. D. I. atlikęs laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) buvo paleistas iš Alytaus kalėjimo į laisvę (1 t., b. l. 63–64).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) M. Š. konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos nugaroje, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje, galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Kadangi nukentėjusysis teismo medicinos apžiūrai atvykęs nebuvo, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neaprašyti, todėl nustatyti, kelių trauminių poveikių pasekoje padaryti sužalojimai, ekspertas neturi galimybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 34).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą, padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. N. (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 9 – o nuteistųjų būrio miegamajame Nr. 1 padarė kaltinime inkriminuojamus veiksmus, sukėlusius nurodytus padarinius nukentėjusiajam M. Š..

Kaltinamasis R. N. viso bylos nagrinėjimo metu nepripažino padaręs nusikalstamą veiką pagal prokuroro pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu sutikęs atsakyti į teismo užduodamus klausimus, kaltinamasis neneigė, kad įvykio dieną buvo M. Š. miegamajame, su juo bendravo, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pavogto puodelio, tačiau neigia sudavęs jam bet kokius smūgius ar kitaip smurtavęs. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl jais tiki ir remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti įrodymais.

Bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių, juo labiau, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę.

Visų pirma, kaltinamojo R. N. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia nukentėjusiojo M. Š. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis M. Š. pirmosios instancijos teismui parodė, kad tarp jo ir R. N. kilo konfliktas, kadangi R. N. jį kaltino pavogus puodelį. Jį mušė penki - šeši asmenys. Pirmą smūgį jam sudavė R. N. į šoną, dėl ko jis parklupo ant žemės. Po to jam buvo suduota dar kelis kartus, bet nukritęs nematė, kas suduoda smūgius, nes saugodamas galvą buvo ją užsidengęs. Smūgius jautė į nugaros sritį, į šonus, galvą. Apie tai, kad įvykio dieną tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas iš esmės neneigia ir pats kaltinamasis, kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad buvo nukentėjusiojo miegamajame. Iš esmės analogiškus parodymus M. Š. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino ir asmens atpažinimo pagal nuotrauką metu, nurodydamas, kokius konkrečiai veiksmus atliko R. N.. Tam tikri netikslumai dėl to, į kurią kūno vietą R. N. sudavė pirmus smūgius, keliese prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama, kaip buvo suduodami smūgiai, neleidžia abejoti nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi M. Š. parodė, jog, gindamasis nuo smūgių į galvą, jis ją dengėsi, dėl ko visų prieš jį panaudoto smurto aplinkybių nematė. Vertinant nukentėjusiojo parodymus, taip pat pažymėtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas įkalinimo įstaigoje, kur egzistuoja specifinės nuteistųjų bendravimo taisyklės. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad pareiškimo dėl patirto sužalojimo nerašys, kadangi nuteistųjų tarpe nenori būti laikomas skundiku. Dėl šių priežasčių teismas M. Š. parodymus apie tai, kad jis tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, vertina ne kaip parodymų nenuoseklumą, o kaip siekį nebendradarbiauti su teismu, siekiant sušvelninti kaltinamojo atsakomybę. Kita vertus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. Š. nuosekliai teigė, kad būtent R. N. buvo konflikto iniciatorius, atėjęs į jo miegamąjį kaltino jį pavogus puodelį, kol galiausiai jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Tokie M. Š. parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, todėl, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamasis R. N. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nuketėjusiajam ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus kalėjimo 9-o nuteistųjų būrio miegamajame Nr. 1 tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl to, kad M. Š. paėmė svetimus daiktus, patvirtina ne tik kaltinamasis bei nukentėjusysis, bet ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai G. S., N. S. ir G. M.. Pažymėtina, kad minėti liudytojai įvykio metu buvo 9 – o būrio nuteistųjų miegamajame Nr. 1, matė, kad į 1 – ąjį miegamąjį buvo atėjęs R. N., M. Š. reiškė pretenzijas dėl pavogto puodelio, už ką jam buvo suduoti smūgiai. Nors minėti nuteistieji nurodė nematę, kas, kokius būdu smurtavo prieš M. Š., nes minėtomis aplinkybėmis nesidomėjo, tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjama byla yra specifinė, nes joje nagrinėjamas įvykis įvykęs laisvės atėmimo vietoje Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai atlieka laisvės atėmimo bausmes. Įvertinus šią aplinkybę, teismas sprendžia, kad liudytojų parodymai yra sąlygoti būtent veikos įvykdymo vietos ir įkalintų asmenų bendravimo ypatumų, todėl vertintini kaip siekis apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių ateityje, tačiau, juos įvertinus kartu su vaizdo įrašų medžiaga, nukentėjusiojo parodymais ir kitais ištirtais įrodymais, pagrindžia faktines aplinkybes, kad R. N. buvo atėjęs pas nukentėjusįjį į miegamąjį, jam priekaištavo dėl pavogto puodelio, po ko M. Š. buvo sumuštas.

Teismui nekyla abejonių, kad M. Š. buvo sumuštas tuo metu, kai jo miegamajame lankėsi R. N.. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiojo, įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymai, tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš baudžiamojoje byloje esančios (duomenys neskelbtini) sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos nustatyta, kad nukentėjusysis M. Š. buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), taigi po to, kai miegamajame tarp jo ir R. N. kilo konfliktas. Šiame dokumente M. Š. nustatyti kūno sužalojimai: nugaroje daugybinės kraujosruvos, kairio paakio ir smilkinio srityje sumušimas su audinių patinimu, kairio skruosto odos nubrozdinimas su audinių patinimu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) M. Š. konstatuotos poodinės kraujosruvos nugaroje, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Taigi, tiek medicininės apžiūros aktas, tiek specialisto išvada patvirtina, kad M. Š. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasekoje M. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Be to, medicininiuose dokumentuose nurodytų sužalojimų pobūdis atitinka nukentėjusiojo M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad jam buvo suduoti daugybiniai smūgiai į nugarą ir galvą.

Nukentėjusiojo M. Š. parodymus patvirtina ir papildo baudžiamojoje byloje apklaustų kitų liudytojų parodymai. Liudytojas pareigūnas G. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jam buvo pavesta surasti nuteistąjį M. Š., kurį jis rado pasislėpusį lauke. M. Š. minėjo, kad jį sumušė gyvenamojoje patalpoje. Liudytojas ant M. Š. veido matė nubrozdinimą ir patinimą. Vėliau kolegai T. Z. nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė R. N.. Aptarti liudytojo parodymai patvirtina, kad iki vakarinio patikrinimo M. Š. buvo sumuštas savo miegamajame, dėl ko po vakarinio patikrinimo į miegamąjį nesugrįžo. Šios aplinkybės užfiksuotos ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtuose vaizdo įrašuose iš pareigūnų kūno kamerų, kuriuose užfiksuota, jog M. Š. pareigūnams tuoj pat po įvykio nurodo, kad buvo sumuštas R. N., kad jautė skausmą nugaroje (t. 1, b. l. 25-28). Liudytojas V. K. teismui parodė, kad sužinojo, jog M. Š. buvo sumuštas. Per vakarinį patikrinimą matė, kad M. Š. buvo užsidengęs galvą, svirduliavo į šonus. Po patikrinimo miegamajame M. Š. nerado. Būryje kalbėjo, kad M. Š. sumušė R. N., todėl liudytojas nuėjo pas jį ir paklausė, kodėl jis sumušė M. Š.. R. N. pasakojo, kas įvyko, po to paklausė: „ir ką tu man?“, dėl ko V. K. trenkė R. N.. Teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo duotus parodymus, t. y. kad M. Š. sumušė būtent R. N.. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis bei liudytojai galėjo apkalbėti kaltinamąjį R. N., apkaltinti jį nebūto nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, netikėti jų parodymais ir jais nesiremti nėra pagrindo. Pats kaltinamasis taip pat nenurodė priežasčių, kodėl nukentėjusysis M. Š. galėtų jį apkalbėti. Juo labiau, kad šių asmenų parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00755-24 dokumentai ir vaizdo įrašas, su kuriuo leista susipažinti prokurorės rezoliucija.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390/2009">2K-390/2009</a>, 2K-601/2012, 2K-23-976/2015, 2K-72-489/2020). Nagrinėjant bylą teisme buvo ištirti ne tik nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys, bet ir byloje esantys duomenys iš kito ikiteisminio tyrimo (t. y. 01-0-00755-24), kurie, prokurorei susipažinus su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga, BPK nustatyta tvarka jie buvo prijungti prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 44-46). Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00755-24 buvo atliekamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl R. N. sužalojimo. Iš liudytojo R. N. (duomenys neskelbtini) apklausos protokolo matyti, kad R. N., duodamas parodymus apie savo sužalojimo aplinkybes, nurodė, kad jam M. M. ėmė priekaištauti, jog jis dalyvavo sumušant M. Š.. R. N. jam paaiškino, kad nuteistąjį mušė dėl to, kad jis pavogė kito nuteistojo puodelį, o tai daryti kalėjime negalima. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius minėtus R. N. parodymus, duotus liudytojo apklausos metu, kaltinamasis sakė, kad minėto ikiteisminio tyrimo metu melavo, tačiau teismas tokius R. N. paaiškinimus vertina kritiškai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nėra aišku, kodėl, R. N. duodamas parodymus apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, būtų norėjas pats save apkalbėti. Tuo labiau, kad vaizdo įraše „130_13020241107203404_0003“, kuris apžiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, užfiksuota, jog R. N. tuojau po analizuojamo įvykio pareigūnui nurodė, kad buvo sumuštas, nes „Š. gavo „prasukų“ <...>, bet nesmarkiai, tik per šonus gavo ir viskas“. Teismo vertinimu, vaizdo įraše ir R. N. apklausos protokole užfiksuotos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis R. N. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus, o kaltinamojo teiginiai, kad jis nesmurtavo M. Š. atžvilgiu, vertintini kaip jo gynybinė versija.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekviena byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis), o teismo nuosprendis grindžiamas tiesiogiai ištirtais įrodymais, t. y. įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 242 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis viso proceso metu teigė, kad jį sumušė ne tik R. N., bet ir kiti asmenys. Visgi, nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nagrinėjama tik R. N. atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo M. Š. parodymai apie tai, kad jį mušė ne tik R. N., bet ir kiti asmenys, R. N. kaltės nešalina, o, priešingai, nagrinėjant bylą minėto kaltinamojo atžvilgiu, ją patvirtina ir galutinio veikos teisinio vertinimo esmės nekeičia. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis R. N. nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo, suduodamas nenustatytą smūgių skaičių į galvos ir nugaros sritis, taip sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveiktos sutrikdymą, dėl ko jis galėjo jausti fizinį skausmą. Pažymėtina, kad ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 469/2024(06) konstatuota, jog M. Š. sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus aukščiau išvardintus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, sugretinus juos su vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis dėl R. N. ir M. Š. sužalojimų, teismas sprendžia, kad byloje surinkti duomenys patvirtina R. N. kaltę tyčia nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą. Tuo tarpu kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių tyčinių smurtinių veiksmų, teismas vertina kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdami suaugęs ir pakaltinamas, turėjo suprasti ir suprato, jog atliekant kaltinime inkriminuotus veiksmus nukentėjusiajam sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Ši veika sukėlė padarinius – M. Š. sukeltas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis R. N. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Šio nuosprendžio priėmimo metu R. N. teistas keturis kartus, paskutinis įsiteisėjęs nuosprendis priimtas (duomenys neskelbtini), šiuo metu R. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui ir neatlikęs paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu R. N. nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo įvykdymą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis nusikalto anksčiau jau būdamas teistas laisvės apribojimo, laisvės atėmimo bausmėmis. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nauja veika įvykdyta jam atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo vietoje. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad R. N. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Visuma šių aplinkybių, teismo vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad yra pagrindas pripažinti R. N. recidyvistu ir nustatyti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

R. N. nėra registruoti priklausomybės ligų centre, buvo konsultuotas gydytojo psichiatro. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Taigi pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dirba, drausmine tvarka baustas penkiolika kartų.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neišnykus teistumui. Ankstesni teistumai leidžia teismui daryti išvadą, jog yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, rodo nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų, skirtų ir atliktų bausmių, tarp jų ir realaus laisvės atėmimo, kaltinamasis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė, kadangi naują smurtinę veiką įvykdė, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir ją atlikdamas įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad R. N. švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, dėl to tik griežčiausios už šią jo padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, tai yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir maksimaliai apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, taip pat tai, kad R. N. yra pakankamai jauno amžiaus, kartu įvertinus nukentėjusiojo poziciją dėl skirtinos bausmės, nustatytina artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, skirtą už kitą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinama su Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi skirta ir neatlikta bausme. 2020 m. liepos 8 d. Panevėžio apygardos teismo skirtos ir neatliktos bausmės dalis 2025 m. rugsėjo 8 d. yra 11 metų 4 mėnesiai ir 20 dienų. Pridedama bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į šiame nuosprendyje aptartas kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, galutinę skiriamą bausmę.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Kardomoji priemonė nepaskirta, jos skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje buvo gauta (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 272,19 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, nes baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, šiuo metu atliekamą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš R. N. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, supakuoti vokuose ir saugomi prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi skirta ir neatlikta bausme, prie šia nutartimi paskirtos ir neatliktos subendrintos bausmės (11 metų 4 mėnesiai 20 dienų), pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti R. N. recidyvistu.

Daiktus turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti:

– du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. N. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Agneta Bulakė