Baudžiamoji byla Nr. 2K-125-387/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21591-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (UAGDPB „A. L.“ atžvilgiu) laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (bendrovės „C. L. V. I. G.S.“ atžvilgiu) laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (ADB „C. V. I. G.“ atžvilgiu) laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (bendrovės „M. L. I. C.“ atžvilgiu) laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (ADB „G.“ atžvilgiu) laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (bendrovės „E. I. S.“ atžvilgiu) laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (AB „L. d.“ atžvilgiu) laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (ADB „C. V. I. G.“, kuri perėmė bendrovės „S. I. SE“ teises ir pareigas, atžvilgiu) laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (bendrovės „I.P&C.“ atžvilgiu) laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (GDUAB „S. d.“ (buvęs pavadinimas UAB „B. P.“) atžvilgiu) laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (bendrovės „B. U. A.“ atžvilgiu) laisvės apribojimo bausme vieneriems metams.
Kartu su kiekviena laisvės apribojimo bausme paskirtas įpareigojimas per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti šimtą valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, bausmės subendrintos, iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės – laisvės apribojimo vieneriems metams – pridedant po minimalią dalį (tris mėnesius) švelnesnių bausmių, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti šimtą valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 18 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžio atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos) už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. sudarė 4 sutartis su 4 skirtingomis draudimo bendrovėmis, sumokėjo įmokas, 2017 m. gruodžio 18 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu A. K. į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, jis 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 2 d. kreipėsi į draudimo bendroves su prašymais gauti draudimo išmokas, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, taip savo naudai apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą – draudimo išmokas (bendra suma 19 460 Eur), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovės sustabdė žalos atlyginimo procedūrą.
2. A. K. taip pat nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (7 veikos) už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. sudarė 7 sutartis su 7 skirtingomis draudimo bendrovėmis, sumokėjo įmokas, 2017 m. gruodžio 18 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, nenustatytam bendrininkui tyčia sudavus vieną smūgį kietu buku daiktu A. K. į kairio žasto apatinio trečdalio šoninį nugarinį paviršių, taip padarant kairiojo žastikaulio kūno vidurinio ir apatinio trečdalių ribos skersinį lūžimą, jis 2017 m. gruodžio 27 d., 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 2 d. kreipėsi į draudimo bendroves su prašymais gauti draudimo išmokas, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, jam buvo išmokėtos draudimo išmokos, taip jis savo naudai apgaule įgijo svetimą draudimo bendrovėms priklausantį turtą (bendra suma 20 060 Eur).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas M. Vagonis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 18 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Pirmosios instancijos teismas A. K. kaltę grindė ne byloje surinktų neginčijamų įrodymų visuma, o prielaida, nes byloje nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp atskirų įrodymų šaltinių, t. y. teismo medicinos specialistų išvadų, ekspertizės aktų, teismo ekspertų ir gydytojų parodymų. Šiais veiksmais buvo pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas. Teismo medicinos ekspertų išvados dėl sužalojimų susidarymo mechanizmo nesutapo, o byloje liko nepašalinta abejonė, kad A. K. padaryti sužalojimai galėjo susidaryti jam pačiam krentant. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, sąmoningai ignoruodamas tų pačių ekspertų nurodomas aplinkybes ir paaiškinimus, kurie paneigia A. K. kaltę arba leidžia pagrįstai ja abejoti. Be to, teismas ignoravo ekspertų nurodomas aplinkybes, kad ekspertizės aktuose nurodomas traumos susidarymo mechanizmas yra tik tikėtinas, bet ne kategoriškas.
3.2. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyti A. K. padarytų sužalojimų mechanizmo nepavyko. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas J. V. nurodė, kad pateikta teismo medicinos ekspertizė nėra kategoriška, o nurodytas traumos susidarymo mechanizmas yra tik tikėtinas. Ekspertas, atsakydamas į gynėjo užduotą klausimą, kokia tikimybė, kad A. K. susižalojo savo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. krisdamas, atsakė, jog tokios traumos susidarymo mechanizmo tikimybė yra trisdešimt procentų. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas L. G. nurodė, kad tikimybė, jog A. K. pats krito ir patyrė jam konstatuotus sužalojimus, galėtų būti penki procentai iš šimto. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas G. A. C. (G. A. C.) palaikė savo pateiktas išvadas, kad A. K. nustatyti sužalojimai galėjo susidaryti jam pačiam krentant. Teismo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė J. M.-Č.t parodė, kad lūžis buvo tiesioginis, vieno trauminio pobūdžio, kad ji neatmeta, jog toks lūžis gali įvykti ir griūnant iš savo paties ūgio, traumuojančiai jėgai veikiant kitu būdu. Į minėtą ekspertę su prašymu pateikti specialisto išvadą kreipėsi teismo nutartimi paskirtos teismo medicinos ekspertų komisijos nariai (L. G., J. V. ir gydytojas E. K.), nes ji turi itin daug specialiųjų žinių, nustatant lūžių susidarymo mechanizmą. Analogiškas išvadas J. M.-Č. išvadoms padarė ir teismo posėdžio metu apklaustas A. K. gydęs gydytojas M. S.. Tik byloje apklausti ekspertai V. K. (V. K.) ir J. R. buvo kategoriški, nurodydami, kad sužalojimas A. K. nurodytomis aplinkybėmis negalėjo susidaryti. Vis dėlto reikėtų atsižvelgti į pakartotinę ekspertizę atlikusių ekspertų paaiškinimus, kad pastarieji ekspertai padarė išvadas dėl sužalojimų susidarymo mechanizmo neturėdami net rentgeno nuotraukų, tai rodo, jog pirminės ekspertizės išvados yra aiškiai nepagrįstos, nes padarytos neturint dalies medicininių dokumentų.
3.3. Teismo išvada, kad specialisto išvadas pateikusių teismo medicinos ekspertų G. A. C. ir J. M.-Č. išvadomis ir paaiškinimais vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, yra padaryta selektyviai vertinant įrodymus. Kilus abejonių, kad teismo ekspertui G. A. C. nebuvo žinoma aplinkybė, jog A. K. paslydo ant ledo ir tai galėjo daryti įtaką galutinei eksperto išvadai, teismas turėjo šį ekspertą pakartotinai apklausti, kad būtų išsiaiškinta, ar teismo nurodyta aplinkybė iš esmės keistų galutinę specialisto išvadą. Be to, teismo argumentai iš esmės parodo, kad buvo svarbūs tik tie įrodymai, kurie patvirtina A. K. kaltę, o ne jo nekaltumą, o tai rodo teismo šališkumą. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp ekspertų parodymų ir išvadų, apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma atlikti dalinį įrodymų tyrimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas prašymą atmetė konstatuodamas, kad minėtų ekspertų parodymai yra paneigti kitų ekspertų. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.
3.4. Tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdyje buvo prašoma atlikti dalinį įrodymų tyrimą, siekiant pašalinti esamus prieštaravimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisakė atlikti įrodymų tyrimą, konstatuodamas, kad teismui viskas yra aišku. Šiais veiksmais ne tik buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatos, bet taip pat teismas parodė šališkumą dėl bylos baigties. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, iš esmės atkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentus, tačiau iš esmės neatsakydamas į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus.
3.5. Abiejų
3.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tarp A. K. ir draudimo bendrovių susiklosčiusį išimtinai civilinių teisinių santykių pobūdį bei nesprendė baudžiamosios ir civilinės atsakomybės rūšių atribojimo klausimo. Situacija patenka išimtinai į civilinio proceso ir civilinės teisės reguliuojamą sritį, todėl A. K. veiksmai buvo dirbtinai kriminalizuoti. O apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakomybės rūšių atribojimo, padarė išvadą, kad A. K. buvo sudaręs vienuolika draudimo sutarčių ir nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes draudimo bendrovėms, taip siekdamas gauti draudimo išmoką, tačiau, atribojant dvi minėtąsias atsakomybės rūšis, esminę reikšmę įgyja kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Tarp A. K. ir draudimo bendrovių buvo kilęs civilinis ginčas, kildinamas iš draudimo teisinių santykių. Susiklosčiusi situacija yra išimtinai civilinio teisinio pobūdžio, o civilinės ieškovės turi galimybes atkurti pažeistas teises, jei mano, jog jos buvo pažeistos, civilinio proceso nustatyta tvarka. A. K. sutartis sudarė savo vardu, mokėjo įmokas. Įvykus draudžiamajam įvykiui, A. K. kreipėsi į draudimo bendroves dėl draudimo išmokos gavimo. Pagal sudarytas sutartis draudimo bendrovės turėjo galimybę sustabdyti draudimo išmokos mokėjimą, jeigu kilo abejonių dėl nurodomų draudžiamojo įvykio aplinkybių. Kaip matyti iš susiklosčiusios situacijos, dalis bendrovių sustabdė išmokų mokėjimus, siekdamos išsiaiškinti kylančias abejones dėl draudžiamojo įvykio aplinkybių. Įstatymų leidėjas įtvirtina, kad ginčai tarp draudimo bendrovių ir draudimo išmokas siekiančių gauti asmenų yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką ir laikydama, kad draudimo išmoka buvo išmokėta nepagrįstai, įgyja teisę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka kreipdamasi į teismą dėl išmokėtų draudimo išmokų priteisimo. Nagrinėjamu atveju asmens, kuriam buvo išmokėtos draudimo išmokos, tapatybė žinoma. Byloje nėra nustatyta, kad galimybė ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka būtų apsunkinta ar būtų panaikinta tokia galimybė dėl panaudotų suklastotų dokumentų, asmens nemokumo ir pan. Byloje nekyla ginčo, kad A. K. patyrė traumą ir buvo gydomas, todėl draudimo bendrovių ir A. K. nesutarimas dėl sužalojimų padarymo aplinkybių negali būti laikomas tokio pobūdžio ginču, kad galima būtų konstatuoti, jog iš prigimties civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į nuteistojo A. K. gynėjo advokato M. Vagonio kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Teismai, vadovaudamiesi skirtingų specialistų išvadomis ir parodymais, pagrįstai nustatė, kad nuteistojo A. K. trauma nebuvo atsitiktinė, taip pat ir tai, kad, siekdamas gauti draudimo išmokas, nuteistasis panaudojo apgaulę. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. draudimo bendrovėms pateiktuose dokumentuose nurodė melagingą informaciją apie savo susižalojimo aplinkybes, šią informaciją pateikė tyčia, suvokdamas, jog pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, ir siekdamas suklaidinti draudimo bendroves, kad gautų turtinę naudą, yra pagrįsta. A. K. veikė tyčia, suvokė, kad apgaudinėja draudimo bendroves meluodamas ir iškraipydamas faktus apie savo susižalojimo aplinkybes, numatė ir tikėjosi, kad taip veikdamas suklaidins draudimo bendroves ir dėl to draudimo bendrovės perduos jam turtą.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp nuteistojo ir civilinių ieškovių susiklostę santykiai peržengė civilinių teisinių santykių ribas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad baudžiamoji atsakomybė buvo taikyta nepagrįstai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato M. Vagonio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies ir BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų
6. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs atlikti įrodymų tyrimą (apklausti specialistą G. A. C.), konstatuodamas, kad viskas yra aišku, ir neatsakęs į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas ir parodė šališkumą dėl bylos baigties, yra nepagrįsti.
7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-942/2019, 2K-272-458/2019, 2K-33-458/2020, 2K-253-303/2022). BPK 324 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami tiek šį tyrimą atliekant, tiek ir jo neatliekant; ar reikalinga atlikti įrodymų tyrimą, nusprendžia teismas. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai reikia pašalinti tokius pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, kurių neįmanoma pašalinti be įrodymų tyrimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-511/2022). Šioje byloje tokio poreikio nebuvo.
8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme buvo apklausti keturi teismo medicinos ekspertai, du specialistai, dirbantys Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, gydytojas ortopedas-traumatologas, dalyvavęs atliekant naują teismo medicinos ekspertizę, gydytojas ortopedas-traumatologas, gydęs nuteistąjį po įvykio, gydytojas ortopedas-traumatologas, dirbantis vienoje iš draudimo bendrovių, t. y. iš viso buvo apklausti net devyni specialiųjų žinių turintys asmenys, kai kurie iš jų net po du kartus. Nagrinėjamoje byloje buvo atliktas objektų tyrimas ir dvi teismo medicinos ekspertizės.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas minėtą specialistą (G. A. C.) apklausė, kad vėliau buvo paskirta teismo ekspertizė, kad pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų, kuriuos reikėtų šalinti, nepadarė, neturėjo pareigos atlikti įrodymų tyrimo. Nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015, 2K-291-489/2017).
10. Apeliacinės instancijos teismo ribos yra apibrėžtos BPK 320 straipsnio 3 dalyje – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas kėlė klausimus dėl tarp A. K. ir draudimo bendrovių susiklosčiusių išimtinai civilinių teisinių santykių, dėl panaudotos apgaulės, dėl specialiųjų žinių pagrindu gautų įrodymų vertinimo, įskaitant specialisto G. A. C. išvadą ir jo duotus paaiškinimus, dėl A. K. parodymų vertinimo. Susipažinus su apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniu, nustatyta, kad į visus pirmiau nurodytus keltus klausimus apeliacinės instancijos teismas atsakė nutarties 6–20 punktuose.
11. Taigi kasatoriaus argumentai dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies ir BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų bei šališko apeliacinės instancijos teismo yra nepagrįsti.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimų
12. Kasaciniame skunde teigiama, kad A. K. kaltę teismai grindė ne byloje surinktų neginčijamų įrodymų visuma, o prielaida, nes byloje nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp atskirų įrodymų šaltinių, įrodymai vertinti selektyviai, ypatingą reikšmę suteikiant A. K. kaltinantiems įrodymams, nepašalinus abejonių dėl jo sužalojimo mechanizmo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
13. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).??? Tokių pažeidimų šioje byloje nenustatyta.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. žastikaulį sulaužė kitas asmuo ir kad jis negalėjo susižaloti savo nurodytomis aplinkybėmis. Šią išvadą teismas grindė teismo medicinos ekspertų V. K., J. R., J. V., L. G., atliekant teismo ekspertizę dalyvavusio gydytojo ortopedo-traumatologo E. K., gydytojo ortopedo-traumatologo M. T. (M. T.) parodymais, iš dalies specialistų G. A. C. ir J. M.-Č. parodymais, liudytojų parodymais, teismo ekspertizės aktais ir kitais įrodymais.
15. Vertindamas informacijos apie draudžiamąjį įvykį pateikimo detales, o kartu ir vertindamas A. K. veiką kaip sukčiavimą draudimo srityje, pirmosios instancijos teismas itin kruopščiai vertino nuteistojo parodymų nenuoseklumą, analizuodamas jo viso proceso metu nurodytas skirtingas ir dėl detalių nesutampančias aplinkybes.
16. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, nutartyje dar kartą aptarė ir įvertino pirmiau nurodytus įrodymus, atliko nuoseklią nuteistojo skirtingu laiku ir skirtingiems subjektams teiktų paaiškinimų ir duotų parodymų analizę.
17. Abiejų
18. Taigi, susipažinus su skundžiamais teismų sprendimais, nustatyta, kad tiek pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl A. K. kaltės, tiek apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, įvertino visus įrodymais pripažintus duomenis, juos susiejo į visumą ir padarė pagrįstas išvadas. Abiejų instancijų teismai išvadas grindė įrodymais, o ne prielaidomis ir abejonėmis, kaip nepagrįstai teigia kasatorius, todėl kasatoriaus teiginys, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir BPK 44 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, yra nepagrįstas.
Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies bei BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo
19. Kasacinio skundo teiginiai, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nenustatė nusikalstamos veikos sudėties požymio – pavojingų veiksmų, pasireiškusių apgaule, ir kad susiklosčiusi situacija yra išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, yra nepagrįsti.
20. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – nusikalstama veika, kuria asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimas pasireiškia bet kuria iš alternatyvių veikų; viena iš jų – svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimas apgaule. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>, 2K-303-693/2019, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022). Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgtNzg4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38-788/2019">2K-38-788/2019</a>, 2K-201-648/2019, 2K-157-895/2020, 2K-155-719/2022). Civiliniai teisiniai santykiai yra tada, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM5LTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-139-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-139-719/2022">2K-139-719/2022</a>, 2K-146-976/2022).
21. Baudžiamosiose bylose, kai apgaulės būdu siekiama gauti draudimo išmoką, esminės apgaulės faktas paprastai siejamas su inscenizuoto, o ne tikro draudžiamojo įvykio aplinkybių nurodymu draudimo bendrovei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-556/2012, 2K-14-788/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>). Jei įvykis buvo inscenizuotas, o draudimo bendrovei nurodomas kaip tikrai įvykęs, tai vertinama kaip apgaulė siekiant užvaldyti svetimą turtą.
22. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Šiuo atveju draudžiamuoju įvykiu laikytinas nelaimingas atsitikimas. Nelaimingas atsitikimas apibrėžiamas kaip nepriklausomai nuo apsidraudusio asmens valios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu įvykęs staigus ir netikėtas įvykis, kurio metu išorinis poveikis kūnui sukėlė žalą gyvybei ar sveikatai.
23. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma buvo nustatyta, kad žastikaulio lūžis (šioje byloje tirtas kaip draudžiamasis įvykis), kuris pripažįstamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, negalėjo būti padarytas A. K. nurodytomis aplinkybėmis. Bylai aktualus įvykis buvo inscenizuotas, tyčia save sužalojant, pasitelkiant kito asmens pagalbą. Taigi, paties sukeltą sužalojimą pateikiant kaip nelaimingą atsitikimą (susižalojimą nugriuvus ant laiptų) ir dėl to kreipiantis draudimo išmokų, dalies draudimo bendrovių atžvilgiu buvo pasikėsinta sukčiauti, o dalies bendrovių atžvilgiu sukčiauta, melagingai nurodant žastikaulio lūžimo aplinkybes, t. y. veikiant apgaule. Susiklosčiusi situacija neabejotinai peržengia įprastus draudimo teisinius santykius, todėl A. K. nuteistas pagrįstai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio kasacinį skundą.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Tomas Šeškauskas
Algimantas Valantinas
