Kasacinio skundo Nr. DOK-1544/2025
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00111-2020-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 21 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 21 d. nutartį dalyje, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis iš kaltinimų pagal BK 166 straipsnio 1 dalį išteisinti A. P. ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1544/2025
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00111-2020-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 21 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 21 d. nutartį dalyje, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis iš kaltinimų pagal BK 166 straipsnio 1 dalį išteisinti A. P. ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes esant pagrindui A. P. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 166 straipsnio 1 dalį, to nepadarė ir nepagrįstai dėl šios veikos jį išteisino. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo teisės taikymo klaidų, padarytų kvalifikuojant A. P. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 166 straipsnio 1 dalį neįvertino ir neištaisė. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai kaltinamojo A. P. parodymais, todėl nuosprendyje buvo įvertinti ne visi įrodymai, jie vertinti atskirai, nesusiejant ir neanalizuojant įrodymų visumos, o bylos duomenų patikimumas buvo tikrinamas selektyviai. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nutylėjo kaltinamiesiems nenaudingas aplinkybes ir ignoravo dalį įrodymų, kurie buvo nepalankūs kaltinamajam A. P.. Duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas A. P. pagal BK 166 straipsnio 1 dalį, nebuvo išsamiai ir nešališkai išanalizuoti, o dėl dalies faktinių aplinkybių pasisakyta paviršutiniškai, vadovaujantis pavienėmis aplinkybėmis ir neanalizuojant faktinių aplinkybių visumos, nepateikiant tokių aplinkybių vertinimo. Apeliacinės instancijos teismui nepatikrinus bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, neišnagrinėjus ir nepateikus motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, padarytas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 1 dalies, 3, 4 ir 5 dalių pažeidimus, kadangi nutartyje įvertinti ne visi įrodymai arba iškraipyta jų prasmė, įrodymai įvertinti selektyviai, atskirai, nesusiejant ir neanalizuojant įrodymų visumos. Be to, apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai, viršydamas savo specialių žinių ir kompetencijos ribas bei vadovavosi ir byloje neištirtais įrodymais. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliamų reikalavimų, numatytų BPK 305 straipsnio 3 dalies 1 - 4 punktuose, bei 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 4 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nepatikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo tiek, kiek to buvo prašyta apeliaciniame skunde ir neišdėstė motyvų, kodėl A. P. teisinantys įrodymai priimti, o kaltinantys atmesti.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-47-648/2024).
Kasaciniame skunde, atkartojant apeliacinio skundo argumentus, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl A. P. išteisinimo pagal BK 166 straipsnio 1 dalį ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-281-139/2015 ir kt.).
Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, bet ir BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 4 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl A. P. išteisinimo pagal BK 166 straipsnio 1 dalį) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusysis BPK pažeidimus nurodo siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų jo argumentus, vertindamas bylos įrodymus. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Tomas Šeškauskas
Artūras Ridikas