Baudžiamoji byla Nr. 2K-185-495/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34574-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.2.1; 2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjos advokatės Oksanos Leontjevos kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 4 dalį areštu keturiasdešimčiai parų, pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 289 straipsnį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija), 215 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė – vieneri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 289 straipsnyje (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių, ir paskirta subendrinta bausmė – vieneri metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo (dėl nukentėjusiajai V. P. padarytų nusikalstamų veikų). Taip pat D. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 1981 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 289 straipsnį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 1981 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 1981 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 215 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) bei 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 289 straipsnyje (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – treji metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo (dėl nukentėjusiajai L. T. ir UAB „G“ padarytų nusikalstamų veikų). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta už visas nusikalstamas veikas bausmė – ketveri metai laisvės atėmimo.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendis, kuriuo D. M. gynėjos advokatės Oksanos Leontjevos ir kitų nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. M. ir kitų nuteistųjų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 1981 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija), 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 215 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 289 straipsnyje (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) (tik D. M.), perkvalifikuotos pagal nurodytų BK straipsnių 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakciją, BK 25 straipsnio 3 dalis (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. kovo 14 d. įstatymo redakcija). Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šioje byloje taip pat nuteisti J. Z., Ž. K., E. D., D. D., tačiau kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo D. M. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija), 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 289 straipsnį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje adresu: Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r. sav., veikdamas tyčia, kartu su J. Z. turėdami bendrą nusikalstamą tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, sukčiaudami, pasisavinę valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, neteisėtai disponuodami elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudodami elektronines mokėjimo priemones ar jų duomenis, neteisėtai prisijungdami prie informacinės sistemos, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai V. P. priklausančius 200 Eur ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai V. P. priklausančius 6800 Eur. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
1.1. D. M. ir J. Z. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 25 d. susitarė, kad J. Z. suras asmenį, kuris leis pasinaudoti savo banko sąskaita, kad būtų galima pervesti nusikalstamu būdu įgytus pinigus į šią banko sąskaitą ir jais disponuoti, o D. M. interneto puslapiuose suras asmenų kontaktinius numerius, jiems paskambins ir iš jų apgaule įgis elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, po to D. M., veikdamas kartu su J. Z., panaudos neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungs prie informacinės sistemos, neteisėtai atliks finansines operacijas ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgis svetimą turtą.
1.2. Vykdant nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, J. Z. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 26 d. telekomunikacijomis, nenustatytu neteisėtai laikomu įrenginiu, susisiekė su (duomenys neskelbtini) esančiu E. Š. ir jam, nežinančiam apie nusikalstamą veiką, nurodė atsidaryti UAB „Foxpay“ elektroninėje piniginėje sąskaitą apgaule gautiems pinigams pervesti. E. Š., nežinodamas apie nusikalstamas veikas, 2020 m. rugpjūčio 26 d. 17.46 val., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, UAB „Foxpay“ elektroninėje piniginėje savo vardu atsidarė sąskaitą ir tą pačią dieną telekomunikacijomis J. Z. perdavė elektroninės piniginės prisijungimo duomenis.
1.3. Po to D. M. 2020 m. rugpjūčio 28 d. 13.10 val. iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono paskambino į (duomenys neskelbtini) V. P., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą atliko neteisėtus veiksmus: prisistatė policijos pareigūnu, melagingai informavo, jog E. U. vardu asmens tapatybės kortelėje ir banko kortelėje yra jos duomenys, nurodė, kad reikia užblokuoti jos banko sąskaitą ir tuoj sujungs su banko darbuotoju, po to prisistatė banko darbuotoju, nurodė padiktuoti elektroninės bankininkystės ID kodą, V. P., apgaule suklaidinta, šiuos duomenis jam padiktavo ir suvedė kontrolinį numerį, „Smart-ID“ kodus – PIN1 ir PIN2, po to D. M., veikdamas kartu su J. Z., sukūrė naują „Smart-ID“ paskyrą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai prisijungė prie V. P. AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. 13.26 val. iš šios sąskaitos neteisėtai atliko 5000 Eur pavedimą į E. Š. vardu atidarytą UAB „Foxpay“ elektroninę piniginę bei neteisėtai prisijungė prie V. P. AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir iš jos 2020 m. rugpjūčio 28 d. 13.29 val. neteisėtai atliko 2000 Eur pavedimą į E. Š. vardu atidarytą UAB „Foxpay“ elektroninę piniginę, iš kurios 2020 m. rugpjūčio 28 d. 13.49 val. atliko 50 Eur pavedimą už „Ežio“ paslaugą, 2020 m. rugpjūčio 28 d. 13.54 val. atliko 50 Eur pavedimą už „Ežio“ paslaugą, 2020 m. rugpjūčio 28 d. 14.08 val. atliko 50 Eur pavedimą už „Google Play“ paslaugas, 2020 m. rugpjūčio 28 d. 14.10 val. atliko 50 Eur pavedimą už „Google Play“ paslaugas, kiti atlikti pavedimai buvo sustabdyti laiku informavus AB „Swedbank“ banką apie vykdomą nusikalstamą veiką E. Š. vardu atidarytoje UAB „Foxpay“ elektroninėje piniginėje ir 2020 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu dalis pinigų, t. y. 6800 Eur, buvo grąžinti nukentėjusiajai V. P. į sąskaitą.
1.4. Tokiu būdu ir aplinkybėmis D. M. ir J. Z., iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupe, taip pat su nežinančiu apie vykdomas nusikalstamas veikas E. Š., pasisavino valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarydami neteisėtus veiksmus, neteisėtai apgaule įgijo ir disponavo svetimais – nukentėjusiosios V. P. elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudodami svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, bendrais veiksmais savo ir kitų asmenų naudai apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai V. P. priklausančius 6800 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes E. Š. vardu atidarytoje UAB „Foxpay“ elektroninėje piniginėje pavedimai buvo sustabdyti ir 6800 Eur sugrąžinti į nukentėjusiosios V. P. banko sąskaitą, taip pat D. M. ir J. Z. apgaule įgijo savo ir kitų asmenų naudai nedidelės vertės svetimą – nukentėjusiajai V. P. priklausantį turtą – 200 Eur, padarydami nukentėjusiajai V. P. 200 Eur turtinę žalą.
2. Taip pat pirmosios instancijos teismo D. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 1981 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 289 straipsnį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 1981 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kartu su Ž. K., J. Z. ir E. D. turėdami bendrą nusikalstamą tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 25 d., iš anksto susitarę ir veikdami bendra tyčia, parengė nusikalstamų veikų: sukčiavimo, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo, neteisėto disponavimo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos – planą, subūrė organizuotą grupę šioms nusikalstamoms veikoms vykdyti, kai kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ir turi skirtingą vaidmenį. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
2.1. D. M., J. Z., E. D. ir Ž. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 25 d. susitarė, kad J. Z. suras asmenį, kuris leis pasinaudoti savo asmens tapatybės kortele ir autoportretine nuotrauka (angl. „selfie“) kriptovaliutų paskyrai sukurti ir gautus iš to asmens duomenis perduos D. M. ir E. D., po to D. M., pasinaudodamas iš J. Z. gautais kito asmens tapatybės kortelės ir autoportretinės nuotraukos („selfie“) duomenimis, atidarys to asmens vardu kriptovaliutų paskyrą, vėliau D. M. kriptovaliutų paskyros duomenis perduos E. D., susitarė, kad D. M. interneto puslapiuose suras asmenų kontaktinius numerius, jiems paskambins ir iš jų apgaule įgis, o vėliau ir panaudos neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, D. M. neteisėtai prisijungs prie informacinės sistemos ir neteisėtai atliks finansines operacijas, apgaule įgis svetimą turtą – lėšas, susitarė, kad Ž. K. interneto puslapiuose suras skelbimų apie parduodamus daiktus, jų įsigis už sukčiavimu įgytas lėšas ir organizuos įsigytų daiktų paėmimą, susitarė, kad E. D. laisvėje suras asmenį, kuris atvyks paimti daiktų, įsigytų už sukčiaujant įgytas lėšas, taip pat, panaudodamas iš D. M. gautus kriptovaliutų paskyros prisijungimo duomenis, suras asmenų, kurie parduoda kriptovaliutą, su jais sutars dėl pirkimo–pardavimo sąlygų, už sukčiaujant įgytas lėšas bus įsigyta kriptovaliutos, o vėliau kriptovaliutų paskyroje įsigytą kriptovaliutą parduos nepažįstamiems asmenims, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paduos skelbimą apie siūlomą darbą, taip apgaule įgis asmens, norinčio įsidarbinti, asmens duomenis, kuriuos panaudos kriptovaliutų platformoje „Paxful“ sukurdamas kriptovaliutų paskyrą, susitarė, kad už apgaule įgytus pinigus jie įgis turtą – įvairių daiktų, t. y. kompiuterių, laikrodžių, mobiliojo ryšio telefoną, žaidimų kodų, kriptovaliutos.
2.2. J. Z. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 25 d. telekomunikacijomis, nenustatytu neteisėtai laikomu įrenginiu, susisiekė su nežinančiu apie vykdomas nusikalstamas veikas E. Š. ir jam nurodė atsiųsti savo asmens tapatybės kortelės nuotraukas (kortelės abi puses) ir autoportretinę nuotrauką kriptovaliutų sąskaitai atidaryti, kad nusikalstamu būdu – apgaule būtų pervesti gauti pinigai, po to E. Š., nežinodamas apie nusikalstamas veikas, telekomunikacijomis J. Z. nusiuntė savo asmens tapatybės nuotraukas (kortelės abi puses) ir autoportretinę nuotrauką, po to J. Z. gautus duomenis perdavė D. M., o šis – E. D.
2.3. D. M., pasinaudodamas J. Z. iš E. Š. gautais E. Š. asmens tapatybės kortelės duomenimis ir autoportretine fotonuotrauka, naudodamasis neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, kriptovaliutų platformoje „Paxful“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. 12.56 val. sukūrė kriptovaliutų paskyrą, kad joje galėtų už nusikalstamu būdu – apgaule įgytus pinigus nupirkti kriptovaliutos.
2.4. Po to E. D. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 21 d. telekomunikacijomis, nenustatytu neteisėtai laikomu įrenginiu, susisiekė su laisvėje esančiu D. D., susitarė, jog D. D. E. D. nurodymu nurodytu laiku nuvyks paimti daiktų, įsigytų už sukčiaujant įgytas lėšas, D. D. sutikus vykdyti šiuos E. D. nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2020 m. rugsėjo 2 d. į interneto svetainę įdėjo skelbimą apie siūlomą darbą namuose nuotoliniu būdu, o D. P., nežinodamas apie vykdomas nusikalstamas veikas, radęs skelbimą apie siūlomą darbą, 2020 m. rugsėjo 4 d. telekomunikacijomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, norėdamas įsidarbinti, nusiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotraukas (kortelės abi puses) ir autoportretinę nuotrauką, po to 2020 m. rugsėjo 4 d. kriptovaliutų platformoje „Paxful“ ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo sukūrė kriptovaliutų paskyrą ir ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis paskyros prisijungimo duomenis perdavė E. D.
2.5. Po to D. M. 2020 m. rugsėjo 21 d. 19 val. 20 min. 45 sek. iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono paskambino L. T., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą atliko neteisėtus veiksmus: prisistatė policijos pareigūnu, melagingai informavo, jog sulaikyta moteris, pas kurią rasti L. T. padirbti dokumentai ir trys banko kortelės, o VĮ Registrų centre įvyko gedimas, kurio metu jos asmens duomenys pavogti, todėl skubiai reikia užblokuoti tris korteles, sujungė neva su banko saugos tarnybos budinčiu asmeniu, nurodė padiktuoti visų banko kortelių 16 skaitmenų numerius, galiojimo datas ir kortelių patvirtinimo kodus (CVC), asmens kodą, elektroninės bankininkystės ID kodą, o apgaule suklaidintai L. T. šiuos duomenis padiktavus ir suvedus kontrolinį numerį, „Smart-ID“ kodus – PIN1 ir PIN2, D. M. sukūrė naują „Smart-ID“ paskyrą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai prisijungė prie L. T. priklausančios įmonės UAB „G“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir L. T. vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir iš L. T. priklausančios banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. atliko 35 pavedimus, iš viso iš L. T. priklausančios banko sąskaitos į kitas sąskaitas pervedė 1895,65 Eur ir pasikėsino pervesti 298,74 Eur (dalies veikų nebaigė, nes dalis pinigų į nukentėjusiosios banko sąskaitą banko buvo grąžinta).
2.6. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. D., naudodamasis neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, kriptovaliutos pirkimo–pardavimo platformoje „Paxful“ surado asmenis ir su jais susitarė dėl kriptovaliutos pirkimo. Po to D. M. iš L. T. įmonės UAB „G“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos 2020 m. rugsėjo 22 d. įvairiems gavėjams atliko 14 pavedimų už kriptovaliutos įsigijimą, iš viso iš įmonės UAB „G“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos pervedė 26 749 Eur.
2.7. Toliau Ž. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. surado interneto puslapyje skelbimą apie parduodamą laikrodį, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono paskambino E. K. ir susitarė dėl skelbime nurodyto laikrodžio „Longines“ pirkimo sąlygų už 2200 Eur, o D. M. 2020 m. rugsėjo 22 d. neteisėtai prisijungė prie UAB „G“ banko sąskaitos ir 10.24 val. neteisėtai atliko finansinę operaciją – į AB „Swedbank“ banko sąskaitą pervedė 2300 Eur (už perkamą laikrodį 2200 Eur ir kurjeriui perduoti 100 Eur), Ž. K. E. K. nurodė, jog paimti laikrodžio atvyks kurjeris, kuriam nurodė perduoti laikrodį ir 100 Eur, o E. D. per neteisėtai laikomas telekomunikacijas susisiekė su D. D., nurodė D. D. vykti adresu: (duomenys neskelbtini) ir paimti laikrodį. Vykdydamas E. D. nurodymus, D. D. taksi automobiliu 2020 m. rugsėjo 22 d. apie 10.50 val. atvyko prie E. K. namų adresu: (duomenys neskelbtini) ir iš E. K. paėmė už apgaule įgytus pinigus nupirktą laikrodį „Longines“ ir 100 Eur.
2.8. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. D. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su D. D. ir nurodė jam 2020 m. rugsėjo 22 d. paimtą laikrodį „Longines“ pristatyti adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena D. M. tėvai, o D. D., vykdydamas E. D. telekomunikacijomis duodamus nurodymus, 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 11.10 val. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini) ir pašto dėžutėje paliko 2020 m. rugsėjo 22 d. iš E. K. paimtą laikrodį „Longines“, kurį D. M. motina I. M. išsiuntė D. M. į Pravieniškių pataisos namus.
2.9. Ž. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. 12.53 val. telekomunikacijomis, tyrimo nenustatytu neteisėtai laikomu įrenginiu, susisiekė su nežinančiu apie vykdomas nusikalstamas veikas laisvėje esančiu V. B. ir jam pasiūlė įsigyti kompiuterį, kuris bus įsigytas už sukčiavimu įgytas lėšas, V. B. sutikus, Ž. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. surado interneto puslapyje skelbimą apie parduodamą stacionarų kompiuterį, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono paskambino Ž. K. ir susitarė dėl skelbime nurodyto stacionaraus kompiuterio pirkimo už 2900 Eur. Tą pačią dieną D. M. neteisėtai prisijungė prie UAB „G“ banko sąskaitos ir 11.10 val. neteisėtai atliko finansinę operaciją – į Ž. K. nurodytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą pervedė 3200 Eur (2900 Eur už kompiuterį ir 300 Eur perduoti kurjeriui), o Ž. K. Ž. K. nurodė, jog paimti kompiuterio atvyks kurjeris, nurodė kurjeriui perduoti kompiuterį ir 300 Eur, taip pat kompiuteriui paimti iš Ž. K. tą pačią dieną telefono programėlėje užsakė taksi kurjerio paslaugą, dėl to Ž. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. kompiuterį perdavė prie jo namų adresu: (duomenys neskelbtini) atvykusiai kurjerei J. B. A., nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką, tačiau kilus įtarimų ji siuntą perdavė kitam kurjeriui – R. K., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, pastarasis dispečerės nurodymu kompiuterį nuvežė adresu: (duomenys neskelbtini), perduoti V. B., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, tačiau V. B. 2020 m. rugsėjo 22 d. 18.36 val. policijos pareigūnai sulaikė ir kompiuterį paėmė.
2.10. Ž. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. surado interneto puslapyje skelbimą apie parduodamą laikrodį, iš neteisėtai turimo mobiliojo ryšio telefono paskambino G. M. ir susitarė dėl skelbime nurodyto laikrodžio „Breitling“ pirkimo už 4500 Eur, o D. M. tą pačią dieną neteisėtai prisijungė prie UAB „G“ banko sąskaitos ir 12.33 val. neteisėtai atliko finansinę operaciją – į G. M. nurodytą AB Šiaulių banko sąskaitą pervedė 4500 Eur, o Ž. K. G. M. nurodė, jog paimti laikrodžio atvyks kurjeris, kuriam reikės perduoti laikrodį, tačiau G. M. laikrodžio neperdavė, nes AB Šiaulių bankas jo banko sąskaitą su joje esančiais pinigais – 4500 Eur, gautais už laikrodį, užšaldė.
2.11. Ž. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. interneto puslapyje surado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono paskambino S. S. ir susitarė dėl skelbime nurodyto mobiliojo ryšio telefono „Apple Iphone 11 Pro Max“ pirkimo už 1300 Eur, o D. M. tą pačią dieną neteisėtai prisijungė prie UAB „G“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir 14.35 val. neteisėtai atliko finansinę operaciją – į S. S. nurodytą UAB „Revolut bank“ banko sąskaitą pervedė apgaule įgytus 1350 Eur (1300 Eur už mobiliojo ryšio telefoną ir 50 Eur perduoti kurjeriui), E. D. telekomunikacijomis susisiekė su D. D., nurodė jam vykti į (duomenys neskelbtini) ir paimti mobiliojo ryšio telefoną ir 50 Eur, o Ž. K. S. S. telefonu nurodė, jog paimti mobiliojo ryšio telefono atvyks kurjeris, nurodė perduoti kurjeriui mobiliojo ryšio telefoną ir 50 Eur, taip pat Ž. K. mobiliojo ryšio telefonui paimti tą pačią dieną užsakė taksi kurjerio paslaugą, dėl to S. S. 2020 m. rugsėjo 22 d. mobiliojo ryšio telefoną perdavė prie jo darbovietės adresu: (duomenys neskelbtini) atvykusiam taksi vairuotojui – kurjeriui R. T., nieko nežinančiam apie nusikalstamą veiką, kuris Ž. K. telefonu duotu nurodymu tą pačią dieną apie 17.30 val. mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 11 Pro Max“ ir 50 Eur pristatė ir perdavė (duomenys neskelbtini) E. D. nurodymu paimti taksi automobiliu atvykusiam D. D.
2.12. D. M. 2020 m. rugsėjo 21 d. 19 val. 20 min. 45 sek. iš L. T. apgaule gautus L. T. vardu AB „Swedbank“ „Visa Gold“, „MC Gold“, „Debit“ banko kortelių duomenis, jų galiojimo datas, kortelių patvirtinimo kodus (CVC) tą pačią dieną perdavė Ž. K., po to D. M. ir Ž. K. 2020 m. rugsėjo 21 d. – 2020 m. rugsėjo 22 d. panaudojo neteisėtai įgytas L. T. vardu išduotas nurodytas elektronines mokėjimo priemones, jomis neteisėtai inicijuodami ir atlikdami iš viso 22 operacijas, iš viso pervedė L. T. priklausančius 689,27 Eur ir pasikėsino pervesti 3564,71 Eur (dalies veikų nebaigė, nes dalis finansinių operacijų buvo atmesta, dalis pinigų buvo grąžinta į nukentėjusiosios banko sąskaitą, taip pat dalyje neteisėtų finansinių operacijų banko sąskaitoje nebuvo pakankamas lėšų likutis).
2.13. Tokiu būdu ir aplinkybėmis D. M., Ž. K., E. D. ir J. Z., iš anksto susitarę, veikdami organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, taip pat laisvėje esančiu D. D., nežinančiais apie vykdomas nusikalstamas veikas E. Š., V. B., bendrais veiksmais – pasisavindami valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padarydami neteisėtus veiksmus, neteisėtai apgaule įgydami ir disponuodami svetimais – L. T. ir UAB „G“ elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudodami svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungdami prie informacinės sistemos, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą – UAB „G“ priklausančius 26 749 Eur ir apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai L. T. priklausančius 2584,92 Eur, taip pat pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai L. T. priklausančius 3863,45 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, taip UAB „G“ padarė 26 749 Eur turtinę žalą, o nukentėjusiajai L. T. padarė 2584,92 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdamas į BK pakeitimus (įsigaliojusius nuo 2025 m. vasario 1 d.), kurie lengvina nuteistųjų teisinę padėtį, D. M. ir kitų nuteistųjų nusikalstamas veikas, nurodytas BK 1981 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija), 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 215 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 289 straipsnyje (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) (tik D. M.), perkvalifikavo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), 289 straipsnį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) (tik D. M.), taip pat BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) perkvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. kovo 14 d. įstatymo redakcija).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo D. M. gynėja advokatė O. Leontjeva prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir D. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti D. M. laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams šešiems mėnesiams. D. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 289 straipsnį (2 veikos), perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį ir už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti po šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. M. paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams šešiems mėnesiams. Kitas Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Šioje byloje baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai, kadangi: 1) esant visiems tęstinės veikos požymiams, D. M. padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai kvalifikuotos kaip atskiros pavienės veikos; 2) veikos, kuriomis nuteistiesiems pavyko užvaldyti tik dalį turto, o kitos dalies – ne, nepagrįstai kvalifikuotos ir kaip pasikėsinimas dėl tos dalies, kurios nepavyko užvaldyti, ir kaip baigta nusikalstama veika dėl turto dalies, kurią pavyko užvaldyti; 3) dalis bausmių už atskiras nusikalstamas veikas nepagrįstai bendrintos dalinio sudėjimo būdu, nors šioje byloje egzistuoja BPK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos aplinkybės, o tai sudaro pagrindą taikyti bausmių apėmimo būdą.
4.2. Kvalifikuodamas D. M. padarytus sukčiavimus kaip atskiras pavienes nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių tokio nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų. Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl tęstinės veikos, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi iš esmės dviem argumentais: 1) veikose prieš nukentėjusiąją V. P. dalyvavo tik D. M. ir J. Z., o veikose prieš L. T. ir UAB „G“, be minėtų nuteistųjų, dalyvavo ir Ž. K., E. D., 2) nustatyti sukčiavimai prieš L. T. ir UAB „G“ pasižymi sudėtingesne įgyvendinimo schema. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nustatytą bendrą sumanymą pasipelnyti vykdant sukčiavimus, padarytų veikų iš esmės vienodą pobūdį, jų tapatų laikotarpį, o nusikaltimuose dalyvavusių asmenų skaičius ar kiek kitokia jų įgyvendinimo ir įgytų daiktų realizavimo schema nepaneigia tęstinės veikos požymių ir bendros D. M. tyčios.
4.3. Tiek veikose prieš V. P., tiek ir prieš L. T. bei UAB „G“ būdavo naudojama identiška apgaulė: melagingai prisistatoma policijos pareigūnu, banko darbuotoju, nurodoma melaginga informacija, dėl kurios neva reikėdavo užblokuoti korteles, to pagrindu ir būdavo perduodami duomenys, pakankami prisijungti prie banko sąskaitų, finansinėms operacijoms atlikti. Tai, kad po panaudotos apgaulės, jau turint galimybę atlikti finansines operacijas, vienu atveju lėšos būdavo pervedamos į J. Z. surastą E. Š. vardu atidarytą UAB „Foxpay“ piniginę ar kriptovaliutos paskyrą, kitais atvejais – į kitų asmenų banko sąskaitas perkant įvairius daiktus, nepaneigia tęstinės veikos požymių.
4.4. Kasacinio teismo praktikoje skirtingais veikos būdais su skirtingu objektyviųjų veiksmų turiniu padaryta veika pripažintina viena veika, nes ji jungiama bendro ir nuoseklaus sumanymo bei tikslo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2025">2K-43-697/2025</a>). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-P-31-788/2021). Taigi nagrinėjamu atveju tęstinei veikai konstatuoti nebūtina, kad iš nukentėjusiojo sąskaitos kiekvienu atveju būtų atlikti pavedimai į to paties asmens sąskaitą. Tokiais motyvais grįsdamas savo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino tęstinės veikos sampratą ir nepagrįstai neperkvalifikavo nusikalstamų veikų į vieną tęstinę.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visi neteisėti veiksmai prieš V. P., L. T. ir UAB „G“ atlikti iš esmės tuo pačiu laikotarpiu vykdant susitarimą tarp bendrininkų – veikos padarytos laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. Sukčiavimo schema savo pobūdžiu buvo analogiška visais atvejais – telefoninis sukčiavimas, kurio esmė iš nukentėjusiųjų apgaule išgauti duomenis, reikalingus finansinėms operacijoms atlikti. Taip pat veikas sieja bendras tikslas – išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių žmonių banko sąskaitų. Tai, kad po panaudotos apgaulės ir įgijus duomenis pavedimai būdavo atliekami skirtingiems subjektams, negali paneigti bendros tyčios sukčiaujant ir siekio kuo daugiau pasipelnyti. Tokios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad buvo veikiama bendra tyčia. Šiuo atveju aplinkybė, kad buvo siekiama apgaule gauti turtinės naudos ne iš to paties šaltinio, aptartų bylos aplinkybių kontekste taip pat negali paneigti veikos tęstinumo požymio.
4.6. Apeliacinės instancijos teismas pernelyg sureikšmino, kad veikoje prieš V. P. dalyvavo tik du nuteistieji, o kitose nusikalstamose veikose – keturi. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad visais atvejais esmines funkcijas atlikdavo tie patys asmenys (D. M. naudodavo apgaulę prieš nukentėjusiuosius, o J. Z. ieškodavo, kur pervesti pinigus iš nukentėjusiųjų banko sąskaitų). Tai, kad papildomoms funkcijoms (surasti skelbimuose parduodamus daiktus, nuvykti jų atsiimti) atlikti, veikiant prieš L. T. ir UAB „G“, buvo pasitelkti ir kiti asmenys, nepaneigia bendros D. M. tyčios. Be kita ko, ir kasacinio teismo praktikoje tęstine pripažinta veika, kai telefoninio sukčiavimo byloje papildomas funkcijas prieš skirtingus nukentėjusiuosius atliko ir kiti asmenys, o pagrindiniai bendrininkai buvo tie patys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLTQ5NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170-495/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170-495/2023">2K-170-495/2023</a>). Tokių aplinkybių kontekste šioje byloje kiekvienu atveju kvalifikuoti sukčiavimai kaip atskiros pavienės veikos turėtų būti perkvalifikuoti į tęstinę.
4.7. Padarytos veikos prieš L. T. ir UAB „G“ taip pat buvo kvalifikuotos kaip atskiros pavienės nusikalstamos veikos. Toks veikos kvalifikavimas netgi prieštarauja ir apeliacinės instancijos teismo dėstytiems motyvams, kadangi sukčiaujant prieš šiuos asmenis dalyvavo tie patys keturi nuteistieji, o sukčiavimo schema taip pat buvo tokia pati. Vien iš nusikalstamos veikos aprašymo struktūros matyti, kad padarytos veikos prieš L. T. ir UAB „G“ yra aprašytos bendrai, nurodant, kad vėlesni pavedimai iš UAB „G“ banko sąskaitos atlikti „tęsiant nusikalstamus veiksmus“. Ši įmonė priklauso L. T., prie kurios banko sąskaitos prisijungimo duomenys buvo gauti panaudojus tą pačią apgaulę prieš nukentėjusiąją L. T. Visi veiksmai tiek su pačios nukentėjusiosios, tiek ir su juridinio asmens sąskaita atlikti tuo pačiu laikotarpiu. Todėl tokie veiksmai buvo visiškai dirbtinai išskaidyti į atskiras nusikalstamas veikas, nepaisant to, kad jau aprašant nusikalstamų veikų faktines aplinkybes buvo daromos aiškios nuorodos į veikų tęstinumą.
4.8. Šalutinės nusikalstamos veikos (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 1981 straipsnio 1 dalis, 289 straipsnis) įgyvendinant sukčiavimo schemą taip pat kiekvieną kartą būdavo kvalifikuotos kaip atskiros nusikalstamos veikos. Pripažinus, kad D. M. veikė bendra tyčia, jo valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas, neteisėtas disponavimas elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtas jų panaudojimas, prisijungimas prie informacinės sistemos taip pat turėtų būti perkvalifikuoti į tęstines nusikalstamas veikas.
4.9. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sukčiavimus prieš V. P. kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, o sukčiavimus prieš L. T. – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį bei 182 straipsnio 3 dalį. Taigi šioje byloje teismai veikas, kuriomis nuteistiesiems pavyko užvaldyti tik dalį turto, o kitos dalies – ne, kvalifikavo ir kaip pasikėsinimą dėl tos dalies, kurios nepavyko užvaldyti, ir kaip baigtus nusikaltimus dėl turto dalies, kurią pavyko užvaldyti. Toks veikų kvalifikavimas aiškiai neatitinka teismų praktikoje formuluojamų kvalifikavimo taisyklių ir patvirtina netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
4.10. Sukčiaujant organizuotai grupei įgyto turto vertė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl įgijus bent dalį turto nusikaltimas turėtų būti kvalifikuotas kaip baigtas, o dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių neįgyta turto dalis nurodyta nusikalstamos veikos aprašyme, tačiau atskirai nekvalifikuota kaip papildoma nusikalstama veika su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį.
4.11. Šioje byloje panaudojus minėtą sukčiavimo schemą prieš V. P., iš jos banko sąskaitos buvo atlikinėjami pavedimai. D. M. pavyko atlikti keturis pavedimus po 50 Eur ir įgyti V. P. priklausančius 200 Eur, o kiti pavedimai buvo sustabdyti informavus AB „Swedbank“ apie vykdomą nusikalstamą veiką, todėl 6800 Eur buvo grąžinti nukentėjusiajai ir nusikalstamos veikos nepavyko baigti dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių. Tokių aplinkybių kontekste nuteistojo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį yra nepagrįstas, kadangi dėl tarpinių padarinių veika atskirai neturėtų būti kvalifikuojama, kai galutinis rezultatas nepasiektas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
4.12. D. M. veika nepagrįstai kvalifikuota ir dėl vykdyto sukčiavimo prieš nukentėjusiąją L. T. Darant nusikalstamą veiką prieš šią nukentėjusiąją, D. M. prisijungus prie jos banko sąskaitos ir atlikinėjant pavedimus, kartu su bendrininkais pavyko užvaldyti L. T. priklausančius 2584,92 Eur, o 3863,45 Eur nepavyko užvaldyti dėl to, kad finansinės operacijos buvo atmestos arba sąskaitos likutis buvo nebepakankamas. Skundžiamais teismų nuosprendžiais tokie veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį dėl nepavykusių užvaldyti lėšų ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį kaip baigtas nusikaltimas dėl lėšų, kurias pavyko užvaldyti. Tokiu būdu viena D. M. veika buvo išskaidyta į baigtą ir pasikėsinimo stadijoje nutrūkusį nusikaltimus, nors turėtų būti kvalifikuota tik kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, o nepavykusi užvaldyti pinigų suma nurodyta aprašant nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir atskirai nekvalifikuojama. Tokį veikos kvalifikavimą tik kaip baigto nusikaltimo, kai įgyta turto dalis sudaro visus baigto nusikaltimo požymius, o papildoma neįgyta dalis dėl nepriklausančių nuo kaltininkų aplinkybių tik aprašoma nuosprendyje, patvirtina ir kasacine tvarka nagrinėtose bylose nustatytos faktinės aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDItNjI4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-42-628/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-42-628/2023">2K-42-628/2023</a>, 2K-33-594/2025).
4.13. Bendrinant bausmes ir D. M. pridedant dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 289 straipsnį, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nukentėjusiosios V. P. apgaulė pasireiškė tuo, kad D. M. melagingai prisistatė policijos pareigūnu, vėliau – banko darbuotoju, nurodė melagingą informaciją, jog kito asmens tapatybės kortelėje yra jos banko kortelės duomenys, ir šios informacijos pagrindu gavo reikiamus prisijungimo duomenis prie V. P. bankininkystės. Taigi, tiek nukentėjusiosios apgaulė, tiek ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens (policijos pareigūno) vardo pasisavinimas padaryti tais pačiais veiksmais, todėl veikos atitinka idealiąją sutaptį. Apgaulė, apsimestinai prisistatant policijos pareigūnu, vėliau – banko darbuotoju, buvo panaudota ir prieš L. T. Analogiškoje situacijoje ir kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad tokia veika atitinka idealiąją sutaptį, todėl bendrinant bausmes taikytinas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-35/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-35/2013">2K-35/2013</a>).
4.14. Dėl nusikalstamų veikų prieš L. T. ir UAB „G“ nėra aišku, dėl kurių nusikaltimų buvo taikytas dalinis bausmių sudėjimo būdas, o dėl kurių – apėmimo, kadangi visos veikos bendrinant bausmes nurodytos kartu. Laikantis nuoseklios pozicijos dėl bausmių bendrinimo dėl veikų prieš V. P., paskirtos bausmės pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taip pat ir pagal BK 289 straipsnį turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu.
4.15. Nors teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad BK 214 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas įgyvendinant sukčiavimo schemą su BK 182 ir 215 straipsniuose nurodytais nusikaltimais sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2010), tačiau pastaruoju metu teismų praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žemesnės instancijos teismuose BK 214 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas padarant sukčiavimą pripažįstamas kaip atitinkantis idealiąją sutaptį, todėl taikomas bausmių apėmimo būdas, nors šis klausimas detaliau kasacinėse nutartyse ir nėra nagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-693/2019">2K-252-693/2019</a>, 2K-232-648/2023). Įvertinus šioje byloje nustatytą sukčiavimo schemą, tai, kad neteisėtai įgyti svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys buvo panaudoti siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, laiko tarpas nuo įgijimo iki veiksmų atlikimo yra nedidelis, kasacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti, ar šiuo atveju tokia veika nelaikytina padaryta esant idealiajai sutapčiai su kitomis nusikalstamomis veikomis įgyvendinant sukčiavimo schemą.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti nuteistojo D. M. gynėjos advokatės O. Leontjevos kasacinį skundą. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Kiekvienas naujas apgavystės epizodas, nukreiptas prieš vis kitą asmenį, rodo naują ir savarankišką nusikalstamą sumanymą, o ne bendro ir vientiso plano įgyvendinimą. Be to, nustatytos skirtingos ir sudėtingesnės sukčiavimo schemos. Tai paneigia vienarūšiškumo principą, kuris yra esminis tęstinei veikai. Kelių skirtingų, sudėtingų mechanizmų panaudojimas įgyvendinant atskirus nusikalstamus sumanymus rodo, kad kaltininko veiksmai nebuvo atliekami pagal vieną šabloną. Priešingai, tai rodo atskirų, savarankiškų nusikalstamų sumanymų egzistavimą, reikalavusį naujo planavimo kiekvienu atveju. Apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo D. M. įvykdyti nusikaltimai pagrįstai išskirti į atskiras nusikalstamas veikas ir nekvalifikuotini kaip viena tęstinė nusikalstama veika.?
5.2. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, jog pripažinus, kad D. M. veikė bendra tyčia, jo valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas, neteisėtas disponavimas elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtas jų panaudojimas, prisijungimas prie informacinės sistemos taip pat turėtų būti perkvalifikuoti į tęstines nusikalstamas veikas. Nors visos kasatorės minimos nusikalstamos veikos buvo vykdomos įgyvendinant bendrą sukčiavimo schemą, tačiau kiekvienu atveju buvo kėsinamasi į skirtingus turtus ir asmenis, todėl šios veikos buvo atliekamos iš naujo kiekvienu atveju. T. y. neteisėtai disponuoti svetimų asmenų mokėjimo duomenimis ar jungtis prie informacinių sistemų reikėjo kiekvieną kartą siekiant naujos apgaulės, todėl tai pagrįstai kvalifikuota kaip atskira nusikalstama veika.
5.3. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, jog nuteistojo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. M. ir J. Z. apgaule įgijo ir pasisavino iš V. P. 200 Eur, UAB „G“ priklausančius 26 749 Eur bei L. T. priklausančius 2584,92 Eur. Kadangi turtas buvo įgytas ir nukentėjusieji patyrė turtinę žalą, todėl šios veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip baigtinės. Veikos buvo kvalifikuotos kaip pasikėsinimas, kai nusikaltimas buvo pradėtas, pasikėsino įgyti V. P. atveju 6800 Eur, L. T. – 3863,45 Eur, tačiau nepasiektas galutinis rezultatas – svetimo turto įgijimas dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių. Tai patvirtina, kad ne visi veiksmai buvo sėkmingi, todėl pasikėsinimas kvalifikuotas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo D. M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip baigtas sukčiavimas dėl faktiškai įgyto turto ir pasikėsinimas padaryti sukčiavimą dėl neįgyto turto.
5.4. Taip pat nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad dėl bausmių bendrinimo dėl veikų prieš V. P. paskirtos bausmės pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taip pat ir pagal BK 289 straipsnį turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu.?Teismai pagrįstai nusprendė, jog skirtingiems nukentėjusiesiems buvo taikomos skirtingos ir sudėtingesnės schemos, dėl to galima pagrįsti, kad ir šalutinės veikos kiekvieną kartą buvo naujos ir savarankiškos. Valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, neteisėtas mokėjimo priemonių panaudojimas ir prisijungimas prie informacinės sistemos kiekviename epizode buvo naujas veiksmas, nukreiptas į kitą nukentėjusįjį, turint skirtingą sumanymą (pvz., kartą pervesti pinigus, o kitą – nupirkti daiktų per taksi paslaugas). Tokiu būdu įgyvendinta nusikalstama veika nėra tęstinė, o sudaro realiąją sutaptį, todėl bausmės pagrįstai bendrintos sudėjimo būdu.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo D. M. gynėjos advokatės O. Leontjevos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 305–307, 331 straipsnių ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų
7. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūrai ir turiniui keliami reikalavimai nustatyti BPK 305 straipsnio 1 dalyje. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai nustatyti BPK 307 straipsnio 1 dalyje. Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu, taip pat nurodomi teismo sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas (BPK 307 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).
8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad visos apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūrinės dalys yra būtinos, jos išdėstomos BPK nustatytu eiliškumu, jose išsamiai ir tiksliai nurodomi visi būtini duomenys. Šios struktūrinės dalys turi būti tarpusavyje suderintos, neprieštarauti viena kitai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikšmingus faktus bei aplinkybes. Formuluotės įvardijant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teisės požiūriu turi būti neprieštaringos. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašoma nustatyta nusikalstama veika, už kurios padarymą kaltinamasis nuosprendžiu yra nuteisiamas, o ne kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota teismui, esmė. Šioje dalyje neturi būti pažodžiui perrašomas kaltinamasis aktas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos nusikalstamų veikų, pripažintų įrodytomis, aplinkybės ir jų kvalifikavimas bei išvados turi atitikti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį asmuo pripažintas kaltu. Šios dalies formuluotės turi būti aiškios ir tikslios. Nuosprendis neatitinka BPK reikalavimų, jei nustatoma prieštaravimų tarp aprašomosios nuosprendžio dalies (nusikalstamos veikos sudėties požymius atskleidžiančių faktinių aplinkybių aprašymo ar išvadų dėl veikų kvalifikavimo) ir nurodyto nusikalstamos veikos teisinio vertinimo (BK straipsnio ir (ar) jo dalies) rezoliucinėje nuosprendžio dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 307 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, turi būti aiškiai nurodomi BK specialiosios dalies ir, kai tai būtina pagal kvalifikavimo taisykles, bendrosios dalies straipsniai, taip pat ir sprendimai dėl skiriamų bausmių, baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzY5LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-769/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-769/2007">2K-769/2007</a>, 2K-202/2011, 2K-7-255/2012, 2K-292-139/2016, 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020, 2K-279-387/2023 ir kt.).
9. Pagal BPK 304–307 straipsnių nuostatas, surašytas nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222-697/2016, 2K-7-174-303/2019 ir kt.).
10. Pagal BPK 331 straipsnį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, be kitų BPK XXIII skyriuje nurodytų reikalavimų, turi būti surašomas laikantis ir nustatytųjų BPK 305 straipsnyje. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliami tokie patys bendrieji reikalavimai kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, tik jame turi būti papildomai nurodomi duomenys apie apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliaciniu skundu ginčijamos aplinkybės ir skundo esmė. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-248-689/2018, 2K-81-1073/2023 ir kt.).
11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Nors detaliai atsakyti į absoliučiai kiekvieną apeliacinio skundo argumentą nėra apeliacinės instancijos teismo pareiga, tačiau teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-627-303/2015, 2K-266-976/2017, 2K-155-942/2019 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti kiekvieno apeliacinio skundo motyvus, o savo sprendime aptarti apeliacinių skundų esminius argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2010">2K-114/2010</a>, 2K-155-942/2019).??????
12. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-269-697/2023). Taigi, žemesnės instancijos teismų sprendimų patikrinimas iš esmės galimas tik tada, kai byloje tiksliai nustatomos faktinės veikos padarymo aplinkybės.
13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad šioje byloje teismai, spręsdami D. M. ir kitų nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą, faktinių bylos aplinkybių tinkamai nenustatė, o baigiamieji teismų procesiniai sprendimai neatitinka BPK 305, 307 straipsnių reikalavimų.
14. Šioje byloje D. M. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 4 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija), 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 289 straipsnį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) (nukentėjusiajai V. P. padarytos nusikalstamos veikos).
15. Taip pat D. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 1981 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 289 straipsnį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 1981 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (nukentėjusiajai L. T. ir UAB „G“ padarytos nusikalstamos veikos).
16. Kaltinamajame akte D. M. ir kitų bendrininkų nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiajai L. T. ir UAB „G“, aprašytos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, tačiau baudžiamojo įstatymo straipsniai, nustatantys atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nurodyti kaip atitinkantys nusikalstamų veikų daugetą, t. y. tris skirtingus sukčiavimo nusikaltimus ir kitas nusikalstamas veikas, kuriomis įgyvendinta sukčiavimo schema. Kaltinamajame akte atskirų nusikaltimų kvalifikavimas pagal konkrečius BK straipsnius, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 219 straipsnio 5 punktas), nenurodytas.
17. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytos D. M. ir kitų nuteistųjų nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiajai L. T. ir UAB „G“, nuosprendyje aprašytos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, tačiau jos kvalifikuotos ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje jiems paskirtos bausmės už pavienius nusikaltimus, nenurodant, už kokį konkretų nusikaltimą, atitinkantį tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį, skiriama bausmė.
18. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks nuosprendžio turinys neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose bei 307 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų. Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, jo aprašomoji bei rezoliucinė dalys aiškiai skiriasi. Kaip minėta, nuosprendyje nustatytos ir aprašytos nusikalstamos veikos kaip viena tęstinė veika, o rezoliucinėje dalyje bausmės paskirtos už pavienius nusikaltimus, be kita ko, nenurodant ir už kokią veiką, atitinkančią tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį, skiriama bausmė. Svarbu pažymėti ir tai, kad dėl nurodytų nuosprendžio surašymo trūkumų nėra aišku, už kurias konkrečiai veikas, padarytas L. T. ir UAB „G“, esant šių veikų daugetui, D. M. ir kitiems nuteistiesiems buvo paskirtos bausmės. Skirtingos nusikalstamos veikos, atitinkančios tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį, niekaip nėra išskirtos. Taip pat nėra aišku, dėl kurių nusikaltimų buvo taikytas dalinis bausmių sudėjimo būdas, o dėl kurių – apėmimo, kadangi visos veikos bendrinant bausmes nurodytos kartu, nenurodant, prie kurių bausmių kokie bausmių dydžiai yra pridedami ir kurios bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Tokie padaryti pirmiau nurodyti BPK pažeidimai pripažinti esminiais, kadangi jie sutrukdė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų procesinių pažeidimų neištaisė. Nuteistojo D. M. gynėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, apskundė jį apeliacine tvarka. Skunde ji ginčijo netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, teismui kvalifikuojant D. M. įvykdytas nusikalstamas veikas nukentėjusiajai L. T. ir UAB „G“. Gynėja skunde teigė, kad nuteistajam inkriminuoti veiksmai atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius, todėl jie nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuoti kaip trys atskiros nusikalstamos veikos ir nepagrįstai už kiekvieną jų paskirtos bausmės. Toks nuteistojo veiksmų kvalifikavimas neatitinka kasacinio teismo praktikos. Dėl šios kaltinimo dalies nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota kaip vienas baigtas tęstinis sukčiavimas organizuota grupe, t. y. atskirai nekvalifikuojant pasikėsinimo sukčiauti organizuota grupe (apeliacinio skundo 33–34 punktai). Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsakė į apeliaciniame skunde iškeltus argumentus dėl D. M. veiksmų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos, įvykdytos nukentėjusiųjų L. T. ir UAB „G“ epizode.
20. Be kita ko, D. M. gynėja apeliaciniame skunde išdėstė argumentus dėl, jos manymu, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistajam inkriminuotos veikos, įvykdytos nukentėjusiajai V. P. Apeliantė nurodė, kad D. M. nusikalstama veika dėl šios kaltinimo dalies turi būti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, pašalinant BK 182 straipsnio 4 dalį, nes D. M. padaryti veiksmai (pasikėsinimas padaryti sukčiavimą) apima ir jos tarpinius padarinius – padarytą baudžiamąjį nusižengimą dėl siektos apgaule įgyti pinigų sumos dalies. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, į šį skundo argumentą taip pat nebuvo atsakyta. Šio nuosprendžio 22–28 punktuose išdėstytos teismo išvados dėl nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir bendrininkavimo forma, tačiau jokių motyvuotų išvadų dėl baudžiamojo įstatymo taikymo nėra.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentavimas negali būti pripažįstamas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl nuteistojo D. M. gynėjos apeliacinio skundo prašymų ir esminių argumentų BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakyta į esminius nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog tuo atveju, jei apelianto nurodomi prieštaravimai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai nurodyta, kodėl daroma tokia išvada (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-627-303/2015).
22. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, ar konkrečiais motyvais nepaaiškinant, kodėl atmetami visi apeliacinio skundo argumentai, neišdėstant išsamių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į pirmiau aptartus esminius gynybos apeliacinio skundo argumentus, ne tik pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet kartu neatitinka ir BPK reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžio ar nutarties turiniui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 331 straipsnio 1 dalis).
23. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė ir BPK 307 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose keliamus reikalavimus nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymui.
24. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 5 d. nuosprendis, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu.
25. BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį – pakeisti nuosprendį šio kodekso 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais. Nagrinėjamai bylai aktualiame BPK 328 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Be to, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo (BPK 331 straipsnio 4 dalis).
26. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, turi nurodyti ne tik baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu (kaip buvo nurodyta skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje), bet kartu turi būti nurodyti ir sprendimai dėl bausmės – paskirtos bausmės pagal naujai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą ir atitinkamai jos subendrintos su apylinkės teismo paskirtomis bausmėmis pagal kitus baudžiamuosius įstatymus bei paskirta galutinė subendrinta bausmė.
27. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, aptartų proceso įstatymo normų nesilaikyta. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje apsiribojo išvada, kad nuteistajam D. M. ir kitiems nuteistiesiems turi būti paliktos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tačiau šios instancijos teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje D. M. ir kitų nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikavęs iš BK 25 straipsnio 3 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) į BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. XIV-2488 redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. kovo 16 d.), atitinkamai ir pagal kitus BK straipsnius pagal naują įstatymo Nr. XIV-3060 redakciją, įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d., bausmių už šias veikas neskyrė, jų nesubendrino ir nepaskyrė galutinės subendrintos bausmės, kaip to reikalauja bausmių skyrimo taisyklės (BK 63 straipsnis).
28. Pirmiau nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir ši baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad, išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjos paduotą kasacinį skundą, buvo nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos ir kitiems šioje baudžiamojoje byloje nuteistiems asmenims, naikinamas skundžiamas Kauno apygardos teismo nuosprendis, priimtas ne tik dėl nuteistojo D. M., bet ir dėl kitų nuteistųjų (BPK 376 straipsnio 2 dalis).
29. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį, kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, todėl šioje nutartyje nurodyti procesiniai pažeidimai turi būti ištaisyti bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Todėl, vadovaudamasi šia procesine taisykle, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų nuteistojo gynėjos kasacinio skundo argumentų, kadangi apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs D. M. ir kitiems nuteistiesiems priimto pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, iš naujo turės ne tik įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nustatyti faktines bylos aplinkybes, bet ir spręsti dėl baudžiamojo įstatymo taikymo bei kitų skunde keliamų klausimų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Algimantas Valantinas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
