Ž. B. pagal BK 138 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-492-805/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00278-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3.3; 2.1.16.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 8 d.

Alytus

Alytaus

sekretoriaujant G. Z.,

dalyvaujant prokurorui I. V.,

kaltinamajam Ž. B., jo gynėjai advokatei R. M.,

nukentėjusiajam R. R., jo atstovui advokatui A. M.,

civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį nubaustas 8 mėnesių laisvės apribojimu;

2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nubaustas 4 mėnesių viešaisiais darbais;

3) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nubaustas 1 metų laisvės apribojimu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis Ž. B. 2025 m. sausio 1 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu su R. R., tyčia rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai du smūgius R. R. į galvos, krūtinės ir juosmens sritis ir tokiu būdu mušdamas, nukentėjusiajam R. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė minkštųjų audinių sumušimą su poodine kraujosruva dešinėje kaktos pusėje, dešinės akies vokuose, poodinę kraujosruvą kairio žando srityje ir dėl to nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, nes sveikata po galvos traumos sutrikdyta ilgiau dešimties parų.

Kaltinamasis Ž. B. teismo posėdyje parodė, jog savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad jis parėjęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje susiginčijo su nukentėjusiuoju, kuris pirmas jį „stvėrė“, jie susistumdė vienas su kitu, o vėliau atėjo kaltinamojo mama. Tą vakarą jis vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė keturis alaus (nepatikslintas alaus kiekis). Kai yra išgėręs alkoholio, teigia, kad nelabai linkęs konfliktuoti. Nežino, ar šis įvykis būtų įvykęs, jei nebūtų vartojęs alkoholio. Tikslios datos negali pasakyti, tačiau atsimena, kad įvykis vyko vakaro metu. Konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis tvirtino, jog jis spyrė į jo buto duris, tačiau to nepadarė. Nukentėjusysis yra jo kaimynas, tačiau jų santykiai nėra draugiški. Kaimynas teigė, kad jis (kaltinamasis) spyrė į duris, tačiau jis kaimynui pasakė, jog to nedarė, todėl laiptinės koridoriuje susistumdė. Nukentėjusysis jį pačiupo už rūbų krūtinės srityje, todėl jis nukentėjusįjį taip pat pačiupo. Bandė jį stumti šonu ir mėgino pargriauti. Po susistumdymo nukentėjusysis suklupo ant kelių, susmuko prie durų staktos ant grindų. Nežino, ar jis prieš tai buvo vartojęs alkoholio. Sužalojimai, kurie aprašyti kaltinamajam akte, galėjo atsirasti dėl to, kad nutenėjusysis galėjo susmukti, nes buvo atidarytos koridoriaus durys. Prieš įvykį nematė jokių smurto požymių nukentėjusiojo atžvilgiu. Apie jo būseną sužinojo iš policijos. Tarp jo ir nukentėjusiojo vyko žodinis konfliktas, o jo mama, išgirdusi triukšmą, atėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Tą vakarą pas jo mamą buvo atvykusi draugė, kuri matė, kaip jis su nukentėjusiuoju susistumdė. Ji buvo jų buto koridoriuje, o visas įvykis vyko laiptinės koridoriuje. Mama juos ramino ir bandė išskirti, ji pasakė, kad jie apsiramintų. Ant nukentėjusiojo sužalojimų prieš įvykį ir po įvykio nepastebėjo, kadangi jis įėjo į savo namus. Nematė, kad nukentėjusysis buvo atsitrenkęs kita kūno dalimi. Nežino iš kur pas nukentėjusį atsirado sužalojimai. Nukentėjusysis buvo pagriebęs jam už drabužių, bet to nukentėjusysis jam įspyrė į lytinį organą tuo momentu, kai jis nukentėjusįjį,,suko“, dėl ko pajuto stiprų skausmą ir garsiai sušuko. Dėl šio spyrio nerašė pareiškimo. Policijos pareigūnai atvyko ir buvo koridoriuje. Policijos pareigūnams papasakojo, kad su kaimynu susistumdė, prie policijos pareigūnų jis nukentėjusiam negrasino. Nukentėjusysis prieš šį įvykį irgi buvo iškvietęs policijos pareigūnus, kadangi jis (kaltinamasis) buvo apspardęs jo buto duris, todėl, kad kaimynas koridoriuje buvo įsirengęs vaizdo kamerą. Anksčiau jokių nesutarimų su nukentėjusiuoju neturėjo, išskyrus dėl vaizdo kameros, nes ji buvo nukreipta į jo buto duris. Nežino, iš kur pas nukentėjusįjį galėjo atsirasti sužalojimai. Po įvykio daugiau incidentų su nukentėjusiuoju nebuvo, su juos susitaikyti nemėgino.

Papildė, kad laiptinės koridoriuje nėra nuolat veikiančios šviesos – ją įjungia jo mama. Kai jis įėjo į namo, kuriame gyvena koridorių, šviesa nedegė, todėl jis garsiai šūktelėjo mamai, kad ji įjungtų šviesą, nes jungiklis yra buto viduje, dėl to kaimynas ir atidarė savo duris, kurios yra tiesiai priešais jo buto duris, atsiveria į koridoriaus pusę. Kaimynas atidarė duris ir tarp jų kilo žodinis konfliktas – apsižodžiavo. Kaimynas jį vadino „gaidžiu“ ir „durniumi“. Fiziškai konfliktą pradėjo kaimynas, nes pirmas jį pagriebė, t. y. laikė už striukės. Jis taip pat pagriebė kaimyną, nes tai buvo gynybinė reakcija. Konfliktas truko apie vieną ar dvi minutes. Koridoriuje dar yra trečios durys, tačiau jos yra be pačių durų – likusi tik durų stakta, įeiti ten nėra kur. Nežino, kokioje pozicijoje paliko nukentėjusįjį, nes jo daugiau nestebėjo. Nematė momento, kaip kaimynas galėjo susižaloti. Jokių smūgių jam nesudavė ir nespyrė, jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, nes manė, jog kaimynas ketina jį sumušti, nes šis sugriebė už jo striukės. Kaimynas neturėjo jokių neleistinų ar pavojingų daiktų, kurie būtų kėlę jam grėsmę. Jis taip pat rankose neturėjo jokių daiktų, kuriais būtų galėjęs sužaloti nukentėjusįjį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. davė parodymus, nurodydamas, jog nepripažįsta visiškai padaręs nusikalstamą veiką. 2025 m. sausio 1 d., vakare, tiksliai kada pasakyti negali, tačiau mano, kad galėjo būti tas laikas, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, tai yra apie 20.30 val., jis būdamas neblaivus sugrįžo į mamos butą. Tą vakarą buvo išgėręs nemažai alkoholio, gėrė viskį. Kai atėjo prie mamos buto durų, iš savo buto išėjo R.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Prisimena, kad keikė necenzūriniais žodžiais. Tada R. jam sugriebė už striukės ir abu pradėjo stumdytis laiptinėje. Jis norėjo R. pargriauti, kad šis nurimtų. Tuo momentu į laiptinę išėjo jo mama. Nesugebėjo pargriauti R., tik jį nuo savęs nustūmė ir tada mama atsistojo tarp jų. Jis nuėjo pas mamą į butą, o R. nuėjo į savo butą. Jokių smūgių nei rankomis nei kojomis R. nesudavė. (b. l. 158-161; 167-169).

Nukentėjusysis R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog įvykis įvyko sausio mėn. 1 d., vakare, adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynas trenkė į jo buto duris, todėl, išėjęs pro duris, paklausė: „Ką čia darai?“, tada kaltinamasis pradėjo jį mušti. Kaltinamasis jam sudavė kelis smūgius rankomis į galvą, krūtinę, o kojomis iš kelio spyrė į šonus. Jie susikibo ir tuo momentu kaltinamasis jį spardė, o rankomis ir delnais smūgiavo. Smūgiavimas truko apie vieną minutę. Jam priartėjus arčiau, kaltinamasis jį pagriebė, o jis – kaltinamąjį. Kaltinamasis jam smogė keliu į šonus, tuomet pradėjo šaukti, kad jį užmuš. Po šio šauksmo iš buto išėjo kaltinamojo motina. Viso incidento metu koridoriuje kitų žmonių nebuvo. Maždaug po minutės, kai jis pradėjo šaukti, kad kaltinamasis jį užmuš, šio motina išėjo ir atsistojo tarp jų. Kaltinamojo motina nieko nesakė, tik priėjo tiek arti, kad vienas kitą paleido, kadangi buvo susikabinę abu už drabužių. Susistumdymo metu jis nebuvo pargriautas, kaltinamasis melavo. Vėliau jis įėjo į butą ir iškvietė policiją. Nežino, kodėl kaltinamasis jo nekenčia, bet kaltinamasis dažnai daužo jo buto duris, todėl kviečia policiją, o policija nieko negali padaryti ir vėl iš naujo viskas kartojasi. Kaltinamajam paskirta bauda ir nuostolių atlyginimas, tačiau jis nieko nemoka. Net laukdamas šio teismo kaltinamasis sulaužė jo duris, tai buvo balandžio mėnesį. Kaltinamasis tą vakarą nebuvo blaivus, kadangi buvo jaučiamas iš jo sklindantis stiprus alkoholio kvapas. Atvykę policijos pareigūnai ir išklausę jo nurodytas visas įvykio aplinkybes, paklausė, ar reikia greitosios pagalbos. Jis važiavo į Prienų pirmosios pagalbos skyrių, kur gydytojai konstatavo sumušimus. Dėl šių sumušimų turėjo 4 savaičių nedarbingumą. Gydėsi namuose ir vartojo vaistus nuo skausmo. Tuo metu namuose gyveno vienas. Prieš tą įvykį jokių sužalojimų neturėjo. Iš jo pusės nebuvo jokių veiksmų, kurie galėtų išprovokuoti kaltinamojo tokį elgesį, kadangi net keiksmažodžio nepavartojo. Nedarbingumas jam buvo tęsiamas gydytojo, kadangi skausmas nepraėjo. Po apsilankymo Prienų pirmosios pagalbos skyriuje vėliau buvo vežamas į klinikas. Skausmą jautė apie keturias savaites. Dabar sveikatos būklė yra pakenčiama. Kaltinamojo nebuvo nei įžeidęs, nei kažką jam padaręs. Kai kaltinamasis nebūna išgėręs alkoholio, jis būna tylus, nuleidžia akis ir praeina pro jį, tačiau pavartojęs alkoholio – jis siautėja

Nukentėjusysis R. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis gyvena vienas (duomenys neskelbtini). Šalia kitame bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynas Ž. B. kartu su motina. Kai kaimynas būna neblaivus, o tai būna dažnai, tada jis būna agresyvus, konfliktiškas, daužo į jo buto duris, spardo jas. 2025 m. sausio 1 d., vakare apie 20.30 val., jam būnant savo bute, išgirdo, kad kažkas stipriai daužo į duris bei rėkia. Iš balso suprato, kad tai gali būti kaimynas Ž.. Jis išėjo į koridorių ir ten pamatė neblaivų kaimyną Ž. B.. Jis jį norėjo sudrausminti, kad nerėktų ir nedaužytų durų. Tarp jo ir kaimyno kilo žodinis konfliktas dėl daužomų durų. Jis ant jo šaukė necenzūriniais žodžiais, teigė, kad jį užmuš. Konflikto metu koridoriuje Ž. B. ne mažiau dešimt kartų kumščiais ir kojomis sudavė jam į galvos, krūtinės ir juosmens sritis, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Ž. buto durys buvo atidarytos ir jo motina girdėjo kaip Ž. ant jo rėkė ir jį mušė. Po kurio laiko ji išėjo į koridorių ir įsiterpė tarp jų. Tada jis įėjo į savo butą. Būdamas namuose paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvietė medikus bei policiją. Fizinį smurtą Ž. prieš jį panaudojo pirmą kartą. Įvykio dieną jam svaigo galva, skaudėjo sumuštas vietas, stipriai pykino. Todėl greitosios medicinos pagalbos medikai jį išvežė į Prienų ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių, po to į LSMU Kauno klinikas detalesniems tyrimams dėl galvos traumos. Po medikų apžiūros jį išleido į namus. Jam skauda sumuštas vietas, tai yra galvą, krūtinę bei juosmens sritį, skausmą jaučia ir dabar (1 t., b. l. 21-26).

Teismo posėdžio metu liudytoja J. B. paaiškino, jog kaltinamasis yra jos sūnus. Įvykis įvyko 2025 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, vakaro metu, apie 19.30 val. arba apie 20.30 val. Pas juos šviesa laiptinėje užsidega iš buto, nes koridoriuje nėra jungiklio. Įjungimo mygtukas yra buto koridoriuje prie durų. Sūnus (duomenys neskelbtini), lipdamas laiptais, šūktelėjo,,Mamyte, įjunk šviesą“. Išgirdusi sūnaus šauksmą pirmo aukšto koridoriuje, ji įjungė šviesą ir atsidarė antrame aukšte esančio jų buto duris, tuo pačiu metu kaimynas taip pat atsidarė savo buto duris ir ėmė mano sūnų vadinti,,piderastu“, sakė:,,ko čia rėkauji“. Kaimynas pirmas,,stvėrė“ mano sūnų. Ž. jau buvo užlipęs į antro aukšto koridorių, tačiau jam reikėjo pasukti link jų durų pusės. Sūnus nieko nesakė kaimynui, kas būtų galėję sukelti konfliktą. Jos ir nukentėjusiojo butai yra antrame aukšte. Grumtynės vyko minutę arba dvi, ilgiau negalėjo vykti. Nukentėjusysis spyrė mano sūnui į lytinius organus ir Ž., surikęs nuo skausmo, paleido nukentėjusį. Jokių smūgių nebuvo ir negalėjo būti. Ji negalvojo, kad dėl susistumdymo, kurį ji pati matė, bus kviečiama policija. Ž. nuo savęs pastūmė kaimyną ir viskas. Nukentėjusysis nebuvo parkirtęs ant grindų. Jokių smurto žymių ant nukentėjusiojo kūno ji nematė. Nuo mygtuko paspaudimo iki durų atidarymo viskas įvyko labai greitai, todėl negali tiksliai pasakyti laiko. Po įvykio Ž. grįžo su ja į butą ir buvo ten iki pareigūnų atvykimo. Po 15 minučių atvyko pareigūnai, tuo metu jos sūnus nebuvo priešiškai nusiteikęs. Ji negirdėjo, kad sūnus būtų grasinęs nukentėjusiam. Policijos pareigūnai į vidų nebuvo įėję, jie pasišaukė Ž., kuris išėjo iš buto pasikalbėti. Jam nebuvo jokio pagrindo slėptis. Sūnus buvo vartojęs alkoholio. Išgėręs jos atžvilgiu jis nebūna agresyvus. Kaimynas mėgsta provokuoti žmones. Kai atsikraustė nukentėjusysis, name prasidėjo nemalonumai. Kaimynas nuolat priekaištaudavo dėl to, kuri yra jų koridoriaus pusė, o kuri – jo. Su nukentėjusiuoju buvo neįmanoma susikalbėti, jų tarpusavio santykiai priešiški.

Ikiteisminio tyrimo metu J. B., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2024 m. sausio 1 d. pas ją į butą buvo atvažiavusi draugė V. B., su kuria jos buvo bute. Jos alkoholio nevartojo. Tos pačios dienos vakare, galėjo būti apie 21 val., laiptine lipdamas Ž. suriko, kad įjungtų šviesą. Laiptinės šviesa pas juos įsijungia iš jos buto. Įjungė šviesą ir atidarė buto duris. Tuo metu prie jos buvo ir draugė. Kai Ž. artėjo prie jos buto durų, iš priešingo buto išėjo vyriškis ir šaukė necenzūrinius žodžius), sakė ko čia rėkauji. Vyriškis sugriebė Ž. iš priekio už striukės ir pradėjo lenkti jį link žemės. Tada kažkaip Ž. išsilaisvino iš šio vyriškio ir sugriebė jį už megztuko, abu pradėjo vienas kitą tampyti. Kadangi koridorius labai siauras, tai stumdamiesi galėjo atsitrenkti nugaromis į sieną. Taip pat grumtynių metu galėjo ir susižaloti kaimynas, tačiau jos sūnus jokių smūgių jam nei ranka, nei koja nesudavė. Ji viską matė, nes nuo pat pradžios, kai uždegė laiptinėje šviesą, stovėjo laiptinėje atsidariusi buto duris. Kai kaimynas sugriebė Ž. už striukės, tai matė ir jos draugė, kuri stovėjo prie jos ir labai išsigando. Ji jai liepė eiti į kambarį. Kai stumdėsi Ž. su kaimynu, kažkuriuo momentu ji stojo tarp jų. Tą vakarą Ž. buvo išgėręs alkoholio (1 t., b. l. 62-63).

Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, jog ji yra kaltinamojo motinos draugė. Tuo menu, kai ji buvo atvykusi pas Ž. mamą, Ž. grįžo iš kažkur namo, jis buvo vartojęs alkoholio. Tuo metu buvo vakaras, apie 20 val. ar 21 val., tiksliau nepamena. Ž. paprašė uždegti šviesą laiptinėje, kadangi šviesos įjungimo mygtukas yra jų buto koridoriuje. Ji ir Ž. motina J. ėjo atidaryti duris, kaimynas taip pat atidarė savo duris ir pirmas suėmė,,,stvėrė“ Ž.. Tai vyko laiptinės koridoriuje. Ji iš karto įėjo į kambarį, o Ž. motina ėjo į koridorių. Butas yra vieno kambario, tačiau jame yra virtuvė ir vonios kambarys. Tuo metų ji alkoholinių gėrimų nevartojo. Daugiau nieko nematė, nes iš karto nuėjo į butą. Tai pat nematė policijos pareigūnų, jie nebuvo įėję į butą. Triukšmas vyko apie 1-2 minutes. Girdėjo, kuomet kaimynas Ž. dar pavadino negražiais žodžiais –,,piderastu“. Būdama bute, ji šiek tiek girdėjo juos triukšmaujant, rėkė J., tačiau suduodamų smūgių ji nematė. Kaltinamasis su motina grįžo į butą maždaug po 20–30 minučių, tikslesnio laiko nepamena. Ji neprašė jų paaiškinti, kas įvyko, nes nemėgsta konfliktų, liko nuošalyje. Kodėl kaimynas taip elgėsi, ji nežino. Tą vakarą nukentėjusiojo daugiau nematė, o kitą rytą ji išvažiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B., apklausta kaip liudytoja, paaiškino, kad 2025 m. sausio 1 d. apie pietus atvažiavo pas savo draugę J. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančiame bute. Pas J. namuose gėrė kavą, valgė saldumynus. Tos pačios dienos vakare, galėjo būti po 20 val., joms sėdint su J., išgirdo laiptinėje šaukiantį Ž., kad mama įjungtų šviesą. Ir tada ji su J. priėjo prie buto durų. J. įjungė šviesą laiptinėje, atrakino buto duris, jas pradarė ir abi, stovėdamos prie durų, laukė ateinančio Ž.. Kai Ž. priėjo prie buto durų, pamatė, kad iš priešais esančio buto išėjo jai nepažįstamas vyriškis, kuris pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais Ž. ir, sugriebęs jį už drabužių, lenkė prie žemės. Ji išsigando ir įėjo į butą, o J. išėjo į laiptinę ir uždarė duris. Bute būdama girdėjo laiptinėje riksmus, kažkokius garsus, tačiau kas ten vyko, ji nematė. Neužilgo į butą sugrįžo J. su Ž., jie jai nieko nesakė 1 t., (b. l. 68)

Teismo posėdžio metu liudytojas L. R. paaiškino, jog jis nėra susijęs jokiais ryšiais nei su nukentėjusiuoju, nei su kaltinamuoju. Daug įvykio detalių neprisimena, nes tai įvyko seniai. Pradėjo tarnybą galbūt apie 20 val. vakaro ar 21 val. vakaro, buvo gautas antras iškvietimas, kad vyksta muštynės. Adreso tiksliai neatsimena. Nuvyko į įvykio vietą, pabendravo su nukentėjusiuoju, kuris nurodė, kad Ž. B. jį sumušė. Matėsi ant nukentėjusiojo sumušimas kaktoje, kurioje kaktos pusėje buvo nubrozdinimas, tiksliai negali pasakyti dėl praėjusio laiko tarpo. Nukentėjusysis pasakė, kad jam svaigsta galva. Patikrino nukentėjusio blaivumą. Nustatyta, kad asmuo yra blaivus. Atvykus medikams, nukentėjusysis buvo jiems perduotas. Daugiau su nukentėjusiu bendravimo nebuvo. Toliau bendravo su Ž., kuris buvo neblaivus. Neatsimena ar Ž. rado bute, ar jis buvo koridoriuje, bet jis buvo su savo motina. Taip pat neatsimena, ar Ž. neigė sumušęs kaimyną. Mano, kad reikėtų pasižiūrėti,,Body“ kamerų nufilmuotą vaizdo įrašą. Suprato, kad konfliktas buvo tarp kaimynų. Nukentėjusysis konkrečiai įvardino jį sumušusį asmenį. Vizualiai matėsi, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, ant jo matėsi nubrozdinimas ir lyg didelis guzas kaktoje. Jų, kaip policijos pareigūnų, atžvilgiu kaltinamasis nebuvo agresyvus, labiau piktas ant kaimyno. Negali tiksliai pasakyti, ar kaltinamasis išreiškė grasinamo pobūdžio žodžius nekentėjusiam. Anksčiau yra buvęs iškvietimas pas kaltinamąjį dėl konflikto su jo motina. Paskutiniu metu neteko važiuoti pas kaltinamąjį. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai gali būti aiškesni, nei šiuo metu jo duodami, kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko.

Pagarsinus liudytojo parodymus sutinkamai su BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apklaustas ikiteisminio tyrimo L. R. parodė, jog jis yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausias patrulis. Kartu su Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule E. L. dirbo 2025 m. sausio 1 d. nuo 19.00 val. iki 2025 m. sausio 2 d. 7.00 val. Dirbant 2025 m. sausio 1d., vakare, tiksliai laiko pasakyti negali, tačiau mano, kad galėjo būti tas laikas, kurį nurodė policijos tyrėja, apie 20.30 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra sumuštas vyriškis. Nuvykus į daugiabutį namą, į jį įėjo nuo gatvės pusės. Užlipus į antrą aukštą, pasibeldė į butą. Butą atidarė vyriškis. Vyriškis sakė, kad sukonfliktavo su kaimynu Ž. B., kuris jam sudavė smūgius. Matėsi ant vyriškio kaktos dešinėje pusėje šviežias nubrozdinimas. Patikrinus jo blaivumą, nustatė, kad jis blaivus. Vyriškį medikai pristatė į ligoninę, nes šis sakė, kad jam svaigsta galva. Prisimena, kad vyriškis sakė, jog sudavė jam smūgius į galvą. Kur dar sudavė smūgius, pasakyti negali, nes neprisimena. Neprisimena ar vyriškis sakė, kiek kartų jam Ž. B. sudavė smūgių. Nuėjo kartu su E. L. į šalia esantį butą, kuriame gyvena Ž. B.. Pasibeldus į buto duris, kurias atidarė Ž. B. mama, kurią yra ankščiau matęs, kadangi yra buvę iškvietimų į šį butą. Šalia jos stovėjo Ž. B.. Matėsi, kad Ž. B. buvo neblaivus ir kuris pripažino, jog sukonfliktavo su kaimynu. Ž. B. sakė, kad kaimynas dar gaus. Žino, kad Ž. B. ankščiau yra spardęs šio nukentėjusiojo duris, nes, kiek prisimena, pats į tą įvykį važiavo. Ž. B. buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Mama Ž. B. ramino. Bendravimas su nukentėjusiuoju ir su Ž. B. buvo filmuojamas BODY kamera (1 t., b. l. 74-75), šiuos parodymus tvirtina.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, be pirmiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, jo kaltę pagrindžia ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio prasme, kurių patikimumu teismas pagrindo abejoti neturi ir kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu visumoje patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tarp kurių yra logiškas ryšys ir seka, kurie sutampa detalėse ir iš esmės tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems bei yra vienas su kitu sąsajoje, o būtent:

2025 m. sausio 2 d. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog pareiškėjas R. R. nurodė, kad 2025 m. sausio 1 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), jam būnant savo bute Nr. 3, išgirdo, kad kažkas stipriai daužo į duris, todėl išėjo į koridorių ir ten pamatė neblaivų kaimyną Ž. B.. Tarp jo ir kaimyno kilo žodinis konfliktas dėl daužomų durų. Ž. B. ant jo šaukė necenzūriniais žodžiais, teigė, kad jį užmuš. Konflikto metu Ž. B. ne mažiau dešimt kartų kumščiais ir kojomis sudavė jam į galvos, krūtinės ir juosmens sritis, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Įvykio dieną jam svaigo galva, skaudėjo sumuštas vietas, stipriai pykino. Greitosios medicinos pagalbos medikai jį išvežė į Prienų ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių, po to į LSMU Kauno ligoninę detalesniems tyrimams dėl galvos traumos. Po medikų apžiūros išleido į namus. Skauda sumuštas vietas, galvą, krūtinę bei juosmens sritį (1 t., b. l. 21).

2025 m. sausio 1 d. Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje reikšmingų tyrimui daiktų ar objektų nerasta (1 t., b. l. 9-10)

2025 m. sausio 1 d. Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog 2025 m. sausio 1 d. ji dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju V. R. tarnybiniu automobiliu (borto Nr. A5072). Apie 20.39 val. gavo pranešimą iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kad kaimynas, išėjus pranešėjui su juo pasiaiškinti į laiptinę, trenkė kumščiu į veidą, galvą. Pranešėjas jaučia stiprų skausmą. Pranešėjas grįžo į namus, į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybų laukia namuose. Nuvykus į Prienų priėmimo skubios pagalbos skyrių, bendrauta su blaiviu pranešėju R. R., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Asmuo paaiškino, kad jis, būdamas savo bute, išgirdo, kad į jo buto duris kažkas stipriai trenkė. R. R. išėjo į koridorių ir sutiko kaimyną Ž. B., kuris gyvena gretimame bute Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp asmenų kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje neblaivus Ž. B. ne mažiau dešimt kartų kumščiais ir kojomis sudavė R. R. į galvos, krūtinės ir juosmens sritis, taip R. R. sukeldamas fizinį skausmą. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu,,ALCOTEST 6810 ARFM-0229“, metrologinės patikros Nr. 2200424, Ž. B. neblaivumą, jam nustatyta 2,51 promilės neblaivumas. Bendraujant su R. R., jis nurodė, kad jie su Ž. B. konfliktuoja jau ne pirmą kartą. Matyti kraujosruva ir patinimas. Po medikų apžiūros Prienų priėmimo skubios pagalbos skyriuje nuspręsta R. R. vežti į LSMU Kauno ligoninę detalesniems tyrimams dėl galvos traumos (1 t., b. l. 17).

2025 m. sausio 30 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas 2025 m. sausio 1 d. 20.36.08. garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įraše užfiksuota kaip pranešėjas nurodė, jog jį laiptinėje užpuolė ir primušė kaimynas (1 t., b. l. 82-83).

Iš 2025 m. vasario 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 20250101-204348 vaizdo įrašas išimtas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus policijos pareigūno L. R. naudojamos,,BODY“ kameros. Užfiksuota, kaip nukentėjusysis pasakoja įvykio aplinkybes iš karto po įvykio (1 t., b. l. 85-87).

2025 m. vasario 27 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas 20250101-210237 vaizdo įrašas, išimtas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. vaizdo kameros,,BODY“. Užfiksuota nukentėjusiojo paaiškinimai apie įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 89-90).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė patvirtina, kad apžiūrėtas R. R., kuris nurodė, jog kaimynas, išėjus pranešėjui su juo pasiaiškinti į laiptinę, trenkė kumščiu prieš minutę į veidą, galvą. Pranešėjui, gimusiam (duomenys neskelbtini) m., stiprus skausmas, pacientas buvo užpultas. Stipraus kraujavimo nėra. Preliminari diagnozė: galvos paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 97-98)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ą. S. išvadoje Nr. G 26/2025 (02) nurodyta, kad R. R. konstatuota minkštųjų audinių sumušimas su poodine kraujosruva dešinėje kaktos pusėje ir dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva kairio žando srityje, padaryti mažiausiai dviem smūgiais kietu buku daiktu (kraujosruva dešinės akies vokuose labiausiai tikėtina išsivystė ne nuo tiesioginio smūgio į šią sritį, o kraujui nutekėjus iš kraujosruvos kaktoje). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata po galvos traumos sutrikdyta ilgiau dešimties parų. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem smūgiais. Suprantama, kad smūgių galėjo būti suduota ir daugiau, tačiau objektyvių sužalojimų jie galėjo nepalikti. Įtariamojo padaryti veiksmai sukėlė R. R. fizinį skausmą, tai fiksavo pagalbą suteikę medikai (1 t., b. l. 43-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ą. S. išvada Nr. pG 398/2025 (02) konstatuota, kad R. R. konstatuota minkštųjų audinių sumušimas su poodine kraujosruva dešinėje kaktos pusėje bei dešinės akies vokuose galėjo išsivystyti ir nuo vieno smūgio (poveikio) į kaktos sritį kietu buku daiktu. Nesant šio sužalojimo srityje odos nubrozdinimų, tikimybė, kad taip susižalojo pats tiriamasis krisdamas yra minimali. Poodinė kraujosruva kairio žando srityje visai nebūdinga griuvimui, sprendžiant pagal lokalizaciją kūne negalėjo išsivystyti tuo pat metu, kaip ir sužalojimai dešinėje kaktos pusėje bei dešinės akies vokuose, net jeigu darysime prielaidą, kad sužalojimai kaktoje ir akies vokuose išsivystė tiriamajam griūnant. Tokiu būdu kategoriškai teigia, kad poodinė kraujosruva kairiame žande išsivystė nuo tiesioginio smūgio (1 t., b. l. 50-51).

2025 m. sausio 8 d. Akistatos protokolas, kurio metu tarp nukentėjusiojo R. R. ir įtariamojo Ž. B. prieštaravimai pašalinti nebuvo (1 t., b. l. 56-57).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius nusikaltimą.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinimas pareikštas Ž. B. dėl to, kad jis sudavė mažiausiai du smūgius R. R. į galvos, krūtinės ir juosmens sritis ir tokiu būdu mušdamas, nukentėjusiajam i sukėlė fizinį skausmą ir padarė minkštųjų audinių sumušimą su poodine kraujosruva dešinėje kaktos pusėje, dešinės akies vokuose, poodinę kraujosruvą kairio žando srityje ir dėl to nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, nes sveikata po galvos traumos sutrikdyta ilgiau dešimties parų.

Nors kaltinamasis Ž. B. kaltės nepripažįsta, aiškina, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo tik stumdymasis, tačiau tokią jo gynybinę versiją paneigia faktiniai bylos duomenys: kvietimas pagalbos bendruoju telefonu, medicininiai dokumentai, nukentėjusiojo iškart po įvykio duoti nuoseklūs parodymai, policijos pareigūnų užfiksuotos aplinkybės ir pan.. Tai, kad, pasak kaltinamojo, nukentėjusysis elgėsi nederamai ir pirmas stvėrė kaltinamąjį nepatvirtino jokie faktiniai bylos duomenys. Kad nebuvo kaltinamajam poreikio gintis rodo ir tai, kad sužalojimai nustatyti tik nukentėjusiajam, tuo tarpu objektyvių duomenų byloje apie kaltinamojo patirtus sužalojimus neva tai nukentėjusiajam spyrus į jo lytinį organą, nėra. Kita vertus, esant jo atžvilgiu smurto apraiškų, kaltinamasis turėjo teisę su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimų jo kūno sužalojimų, tačiau to, ką pripažino ir pats, to nepadarė, tokių duomenų byloje nėra nustatyta. Be to, kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nesutampa detalėse, jie prieštarauja ne tik vienas kitam, bet ir sąveikoje su kitais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. parodė, kad nesugebėjo pargriauti R., tik jį nuo savęs nustūmė ir tada mama atsistojo tarp jų. Tuo tarpu teisme aiškino, kad bandė jį stumti šonu ir mėgino pargriauti, po susistumdymo nukentėjusysis suklupo ant kelių, susmuko prie durų staktos ant grindų, kad jo mama, išgirdusi triukšmą, atėjo pasižiūrėti, kas vyksta, kas rodo, kas pats nėra nuoseklus ir tikslu gynybinės taktikos painiojasi savo parodymuose. Be to, kaltinamasis, apklausus teisme, patvirtino, kad prieš įvykį nematė jokių smurto požymių nukentėjusiojo atžvilgiu, tad jo parodymais akivaizdu, kad iki konflikto nukentėjusysis buvo sveikas. Kaltinamasis patikino, jog nukentėjęs kaimynas neturėjo jokių neleistinų ar pavojingų daiktų, kurie būtų kėlę jam grėsmę, kas patvirtina, kad jokio poreikio gintis kaltinamajam irgi nebuvo. Šios aplinkybės rodo priešingai, kad niekas kitas nei kaltinamasis sužaloti nukentėjusiojo faktinėje situacijoje negalėjo.

Nukentėjusiojo parodymais kaltinamasis jam sudavė kelis smūgius rankomis į galvą, krūtinę, delnais smūgiavo, o kojomis iš kelio spyrė į šonus. Maždaug po minutės, kai jis pradėjo šaukti, kad kaltinamasis jį užmuš, šio motina išėjo ir atsistojo tarp jų. Susistumdymo metu jis nebuvo pargriautas, kaltinamasis melavo. Vėliau jis įėjo į butą ir iškvietė policiją. Prieš tą įvykį jokių sužalojimų neturėjo. Iš jo pusės nebuvo jokių veiksmų, kurie galėtų išprovokuoti kaltinamojo tokį elgesį, kadangi net keiksmažodžio nepavartojo. Kaltinamojo nebuvo nei įžeidęs, nei kažką jam padaręs. Kai kaltinamasis nebūna išgėręs alkoholio, jis būna tylus, nuleidžia akis ir praeina pro jį, tačiau pavartojęs alkoholio – jis siautėja. Tokie nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, jie atitinka jo nurodytas faktines aplinkybes ir apklausus ikiteisminio tyrimo metu. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas pagrindo neturi, kadangi nenustatyta jokių aplinkybių, kad jis turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį ar jam pakenkti, be to jo parodymai atitinka ir kitus faktinius bylos duomenis ir jiems neprieštarauja. Priešingai kaltinamojo teiginiams, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis, būdamas neblaivus, fiksuotas 2,51 promilių girtumas, agresyvus bei įtūžęs, grasindamas užmušti, nesant tam jokios svarios dingsties, sudavė ne mažiau du smūgius rankomis ir kojomis į nukentėjusiojo galvą, krūtinę ir juosmens sritį. Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, bet ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurių patikimumu teismas abejoti pagrindo neturi, o būtent: duomenys, kad R. R. iš karto po įvykio pats paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir aiškiai nurodė, kad jį užpuolė kaimynas Ž. B., kuris, nesant tam jokios dingsties, nukentėjusiojo atžvilgiu atliko įvardijamus smurtinius veiksmus. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu paneigė aplinkybes, kad jis pirmas inicijavo konfliktą, kad stverdamas už krūtinės užsipuolė kaltinamąjį, kad jį vadino necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, nurodydamas priešingai nei, kad parodė kaltinamasis, kad jis nemušė kaltinamojo, jo neįžeidinėjo, jokių smūgių jam pirmas nesudavė, o pats buvo užpultas kaltinamojo. Nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai nedelsiant po įvykio buvo užfiksuoti tiek garso įrašu, tiek filmuota medžiaga – policijos pareigūnų „Body“ vaizdo kameromis bei policijos pareigūno L. R., vykusio pagal iškvietimą į įvykį, apklausa teisme, pagal kurią matyti, kad nukentėjusysis pareigūnams atvykus konkrečiai įvardino jį sumušusį asmenį, vizualiai matėsi, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, ant jo matėsi nubrozdinimas ir lyg didelis guzas kaktoje. Medicininiai dokumentai: GMP kortelė, Prienų ligoninės ir LSMU Kauno klinikų sveikatos istorijos duomenys, teismo medicinos ekspertų išvados vienareikšmiškai patvirtina, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti mažiausiai dviem smūgiais, ką užfiksavo pagalbą teikę medikai, dėl ko nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Pasak specialistų išvadas, neatmetama, kad smūgių galėjo būti ir daugiau, tačiau objektyvių sužalojimų jie galėjo ir nepalikti, ko pasekoje nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui dėl minkštųjų audinių sumušimo su poodine kraujosruva dešinėje kaktos pusėje bei dešinės akies vokuose, poodine kraujosruva kairio žando srityje. Išvadose konstatuota, kad aptartos pasekmės galėjo atsirasti tik nuo smūgių, o ne nuo griuvimo ar bet kokio kitokio atsitiktinio kontakto. Juolab, ekspertai kategoriškai teigia, kad kairiojo žando kraujosruva – galėjo atsirasti tik nuo tiesioginio smūgio ir, kad griuvimui tai nebūdinga. Be paminėto, kaltinamojo kaltę patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nedelsiant užfiksavo nukentėjusiojo kūne, t. y. veide, akivaizdžiai matomus sužalojimus, vaizdo įrašu fiksavo nukentėjusiojo nuoseklų pasakojimą, kad jį sumušė Ž. B.. Tokias aplinkybes patvirtino apklaustas teisiamajame posėdyje pareigūnas L. R., kuriuo netikėti pagrindo nėra, nes jo parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes ir,,Body“ kamera užfiksuotą vaizdą, kurio įrašą teismas peržiūrėjo teisiamojo posėdžio metu. Akcentuotina tai, kad kaltinamasis Ž. B., nedelsiant atvykus pareigūnams pagal nukentėjusiojo iškvietimą, buvo rastas stipriai išgėręs, piktas ir agresyvus ir, kaip nustatyta bylos duomenimis, turintis nusistatymą kaimyno, kuriam nepriimtinas toks kaltinamojo elgesys, atžvilgiu, yra jau anksčiau konfliktavęs su tuo pačiu nukentėjusiuoju, daužęs kaimyno duris ir pan. Liudytojų, artimų kaltinamajam, parodymai, vertinti kritiškai tuo pagrindu, kad kaltinamojo motina J. B. akivaizdžiai ir tendencingai siekia padėti savo sūnui, teigdama, kad Ž. B. buvo nukentėjusiojo užsipultas, kad santykiai su kaimynu nuo šio atsikraustymo į jų namą yra įtempti, kad kaimynas grumtynių metu galėjo susižaloti, o jos sūnus jokių smūgių nei ranka, nei koja nukentėjusiajam nesudavė, tuo tarpu motinos draugė V. B. paties įvykio nematė, ji buvo kaltinamojo buto viduje, o įvykis vyko antro aukšto koridoriuje, todėl jos parodymai esminės įrodomosios reikšmės neturi. Kaltinamojo motina, pagal faktines bylos aplinkybes, taip pat atsirado koridoriuje išgirdusi keiksmažodžius, triukšmą, dėl ko išėjo iš savo buto vidaus skirti nuo nukentėjusiojo savo sūnaus, kaltinamojo, kuris neblaivus yra ūmaus būdo, todėl spręstina, kad pradinio konflikto dingsties ir priežasties ji nežino ir nematė. Aplinkybė, kad išgirdusi sūnaus šauksmą, ji savo bute paspaudė elektros jungiklį, kad apšviesti bendrąjį koridorių, nepaneigta, tačiau ji savaime nei patvirtina, nei paneigia kaltės klausimą. Kita vertus, šių liudytojų parodymai tėra ne tik siekis padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, jie prieštaringi, dėl to riboto patikimumo, tačiau svarbiausia, kad jie paneigtini objektyviais medicininiais įrodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis. Kad pagal specialisto išvadomis konstatuotą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą liekamųjų reiškinių dėl krūtinės ir juosmens srities nukentėjusiojo kūne nefiksuota, atsakomybės savaime nešalina, jose kategoriškai patvirtinus, kad smūgių galėjo būti suduota ir daugiau, kurie objektyvių sužalojimų galėjo ir nepalikti, tuo tarpu poodinė kraujosruva kairio žando srityje visiškai nebūdinga griuvimui, ji išsivysčiusi nuo tiesioginio smūgio, specialistų išvados motyvuotos, aiškios, jomis netikėti ar vertinti pagal kaltinamojo pageidavimus teismas pagrindo nemato.

BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNzg4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-788/2015">2K-31-788/2015</a>). Sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Teisė į būtinąją gintį negali būti laikoma išnykusią, kai ginties veiksmai tęsėsi arba sekė tuoj po pavojingo kėsinimosi ir pagal faktines bylos aplinkybes besiginančiajam nebuvo aiškus jo pasibaigimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-423/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-423/2011">2K-423/2011</a>).

Be pirmiau išdėstyto, kaltinamojo parodymus dėl būtinosios ginties teismas vertina kritiškai, nes bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis konflikto pirmas neinicijavo, tad jokio poreikio gintis nuo nukentėjusiojo kaltinamajam nebuvo, juolab, kad jis jokio įrankio ar daikto su savimi neturėjo, kūno masė ir indeksas abiejų panašus, kita vertus kaltinamasis yra jaunas, tvirtas, sportiško sudėjimo vyras, amžiumi ženklai jaunesnis už nukentėjusįjį, todėl ir šiuo apsektu jokio poreikio gynybai, nenustačius realios grėsmės, nebuvo. Akivaizdu, kad kaltinamojo panaudoto smurto šioje situacijoje motyvas – ne išsilaisvinimas, atsistūmimas ar apsigynimas, o neblaivaus įtūžusio kaltinamojo smurtiniai veiksmai, sąlygoti anksčiau besitęsiančių kaimyniškų nesutarimų, konfliktų dėl nukentėjusiojo netoleruojamo kaltinamojo triukšmingo elgesio, siekis pamokyti kaimyną. Taigi, ši kaltinamojo gynybinė versija taip pat atmestina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nesant tokią versiją besąlygiškai pagrindžiančių įrodymų. O nors kaltinamojo gynėja teigia, kad pripažinti jos ginamąjį kaltu tik pagal nukentėjusiojo parodymus galimybės nėra, teismas su tokia gynybos taktika nesutinka, kadangi bylos duomenų visetu įrodyta, kad kaltinamasis kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Jis veikė tyčia, tarp nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nukentėjusiajam nesunkai sutrikdyta sveikata.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Teismas, skirdamas bausmę Ž. B., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – praeityje tris kartus teistas dėl smurtinių nusikaltimų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, kaip nurodė pats kaltinamasis Užimtumo tarnyboje neregistruotas, psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas, išsituokęs. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina, kad nusikalto būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ž. B. praeityje jau buvo tris kartus teistas, kas rodo sisteminį polinkį spręsti konfliktus naudojant fizinę jėgą ir liudija ne atsitiktinį, o sąmoningą bei įsitvirtinusį tokio elgesio modelį. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pagrindo skirti kaltinamajam pačią švelniausią bausmės rūšį, numatytą straipsnio sankcijoje – laisvės apribojimą kaip nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui, kuris išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto, nėra, nes tai kaltinamajam būtų pernelyg švelni bausmė, iš esmės nesukelianti jokių svaresnių neigiamų pasekmių, nepatogumų, dėl ko nepasiektų savo tikslų. Kita vertus, ką patvirtina informacinės teismų sistemos Liteko duomenys, ši bausmės rūšis, skirta ankstesniu teismo procesiniu sprendimu, paskesniu teikimu kaltinamajam buvo keista areštu, kas rodo, kad skirtos bausmės sąlygų kaltinamasis tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat vertinant kaltinamojo Ž. B. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, tikslu ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų bei tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam kuo greičiau atlyginti civiliniams ieškovams turtinę ir neturtinę žalą.

BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Pabrėžtina, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2013">2K-28/2013</a>, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiau aptartų duomenų analize, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, teismas sprendžia, kad pagrindų taikyti minėtą normą kaltinamojo atžvilgiu nėra.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kito dydžio.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.

Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 374,57 Eur, t. y. išlaidas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų, už R. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas: 2025 m. sausio 1 d., 2025 m. sausio 2 d. LSMU Kauno klinikose suteiktas ambulatorines stebėjimo paslaugas bei atliktą kompiuterinę tomografiją (222,65 Eur); už 2025 m. sausio 1 d., 2025 m. sausio 22 d. ir 2025 m. vasario 5 d. VšĮ Prienų ligoninėje suteiktas ambulatorines skubios medicinos pagalbos paslaugas radiologinį ištyrimą, neurologo konsultacijas (87,36 Eur), 2025 m. sausio 30 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikoje atliktą kompiuterinę tomografiją dėl galvos skausmo (64,56 Eur). Suteiktų paslaugų kaina iš viso 374,57 Eur. Prašo PSDF naudai minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo Ž. B.. Nurodė, kad Ž. B. atsakomybė atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų, t. y savo nusikalstamais veiksmais sužalojo R. R., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei bei PSDF biudžetui. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje (1 t., b. l. 103-105). Ginčo dėl šių patirtų išlaidų, kurias patvirtina prie ieškinio pridėtas 2025 m. kovo 13 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas, nėra, todėl Kauno teritorinė ligonių kasos ieškinys dėl 374,57 Eur turinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Nukentėjusysis R. R. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kuriame prašo priteisti iš Ž. B. nukentėjusiojo naudai 1 336,66 turtinę žalą ir 4 000 Eur neturtinę žalą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš Ž. B. išlaidas už Valstybės garantuotą teisinę pagalbą.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad Ž. B. nusikalstamais veiksmais jam padaryta 1 336,66 Eur turtinė žala, kurią sudaro 51,66 Eur išlaidos kelionėms į gydymo ir teisėsaugos įstaigas, 50 Eur išlaidos už advokato paslaugas ir 1 235 Eur negautos pajamos. Jo sveikata buvo sutrikdyta atsakovo (kaltinamojo) veiksmais ilgiau nei dešimt parų. Jis dar ilgą laiką jautė skausmą, pažeminimą, nepatogumus. Atsakovo tyčiniai veiksmai sukėlė jam išgyvenimų ir neigiamai paveikė jo savivertę bei pasitikėjimą žmonėmis. Žalos padariniai nėra pašalinti iki šios dienos. Ieškovas vertina jam padarytą neturtinę žalą 4 000 Eur (t. 2, b. l. 32-34).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. R. civilinį ieškinį pareiškė dėl turtinės ir neturtinės žalos palaiko. Turtinė žala susidarė dėl išlaidų vaistams, kelionėms ir dėl laikotarpio, kai buvo nedarbingas. Jis yra savarankiškai užimtas, pajamas gauna iš individualios veiklos, teikia santechniko paslaugas, pats susiranda darbą, moka mokesčius. Už nedarbingumą jam niekas nemokėjo, nes, savarankiškai dirbant, galima pasirinkti, kokius mokesčius valstybei turi mokėti. Jo įprastos pajamos siekdavo apie 1 300 Eur per mėnesį. Nedirbo iš viso 23 darbo dienas, todėl šiuo pagrindu prašo priteisti negautas pajamas. Neturtinė žala patirta dėl to, kad jaučia nuolatinį nerimą, stresą ir baimę, susijusią su kaltinamojo elgesiu, nuolatiniu terorizavimu ir turto gadinimu. Jam reikia išeiti į darbą, o jis naktimis laksto su kirviu ir rėkauja, kad užmuš, nors laiptinėje tuo metu nieko nėra. Dėl to teko kviesti policiją, kad galėtų išeiti į darbą. Šiuo metu vis dar jaučia stresą, nes anksčiau niekada nėra buvęs teisme. Kaltinamojo bijo dėl jo elgesio. Šiuo metu dirbti gali. Taip pat nurodė, kad patyrė išlaidas, kreipdamasis į advokatą dėl konsultacijos, kuriam sumokėjo 50 Eur.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis R. R. turtinę žalą įrodinėja prie ieškinio pateiktais įrodymais ir savo paaiškinimais teisme. Byloje pateikti 2025 m. sausio 6 d. du keleivio bilietai (4,32 Eur); 2025 m. sausio 27 d. du keleivio bilietai (4,32 Eur); 2025 m. sausio 6 d. Pinigų priėmimo kvitas už taksi paslaugas, išduotas R. Š. (10 Eur); 2025 m. sausio 27 d. UAB,,S.“ Pinigų priėmimo kvitas už taksi paslaugas (10 Eur), Vaistinės,,C.“ 2025 m. sausio 7 d. čekis už vaistus (10,89 Eur), dokumentų (čekių, kvitų) kopijavimo paslaugos (0,40 Eur). Taip pat prie ieškinio nukentėjusysis pateikė 2025 m. sausio 6 d.,,T.“ (vairuotojas D. D.) sąskaitą faktūrą už vežimo paslaugas 6,93 Eur sumai ir 2025 m. sausio 27 d.,,T.“ (vairuotojas V. G.) sąskaitą faktūrą už vežimo paslaugas 5,10 Eur sumai, patvirtinančias vykimą į Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinį, kuri neužaukštinta, todėl nereikalauja papildomo įrodinėjimo ir patvirtina nukentėjusiojo patirtas 51,66 Eur išlaidas vaistams ir kelionėms į gydymo įstaigas, kurios priteistinos iš kaltinamojo.

Nors nukentėjusysis nurodė, jog į 1 336,66 Eur turtinės žalos sumą įeina ir 50 Eur išlaidos už advokato paslaugas, tačiau jos laikytinos nukentėjusiojo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis teisminio proceso metu, o ne nukentėjusiojo patirta turine žala, todėl 50 Eur išlaidų už advokato paslaugas klausimas spręstinas šioje byloje nagrinėjant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Nukentėjusysis prašo priteisi ir turtinę žalą – 1 235 Eur negautas pajamas, kurios paties nukentėjusiojo paskaičiuotos už 23 nedirbtas dienas, atsižvelgiant, kad, kaip jis pats nurodė, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1 3000 Eur, grįsdamas tuo, jog jis dirba savarankiškai, vykdymas individualią veiklą. Paaiškino, kadangi yra pasirinkęs kokius mokesčius moka valstybei už savo vykdomą individualią veiklą, jam nedarbingumo išmoka nėra mokama. Byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimas, iš kurio matyti, kad R. R. neturi teisės gauti ligos išmokos už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2025 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 24 d., nes laikino nedarbingumo pradžios dieną 2025 m. sausio 7 d. R. R. nebuvo draustas ligos socialiniu draudimu ir neturi 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažo.

Šiuo atveju, nukentėjusysis, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 1 235 Eur negautas pajamas, į bylą nepateikė jokių įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių aukščiau jo nurodytas aplinkybes dėl visiškai apribotos galimybės vykdyti darbinę veiklą, t. y. kad jis dėl patirtų sužalojimų įvykio metu negalėjo dirbti ir uždirbti, kad aktualiu laikotarpiu iš viso buvo įsigiję verslo liudijimą ar verslo pažymą, ar kitą dokumentą, leidžiantį vykdyti individualią veiklą, teikti apmokamas paslaugas ir gauti pajamas iš darbinės veiklos ir kt.; duomenų, kad apskirtai minimu laikotarpiu turėjo užsakymų veiklai vykdyti, kaip jis nurodė, santechniko paslaugas (preliminarios ar kitos sutartys dėl paslaugų atlikimo konkrečiu laikotarpiu ir konkrečiais terminais, darbų perdavimo-priėmimo aktai, paslaugų užsakymo dokumentai ir pan.), taip pat nukentėjusysis į bylą nepateikė už praėjusius metus gaunamų pajamų jo vardu parengtos ir pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijos, kuri patvirtintų, jog nukentėjusysis deklaruoja per mėnesį ne mažesnes nei 1 3000 Eur gaunamas pajamas. Šiuo atveju, teismui nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiojo galimai 1 235 Eur negautas pajamas jo aukščiau nurodytu nedarbingumo laikotarpiu, nėra pagrindo tenkinti ieškinį šioje dalyje dėl negautų pajamų priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai. Civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas, kadangi, teismo vertinimu, vien tik nukentėjusiojo pateiktas Swedbank, AB banko sąskaitos išrašas 2024 m. kovo 31 d. – 2024 m. birželio 1 d. laikotarpiu pagal gautas įplaukas reikalavimo dėl prašomo priteisti dydžio negautų pajamų, pirmiau aptartų duomenų kontekste, niekaip nepagrindžia ir neįrodo.

Taip pat nukentėjusysis R. R. prašo priteisti iš kaltinamojo neturinę žalą, kurią jis įvertino 4 000 Eur suma.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODktMTM5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-89-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-89-139/2016">2K-89-139/2016</a>). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTYxMS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1611/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1611/2013">2A-1611/2013</a>).

Kaip jau nustatyta byloje, nukentėjusiajam R. R. neturtinė žala atsirado dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, t. y. kaltinamasis Ž. B. sudavė mažiausiai du smūgius R. R. į galvos, krūtinės ir juosmens sritis ir tokiu būdu mušdamas, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė minkštųjų audinių sumušimą su poodine kraujosruva dešinėje kaktos pusėje, dešinės akies vokuose, poodinę kraujosruvą kairio žando srityje ir dėl to nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, kaltinamasis veikė tyčia, tarp nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, tokiu būdu nukentėjusiajam R. R. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. G 26/2025 (02) ir Nr. pG 398/2025 (02) nurodyta, kad R. R. konstatuota minkštųjų audinių sumušimas su poodine kraujosruva dešinėje kaktos pusėje ir dešinės akies vokuose (nesant šio sužalojimo srityje odos nubrozdinimų, tikimybė, kad taip susižalojo pats tiriamasis krisdamas yra minimali), poodinė kraujosruva kairio žando srityje visai nebūdinga griuvimui, padaryti mažiausiai dviem smūgiais kietu buku daiktu; įtariamojo padaryti veiksmai sukėlė R. R. fizinį skausmą. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl minėtų sužalojimų R. R. sveikata sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui.

Teismui nekyla abejonių, kad byloje nurodytas įvykis bei dėl jo kilę sunkūs padariniai nukentėjusiojo R. R. sveikatai sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus, jog dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, turėjo nedarbingumą, patyrė diskomfortą ir nepatogumus. Sutiktina ir su tuo, kad nukentėjusysis išgyveno pažeminimą, minėtas įvykis neigiamai paveikė jo savivertę bei pasitikėjimą žmonėmis. Vis tik, aptariamos pasekmės, nors ir skausmingos nukentėjusiajam, tačiau jos savaime, nenustačius stiprių liekamųjų ir neatstatomųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai, neįgalumas/ribotas darbingumas nukentėjusiajam nėra nustatytas, nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą – nukentėjusiojo prašoma atlyginti 4 000 Eur suma. Sutiktina, kad kurį laiką dėl patirtų traumų R. R. negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, tačiau tai nereiškia, jog tokių galimybių jis neturės ateityje. Kaip matyti iš jau aukščiau aptartų duomenų, nuketėjusiojo sveikata gerėja, teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu jis jau dirba, taip pat, nagrinėjamu atveju, komplikacijų po patirtų sužalojimų nenustatyta.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, akivaizdu, kad esant tokio pobūdžio ir laipsnio sveikatos sužalojimui nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, psichologinius išgyvenimus, nemalonius pojūčius bei nepatogumus tiek kasdieniame, tiek socialiniame gyvenime. Nukentėjusiajam buvo suteiktos savalaikės medicinos paslaugos gydymo įstaigose. Sutiktina su tuo, kad dėl sužalojimo pablogėjo nukentėjusiojo ne tik fizinė, bet ir psichologinė būsena, teko kęsti skausmą, dėl to turėti nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, be paminėto, atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusiojo atžvilgiu smurtas buvo panaudotas jam priklausančioje gyvenamojoje aplinkoje, bendrame namo gyventojų koridoriuje prie nuketėjusiojo buto, tuo tarpu kiti nukentėjusiojo teiginiai dėl kaltinamojo nederamo elgesio, nuolatiniu terorizavimo, turto gadinimo, grėsmės ir triukšmo, policijos kvietimų ir pan., nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, nes teismas nagrinėja bylą kaltinimo apimtyje ir sprendžia tik dėl nusikaltimo pasekoje kilusios žalos atlyginimo, todėl darytina išvada, jog prašomos 4 000 Eur neturtinės žalos dydis nėra adekvatus ir atitinkantis teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose, todėl mažintinas.

Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, į tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikas, teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, kaltinamajame akte nurodyta, kad išsiskyręs, turi mažametį vaiką, duomenų, jog dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti byloje nėra pateikta, to nenurodė ir jokių įrodymų dėl šio neteikė ir pats kaltinamasis, todėl vertinant padarytos veikos pavojingumą, kilusius padarinius, specialistų konstatuotą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, darytina išvada, jog Ž. B. turi pareigą dirbti, kad išlaikyti save patį ir paramos reikalingus artimuosius bei atlyginti neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą, o protinga nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta priteisus iš kaltinamojo prašomos nukentėjusiojo neturtinės žalos dydį sumažinus iki 600 Eur. Teismo vertinimu, didesnė prašomos priteisti neturtinės žalos dalis, atsižvelgiant į šios bylos duomenis, nevertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio konfliktiškų santykių iki šios ir po nusikalstamos veikos padarymo, neįrodyta ir nepagrįsta pagal šios nusikalstamos veikos sukeltas pasekmes, liekamuosius reiškinius, išgyvenimus, emocinę bei fizinę sveikatą, atsižvelgiant ne tik į nukentėjusiojo, bet ir kaltininko amžių, sveikatą, finansines galimybes, kad atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą skriaudą. Todėl įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta ilgalaikių patirtų sužalojimų pasekmių, darytina išvada, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta prašomos neturtinės žalos dydį sumažinus nukentėjusiajam iki 600,00 eurų, kuri yra adekvataus dydžio satisfakcija. Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452/2009">2K-452/2009</a>, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

Nukentėjusysis R. R. pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad advokatei R. M. jis sumokėjo 50 Eur už suteiktas teisines paslaugas (nuketėjusiojo konsultacija), ką patvirtina 2025 m. vasario 13 d. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas (t. 2, b. l. 43).

Esant šioms aplinkybėms, įvertinus atliktus atstovo (advokatės R. M.) veiksmus teisminiame procese, prašoma priteisti 50 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas priteistina iš kaltinamojo, kuri, teismo manymu, yra adekvati ir proporcinga nukentėjusiojo patirtiems kaštams apmokėti už suteiktas teisines paslaugas.

Nukentėjusįjį teisme atstovauti buvo paskirtas įgaliotas atstovas advokatas A. M.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2025-04506 nuketėjusiajam R. R. suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį nuo šių išlaidų 100 procentų, paskiriant jam advokatą A. M.. Iš byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 19 d. pažymos Nr. APD-2025-09022 matyti, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą R. R. pagal 2025 m. kovo 26 d. sprendimą, susidarė 672,19 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios priteistinos valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad 672,19 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos (2 t., b. l. 27), todėl jos priteistinos iš kaltinamojo Ž. B., kuris yra jauno darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, duomenų, kad negalėtų dirbti ir gauti pastovių pajamų, byloje nėra, aplinkybių, kad jo turtinė padėtis neleistų atlyginti dėl paties neteisėtų veiksmų kilusias proceso išlaidas taip pat nenustatyta (BPK 44, 106 straipsniai), todėl turi pareigą atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo paslaugoms apmokėti susidariusiais išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją kaltinamojo pasirinktą sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „S.k“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „C.“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „L.“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB S. bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB,,A.“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);UAB U. bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Kiti proceso klausimai

Prie bylos pridėti daiktai – vokas su CD disku, kuriame įrašyti garso ir vaizdo įrašai iš bendrojo pagalbos centro ir Body kamerų,– paliktini saugoti byloje visą bylos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 374,57 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis ir 57ct) turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo R. R. gydymą Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai, pervedant minėtą sumą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo R. R. naudai 51,66 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 66 ct) turtinės žalos, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) neturinės žalos, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 672,19 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 19 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą sumokant į pasirinktą sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti nepakeistą iki bus pradėtas bausmės pagal šį nuosprendį vykdymas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD disku, kuriame įrašyti garso ir vaizdo įrašai iš bendrojo pagalbos centro ir Body kamerų,– palikti saugoti byloje visą bylos saugojimo laiką.

Ž. B. išaiškinti, kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) Ž. B. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu(duomenys neskelbtini);

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus

Teisėja Loreta Radzevičienė