Bylos Nr. 1S-113-334/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12064-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugpjūčio 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė,
sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
dalyvaujant
prokurorui Evaldui Šidklauskui,
gynėjai advokatei Rasai Čibirienei,
asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė J. J., jo atstovei suinteresuotam asmeniui S. J.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, J. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl J. J. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,
n u s t a t ė :
1. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi J. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, to paties teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), nepakaltinamumo būsenoje, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi J. J. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Be to, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartimi J. J. nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Taip pat to paties teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi J. J. nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuris to paties teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
2. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2023 m. liepos 13 d. teikimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus, prašydama J. J. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.
3. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl J. J. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.
4. Skundu J. J. nesutinka su skundžiama nutartimi ir prašo pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde cituojamos Konstitucijos nuostatos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos ir teigiama, kad jis nepagrįstai laikomas stacionare. J. J. neigia esantis pavojingas sau ar visuomenei. Tvirtina, kad yra stabilios psichikos, jo veiksnumas nėra apribotas, jis niekam nekelia grėsmės, nėra agresyvus, nevartoja alkoholio. Taip pat nurodo, kad jo mama S. J. sutiktų jį prižiūrėti ir esant poreikiui užtikrintų jo tinkamą priežiūrą.
5. Teismo posėdyje J. J., jo gynėja advokatė Rasa Čibirienė ir suinteresuotas asmuo S. J. prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
6. Skundas atmetamas.
7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pagrįstai J. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti J. J. skundą nėra pagrindo.
8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo J. J. pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 10 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, Komisijos išvados abejonių nekelia. Byloje nėra jokių kitų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Komisijos išvados pagrįstumu. Šiais bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. diagnozuota šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas.
10. Komisijos išvadose nurodoma, kad J. J. psichikos būsena stebėjimo laikotarpiu išliko be ryškesnės dinamikos. Klinikiniame vaizde išlieka sutrikimai mąstymo ir emocijų sferose, nepakankama kritika susirgimo ir įvykdytos neteisėtos veiklos atžvilgiu. Komisijos metu išvaizda tvarkinga, orientacija savyje, vietoje ir laike nesutrikusi. Nuotaika kiek pretenzinga, su nežymia disforija, emocijos paviršutiniškos, stokoja raiškos, pokalbio metu kiek dirgstančios. Mąstymas lėtesnio tempo, nenuoseklus, stokoja logikos. Suvokimo sutrikimų, kliedesių neišsako, sprendžiant elgesio neįtariama jų esant. Skyriuje bendraujantis, į konfliktus nesiveda, fizinės agresijos, smurto nestebėta. Impulsų kontrolė struktūruotoje aplinkoje stebimu periodu pakankama. Susirgimo, alkoholio vartojimo ir įvykdytos veiklos atžvilgiu kritika nepakankama. Socialiniai ryšiai - bendrauja su mama, kuri sutinka rūpintis ir prižiūrėti pacientą ateityje. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 3-4). Šios ligoninės atstovas V. J. pirmosios instancijos teisme pritarė Komisijos išvadoms ir papildomai parodė, kad stebimu laikotarpiu J. J. būklė be ryškesnės dinamikos, tačiau vis dar išlieka sutrikimai mąstymo ir emocijų sferose, subjektyviai frustruojančiose situacijose greitai pradeda dirgti, supyksta, nepakankama kritika susirgimo ir įvykdytos neteisėtos veikos bei alkoholio vartojimo atžvilgiu. Dėl to, šio asmens psichinė būklė dar nėra pakankama, kad jis galėtų priverstinį gydymą tęsti švelnesnėmis stebėjimo sąlygomis. Taigi iš to, kas aptarta, matyti, kad J. J. psichinė būklė nors ir nusistovėjusi, be ryškesnės dinamikos, tačiau nepakankama, kadangi vis dar išlieka mąstymo ir emocijų sutrikimai, todėl jo priežiūra pagal dabartinę psichikos būklę yra būtina ir reikalinga.
11. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo tikslingumo, teismas turi įvertinti ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Nors J. J. med. personalo nurodymus vykdo, paskirtus medikamentus vartoja, konfliktų, agresijos nestebėta, tačiau tai nepatvirtina, kad J. J. socialinis pavojingumas išnykimo. Iš bylos duomenų matyti, kad J. J. nėra pakankamai kritiškas savo susirgimo, įvykdytos veikos ir alkoholio vartojimo atžvilgiu. Be to, pagal pateiktą smurto rizikos įvertinimą (metodika HCR-20) žinoma, kad J. J. smurto rizika šiuo metu yra vidutinė ir ji gali didėti esant psichinės ligos paūmėjimui, nesilaikant gydymo sąlygų ar vartojant alkoholį. Taigi, visa tai leidžia vertinti, kad dėl pašalinių veiksnių įtakos J. J. psichikai, pastarasis gali kelti pavojų aplinkiniams bei daryti nusikalstamas veikas.
12. Nors pateiktame skunde J. J. tvirtina, kad jis yra stabilios psichikos, nevartoja alkoholio ir jis niekam nekelia grėsmės, tačiau tai nepaneigia J. J. taikomo gydymo tikslingumo ir reikalingumo. Kaip jau minėta anksčiau, nors J. J. ir vartoja vaistus, tačiau jis nėra pakankamai kritiškas savo susirgimui, taip pat ir alkoholio vartojimui, kuris yra vienas iš veiksnių, galinčių didinti riziką pakartotinai nusikalsti. Be to, bylos duomenis patvirtina ir tai, kad praeityje J. J. taikytas ambulatorinis gydymas nebuvo veiksmingas, nes J. J. ambulatorinio gydymo metu vaistų nevartojo ir piktnaudžiavo alkoholiu. Taigi, paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad M. J. sveikatos būklė ir jo pavojingumas pasikeitė į gerąją pusę tiek, kad būtų galima jį stebėti ambulatorinėmis sąlygomis. Nors J. J. nurodo, kad esant poreikiui jo tinkamą priežiūrą užtikrintų mama, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra paremtas paties besigydančiojo asmens suinteresuotumu gydytis ir tai daryti be jokios prievartos ar priežiūros. Tačiau šiuo metu, įvertinus esamus duomenis, to tikėtis nėra pagrindo. Tokį manymą patvirtina ir pačios mamos S. J. prieštaringi paaiškinimai. Pirmos instancijos teismo posėdyje ji paaiškino, kad ji netiki sūnaus (J. J.) pažadais nevartoti alkoholio, o ji pati nėra tikra ar pajėgs užtikrinti, kad J. J. gertų vaistus ir nevartotų alkoholio, juolab, kad ji dirba pamaininį darbą, o į namus grįžta kitas sūnus, kuris taip pat išgėrinėja. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji teigė, jog sugebės kontroliuoti, jog sūnus vartotų vaistus, gydytųsi, tvirtino, jog sūnus dirbs ir nevartos alkoholio.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, visuma pirmiau aptartų aplinkybių patvirtina, kad J. J. psichinė būklė dar nėra pakankama, kad jis galėtų priverstinį gydymą tęsti švelnesnėmis stebėjimo sąlygomis ir pagrindžia būtinumą J. J.ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.
14. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi J. J. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl J. J. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
n u t a r i a :
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. J. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Danutė Švitinienė
