Baudžiamoji byla Nr. 2K-184-628/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34723-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.8.1.1; 1.2.4.1.1; 2.1.7.5; 2.1.15.1.2; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. gynėjos advokatės Nijolės Raulušaitienės kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Iš nuteistojo G. G. nukentėjusiajam M. Č. priteista 250 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 3138,73 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria nuteistojo G. G. ir jo gynėjos advokatės Nijolės Raulušaitienės apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. G. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 3.20 val. parke, esančiame Parko g., Varėnoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto su M. Č. metu tyčia mažiausiai vieną kartą peiliu smogė šiam į kairę pilvo pusę, taip padarė durtinę-pjautinę kiaurinę žaizdą pilvo kairėje su plonosios žarnos sužalojimu, tai vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. Č. sveikatą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo G. G. gynėja advokatė N. Raulušaitienė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir G. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 28 straipsnio pagrindu arba taikyti jam atsakomybę pagal BK 28 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Žemesnės instancijos teismai nesilaikė reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžio ar nutarties turiniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), pažeidė BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, paviršutiniškai ir vienpusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, klaidingai nustatė faktines įvykio aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai aiškino BK 28 straipsnio nuostatas, tinkamai neįvertino byloje susidariusios būtinosios ginties situacijos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo veiksmai nebuvo atlikti esant būtinajai ginčiai ar viršijus būtinosios ginties ribas.
2.2. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai atmetė G. G. parodymus kaip gynybinę poziciją, o rėmėsi vien nukentėjusiojo M. Č. ir liudytojų prieštaringais ir nenuosekliais parodymais. G. G. baudžiamojoje byloje savo kaltę pripažino iš dalies, patvirtino, kad jis peiliu sužalojo M. Č., tačiau tai padarė ne tyčia, o konflikto metu, kai gulėjo ant žemės ir buvo mušamas keturių asmenų. Tuo tarpu liudytojai viso proceso metu vis kitaip aiškino įvykio aplinkybes, iš jų parodymų neįmanoma nustatyti, kokia buvo įvykio seka, kur tuo metu buvo liudytojai, kokius veiksmus jie atliko, taip pat ar nukentėjusysis konflikto metu veikė kartu su liudytojais. Pažymėtina, kad konflikte dalyvavę liudytojai A. B., O. B. ir M. L. yra buvę ar esami bendramoksliai ir suinteresuoti bylos baigtimi, nes, siekdami išvengti atsakomybės dėl G. G. sužalojimo ir jo turto pagrobimo, galėjo susitarti dėl jiems palankių parodymų davimo. Pagal G. G. 2024 m. kovo 14 d. pareiškimą buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 3 val. nakties jis buvo užpultas, sužalotas (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir apiplėštas (dingo telefonas ir piniginė su pinigais) M. Č., A. B., O. B. ir M. L.. Tačiau ikiteisminis tyrimas pagal G. G. pareiškimą pradėtas nebuvo, todėl nepagrįstai nebuvo aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis dingo G. G. daiktai, t. y. ar jie nebuvo pagrobti.
2.3. G. G. paaiškinimus ir teisme duotus parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie turi didesnę įrodomąją reikšmę. Iš 2023 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad liudytojas A. B. telefoninio pokalbio metu Bendrajam pagalbos centrui nurodė kitokias aplinkybes nei per apklausą baudžiamojoje byloje, šios aplinkybės patvirtina G. G. parodymus, jog jis buvo užpultas keturių asmenų, su jais susimušė. Iš 2023 m. lapkričio 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo registratoriumi darytame vaizdo įraše užfiksuoti liudytojo A. B. paaiškinimai iškart po įvykio – jų metu šis nurodė, jog konfliktas kilo tarp G. G. ir visų keturių asmenų, o ne tik tarp G. G. ir M. Č.. Tačiau teismai šių įrodymų išsamiai ir nešališkai neištyrė. Nuteistojo parodymus, kad visi parke buvę vaikinai susitarė ir jį užpuolė, patvirtina ir objektyviai užfiksuoti duomenys apie įvykio laiką. G. G. degalinėje „Circle K“ buvo 2024 m. rugsėjo 10 d. 3.02 val., per 4–5 minutes jis su M. M. iš degalinės grįžo iki parko, o pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą buvo kreiptasi 2023 m. rugsėjo 10 d. 3.15 val. Taigi, darytina išvada, kad iškart po grįžimo iš degalinės G. G. buvo užpultas ir turėjo bėgti nuo jį užpuolusių asmenų.
2.4. Be to, iš liudytojos A. Ū. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad konflikte dalyvavo visi keturi asmenys, kad buvo žalojamas ir G. G. ir kad konfliktą pradėjo M. Č.. Pažymėtina, kad, siekiant pašalinti byloje kilusius prieštaravimus ir abejones, buvo prašoma papildomai apklausti liudytoją A. B. ir nukentėjusįjį M. Č.. Tačiau šie prašymai teismo buvo atmesti, motyvuojant tuo, kad minėti proceso dalyviai yra nepilnamečiai, todėl šiuo atveju taikytini BPK 186 straipsnyje įtvirtinti ribojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie liudytojai jau yra sulaukę pilnametystės, visiems yra daugiau nei 16 metų, todėl jie galėjo būti papildomai apklausti, siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi galimi įrodymai, t. y. Varėnos miesto parke esančių vaizdo kamerų įrašai. Šis klausimas buvo keliamas tik teismo posėdžio metu paties G. G.. Taip teismas pažeidė reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes.
2.5. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu buvo visos būtinąją gintį sudarančios sąlygos. Šiuo atveju G. G. puolė, pargriovė ant žemės ir žalojo net keturi vaikinai, jų veiksmai buvo agresyvūs, todėl nuteistasis negali būti laikomas kita puolančiąja puse. Specialisto išvada Nr. G374/2023 patvirtina, kad G. G. padaryti sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nekyla abejonių, kad G. G. buvo sužalotas įvykio metu nukentėjusiojo ir liudytojų, kai šie nuteistajam sudavė smūgių rankomis, kojomis ir sulankstoma kėde. Taigi, šiuo atveju kėsinimasis buvo akivaizdus ir realus, nukreiptas į asmenį. Todėl nurodytomis aplinkybėmis susidariusioje situacijoje G. G. elgėsi adekvačiai, t. y., po jam suduotų smūgių būdamas susijaudinęs ir išsigandęs, nuteistasis panaudojo gynybai turimą peilį.
2.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, ir G. G. paskyrė pernelyg griežtą bausmę. Nuteistasis byloje pripažino savo kaltę, kad konflikto metu jis panaudojo peilį ir sužalojo M. Č., dėl to gailisi. Kita vertus, šiuo atveju turėtų būti atitinkamai įvertintas ir nukentėjusiojo bei kartu su juo buvusių asmenų provokuojantis ir rizikingas elgesys. Nepilnametis M. Č. pradėjo žodinį konfliktą ir pirmasis pastūmė G. G., nors tam nebuvo pagrindo. Vėliau nukentėjusysis ir kiti jo draugai, būdami neblaivūs, pirmi puolė ir sužalojo G. G.. Aptartos aplinkybės turėtų būti pripažintos G. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, nustatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose. Kadangi nuteistasis neteisėtus veiksmus atliko būtinosios ginties sąlygomis, nėra pagrindo pripažinti jį ir pavojingu recidyvistu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, prisipažinimą dėl atliktų veiksmų, kitas G. G. charakterizuojančias aplinkybes (pastaruoju metu jis dirbo, kitų pažeidimų po bausmės atlikimo laisvės atėmimo įstaigoje nebuvo padaręs)), nuteistajam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė.
2.7. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BPK nuostatas, reglamentuojančias nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Šiuo atveju teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio nuostatas bei atitinkamai įvertinti ir nukentėjusiojo veiksmus, kai jis, būdamas neblaivus, inicijavo konfliktą su nuteistuoju. Taigi, nukentėjusiojo elgesys ir didelis neatsargumas galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui. Todėl iš nuteistojo G. G. nukentėjusiajam M. Č. neturėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas arba šis dydis turėtų būti atitinkamai sumažintas.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad žemesnės instancijos teismai priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus, nes ne taip, kaip to nori nuteistasis ar jo gynėja, įvertino byloje surinktus įrodymus. Kasaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas atskirų bylos įrodymų detaliai analizei, pateikiama jų įrodomoji reikšmė ir sava vertinimo versija. Taigi, didžioji dalis kasaciniame skunde paminėtų BPK pažeidimų grindžiami žemesnės instancijos teismų atliktu netinkamu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, atskirų proceso dalyvių parodymų patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu, o tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs analogiško pobūdžio nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinių skundų argumentus (tarp jų ir dėl nukentėjusiajam konstatuoto kūno sužalojimo galimo atsiradimo mechanizmo, specialisto išvados atitikties kitoms faktinėms bylos aplinkybėms), juos motyvuotai atmetė kaip nepagrįstus. Šis teismas tinkamai ištyrė ir patikrino visas esmines bylos aplinkybes. Teismo išvados buvo padarytos remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kuriais remiantis nuteistojo padaryta nusikalstama veika pirmosios instancijos teisme buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nebuvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, kaip to pageidavo apeliantai, nedaro teismo procesinio sprendimo neteisėto ar nepagrįsto. Taigi, šiuo atveju nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti tinkamai, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio nuostatų.
3.3. Žemesnės instancijos teismai taip pat pagrįstai nustatė, kad šioje byloje nebuvo susidariusi būtinosios ginties situacija, kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo M. Č. ir kartu su juo buvusių asmenų kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis. Šiuo atveju nuteistojo veiksmai, po susistumdymo su nukentėjusiuoju peiliu jam duriant į pilvą, buvo tyčiniai, siekiant sužaloti nukentėjusįjį, o ne apsiginti tiek nuo jo, tiek nuo kartu buvusių kitų asmenų. Todėl, nenustatydami būtinosios ginties situacijos ar jos ribų peržengimo ir netaikydami BK 28 straipsnio nuostatų, teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.4. Bausmė G. G. buvo paskirta tinkamai ir nėra aiškiai per griežta. Teismai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir konstatavo, kad, nors nuteistasis iš dalies pripažino kaltę, tačiau dėl padaryto nusikaltimo visiškai nesigaili. G. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. neneigė peiliu sužalojęs nukentėjusiojo, tačiau aiškino, kad tai padarė siekdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų. Atsižvelgdami į tokią nuteistojo poziciją, teismai pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Nors nuteistasis teigė, kad jo padarytą nusikalstamą veiką išprovokavo nukentėjusiojo ir kartu buvusių jaunuolių kompanijos puolimas, ši pasirinkta gynybinė versija teismų pripažinta nepagrįsta. Įvykio metu tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vyko žodinis konfliktas, tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis prieš nuteistąjį atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, t. y. sudavė smūgius, kėsinosi į jo sveikatą, gyvybę ar pan. Neabejotina, kad neteisėtiems nuteistojo veiksmams įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio, o ne nukentėjusiojo ir kartu buvusių jaunuolių kompanijos provokuojantis elgesys.
3.5. Byloje tinkamai išspręstas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Teismų procesiniuose sprendimuose dėl šio klausimo nurodyti motyvai yra aiškūs ir pagrįsti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo G. G. gynėjos advokatės N. Raulušaitienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MC04OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-70-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-70-895/2018">2K-7-70-895/2018</a>, 2K-P-58-697/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-39-1073/2022). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).
6. Nuteistojo G. G. gynėjos kasacinis skundas šioje baudžiamojoje byloje iš esmės yra paduotas dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi ir BK 28 straipsnio nuostatų taikymo žemesnės instancijos teismuose. Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama faktinių bylos aplinkybių (skirtingų asmenų elgesio konflikto metu, konflikto eigos, sužalojimų padarymo aplinkybių) ir įrodymų (nuteistojo G. G., nukentėjusiojo M. Č., liudytojų A. B., O. B., M. L., A. Ū., M. M. parodymų, apžiūros protokolų, specialisto išvadų) vertinimui, pateikiama jų įrodomoji reikšmė bei savas vertinimas, jais grindžiant savą įvykių versiją, kad G. G. veiksmai prieš M. Č. buvo tik atsakas (gynyba) į šio nukentėjusiojo ir liudytojų A. B., O. B., M. L. neteisėtus veiksmus. Tačiau kasacinio skundo teiginiai, susiję ne su teisės taikymo klausimais, o tik su įrodymų vertinimu ir žemesnės instancijos teismų padarytomis išvadomis, kurioms kasatorė nepritaria, bei nustatytų faktinių aplinkybių kvestionavimu, kasacine tvarka nenagrinėtini. Kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodinėjimo procesu ir būtinosios ginties instituto taikymu, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų
7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, paviršutiniškai ir vienpusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir klaidingai nustatė faktines įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nesutinka.
8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
9. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.). Tokių pažeidimų šioje byloje nenustatyta.
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad tirdami, vertindami įrodymus, nustatydami faktines bylos aplinkybes teismai pažeidė pirmiau nurodytus BPK reikalavimus. Teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išdėstė išsamius motyvus dėl jų vertinimo, motyvuotai pagrindė, kodėl pripažino įrodyta, kad G. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be kita ko, teismai motyvuotai atmetė jo iškeltą versiją apie būtinosios ginties situaciją.
10.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nustatydamas įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė ir analizavo tiek nuteistojo G. G., tiek nukentėjusiojo M. Č., liudytojų A. B., O. B., M. L., A. Ū., M. M. parodymus, kitą bylos medžiagą (apžiūros protokolus, specialisto išvadas dėl nukentėjusiojo M. Č., nuteistojo G. G. sužalojimų ir kt.). Visus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Įrodymai, kuriais grindžiama G. G. kaltė, išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė. Nuosprendyje aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
10.2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išsamiai išanalizavo visus byloje ištirtus įrodymus ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos byloje surinktais bei ištirtais įrodymais ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į esminius nuteistojo G. G. ir jo gynėjos apeliacinių skundų argumentus, kurie iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams ir susiję su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu ir veikos teisiniu kvalifikavimu. Taigi, byla apeliacine tvarka buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o teismo išvados yra motyvuotos (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys).
11. Nuteistojo G. G. gynėjos kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai atmetė G. G. parodymus kaip gynybinę poziciją, o rėmėsi vien nukentėjusiojo M. Č. ir liudytojų prieštaringais ir nenuosekliais parodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos kasacinio skundo argumentus teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad nukentėjusiojo M. Č. ir nepilnamečių liudytojų A. B., O. B., M. L., A. Ū., M. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (o liudytojų A. Ū., M. M. ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai) atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, žemesnės instancijos teismai juos tinkamai ištyrė ir įvertino, laikydamiesi tiek baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, tiek tokių parodymų vertinimo ypatumų, suformuotų kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje.
11.1. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant dėl neesminių detalių prieštaringų duomenų, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94-303/2019">2K-94-303/2019</a>, 2K-148-303/2023).
11.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais) nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-976/2017">2K-265-976/2017</a>, 2K-294-648/2017, 2K-67-495/2024).
11.3. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai pripažino, kad nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymuose yra tam tikrų nesutapimų: pvz., dėl situacijos emocinio fono, tikslios įvykių eigos, asmenų buvimo vietos ir pozicijos, atstumo nuo nukentėjusiojo ir pan. Tačiau, išanalizavę šių asmenų parodymų visumą, palyginę juos su kitais byloje ištirtais įrodymais, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad dėl esminių bylos aplinkybių jų parodymai buvo tikslūs, juose nenustatyta reikšmingų prieštaravimų ar neatitikimų. Atskirų įvykio aplinkybių neatitikimas ar kiti netikslumai, kurių nukentėjusiojo M. Č. ir nepilnamečių liudytojų A. B., O. B., M. L., A. Ū., M. M. parodymuose galėjo atsirasti dėl jų amžiaus, praėjusio laiko ir įvykio metu patirto streso, nekeičia jų parodymų turinio dėl G. G. neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai ištyrė ir įvertino nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus, taip pat išsamiai motyvavo, kodėl pripažino juos patikimais.
12. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai nesiėmė visų įmanomų priemonių esminėms bylos aplinkybėms nustatyti ir nepagrįstai atmetė gynybos prašymą dėl liudytojo A. B. ir nukentėjusiojo M. Č. apklausos teisme, taip pat yra nepagrįsti.
12.1. BPK 186 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad, siekiant įgyvendinti BPK 186 straipsnyje nustatytus jaunesnių kaip 18 metų nukentėjusiųjų apklausos reikalavimus (būtent dėl jų apsaugos nuo pernelyg didelio žalingo baudžiamojo proceso poveikio) ir išvengti galimo teisės į gynybą pažeidimo, svarbu kaltinamajam (jo gynėjui) suteikti galimybę užduoti klausimų nukentėjusiajam (liudytojui) dar ikiteisminio tyrimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk0LTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-494-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-494-677/2015">2K-494-677/2015</a>, 2K-539-976/2015, 2K-7-196-303/2022).
12.2. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis M. Č., liudytojai O. B., A. B., M. L., M. M. ir A. Ū. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją BPK 184–186 straipsniuose nustatyta tvarka. Apklausų metu dalyvavo prokuroras, psichologė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai ir atstovai pagal įstatymą (M. Č., M. M., O. B., A. B., M. L. apklausose), tuometinis įtariamasis G. G. ir jo gynėja advokatė N. Raulušaitienė. G. G. gynėja buvo pakankamai aktyvi ir įgyvendino savo teisę užduoti apklausiamiems asmenims klausimų.
12.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2024 m. balandžio 18 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis išreiškė pageidavimą, kad teisme būtų apklausti nepilnamečiai nukentėjusysis M. Č. ir liudytojai O. B., A. B., M. L., M. M., A. Ū.. Šį prašymą palaikė ir jo gynėja. Teismas nutarė nekviesti nepilnamečių liudytojų į apklausą. 2024 m. gegužės 7 d. ir 2024 m. gegužės 22 d. teisiamųjų posėdžių metu buvo peržiūrėti nukentėjusiojo M. Č., liudytojų M. L., O. B., A. B., M. M. ir A. Ū. apklausų vaizdo ir garso įrašai. 2024 m. gegužės 22 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą apklausti teismo posėdyje nukentėjusįjį ir visus nepilnamečius liudytojus. Teismas minėto posėdžio metu šio prašymo nesprendė ir nurodė prie šio klausimo grįšiantis po vaizdo įrašų peržiūros. 2024 m. liepos 10 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis vėl pateikė prašymą apklausti teismo posėdyje nukentėjusįjį ir visus nepilnamečius liudytojus. Teismas iš dalies patenkino šį prašymą dėl nepilnamečių liudytojų M. M. ir A. Ū. apklausos teisiamajame posėdyje. 2024 m. rugsėjo 10 d. teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustos liudytojos M. M. ir A. Ū..
12.4. Po šių liudytojų apklausos kaltinamojo gynėja pateikė prašymą apklausti nukentėjusįjį M. Č.. Teismas prašymo netenkino. 2024 m. spalio 4 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis vėl pateikė prašymą apklausti teismo posėdyje nukentėjusįjį M. Č.. Teismas prašymo netenkino ir nurodė, kad nukentėjusiojo parodymai yra užfiksuoti apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl papildoma apklausa netikslinga. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tiek nuteistasis, tiek jo gynėja prašė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusįjį M. Č. bei liudytojus O. B., A. B., M. L., M. M., A. Ū.. Apeliacinės instancijos teismas nutarė įrodymų tyrimo byloje neatlikti, kadangi visi minėti asmenys yra nepilnamečiai ir buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant nuteistajam ir jo gynėjai, o liudytojos M. M. ir A. Ū. buvo apklaustos papildomai ir teisme.
12.5. Atsižvelgiant į svarbią priežastį – siekį išvengti pakartotinio traumavimo, nepilnametis nukentėjusysis M. Č. ir nepilnamečiai liudytojai O. B., A. B., M. L. nebuvo apklausti teisme, tačiau gynybos teisė užduoti klausimų minėtiems asmenims nuteistajam G. G. buvo užtikrinta. Jis ir gynėjas turėjo galimybę užduoti klausimų nukentėjusiajam ir liudytojams ikiteisminio tyrimo metu. Be pirmiau nurodytos galimybės dalyvauti minėtų asmenų apklausose ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjamoje byloje pakako ir kitų procesinių garantijų, leidusių teismams tinkamai patikrinti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymų patikimumą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nešališko teisminio pareigūno – ikiteisminio tyrimo teisėjo – dalyvavimas taip pat yra svarbi tokios apklausos patikimumo garantija (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Przydział prieš Lenkiją, peticijos Nr. 15487/08). Apklausos kokybei užtikrinti, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, reikšmingas ir kvalifikuoto specialisto – psichologo dalyvavimas apklausose.
12.6. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo G. G. teisė užduoti klausimų nukentėjusiajam ir liudytojams, kaip ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nebuvo pažeista, bylos proceso metu laikytasi rungimosi principo.
13. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi byloje surinkti įrodymai buvo išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų įvertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principams ir yra nuosekliai pagrįstas teisiniais argumentais. Nuteistojo G. G. gynėjos kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su įrodymų vertinimu, yra iš esmės deklaratyvūs. Vien tai, kad teismai kitaip nei nuteistasis ar jo gynėja įvertino bylos duomenis ir padarė kitokias išvadas, nereiškia, kad buvo padaryti BPK pažeidimai.
Dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo
14. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė ir kasatorė skunde to neginčija, kad įvykio metu G. G. dūrė peiliu M. Č. į kairę pilvo pusę, dėl to jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau teigia, jog šie veiksmai padaryti esant būtinosios ginties situacijai, todėl baudžiamąją bylą G. G. prašoma nutraukti. Šis kasatorės prašymas yra nepagrįstas.
15. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
16. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgtNzg4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38-788/2020">2K-38-788/2020</a>, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ4LTQ5NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-248-495/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-248-495/2023">2K-248-495/2023</a>). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQyLTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-142-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-142-303/2021">2K-142-303/2021</a>). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk0LTM4Ny8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-194-387/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-194-387/2021">2K-194-387/2021</a>). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOS03MTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-9-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-9-719/2018">2K-9-719/2018</a>, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTIwLTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-520-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-520-303/2015">2K-520-303/2015</a>, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022). Pažymėtina ir tai, kad, vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo poreikio gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-313/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-313/2012">2K-7-313/2012</a>, 2K-220-895/2017).
17. Kaip matyti iš skundžiamų procesinių sprendimų turinio, žemesnės instancijos teismai, nenukrypdami nuo pirmiau nurodytų teismų praktikos išaiškinimų ir remdamiesi byloje ištirtais įrodymais, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtinosios ginties situacijos, ir priėmė vienodus sprendimus, t. y. netaikyti G. G. BK 28 straipsnio nuostatų. Skundžiamuose sprendimuose pateiktas išsamus ir motyvuotas nustatytų faktinių aplinkybių, atskleidžiančių nuteistojo G. G. kaltės turinį, bei nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo teisinis vertinimas. Teismai nustatė, kad G. G. priėjo prie ant suolelio sėdinčių M. M. ir A. Ū., jas kalbino, bandė liesti. Tuomet nuteistasis nuėjo prie vaikinų kompanijos, sėdinčios prie kito stalo, joje buvo nukentėjusysis M. Č., liudytojai O. B., A. B. ir M. L.. Vaikinai sakė nuteistajam išeiti, tačiau jis liko prie jų, bendravo. Vėliau nuteistasis su M. M. ir A. B. ėjo į degalinę. Išėjus iš degalinės ir grįžtant į parką, nuteistasis bandė apkabinti M. M., prašė jos telefono numerio. Grįžus į parką prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad G. G. priekabiavo prie M. M.. Nukentėjusysis M. Č. liepė nuteistajam išeiti. Tuomet G. G. stumtelėjo nukentėjusįjį, o šis atsakydamas taip pat stumtelėjo nuteistąjį. Per susistumdymą nuteistasis išsitraukė kišenėje turimą peiliuką ir dūrė juo nukentėjusiajam į pilvo sritį.
18. Žemesnės instancijos teismai, išanalizavę ir įvertinę byloje esančius įrodymus, atmetė G. G. įvykio versiją, kuri pakartojama ir kasaciniame skunde, kad pats nukentėjusysis M. Č. ir liudytojai O. B., A. B., M. L. puolė jį mušti ir kad jis (nuteistasis), mušamas šių asmenų, išsitraukė iš kišenės peilį bei sužalojo juo nukentėjusįjį besigindamas. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tuo metu, kai G. G. peiliu žalojo M. Č., jo gyvybei ar sveikatai būtų grėsęs realus pavojus, priešingai, byloje nustatyta, kad toks pavojus nuteistajam negrėsė, kadangi nukentėjusysis daugiau jokių veiksmų, pastūmęs nuteistąjį, neatliko. Teismai motyvuotai atmetė nuteistojo pateiktą versiją, kad jis buvo apsuptas ir užpultas dar iki nukentėjusiojo sužalojimo. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, liudytojai A. B. ir O. B. vytis nuteistąjį puolė tik po nuteistojo ir nukentėjusiojo apsistumdymo ir nukentėjusiajam suduoto smūgio peiliu, siekdami sulaikyti nuteistąjį. Pargriovę G. G., A. B. ir O. B. laikė jį užgulę, užveržę rankas, ir sudavė porą smūgių ranka per kojas, kad nuteistasis nesipriešintų, tačiau šis sugebėjo išsivaduoti ir pasišalinti.
19. Taigi, teismų išvados, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nebuvo susidariusi būtinosios ginties situacija, yra pagrįstos. Kaip teisingai konstatuota teismų sprendimuose, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistojo veiksmai, peiliu duriant nukentėjusiajam į pilvą, buvo tyčiniai, siekiant sužaloti nukentėjusįjį, o ne nuo jo apsiginti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai, nenustatydami būtinosios ginties situacijos ir netaikydami BK 28 straipsnio nuostatų bei kvalifikuodami nuteistojo G. G. veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaip M. Č. sunkų sveikatos sutrikdymą, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Dėl bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų
20. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, ir G. G. paskyrė pernelyg griežtą bausmę.
21. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, jog teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu (ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan.). Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu (pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-5-788/2023, 2K-232-648/2023).
22. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo G. G. ir jo gynėjos apeliacinių skundų argumentus, susijusius su bausmės skyrimu, laikėsi baudžiamojo įstatymo reikalavimų. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. G., tinkamai laikėsi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų: įvertino skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, įskaitant asmenį charakterizuojančius duomenis (praeityje teistas devynis kartus už įvairaus pobūdžio nusikaltimus (tarp jų ir nužudymą), teistumas nepanaikintas ir neišnykęs; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu; baustas administracine tvarka; nedirba; nusikalto praėjus neilgam laikui po bausmės atlikimo); padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas sunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas, nusikaltimas baigtas); atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)) ir savo sprendimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės tinkamai motyvavo ir individualizavo. Už padarytą nusikalstamą veiką teismas G. G., kaip pavojingam recidyvistui, paskyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. didesnę nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo G. G. ir jo gynėjos apeliacinių skundų argumentus, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nenustatė pagrindo jas vertinti kitaip ir dėl to švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.
23. Atmestinas nuteistojo G. G. gynėjos kasacinio skundo teiginys, kad teismas nuteistajam nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
23.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-450/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-450/2011">2K-450/2011</a>, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-450/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-450/2011">2K-450/2011</a>, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14/2012">2K-14/2012</a>, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-29-648/2023).
23.2. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nuteistasis nuo pat atėjimo į parką priekabiavo prie jame esančių ir ant suoliuko sėdinčių merginų, o nukentėjusysis su kitais kartu esančiais vaikinais ne kartą sakė nuteistajam taip nesielgti ir išeiti, tačiau nuteistasis neklausė ir toliau tęsė savo veiksmus. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju, nuteistasis pirmasis stumtelėjo M. Č., o šis atsakydamas stumtelėjo G. G.. Atsižvelgdama į šias teismų nustatytas ir įvertintas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai nukentėjusiojo veiksmų nelaikė provokuojančiu elgesiu ir nepripažino jų nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte).
24. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo išvadas dėl bausmės nuteistajam G. G. paskyrimo, atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė teisingas išvadas ir nenukrypo nuo teismų praktikos.
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo
25. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BPK nuostatas, reglamentuojančias nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Anot kasatorės, iš nuteistojo G. G. nukentėjusiajam M. Č. neturėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas arba šis dydis turėtų būti atitinkamai sumažintas. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
26. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024 ir kt.).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-693/2017">2K-137-693/2017</a>, 2K-112-697/2018, 2K-132-942/2021, 2K-255-697/2022 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą patikrina, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu.
28. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118/2013">2K-118/2013</a>, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMxLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-331-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-331-976/2018">2K-331-976/2018</a>, 2K-132-942/2021).
29. Nukentėjusiojo M. Č. įgaliotoji atstovė baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį byloje dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam M. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis buvo hospitalizuotas nuo 2023 m. rugsėjo 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d., vėliau gydėsi namuose, taip pat lankėsi pas medikus dėl gijimo metu kilusių komplikacijų, t. y. gydymas buvo tęstinis. Teismas nusprendė, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam teko iškęsti didelį fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus. Be to, nukentėjusiojo sveikatos būklė nėra visiškai atsistačiusi, jis ir po ieškinio surašymo lankėsi pas medikus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad G. G. nuo 2023 m. rugsėjo 10 d. yra suimtas, nedirba, jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, nuteistojo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 5000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams kompensuoti, adekvati padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms bei nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą.
30. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turėjo atsižvelgti į CK 6.282 straipsnio nuostatas bei atitinkamai įvertinti ir nukentėjusiojo veiksmus, kai jis, būdamas neblaivus, inicijavo konfliktą su nuteistuoju. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
31. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai. Ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI4LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-428-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-428-788/2016">2K-428-788/2016</a>). Šioje byloje teismai tokių aplinkybių nenustatė. Priešingai nei nurodo kasatorė, šioje byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų provokavęs konfliktą ar pirmas jį pradėjęs. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusiojo elgesys buvo didinantis žalos atsiradimo galimybę.
32. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, priteisdami nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų ir BPK 115 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo G. G. gynėjos advokatės Nijolės Raulušaitienės kasacinį skundą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Alenas Piesliakas
Sigita Jokimaitė
