Dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-1738

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03802-2022-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. kovo 28 d. paduotu suinteresuoto asmens R. A. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria teismas tenkino pareiškėjos antstolės Eurikos Rulienės pareiškimą ir nutarė:

skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. A. 10 Eur baudą už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1270-(15.2) nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (2022 m. liepos 9 d.) iki visiško nurodymo įvykdymo, išieškant ją suinteresuoto asmens (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai;

išaiškinti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. A., jog baudos sumokėjimas neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1270-(15.2);

išaiškinti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. A., jog jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas vėl gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. A. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos antstolės E. Rulienės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

Suinteresuoto asmens kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skyrė suinteresuotam asmeniui 10 Eur baudą už kiekvieną dieną dėl privalomojo nurodymo nugriauti vartus, įrengtus valstybinėje žemėje prie krašto kelio. Suinteresuotas asmuo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikdamas rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad jis už eismo saugumo priemonių valstybinės reikšmės keliuose įgyvendinimą atsakingai institucijai – Lietuvos automobilių kelių direkcijai – yra pateikęs siūlymą nenugriautus vartus pripažinti eismo saugumą didinančia priemone ir kad šis siūlymas tebėra svarstomas minėtoje institucijoje. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino šiuos įrodymus kaip nepatvirtinančius, kad neteisėta statyba buvo įteisinta ar kad neteisėtos statybos įteisinimo klausimas yra vis dar nagrinėjamas kompetentingoje institucijoje. Tačiau būtent Lietuvos automobilių kelių direkcija, pagal jai teisės aktais nustatytas funkcijas, gali priimti sprendimus dėl eismo saugumą užtikrinančių priemonių įrengimo ar jau įrengtų priemonių pripažinimo užtikrinančiomis eismo saugumą. Tai reiškia, jog nutartį priėmęs teismas turėjo pareigą motyvuoti savo sprendimą atmesti suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus apie tai, kad klausimas dėl vartų pripažinimo eismo saugumo priemone vis dar svarstomas kompetentingoje institucijoje. Teismas nutartimi nemotyvuotai atmetė nurodytus įrodymus, nors turėjo pateikti tokio atmetimo motyvus pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį, todėl tokia nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2013">3K-3-406/2013</a>; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas

Jūratė Varanauskaitė