Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-51-719/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01443-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 7.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. įgalioto atstovo advokato Tado Katausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarimu A. M. nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį 1500 Eur dydžio bauda už tai, kad nuo 2011 m. kovo 7 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovas, žinodamas, kad Bendrovė turi 142 443,97 Eur dydžio mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patekinti, esant pareikštiems trečiosios eilės kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) reikalavimams, nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, taip pažeidė kreditorės – VMI teises ir interesus.
2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. įgalioto atstovo advokato T. Katausko apeliacinis skundas netenkintas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. įgalioto atstovo advokato T. Katausko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. įgaliotas atstovas advokatas T. Katauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį ir atmesti VMI pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, taip pat priteisti iš VMI A. M. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Teismai netinkamai taikė CK 6.9301 straipsnio nuostatas. Pagal teismų praktiką, šis straipsnis taikytinas analizuojant kiekvieną eiliškumą pažeidusį mokėjimą atskirai (remiamasi kasacinėmis nutartimis civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzUtNDAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-175-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-175-403/2018">3K-3-175-403/2018</a>, e3K-3-458-687/2018, 3K-3-129-695/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a>). VMI pareiškime nurodė 34 mokėjimus (vykdytus nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2023 m. balandžio 13 d.), kuriuos atlikdama Bendrovė, kaip teigiama, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Taigi, byloje turėjo būti nustatyta, ar kiekvieno VMI nurodyto mokėjimo atveju Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su VMI. Tačiau teismai vadovavosi tik Bendrovės bendru banko sąskaitų likučiu 2023 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po paskutinio VMI pareiškime nurodyto mokėjimo, ir neanalizavo, kiek lėšų Bendrovė turėjo kiekvieno atskiro mokėjimo metu. Be to, teismai nenustatinėjo ir VMI reikalavimo atsiradimo datos. Šiuo aspektu svarbu tai, kad Bendrovė su VMI buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią buvo pratęsti prievolės įvykdymo terminai.
4.2. Bendrovės įsiskolinimas VMI kilo iš su UAB „A Justice“ ir UAB „Ollus“ sudarytų sutarčių vykdymo. Pagal 2022 m. gegužės 19 d. aliejaus pirkimo–pardavimo sutartį Bendrovė ir UAB „A Justice“ buvo sutarusios, kad UAB „A Justice“ už produkciją sumokės kainą be PVM, bet iš Bendrovės perims PVM mokėjimo prievolę – perimtą mokestinę prievolę UAB „A Justice“ turėjo padengti su iš valstybės gautina (grąžintina) PVM suma. Sutarties šalys 2022 m. liepos 25 d. sudarė mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, pagal kurią UAB „A Justice“ įsipareigojo perimti 39 472,01 Eur mokestinę nepriemoką, vėliau VMI buvo pateiktos dar dvi mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys. Analogiškai buvo sutarta ir pagal 2022 m. rugpjūčio 16 d. tarp Bendrovės ir UAB „Ollus“ sudarytą aliejaus pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal 2022 m. spalio 19 d. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį UAB „Ollus“ įsipareigojo perimti 23 719,87 Eur mokestinę nepriemoką. VMI priėmus sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo, Bendrovės pareiga sumokėti PVM būtų pasibaigusi. Sprendimai, kuriais atsisakyta patvirtinti mokestinės nepriemokos sutartį, buvo gauti tik 2023 m. vasario 23 d. (dėl UAB „A Justice“) ir 2023 m. gegužės 16 d. (dėl UAB „Ollus“). Gavus VMI sprendimus ir paaiškėjus, kad vis dėlto Bendrovei pačiai teks sumokėti PVM, A. M. kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, ši sutartis buvo sudaryta 2023 m. kovo 27 d. ir pagal ją pirmosios įmokos data buvo nustatyta 2023 m. balandžio 25 d.
4.3. Byloje netinkamai aiškintos ir taikytos VMI viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 127 patvirtinto Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Aprašas) nuostatos. Pagal Aprašo 19 punktą, VMI turėjo priimti sprendimą per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, tačiau nagrinėjamu atveju sprendimai buvo gauti tik po pusės metų. Nors VMI sustabdė pateiktų prašymų dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių nagrinėjimą, kad galėtų įsitikinti UAB „A Justice“ ir UAB „Ollus“ mokumu, tačiau toks sustabdymas neturėjo tęstis neribotą laiką. Visą tą laiką Bendrovė neturėjo jokio aiškumo, kada VMI priims sprendimus, taip buvo pažeistas teisinio tikrumo ir aiškumo principas. Bendrovės pateikti prašymai atitiko visas Aprašo 4, 17 punktų sąlygas. Prašymų VMI pateikimo metu nebuvo jokių kliūčių nei UAB „A Justice“, nei UAB „Ollus“ perimti mokestinę nepriemoką. Šios įmonės nebuvo nei bankrutuojančios, nei likviduojamos, vykdė veiklą, buvo finansiškai pajėgios įvykdyti mokestines prievoles, be to, turėjo gautino PVM, todėl VMI būtų buvę naudinga sutikti su mokestinės nepriemokos perkėlimu – perkėlus šias mokestines prievoles, VMI būtų galėjusi atlikti užskaitą su mokėtinu PVM. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių VMI atstovės teiginius dėl įmonėms UAB „A Justice“ ir UAB „Ollus“ pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriuo teisme VMI atstovė bandė pateisinti pateiktų prašymų nagrinėjimo sustabdymą. Taigi, Bendrovė turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad mokestinė nepriemoka bus perkelta nurodytoms įmonėms ir Bendrovei neatsiras pareiga mokėti PVM, o VMI, vėluodama priimti sprendimus dėl Bendrovės mokestinės nepriemokos perkėlimo, pati sukėlė žalą valstybei.
4.4. Pagal Aprašo 12 punktą, visi mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai turi būti sustabdomi prašymo dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo nagrinėjimo metu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 patvirtintų Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 27 punkte. Taigi, pagal šias nuostatas, Bendrovės prašymų dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo nagrinėjimo metu (atitinkamai iki 2023 m. vasario 23 d. ir iki 2023 m. gegužės 16 d.) Bendrovės mokestinė prievolė nebuvo atsiradusi ir VMI neturėjo teisės reikalauti iš Bendrovės susimokėti PVM. Jeigu Bendrovė būtų įvykdžiusi mokestines prievoles nelaukdama VMI sprendimų, mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys ir jų tvirtinimas būtų beprasmiai ir betiksliai. Bendrovės prašymo nagrinėjimo metu yra nepagrįsta ir neteisinga reikalauti įvykdyti prievolę, kurią prašoma perkelti kitam asmeniui. Apraše ir Taisyklėse yra nustatyti teisiniai saugikliai, siekiant apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo reiškiant prašymus dėl mokestinių nepriemokų perėmimo (pavyzdžiui, Aprašo 19 ir 24 punktai). Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad sudarius mokestinės paskolos sutartį Bendrovė ir VMI iš esmės pakeitė (modifikavo) Bendrovės mokestinę prievolę, nes buvo nustatyti nauji šios prievolės įvykdymo terminai ir jos būdas (nustatytas mokėjimų grafikas, pagal kurį pirmas mokėjimas turėjo būti atliktas 2023 m. balandžio 25 d.) (remiamasi CK 6.209 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir kasacine nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTktMzgxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-99-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-99-381/2024">e3K-3-99-381/2024</a>). Kadangi VMI pareiškime nurodyti 34 mokėjimai buvo atlikti iki 2023 m. balandžio 25 d. ir iki 2023 m. gegužės 16 d., todėl Bendrovė CK 6.9301 straipsnyje nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos nepažeidė.
4.5. Taip pat teismai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 891 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma gali būti mažinama šio straipsnio nustatyta tvarka pripažintoms beviltiškoms skoloms priskiriama pardavimo PVM suma. Taigi, sumažinusi Bendrovės mokestinę prievolę suma, kurią sudaro pardavimo PVM nuo beviltiška pripažintos skolos, VMI netektų kreditoriaus statuso, taip pat ir teisės inicijuoti administracinės atsakomybės taikymą pagal ANK 120 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 patvirtintomis Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėmis, apmokestinamasis asmuo PVM tikslais turi teisę skolas laikyti beviltiškomis, jeigu arba jis negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip 12 paskutinių kalendorinių mėnesių nuo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinimo momento (2.1 punktas), arba skolininkas yra likviduotas (2.3 punktas), arba skolininkas yra bankrutavęs (2.4 punktas). Kadangi UAB „A Justice“ ir UAB „Ollus“ yra bankrutavę juridiniai asmenys, o Bendrovė yra jų kreditorė, todėl Bendrovės nemokumo administratorius turi teisę bet kada kreiptis į VMI dėl šių skolų pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo – tam egzistuoja visos būtinos sąlygos. VMI netekus kreditoriaus statuso, nebeliktų pagrindo nagrinėti CK 6.9301 straipsnyje nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimų. Tačiau dėl Bendrovės nemokumo administratoriaus neveikimo skolos vis dar nėra nurašytos, o buvusiam Bendrovės vadovui taikoma administracinė atsakomybė.
4.6. Byloje nebuvo nustatyta, kad A. M. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismai neatsižvelgė į tai, kad VMI nepagrįstai ilgai nagrinėjo Bendrovės pateiktus prašymus dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo, o Bendrovė turėjo teisėtą lūkestį, jog mokestinė nepriemoka bus perkelta, nes nebuvo priežasčių tokių prašymų netenkinti, tuo metu Bendrovė toliau tęsė savo normalią ūkinę komercinę veiklą ir negalėjo nevykdyti atsiskaitymų su kitais kreditoriais. A. M., kaip Bendrovės vadovas, siekė suderinti visų kreditorių ir pačios Bendrovės interesus, stengdamasis užtikrinti veiklos tęstinumą, taigi, ir pajamų, reikalingų ne tik pačiai Bendrovei, bet ir jos kreditoriams, gavimą, pinigų srautų judėjimą. A. M. nesuvokė, kad dėl atliktų mokėjimų Bendrovė nebus pajėgi atsiskaityti su VMI, nes pagrįstai tikėjosi, jog mokestinė nepriemoka bus perkelta. Tuo labiau kad, kaip nurodyta pirmiau, mokesčių administratoriui nagrinėjant mokesčių mokėtojo prašymą, išieškojimo veiksmai, taikytini mokesčių mokėtojui, paprastai nepradedami arba sustabdomi, todėl Bendrovė mokėjimų VMI pagrįstai nevykdė. Nagrinėjamoje byloje visa atsakomybė dėl kilusių padarinių, už kuriuos iš esmės atsakinga nepagrįstai ilgai delsusi priimti sprendimus VMI, yra perkelta Bendrovės vadovui A. M..
5. VMI Nepriemokų administravimo departamento vyresnysis patarėjas Jonas Čebelis atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. įgalioto atstovo advokato T. Katausko prašymą prašo prašymą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistus. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
5.1. Priešingai nei teigia pareiškėjas, A. M. pagrįstai nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai prašyme nurodytų proceso teisės reikalavimų nepažeidė ir tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas. Pareiškėjas siekia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes įvertintų kitaip bei padarytų kitokias išvadas, nei padarė apylinkės ir apygardos teismai. Nesutikimas su teismų išvadomis, nesant išsamių teisinių argumentų apie esminį teisės pažeidimą, nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Prašyme išdėstyti argumentai iš esmės atitinka pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriuos apygardos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Teismai bylos aplinkybes nustatė visapusiškai ir objektyviai įvertinę Bendrovės finansinius duomenis, kredito įstaigų sąskaitų išrašus, mokesčio apskaitos informacinės sistemos duomenis, pateikė motyvuotas išvadas dėl bylos aplinkybių ir A. M. veiksmų vertinimo. Jokių naujų teisinių argumentų, kurie paneigtų apylinkės ir apygardos teismų išvadas, pareiškėjas nenurodo.
5.2. Pateikti Bendrovės sąskaitų išrašai patvirtina, kad Bendrovei nepakako lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Byloje įrodyta, kad Bendrovės mokestinis įsiskolinimas atsirado nuo 2022 m. birželio 15 d., todėl, Bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, bet pirmenybę teikiant atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, buvo pažeista CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir taip padarytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas. Byloje nagrinėjamus mokėjimus kitiems Bendrovės kreditoriams A. M. atliko veikdamas sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą, todėl, priešingai nei nurodo pareiškėjas, A. M. tyčia yra nustatyta.
5.3. Pareiškėjas iš esmės savaip interpretuoja nustatytų procedūrų dėl mokestinės nepriemokos perėmimo vykdymą. Tokie teiginiai nepagrindžia prašyme nurodytų neva VMI padarytų pažeidimų. Bendrovės prašymai išnagrinėti laikantis teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūras, nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo teiginiai apie VMI neveiklumą ir prašymų nagrinėjimo vilkinimą yra nepagrįsti. VMI priimti sprendimai nebuvo skundžiami, sprendimai yra galiojantys.
5.4. Mokesčių mokėtojas, pateikęs prašymą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, laikomas skolingu iki mokesčių administratoriaus sprendimo dėl sutikimo priėmimo dienos (remiamasi Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių, įsigaliojusių nuo 2024 m. lapkričio 1 d., 24 punktu). Atsižvelgiant į tai, teismai pagrįstai nusprendė, kad Bendrovės su UAB „A Justice“ ir UAB „Ollus“ sudarytos mokestinės nepriemokos skolų perėmimo sutartys ir vėlesni kreipimaisi į VMI dėl leidimo perimti Bendrovės mokestinę nepriemoką nepanaikino Bendrovės pareigos į valstybės biudžetą sumokėti nuo sandorių su minėtomis įmonėmis apskaičiuotą PVM, taip pat nesustabdė šios pareigos vykdymo. Be to, 2023 m. kovo 20 d. mokestinės paskolos sutartimi buvo išdėstytas tik PVM, susidaręs už 2022 m. birželio mėn., dėl vėliau susidariusio PVM mokėjimo už 2022 m. rugsėjo mėn. šioje sutartyje nebuvo susitarta.
5.5. Prašyme nurodytas mokėtinos į biudžetą PVM sumos mažinimo beviltiškomis skolomis teisinis reguliavimas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 891 straipsnį neturi reikšmės sprendžiant dėl Bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų byloje nagrinėjamu laikotarpiu.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. įgalioto atstovo advokato T. Katausko prašymas atmestinas.
Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su A. M. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, teigia, jog, teismams neteisingai aiškinus teisės aktų, reglamentuojančių mokestinės nepriemokos perkėlimą trečiajam asmeniui, nuostatas, buvo netinkamai nustatyta, kad VMI pareiškime nurodytų mokėjimų metu VMI buvo Bendrovės kreditorė, taip pat byloje nebuvo tinkamai nustatyta, kad Bendrovė, atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams, neturėjo lėšų visiems savo įsipareigojimams padengti, taip pat ir atsiskaityti su VMI, be to, nenustatyta ir A. M. tyčinė kaltė. Šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti.
8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-3-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-3-697/2018">2AT-3-697/2018</a>, 2AT-12-628/2019). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.9301 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a>, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020 ir kt.).
10. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-611/2017">e3K-3-351-611/2017</a>, 3K-3-313-403/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjc4LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-278-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-278-469/2019">e3K-7-278-469/2019</a> ir kt.).
11. Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami A. M. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, materialiosios teisės normas pritaikė tinkamai, nepažeisdami pirmiau aptartų nagrinėjamai bylai aktualių teismų praktikos išaiškinimų. Priešingai negu nurodo pareiškėjas, teismai nepadarė ir esminių, su įrodinėjimo procesu susijusių proceso teisės pažeidimų (ANK 567, 569 straipsniai), dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas nutarimas ir nutartis, tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs.
12. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis (įrodymus). Apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, susijusias su Bendrovės mokestinės nepriemokos susidarymu ir atsiskaitymu su kreditoriais nesilaikant nustatyto eiliškumo, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus: VMI pareiškime išdėstytas aplinkybes, 2023 m. lapkričio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytas operatyvaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pateiktus mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašus apie Bendrovės nesumokėtus mokesčius, Bendrovės sąskaitos išrašus apie atliktus mokėjimus tiriamuoju laikotarpiu ir turėtą lėšų likutį, A. M. teisme duotus parodymus ir pateiktą rašytinę medžiagą, susijusią su mokestinės nepriemokos susidarymu ir prašymų dėl jos perkėlimo nagrinėjimu, konsultacinę išvadą dėl Bendrovės bankroto, ją parengusio eksperto paaiškinimus teismo posėdyje, kitą rašytinę bylos medžiagą. Teismas, remdamasis šių duomenų visuma, nustatė faktines bylos aplinkybes ir pateikė motyvuotas išvadas dėl A. M. veikos pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį vertinimo. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal A. M. įgalioto atstovo apeliacinį skundą, dar kartą patikrino bylos duomenų vertinimą, išdėstė motyvuotas išvadas dėl apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ir padarytų išvadų pagrįstumo atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Bendrovės galimybėmis atsiskaityti su visais kreditoriais tiriamuoju laikotarpiu, mokestinės nepriemokos susidarymu ir jos perkėlimo procedūromis, A. M. kaltės vertinimu atliekant mokėjimus kitiems kreditoriams nepaisant mokestinės nepriemokos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra analogiški prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytiems argumentams.
13. Teisėjų kolegija teismų išvadoms, kurios pagrįstos objektyviu ir išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įrodymų vertinimu, pritaria, jų nepaneigia pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai. Pareiškėjo nesutikimas su teismų išvadomis ir įrodymų vertinimu savaime nereiškia, kad teismai pažeidė ANK 569 straipsnio, reglamentuojančio ir įrodymų vertinimą, nuostatas ar netinkamai taikė materialiosios teisės normas.
14. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 142 443,97 Eur, ją sudarė 103 Eur nekilnojamojo turto mokestis ir 6,75 Eur delspinigiai (nepriemoka susidarė nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. už 2023 m.); 1434 Eur pelno mokestis ir 215,31 Eur delspinigiai (nepriemoka susidarė nuo 2022 m. birželio 16 d. už 2021–2022 metus); 139 985,71 Eur PVM ir 699,30 Eur delspinigiai (nepriemoka susidarė nuo 2022 m. liepos 26 d. už 2022 m. birželio–liepos mėn., 2022 m. rugsėjo–spalio mėn., 2023 m. rugpjūčio mėn.). Didžiausią dalį mokestinės nepriemokos sudarė nesumokėtas PVM nuo Bendrovės sandorių su UAB „A Justice“ ir UAB „Ollus“, pagal šiuos sandorius Bendrovė šioms įmonėms pardavė prekes, už kurias šios įmonės sumokėjo kainą be PVM, o Bendrovės mokestinę prievolę sumokėti PVM šios įmonės turėjo perimti pagal sudarytas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis.
15. Byloje nustatyta, kad Bendrovė buvo pateikusi VMI prašymus pagal su UAB „A Justice“ sudarytas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis leisti šiai įmonei perimti 38 836 Eur (mokėjimo terminas 2022 m. liepos 25 d.) ir 79 412 Eur (mokėjimo terminas 2022 m. rugpjūčio 25 d.) PVM mokestines nepriemokas, šie prašymai pateikti atitinkamai 2022 m. liepos 26 d. ir 2022 m. rugpjūčio 26 d., prašymų nagrinėjimas buvo sustabdytas, siekiant įsitikinti mokestinės nepriemokos perėmėjo galimybėmis sumokėti prašomą perimti mokestinę nepriemoką, o sprendimai jų netenkinti priimti 2023 m. vasario 23 d. Netenkinus prašymų, Bendrovė su VMI 2023 m. kovo 20 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį, kuria išdėstytas Bendrovės mokestinės nepriemokos mokėjimas iki 2025 m. liepos 25 d., tačiau sutartis buvo nutraukta 2023 m. rugpjūčio 8 d. Bendrovei nesumokėjus nė vienos įmokos pagal nustatytą grafiką. Taip pat Bendrovė 2022 m. spalio 26 d. buvo pateikusi prašymą duoti sutikimą UAB „Ollus“ perimti 23 719,87 Eur (mokėjimo terminas 2022 m. spalio 25 d.) PVM mokestinę nepriemoką, šis prašymas netenkintas 2022 m. lapkričio 14 d. skolos perėmėjui nustatytu terminu nepateikus prašomų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų. 2022 m. lapkričio 18 d. Bendrovė pakartotinai pateikė prašymą duoti sutikimą UAB „Ollus“ perimti 23 719,87 Eur mokestinę nepriemoką, šio prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas, siekiant įsitikinti mokestinės nepriemokos perėmėjo galimybėmis sumokėti prašomą perimti mokestinę nepriemoką, ir 2023 m. gegužės 16 d. priimtas sprendimas prašymo netenkinti. VMI Bendrovės prašymų netenkino nustačiusi, kad mokestinės nepriemokos perėmėjos UAB „A Justice“ ir UAB „Ollus“ yra nemokios ir pačios turi mokestinių nepriemokų.
16. Pažymėtina, kad dalimi prašymo argumentų pareiškėjas iš esmės ginčija VMI priimtus sprendimus netenkinti Bendrovės prašymų dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, skundžiasi dėl VMI neveiklumo ir pan. Tokie klausimai nėra atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šių prašymo argumentų nepasisako. Be to, nurodytų VMI sprendimų A. M. įstatymų nustatyta tvarka neskundė.
17. Prašyme nurodoma, kad Bendrovės pateiktų prašymų nagrinėjimo metu iki sprendimų netenkinti šių prašymų priėmimo, t. y. UAB „A Justice“ atveju nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. vasario 23 d., UAB „Ollus“ atveju nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. gegužės 16 d., Bendrovė nelaikytina VMI skolininke, atitinkamai VMI neturėjo reikalavimo teisės į Bendrovę ir nebuvo Bendrovės kreditorė. Tokie pareiškėjo teiginiai grindžiami neteisinga teisės aktų, reglamentuojančių mokestinės nepriemokos perėmimo prašymų nagrinėjimą, nuostatų interpretacija.
18. Nagrinėjamu atveju aktualus nagrinėjamoje byloje Bendrovės prašymų pateikimo ir VMI sprendimų priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintų Taisyklių ir VMI viršininko patvirtinto Aprašo, reglamentuojančių mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų vykdymą, nuostatų taikymas. Pagal Taisyklių 7 punktą, Aprašo 7 punktą, mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka perimama remiantis tarp mokesčių mokėtojo ir skolos perėmėjo sudaryta mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi bei mokesčių administratoriaus sutikimu. Mokesčių administratoriui sprendimui dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priimti nustatytas 15 darbo dienų terminas, šio termino skaičiavimas sustabdomas, kai mokesčių administratorius nurodo mokesčių mokėtojui ar skolos perėmėjui pateikti papildomus dokumentus arba jeigu dėl skolos perėmėjo turimos permokos (skirtumo) yra atliekami kontrolės veiksmai, siekiant įsitikinti permokos realumu (pagrįstumu) (Taisyklių 20 punktas, Aprašo 19 punktas). Mokesčių administratoriui nagrinėjant prašymą, išieškojimo veiksmai, taikytini mokesčių mokėtojui, paprastai nepradedami arba sustabdomi, tačiau tai nėra kliūtis taikyti bet kokią mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, nustatytą Mokesčių administravimo įstatyme (Taisyklių 27 punktas, Aprašo 12 punktas).
19. Pagal pirmiau nurodytas Taisyklių ir Aprašo nuostatas, mokesčių mokėtojui pateikus prašymą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sustabdomi ar nepradedami priverstinio išieškojimo veiksmai, bet pati prievolė sumokėti mokesčius nėra panaikinama ar atidedamas jos įvykdymo terminas. Nepaisant sudarytos mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties ir paduoto prašymo duoti sutikimą perimti mokestinę nepriemoką, mokesčių mokėtojas yra laikomas skolininku, o VMI – tokio mokesčių mokėtojo kreditore. Tai nustatyta ir VMI viršininko 2024 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. VA-79, įsigaliojusiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d., Aprašą pakeitusių Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių 24 punkte (mokesčių mokėtojas, pateikęs prašymą, dėl prašyme nurodytos mokestinės nepriemokos laikomas skolingu iki mokesčių administratoriaus sprendimo dėl sutikimo priėmimo dienos).
20. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Bendrovės prašymų nagrinėjimo metu VMI dėl Bendrovės nesumokėto PVM buvo Bendrovės trečiosios eilės kreditore, kaip tai nustatyta CK 6.9301 straipsnyje. Tačiau byloje nustatyta, kad A. M. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. atliko 34 mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams. Bendra mokėjimų suma sudaro 377 519,27 Eur. Ši suma ženkliai viršija Bendrovės mokestinės nepriemokos sumą. Didžioji dalis mokėjimų (32 iš 34) buvo atlikti iki 2023 m. kovo 20 d. mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Be to, mokestinės paskolos sutartimi buvo sutarta ne dėl visos Bendrovės mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, tuo metu Bendrovė vis dar turėjo 24 385,19 Eur mokestinę nepriemoką, todėl ir 2023 m. balandžio 11 ir 13 d. mokėjimais Bendrovė taip pat pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Tuo labiau kad mokestinės paskolos sutarties sąlygų bendrovė nevykdė ir nesumokėjo nė vienos įmokos pagal nustatytą grafiką, dėl to mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta.
21. Byloje nustatyta ir tai, kad Bendrovė nedisponavo grynaisiais pinigais, lėšas laikė bankų sąskaitose, kurių išrašai byloje buvo pateikti ir ištirti. Nors teismai atskirai neaptarė kiekvieno iš A. M. inkriminuotų mokėjimų, kuriais buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, bet išsamiai išanalizavo Bendrovės sąskaitų bankuose išrašus, kuriuose nurodytas lėšų likutis kiekvienos finansinės operacijos metu, šis likutis visais atvejais buvo mažesnis už mokestinės nepriemokos sumą, todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.
22. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai ir dėl neva byloje tinkamai nenustatytos A. M. kaltės. Bylą nagrinėję teismai, atmesdami analogiškus pareiškėjo argumentus, nurodė, jog A. M., žinodamas, kad Bendrovė turi mokestinę nepriemoką VMI ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams įvykdyti, sąmoningai atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais nei VMI, t. y. veikė tyčia. Apygardos teismas nurodė ir tai, kad dalis mokėjimų (pavyzdžiui, 2023 m. vasario 23 d. mokėjimas „Andrikus Industry Limited“, 2023 m. vasario 23 d., 2023 m. vasario 24 d., 2023 m. kovo 6 d. mokėjimai A. V., 2023 m. vasario 23 d. mokėjimas A. M., 2023 m. kovo 6 d. mokėjimas bendrovei „SIA Citadele Leasing“) buvo atlikti jau priėmus sprendimus netvirtinti Bendrovės mokestinės nepriemokos sutarčių, sudarytų su UAB „A Justice“, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, jog Bendrovės mokestinę nepriemoką perims UAB „A Justice“. A. M. veiksmai, nemokant PVM į valstybės biudžetą nei prašymų dėl mokestinės nepriemokos perėmimo nagrinėjimo metu, nei netenkinus tokių prašymų, taip pat ir nevykdant sudarytos mokestinės paskolos sutarties sąlygų, bet atliekant mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams, neabejotinai patvirtina jį veikus tyčia. Nors pareiškėjas teigia, kad VMI pareiškime nurodyti mokėjimai atlikti siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, bet tokių teiginių niekaip nepagrindė ir nenurodė aplinkybių, paaiškinančių atliktų mokėjimų svarbą Bendrovės veiklos tęstinumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad mokesčių mokėjimas yra sudėtinė įprastinės bet kurios įmonės veiklos dalis, kaip ir mokėjimai darbuotojams, atsiskaitymai su įvairiais kreditoriais ir pan.
23. Prašyme nurodyta galimybė pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 891 straipsnio nuostatas sumažinti Bendrovės mokėtiną PVM beviltiškomis pripažintomis skolomis neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl A. M. atsakomybės už jo atliktus veiksmus byloje nagrinėjamu laikotarpiu.
24. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami apylinkės teismo nutarimas ir apygardos teismo nutartis yra pagrįsti ir teisingi, jų naikinti pareiškime išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Olegas Fedosiukas
Artūras Ridikas
