Baudžiamoji byla Nr. 2K-193-891/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01325-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.11.11; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Arūno Budrio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. (P. K.) gynėjo advokato Gedimino Milevičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžiu P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (2018 m. birželio 15 d. veika) trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (2018 m. liepos mėn. veika) trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir P. K. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant dvylikai mėnesių auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį dirbti ir uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 4 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendis pakeistas:
panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), nuteistajam P. K. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuteistajam P. K. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir P. K. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal ankstesnius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžius.
Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. P. K. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad jis 2018 m. birželio 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti ir kitokiu būdu tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete J. Š., būdamas tuometinių Vilniaus pataisos namų viename iš komplekso pastatų, pasiūlęs pastarajai atsiskirti nuo draugų kompanijos, nusivedė ją į apleisto pastato kitoje pusėje esančias patalpas, ten, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko ši nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo jiems priešintis, ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, privertė ją prieš savo valią tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, šį lytinį aistros tenkinimo aktą filmavo ikiteisminio tyrimo nenustatytu telefonu, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis nusivedė nukentėjusiąją į kitą apleisto pastato patalpą ir ten, grasindamas nuo žemės pakeltu stiklu, liepė stotis nukentėjusiajai veidu į sieną, nusmaukė jai kelnes ir kelnaites, įkišo savo varpą jai į makštį ir tokiu būdu prieš jos valią lytiškai santykiavo su ja natūraliu būdu, po to liepė nukentėjusiajai klauptis keturpėsčia ir baigė lytinį aktą pats dirgindamas savo lytinį organą, išliedamas spermą nukentėjusiajai ant veido, t. y. tokiu būdu seksualiai išprievartavo ir išžagino mažametę J. Š.. Be to, P. K., nesulaukęs amžiaus, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė, minėtais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė psichikos sveikatą mažametei nukentėjusiajai J. Š., kuriai konstatuojamas (duomenys neskelbtini) tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika.
2. Be to, P. K. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su mažamete J. Š., nusivedė ją į Vilniuje, Naujininkų mikrorajone, netoli Vilniaus geležinkelio stoties, po žeme esančias įrengtas patalpas – „landynę“, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko ši nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo jiems priešintis, ir grasindamas paviešinti savo paties 2018 m. birželio 15 d. nufilmuotą vaizdo įrašą, kai seksualiai prievartavo J. Š., liepė sėstis nukentėjusiajai į fotelį, po to, numovęs jai kelnes ir kelnaites, įkišo savo varpą jai į makštį ir tokiu būdu prieš jos valią lytiškai santykiavo su pastarąja natūraliu būdu ir tokiu būdu išžagino mažametę J. Š.. Be to, P. K., nesulaukęs amžiaus, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė, minėtais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė psichikos sveikatą mažametei nukentėjusiajai, kuriai konstatuojamas (duomenys neskelbtini) tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėjęs nuteistojo P. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas P. K. paskirtos bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti BK 92 straipsnio nuostatas grindė vienintele aplinkybe, kad P. K. yra jauno amžiaus, nors kitos bylos aplinkybės, į kurias teismas neatsižvelgė, galimybę, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, aiškiai paneigia. Šios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nuteistojo P. K. veiksmus nusikalstamos veikos darymo metu, jo asmenybę bei elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, konstatavo, kad šių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 9 dalį, nes, skirdamas nuteistajam galutinę subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, padarytas iki nuosprendžių priėmimo kitose vėlesnėse bylose, nesubendrino P. K. bausmių, paskirtų ankstesniais nuosprendžiais. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti subendrinamos apėmimo būdu, o atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius bausmės įskaitomos į galutinės subendrintos bausmės laiką, tai šioje byloje lengvina nuteistojo teisinę padėtį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo P. K. gynėjas advokatas G. Milevičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 92 straipsnio nuostatas ir nuteistajam P. K. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.
4.2. Atidėdamas bausmės vykdymą nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad P. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, emociškai nebrandi asmenybė, neturinti susiformavusių vertybinių nuostatų galimai dėl auklėjimo spragų, iki tol neteistas, vėliau už analogiškų nusikaltimų padarymą baudžiamojon atsakomybėn netrauktas. Nors nuosprendžio priėmimo metu P. K. ir buvo teistas tris kartus už viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog nusikaltimai padaryti dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. P. K. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus. Teismas pagrįstai vadovavosi aktualia teismų praktika, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYyLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-362-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-362-942/2015">2K-362-942/2015</a>). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas išimtinai rėmėsi tik tomis aplinkybėmis, kurios sunkina ir neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nors jis prieš nukentėjusiąją nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis ir nusikaltęs pirmą kartą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ypač svarbią reikšmę turi tai, kad jau po nusikaltimų nukentėjusiajai padarymo P. K. dėl savo elgesio jokių išvadų nepadarė, toliau darė nusikalstamas veikas ir po to tris kartus buvo nuteistas, o su laisvės atėmimu nesusijusios paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino to, kad, darydamas nusikalstamas veikas, P. K. buvo nepilnametis, o paskutinę nusikalstamą veiką padarė vos sulaukęs pilnametystės. Tiek P. K., tiek nukentėjusioji praktiškai buvo vaikai, tos pačios mokyklos mokiniai. Tai parodo, kad P. K., darydamas nusikalstamas veikas, visiškai neturėjo gyvenimiškos patirties ir elementaraus gyvenimiško susivokimo apie savo veiksmus. Nusikaltimo nukentėjusiajai padarymo metu nuteistajam buvo vos 16 metų, pačiai nukentėjusiajai tuo metu taip pat tebuvo 12 metų. Juos skyrė nedidelis amžiaus skirtumas, todėl nuteistasis P. K. galėjo ir nežinoti bei nesuvokti skirtumo, skiriančio amžiaus ribą tarp nepilnametės ir mažametės. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad nukentėjusioji pati elgėsi neatsakingai, nors nuteistojo P. K. elgesys dėl to nėra pateisintinas.
4.4. Nusikaltimas nukentėjusiajai buvo padarytas 2018 m., o skundžiamas nuosprendis priimtas 2025 m., t. y. po įvykių praėjus ilgam laiko tarpui. Šiuo metu nuteistojo gyvenimas yra pasikeitęs – jis subrendęs, turi mažametį vaiką, dirba, nusikalstamų veikų nebedaro. Iš elgsenos teisme taip pat matyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo praeitį, o teisme apklausti jo tėvai patvirtino ryškius teigiamus sūnaus elgesio pokyčius. Apeliacinės instancijos teismas P. K. charakterizuojančias aplinkybes vertino jau suaugusio žmogaus aspektu, kai jis jau buvo tris kartus teistas, o ne tuo požiūriu, kad jis nusikaltimų nukentėjusiajai padarymo metu buvo įstatymams nenusižengęs nepilnametis.
4.5. Vertindamas nuteistąjį P. K. jau daug vėliau nei prieš padarytus nusikaltimus, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad P. K. vėliau padaryti nusikaltimai buvo susiję su viešąja tvarka, o ne su seksualiniais nusikaltimais. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 92 straipsnio 5 dalies nuostatas ir dėl to, kad vieną nuteistojo P. K. nusikalstamą veiką, padarytą jau esant pilnamečiui, jis nepagrįstai sutapatino su nepilnamečio padarytomis nusikalstamomis veikomis, tai taip pat lėmė nepagrįstą realios bausmės skyrimą.
4.6. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, jog, nuteistajam P. K. atidėjus paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, padaryta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, laikėsi teisės aktų reikalavimų ir pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskyrus nuteistajam P. K. realaus laisvės atėmimo.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė L. Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Nuteistojo P. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, jo veiksmai nusikalstamos veikos darymo metu, jo asmenybė, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 ir 80 straipsniuose, pasiekti pakanka laisvės atėmimo bausmės P. K. paskyrimo, atidedant jos vykdymą.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis išžagino ir seksualiai prievartavo mažametę, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas savo seksualinio pasitenkinimo. P. K. nusikalto ne spontaniškai, o iš anksto apgalvojęs savo veiksmus. Jis nukentėjusiąją nusivedė į apleistus pastatus, žinodamas, kad ten nebus pašalinių asmenų, nukentėjusiąją išžagino ir seksualiai prievartavo, panaudodamas grasinimus. Per vieno mėnesio laikotarpį mažametei nukentėjusiajai jis padarė tris nusikaltimus, grasino nukentėjusiajai paviešinti nufilmuotą seksualinio smurto prieš ją vaizdo įrašą, o tai rodo didesnį jo pavojingumą. Šios aplinkybės parodo ir neigiamas P. K. asmenines savybes, tai yra jo abejingumą, ciniškumą, negailestingumą.
5.3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog, nuteistajam P. K. atidėjus paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam, o kitas bylos aplinkybes įvertino netinkamai. P. K. nuteistas už trijų labai sunkių nusikaltimų padarymą. Po šioje byloje nagrinėjamų įvykių P. K. priimti nauji apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios laisvės apribojimo bausmės. Darytina išvada, kad šios bausmės savo tikslų nepasiekė, ir tai rodo, kad nuteistasis nevertina savo nusikalstamo elgesio neigiamai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ankstesnę nuteistojo patirtį, jam taikant su laisvės atėmimu nesusijusias laisvės apribojimo bausmes, nusikalstamų veikų pavojingumą, pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog, nuteistajam atidėjus paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 ir 80 straipsniuose.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo P. K. gynėjo advokato G. Milevičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui (BK 92 straipsnis)
7. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. K. taikytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, be kita ko, ir aplinkybes, apibūdinančias nepilnamečio asmens padarytų nusikaltimų pavojingumą, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 92 straipsnio nuostatas). Teisėjų kolegija sutikti su šiais kasatoriaus argumentais neturi pagrindo.
8. Skirdami bausmę nepilnamečiui, teismai, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir į BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas. BK 92 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
9. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018, 2K-18-697/2023). Taigi, šio teismo diskrecijai priskirto klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, kurios apibūdina tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ar pasikeitė nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Šių aplinkybių įvertinimas leidžia daryti išvadą, ar nuteistojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės nuostatos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTExLTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-111-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-111-788/2017">2K-111-788/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjktOTc2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-29-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-29-976/2022">2K-29-976/2022</a>).
10. Tai reiškia, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamas nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2016">2K-132-942/2016</a>, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paskirtos teminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, savo sprendimą taikyti veikų padarymo metu nepilnamečiu buvusiam P. K. BK 92 straipsnio nuostatas motyvavo tuo, kad kaltininkas yra jauno amžiaus, ir esminį dėmesį atkreipė į tai, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti jam ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį. Be to, vertindamas P. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tačiau jų nedetalizuodamas, teismas taip pat priėjo prie išvados, jog kaltininkas nėra linkęs pažeisti įstatymus.
12. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01NDkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-549/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-549/2007">2K-P-549/2007</a>, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-18-697/2023 ir kt.). Antra, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, teismo išvados turi būti paremtos konkrečiomis byloje nustatytomis nuteistojo padarytą nusikaltimą bei jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, kurios, be kita ko, sudaro galimybes įvertinti, ar pasikeitė nuteistojo elgesys po nusikaltimų padarymo ir pan.
13. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl negalimumo taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nesuabsoliutino nusikaltimus padariusio asmens amžiaus kaip kriterijaus, lemiančio BK 92 straipsnio nuostatų jam taikymą, ir tinkamai įvertino kartu su kitomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į padarytų veikų pavojingumą, bet kartu įvertino ir nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo. Kaip matyti iš byloje nustatytų ir teismų sprendimuose nurodytų aplinkybių, P. K. per vieno mėnesio laikotarpį mažametei nukentėjusiajai padarė tris labai sunkius nusikaltimus – išžagino ir seksualiai prievartavo mažametę, veikdamas tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad P. K. nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai – jis nusikalto iš anksto apgalvojęs savo veiksmus (nukentėjusiąją nusivedė į apleistus pastatus, žinodamas, kad ten nebus pašalinių asmenų, nukentėjusiąją išžagino ir seksualiai prievartavo panaudodamas grasinimus, be kita ko, grasino ir paviešinti anksčiau nufilmuotą seksualinio smurto prieš ją vaizdo įrašą). Taip pat šis teismas išsamiai išanalizavo P. K. apibūdinančius duomenis, jo elgesį po nusikaltimų padarymo, be kita ko, ir ankstesnę nuteistojo patirtį, jam taikant poveikio priemones už kitų nusikaltimų padarymą, remdamasis tuo nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nustatyta, kad kaltininkas savo veiksmų kritiškai nevertino, nukentėjusiosios neatsiprašė, nenustatyta ir jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje nustatyta ir tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo P. K. buvo tris kartus teistas už nusikaltimus viešajai tvarkai, be kita ko, ir smurto panaudojimą viešoje vietoje, o teismų skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės savo tikslų nepasiekė.
14. Įvertinęs pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, susipažinusi su žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nepritaria kasacinio skundo argumentams, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 92 straipsnio nuostatas. Būtent apeliacinės instancijos teismas objektyviai, visapusiškai įvertino byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nesuteikdamas nė vienai iš jų išskirtinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, nepriklausomai nuo P. K. jauno amžiaus, jo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, jo veiksmai nusikalstamos veikos darymo metu bei elgesys po nusikalstamos veikos padarymo neleidžia teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas bausmės individualizavimo taisyklių nepažeidė ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad nuteistasis nekeičia teisei priešingo elgesio ir nusikalstamo polinkio, pagrindo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą nėra. Kasatorius neteisus teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 92 straipsnio nuostatas, įvertindamas vėlesnius nuteistajam priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Kaip minėta pirmiau, teismai, parinkdami bausmę, jos rūšį, taip pat spręsdami dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti įvairias asmenybę ir nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, taip pat ir naujai atsiradusias, taigi ir informaciją apie naujai asmens padarytas nusikalstamas veikas, pradėtus ar vykstančius teisinius procesus (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjktOTc2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-29-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-29-976/2022">2K-29-976/2022</a>).
15. Atsižvelgdama į byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl negalimumo P. K. taikyti bausmės vykdymo atidėjimo yra teisiškai pagrįstos, padarytos nepažeidžiant BK 92 straipsnio nuostatų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo P. K. gynėjo advokato Gedimino Milevičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Alenas Piesliakas
Arūnas Budrys
