Baudžiamoji byla Nr. 2K-187-788/2025
Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00047-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.3; 1.2.18.10.1; 2.1.7.4.4; 2.1.15.3.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. gynėjo advokato Haroldo Juškos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžiu G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 1800 MGL (67 788 Eur) dydžio bauda ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1800 MGL (67 788 Eur) dydžio bauda. Be to, G. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį buvo nuteisti P. N. ir R. N.
Civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš nuteistųjų G. S., P. N. ir R. N. priteista 465 940 Eur Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalis dėl P. N. ir R. N. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, ir jie dėl šių kaltinimų išteisinti, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo darant šias nusikalstamas veikas.
Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalis dėl G. S. pakeista:
nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta, kad G. S. apgaule UAB „A&G Autotrade“ naudai išvengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 259 220 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 203 943 Eur pelno mokesčio, iš viso 463 163 Eur; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, jog G. S. nusikalstamas veikas, nurodytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarė bendrininkų grupe;
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pagal civilinį ieškinį iš UAB „A&G Autotrade“ ir subsidiariai iš G. S. priteista 463 163 Eur žalos atlyginimo
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dalis dėl 2777 Eur priteisimo iš UAB „A&G Autotrade“ ir subsidiariai iš G. S. palikta nenagrinėta.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje G. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija). Šios nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje):
1.1. 2015 m. sausio mėn. – 2018 m. gegužės mėn. laikotarpiu Kauno mieste G. S., būdamas UAB „A&G Autotrade“ direktorius, taip pat kartu su juo prekybą automobiliais vykdę P. N. ir R. N. įgijo 116 naudotų automobilių, iš jų 95 įgyti už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą iš nenustatytų pardavėjų. G. S. automobiliams pirkti pagal kasos išlaidų orderius išdavė atskaitingiems asmenims R. N., P. N. ir sau (G. S.) iš viso 1 648 400 Eur grynųjų pinigų automobiliams pirkti. Už šiuos pinigus įgijus naudotus automobilius, G. S. pateikė Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai MB „AS Sprendimai“ atstovei A. D. netikrus pirkimo–pardavimo dokumentus – iš viso 1 648 400 Eur sumos faktūras (Eksportsalg arba Salgskontrakt), kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie neva įvykusius pirkimus iš Danijos Karalystės piliečių. Šie netikri dokumentai buvo įtraukti į Bendrovės buhalterinę apskaitą, nepagrįstai pritaikius maržos schemą skaičiuojant mokėtiną PVM ir PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaruojant mažesnį mokėtiną PVM, taip pat metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) deklaruojant mažesnį mokėtiną pelno mokestį. Šias PVM ir pelno mokesčio deklaracijas elektroniniu būdu nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. pateikus Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, G. S. apgaule Bendrovės naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti 259 220 Eur PVM ir 203 943 Eur pelno mokesčio, iš viso 463 163 Eur.
1.2. G. S. pateikus Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai A. D. pirmiau minėtus netikrus pirkimo–pardavimo dokumentus – iš viso 1 648 400 Eur sumos faktūras (Eksportsalg arba Salgskontrakt), kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie neva įvykusius pirkimus iš Danijos Karalystės piliečių, šie žinomai netikri pirkimo–pardavimo dokumentai buvo įtraukti į Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nuteistojo G. S. gynėjas advokatas H. Juška kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka byloje surinktų duomenų visumos, byloje nebuvo išsamiai ir nuosekliai ištirtos visos bylos aplinkybės, nebuvo pašalintos abejonės, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, išanalizuoti ir atskleisti inkriminuotų nusikaltimų, nurodytų BK 182 straipsnyje ir 222 straipsnyje, sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados grindžiamos ne visapusišku įrodymų ištyrimu ir jų vertinimu, o vadovaujantis prielaidomis. Taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, įtraukdamas į bylą kaip civilinę atsakovę ir UAB „A&G Autotrade“ bei priteisdamas iš jos ir subsidiariai iš G. S. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) civilinį ieškinį, pažeidė civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančias teisės normas, o tiksliau, civilinių atsakovų atsakomybės dėl neįvykdytos juridinio asmens mokestinės prievolės klausimus. Teismų praktikoje pasisakoma, kad bendrovės vadovo atsakomybė tretiesiems asmenims yra subsidiaraus pobūdžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 5 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-202-303/2020). Vertinant neįvykdytą mokestinę prievolę civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš šių nuostatų išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiarioji ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a>, 3K-7-328-248/2015, e3K-7-115-915/2017), juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas bei jo dalyvis juridinio asmens kreditoriui tiesiogiai atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, t. y. kai: 1) juridinis asmuo (darbdavys), privalantis už darbuotoją atlyginti žalą, iki žalos atlyginimo išnyksta; 2) žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais; 3) vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzQtNTExLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-134-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-134-511/2023">2K-7-134-511/2023</a>). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prokurorė pateikė prašymą įtraukti naują civilinį atsakovą – juridinį asmenį UAB „A&G Autotrade“, o VMI pateikė patikslintą civilinį ieškinį, taigi bendrovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neturėjo jokių BPK 110 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų civilinio atsakovo teisių bei galimybių jas įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys šioje byloje turėtų būti paliktas nenagrinėtas.
2.3. Šioje byloje įrodinėjimo našta buvo perkelta kaltinamajam, taip pažeidžiant rungimosi principą, nes jo kaltė grindžiama teiginiu, jog jis nepateikė tikrųjų duomenų apie automobilių pirkimą. Teismai nepasisakė dėl šių svarbių trijų esminių aplinkybių: 1) jei Danijos piliečiai neigia pardavę automobilius UAB „A&G Autotrade“ ir gavę už tai atlygį, tai kas pardavė bendrovei nurodytus 116 automobilių; 2) ar tokie dokumentai, kuriuose galimai neteisingai nurodytas vienas iš privalomų rekvizitų (pardavėjas), mokesčių (PVM ir pelno) įstatymo prasme gali būti pripažįstami kaip mažinantys pardavimo PVM ir apmokestinamąjį pelną – pardavėjo rekvizito galimas neatitikimas nesudaro pagrindo dokumento nevertinti mokesčių apskaičiavimo kontekste; 3) ar 116 automobilių, kuriuos bendrovė įsigijo ir atvaizdavo buhalterinėje apskaitoje, faktiškai egzistavo – byloje neginčytinai nustatyta, kad 116 automobilių faktiškai egzistavo ir buvo įgyti UAB „A&G Autotrade“. Šioje byloje nei ikiteisminis tyrimas, nei teismai net nebandė nustatyti, kas yra tikrieji automobilių pardavėjai, kokia tikroji automobilių įsigijimo kaina; apsiribota liudytojų (Danijos piliečių) apklausos protokoluose nurodytomis aplinkybėmis ir tik jų pagrindu paskirta užduotis specialistui atlikti objektų tyrimą bei atsakyti į pateiktus klausimus (teisme šie liudytojai neapklausti).
2.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai apskaičiavo pelno mokestį, visiškai nevertino bendrovės faktiškai patirtų sąnaudų, įgyjant automobilius. Apeliacinės instancijos teisme apklausti specialistai patvirtino, jog svarbu nustatyti, kam buvo parduoti automobiliai, nes tai turi įtakos bendrovei apskaičiuotiems mokesčiams, taip pat ir PVM maržos taikymo pagrįstumą. Pažymima, kad, netaikant PVM maržos schemos, esminę reikšmę PVM apmokestinimo prasme turi tai, kas nupirko šiuos automobilius, pvz., jeigu tai ES juridinis asmuo, turi būti taikomas 0 procentų PVM tarifas, jei Lietuvos Respublikos fizinis asmuo – 21 procento PVM tarifas. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvados dėl UAB „A&G Autotrade“ tariamai išvengto pelno ir PVM mokesčių yra nepagrįstos.
2.5. Nesutinkama su nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas nepašalino specialistės A. Remeikienės 2021 m. gruodžio 31 d. išvadoje dėl UAB „A&G Autotrade“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo esančių prieštaravimų; specialistei pateikta medžiaga nebuvo išsami ir pakankama, tačiau teismas nuteistojo kaltę grindė išimtinai šia išvada. Taip pat teismas konsultacinės auditoriaus A. Kapitanovo išvados nevertino visų bylos įrodymų kontekste, nepašalino prieštaravimų tarp šios išvados ir specialistės A. Remeikienės išvadų, nors konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad: UAB „A&G Autotrade“ vadovavosi apskaitos principais, realus automobilio pardavimas vyko, todėl turi būti ir automobilio įsigijimo vertė, kuri turi būti pripažįstama sąnaudomis; be to, bendrovė, nepateikdama pinigų išmokėjimo kvitų, jokių teisės aktų nepažeidė, nes užsienio juridiniai bei fiziniai asmenys, gavę iš Bendrovės grynuosius pinigus, vadovavosi savo šalies apskaitos įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Taigi byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad ūkinės operacijos (116 automobilių pirkimas) neįvyko, todėl G. S. nepagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog buhalterinėje apskaitoje registruoti pirkimai ne iš tų juridinių asmenų, tačiau jų kiekiai, vertės fiksuoti teisingai, savaime nesukelia BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-976/2019).
2.6. Teismai nevertino galimų apsimestinių sandorių fakto, tai panaikintų nuteistojo baudžiamąją atsakomybę. Remiantis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi, 1.78 straipsnio 1 dalimi, tariamasis, t. y. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas, sandoris negalioja ir yra niekinis, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Apsimestiniu pripažįstamas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiam sandoriui taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (CK 1.87 straipsnio 1–3 dalys). Taigi tariamuosius ir apsimestinius sandorius patvirtinančiose sutartyse iš esmės yra įtvirtinama tikrovės neatitinkanti informacija ir tai gali tapti pagrindu tokias sutartis pripažinti suklastotomis. Kita vertus, toks vertinimas ne visada atitiktų nusikalstamos veikos pavojingumo kriterijų, taip pat baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) principą ir galėtų reikšti nepagrįstą civilinių teisinių santykių kriminalizavimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tariamojo ar apsimestinio sandorio įforminimas sutartimi savaime nereiškia, jog ši sutartis suklastota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOS05NDIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-19-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-19-942/2017">2K-7-19-942/2017</a>, 2K-7-66-788/2022). Šioje byloje teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nesivadovavo ultima ratio principu, dėl to G. S. neturėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:
3.1. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 11 straipsnio 4 dalį, išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik dokumentais, kurie privalo turėti finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą privalomą finansinės apskaitos dokumentų informaciją. Pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalį, leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 1 dalį, apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 yra patvirtintos Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės), jos galiojo bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad „šių taisyklių reikalavimai privalomi visiems ūkio subjektams. Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (toliau – Aprašas), nustatytais atvejais pinigų priėmimo kvitus ir / arba pinigų išmokėjimo kvitus naudojantiems klientams atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais“ (suvestinės Aprašo redakcijos nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.), 3 punkte nustatyta, kad ūkio subjektas – tai Lietuvos Respublikoje įsteigtas ir veikiantis juridinis asmuo, užsienio juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat fizinis asmuo, kurie Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Pagal Aprašo 3 punkte pateiktas sąvokas, atsiskaitymas – tai pinigų mokėjimo veiksmas, kuriuo įvykdomas asmens piniginis įsipareigojimas ūkio subjektui arba ūkio subjekto piniginis įsipareigojimas asmeniui. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad „kvitai naudojami klientams atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų. Kvitai nepakeičia kasos pajamų ar kasos išlaidų orderių ir negali būti išrašomi įnešant pinigus į ūkio subjekto kasą ar juos šioje kasoje išmokant“, 5 punkte nustatyta, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi, vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą, o kitas atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui). 6 punkte yra nurodyti privalomi kvitų duomenys, 6.9 papunktyje nustatyta, kad kvite turi būti nurodytas ir prekes pristačiusio asmens parašas, vardas ir pavardė, o šio asmens pageidavimu – jo asmens kodas, gyvenamoji vieta.
3.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad atlikus kratas ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo gauta dokumentų, kuriuose būtų atsispindėjusios tikros 95 iš 116 automobilių įsigijimo sąnaudos. Be to, tokių dokumentų nepateikė nei pati UAB „A&G Autotrade“, nei jos direktorius ar kiti darbuotojai, nei asmenys, tvarkę šios įmonės finansinę (buhalterinę) apskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Europos Sąjungos šalių mokesčių administratorius, o su teisinės pagalbos prašymu – į Danijos Karalystės kompetentingas teisėsaugos institucijas, gauta medžiaga, iš kurios matyti, kad: 1) iš 116 UAB „A&G Autotrade“ įsigytų automobilių, skirtingai nei nurodyta į buhalterinę apskaitą įtrauktose faktūrose (daniškai Eksportsalg arba Salgskontrakt), tik 6 automobiliai buvo registruoti Danijoje, tačiau jie nepriklausė faktūrose nurodytiems Danijos fiziniams asmenims; 2) kiti faktūrose nurodyti Danijos fiziniai asmenys naudotų automobilių nepardavė; 3) pagal informaciją, kuri buvo gauta iš Italijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos mokesčių administratorių, UAB „A&G Autotrade“ naudotus automobilius (14 vnt.) įsigijo iš įvairių ES šalių mokėtojų žymiai žemesnėmis kainomis, tačiau į buhalterinę apskaitą šių naudotų automobilių pirkimo sąskaitų neįtraukė. Apeliacinės instancijos teismas įvertino šią ir kitą rašytinę bylos medžiagą, specialisto išvadas, specialistų A. Remeikienės, A. Kapitanovo, K. Kadono paaiškinimus ir įrodymų visumos bei išsamios teisės aktų analizės pagrindu pagrįstai padarė išvadą, jog 95 atvejais nėra duomenų apie tai, kokios buvo realios nenustatytų automobilių įsigijimo sąnaudos, o kai nėra duomenų apie realias įsigijimo sąnaudas, pridėtinės vertės ir pelno mokesčių skaičiavimas remiasi ne rinkos verte ar kitais būdais apskaičiuotomis sąnaudomis. Tokiais atvejais sąnaudos yra prilyginamos nuliui, o mokesčiai skaičiuojami nuo visos apmokestinamos vertės, t. y. už kiek buvo parduotos prekės, šiuo atveju automobiliai. Nesant įsigijimo dokumentų, nėra pagrindo ką atskaityti, o įsigijimo kaina pagal įvertinimą negali būti nustatoma, tai atitinka Pelno mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką mokestinėse bylose.
3.3. Kaip jau buvo minėta, baudžiamajame procese buvo imtasi priemonių, kad būtų gauti duomenys apie UAB „A&G Autotrade“ automobilių įsigijimo vertę (kratos, susižinojimas su užsienio valstybių mokesčių administratoriais, teisinės pagalbos prašymas Danijos Karalystės teisėsaugos institucijoms ir kt.), tačiau dėl objektyvių priežasčių šie duomenys nebuvo gauti, nes automobiliai buvo įgyti už grynuosius pinigus, automobilių pirkimo–pardavimo dokumentai (faktūros) buvo suklastoti ir, siekiant sumažinti pelno bei pridėtinės vertės mokesčius, įtraukti į įmonės finansinę (buhalterinę) apskaitą, po to skaičiuojant mokesčius nepagrįstai buvo pritaikyta maržos schema, taip išvengiant mokesčių. Nuteistasis ir kiti kaltinti asmenys jokių objektyvių duomenų apie faktines automobilių įsigijimo sąnaudas, kurias būtų galima nustatyti ar patikrinti atliekant proceso veiksmus, nenurodė, tikrų dokumentų nepateikė. Dėl šių priežasčių išvengtų mokesčių nustatymas pagal Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 1 dalies nuostatas bei civilinio ieškinio priteisimas negali būti traktuojami kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltinamajam ir principo ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) pažeidimas.
3.4. Suklastotų ir įtrauktų į UAB „A&G Autotrade“ buhalterinę apskaitą dokumentų skaičius ir turinys (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 22 punktas), išvengtų mokesčių suma (259 220 Eur PVM ir 203 943 Eur pelno mokesčio, iš viso 463 163 Eur mokesčių) yra reikšmingi. Teisės pažeidimai nebuvo spontaniški ir trumpalaikiai, tai buvo kryptinga, nuosekli ir ilgą laiką trukusi veika (2015 m. sausis – 2018 m. gegužė). Dėl šių priežasčių nuteistojo padaryti teisės normų pažeidimai yra pavojingi ir pagrįstai pateko į baudžiamosios teisės reguliuojamų teisinių santykių sritį. Nesutiktina su kasatoriaus teiginiais, kad bylą nagrinėję teismai be pagrindo kriminalizavo nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir nesilaikė ultima ratio principo. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad žemesnės instancijos teismai apkaltinamuosius nuosprendžius grindė neteisingu įrodymų vertinimu ir prielaidomis. Teismai ištyrė, išanalizavo ir patikrino visus byloje surinktus duomenis (kaltinamųjų, liudytojų parodymus, kurie buvo gauti tiesiogiai arba pagarsinti remiantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, specialisto išvadas, specialistų paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, susižinojimo su užsienio valstybėmis metu gautus dokumentus ir kt.), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindami tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, ir remdamiesi įrodymais nustatė faktines aplinkybes, nurodytas kaltinime. Teismai padarė pagrįstas išvadas dėl G. S. kaltės ir padarytų veikų teisinio vertinimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija).
3.5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, be kita ko, būtina išspręsti klausimą dėl tinkamo civilinio atsakovo nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai pagal įstatymą nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti ne kaltinamasis ar ne tik jis, teismas tai privalo išaiškinti civiliniam ieškovui. Tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjU2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-656/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-656/2007">2K-656/2007</a>, 2K-141/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE3LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-217-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-217-699/2015">2K-217-699/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzQtNTExLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-134-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-134-511/2023">2K-7-134-511/2023</a>). Tokiu atveju dėl civilinio ieškinio atliekamas įrodymų tyrimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip ir buvo padaryta. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, šio teismo nutartimi kaip civilinė atsakovė buvo įtraukta UAB „A&G Autotrade“, o dėl civilinio ieškinio buvo atliktas įrodymų tyrimas. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinio atsakovo atstovui teisė susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti dokumentų išrašus ar nuorašus nebuvo suvaržyta, nagrinėjant bylą teisė duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės, teikti įrodymus, teikti prašymus ir pareikšti nušalinimus taip pat nebuvo atimta ar suvaržyta. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, kad, įtraukus UAB „A&G Autotrade“ kaip civilinę atsakovę apeliacinės, o ne pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos šios įmonės teisės ir dėl to buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, kai buvo netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas tiek dėl netinkamo atsakovo nustatymo, tiek dėl žalos dydžio.
3.6. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek kaip visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisines išvadas dėl nuteistojo kaltės, civilinio ieškinio padarė remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisės aktais ir teismų praktika. Nepagrįsti yra kasacinio skundo teiginiai, kad teismo baigiamasis sprendimas buvo priimtas remiantis netinkamai įvertintais įrodymais, jog baudžiamojo proceso metu buvo pažeista asmens teisių apsauga, taip pat baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalių nuostatos bei teisės principai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo G. S. gynėjo advokato H. Juškos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo už sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčio srityje
5. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai, nustatydami G. S. inkriminuotus veiksmus ir jų padarinius, nesilaikė įrodinėjimo tvarkos ir vadovavosi prielaidomis, nepagrįstas.
6. Tai, kad dėl G. S. veiksmų į UAB „A&G Autotrade“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti netikri pirkimo dokumentai su melagingais duomenimis dėl įgytų automobilių kainų ir pardavėjų ir kad šių netikrų dokumentų pagrindu buhalterė VMI teikė neteisingas PVM deklaracijas, nustatyta byloje surinktų įrodymų visuma: specialisto išvada dėl UAB „A&G Autotrade“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, VMI raštu, kuriame pateikta informacija apie UAB „A&G Autotrade“ veiklą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., UAB „A&G Autotrade“ pateiktomis PVM ir pelno mokesčio deklaracijomis, Europos Sąjungos šalių mokesčių administratorių pateikta informacija apie UAB „A&G Autotrade“ automobilių pirkimą, Danijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija apie šioje šalyje registruotus automobilius ir kitais duomenimis, gautais iš Danijos Karalystės teisėsaugos institucijų, Lietuvos Respublikos ir Danijos Karalystės piliečių, nurodytų automobilių pirkimų dokumentuose, liudijimais, specialisto išvada dėl rašysenos ir parašų kasos išlaidų orderiuose tyrimo ir kt. Įvertinus duomenis apie UAB „A&G Autotrade“ įsigytus automobilius iš ES šalių, nustatyta, kad automobiliai buvo perkami mažesnėmis kainomis, nei įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą pagal tikrovės neatitinkančias faktūras. Pagal minėtų duomenų visumą teismai nustatė, kad G. S. taikė mokesčių slėpimo schemą, pagal kurią buvo melagingai nurodomos didesnės automobilių pirkimų kainos negu realiai sutartos. Tai savo ruožtu leido deklaracijose nurodyti didesnės apimties teisę į PVM atskaitą ir sumažinti mokėtino PVM ir pelno mokesčio dydį. Remiantis bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismo nustatyta patikslinta nuslėptų mokesčių suma: 259 220 Eur PVM ir 203 943 Eur pelno mokesčio, iš viso 463 163 Eur.
7. Esminis kasacinio skundo argumentas yra tai, kad teismai, nustatydami nuslėptų mokesčių dydį, turėjo pripažinti sąnaudomis pinigų sumas, realiai sumokėtas už automobilius. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas analogišką argumentą, nurodė, jog, pagal Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik dokumentais, kurie privalo turėti finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą privalomą finansinės apskaitos dokumentų informaciją. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 1 dalį, apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM. UAB „A&G Autotrade“ nepateikė jokių duomenų apie tai, kokios buvo realios nenustatytų automobilių įsigijimo sąnaudos, todėl, apskaičiuojant PVM ir pelno mokestį, tokiu atveju sąnaudos yra prilyginamos nuliui. Mokesčiai yra skaičiuojami nuo visos apmokestinamos vertės, už kiek buvo parduoti automobiliai. Nesant įsigijimo dokumentų, nėra ir atskaitos pagrindo. Tokios pozicijos yra laikomasi ir administracinių bylų praktikoje, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A438-2268/2011, A438-575/2014, eA-2621-575/2021, eA-2621-575/2021 (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 25 punktas). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingas išvadas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, jog nacionaliniai teismai ir institucijos turi neleisti pasinaudoti teise į atskaitą, jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatyta, kad šia teise naudojamasi sukčiaujant ar piktnaudžiaujant (2014 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Maks Pen EOOD prieš Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ Sofia, C?18/13, 26 punktas; 2019 m. liepos 10 d. sprendimas byloje SIA „Kuršu zeme“ prieš Valsts ieņēmumu dienests, C-273/1, 34 punktas; 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje UAB „HA.EN.“ prieš Valstybinę mokesčių inspekciją, C-227/21, 27 punktas). Tokia pat nuostata vadovaujamasi ir baudžiamųjų bylų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzQtNTExLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-134-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-134-511/2023">2K-7-134-511/2023</a>, 2K-P-42-976/2025).
8. Nepagrįstas yra ir kasacinio skundo argumentas, kad šioje byloje įrodinėjimo našta buvo perkelta kaltinamajam, taip pažeidžiant rungimosi principą. Pažymėtina, kad tai, jog teismai nesivadovauja kaltinamųjų tvirtinimais apie tai, kaip ir kokiems tikslams buvo panaudotos bendrovės lėšos, nors tai neužfiksuota finansų apskaitoje, nereiškia įrodinėjimo naštos perkėlimo kaltinamajam, nekaltumo prezumpcijos ir rungimosi principo pažeidimo. Tokie tvirtinimai turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018, 2K-271-719/2019).??? Nagrinėjamoje byloje G. S. apskritai neigė žinojęs, kad buhalterei pateikia netikrus pirkimo dokumentus, ir jokių duomenų (kuriuos būtų įmanoma patikrinti ir įvertinti) apie tikrąsias pirktų automobilių kainas nepateikė, taigi atėmė bet kokią procesinę galimybę nustatyti realias sąnaudas. Tokioje situacijoje argumentai apie įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltinamajam yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.
9. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl byloje pažeisto baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) principo ir kad byloje nustatyti apsimestiniai sandoriai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog G. S. nuteistas ne už apsimestinių sandorių sudarymą, o už tai, kad, būdamas Bendrovės direktorius, taikė mokesčių slėpimo schemą, pateikdamas suklastotus dokumentus finansų apskaitą tvarkančiam asmeniui apie įvykdytus pirkimo sandorius, taip nulemdamas dirbtinai padidintos teisės į PVM atskaitą ir dirbtinai sumažinto gauto pelno fiksavimą mokesčių administratoriui teikiamose deklaracijose. Tokiu atveju, neatlikus ikiteisminio tyrimo baudžiamojo proceso tvarka, mokesčių administratorius nei pagal pateiktus melagingus duomenis, nei taikydamas jam Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo suteiktas priemones neturi galimybės nustatyti būtinų duomenų mokestinei bazei apskaičiuoti. Šioje byloje nustatyti G. S. veiksmai klastojant pirkimų duomenis ir taip neteisėtai didinant teisę į PVM atskaitą bei sumažinant mokėtinus PVM ir pelno mokestį, atsižvelgiant į nuslėptų mokesčių mastą, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
10. Pažymėtina, kad sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką, apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinės žalos, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-348-788/2017, 2K-129-788/2023 ir kt.).
11. Teismų praktikoje sukčiavimo PVM srityje bylose tyčinis neteisingų duomenų įrašymas į PVM deklaraciją ir jos pateikimas VMI traktuojami kaip apgaulės panaudojimas. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių administratoriui paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM ar kitų mokesčių pasireiškia suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu VMI, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016). Nors tokios veikos padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tačiau jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-156-788/2016, 2K-129-788/2023). Tais atvejais, kai PVM sukčiavimo schema lemia ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių apgaulingą sumažinimą, laikytina, kad nauda, gauta nesumokant šių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalyką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2010">2K-171/2010</a>, 2K-27/2014, 2K-156-788/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-363-746/2016 ir kt.).
12. Konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes G. S. veika, taikant BK 3 straipsnio 2 dalį, tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad, 2017 m. lapkričio 21 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. įstatymais reformavus nusikalstamų veikų finansų sistemai turinį, atsirado teisinė galimybė tokius atvejus kvalifikuoti ir pagal BK 220 straipsnį kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-387/2024). Bet kuriuo atveju, nustačius tokiu būdu nuslėptų mokesčių įstatymo nustatytą dydį (viršijantį 400 MGL), už tai taikytina baudžiamoji atsakomybė.
Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo
13. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia išvados, kad teismai nepagrįstai G. S. veiką kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas tyčia pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzEtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-71-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-71-976/2017">2K-71-976/2017</a>, 2K-139-628/2019, 2K-168-719/2021 ir kt.).
14. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti įstatymo nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, už apgaulingą apskaitos tvarkymą kaip vykdytojai gali atsakyti tiek asmuo, tiesiogiai tvarkantis apskaitą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistas), tiek ir įmonės vadovas, kuris sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui būtinų apskaityti dokumentų arba teikia suklastotus ar netikrus dokumentus tam, kad juose užfiksuoti melagingi duomenys būtų įtraukti į apskaitą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzEtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-71-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-71-976/2017">2K-71-976/2017</a>, 2K-7-41-511/2017, 2K-269-648/2017, 2K-129-788/2023).
15. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl apgaulingos apskaitos padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, įskaitant ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-26-788/2017, 2K-78-489/2024, 2K-43-697/2025 ir kt.).
16. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nustatyti tiek Bendrovės vadovo G. S. tyčinis melagingų duomenų (netikrų dokumentų) pateikimas finansų apskaitą tvarkančiam asmeniui ir kaip rezultatas šių duomenų įtraukimas į apskaitos registrus, tiek ir kilę padariniai, t. y. dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tokia išvada byloje nustatyta remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto išvada „Dėl UAB „A&G Autotrade“ ūkinės finansinės veiklos“. Atlikto tyrimo rezultatai pagrįsti tiek UAB „A&G Autotrade“ finansų apskaitos dokumentais, tiek ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, paneigiančiais į apskaitą įtrauktų ūkinių operacijų duomenis. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė A. Remeikienė patvirtino šią išvadą ir paaiškino jos priėmimo pagrindus.
17. Esminė aplinkybė, lėmusi pirmiau minėtą išvadą dėl apgaulingos apskaitos ir jos padarinių, yra tai, kad šios bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos ūkinės operacijos dėl 126 automobilių įsigijimo už 1 648 400 Eur yra grįstos netikrais, juridinės galios neturinčiais dokumentais. Taigi byloje nustatytas sistemingas ir gana didelis buhalterinės apskaitos klastojimo mastas, lėmęs labai didelės vertės mokesčių nuslėpimą. Atsižvelgiant į tai, pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentams konstatuojant apgaulingos apskaitos ir jos padarinių požymius, t. y. kad, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukus suklastotus dokumentus, tapo nežinomas visas ūkinės operacijos turinys, taip pat ir atsiskaitymo tvarka bei grynųjų pinigų panaudojimas; nesant atitinkamų dokumentų, buhalterinė apskaita negali būti laikoma objektyviai palyginama, tinkama, išsami ir naudinga, kaip to reikalauja įstatymas. Kasatoriaus pabrėžiama aplinkybė, kad visi automobiliai buvo realiai bendrovės nupirkti, nepašalina nei netikrų dokumentų įtraukimo į apskaitą fakto, nei išvados dėl negalimumo pagal taip tvarkomą apskaitą nustatyti įmonės veiklos tikrųjų rodiklių.
18. Kasatoriaus teiginys, kad teismai turėjo vadovautis ne FNTT Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto išvada, o auditoriaus A. Kapitanovo konsultacine išvada, nepagrindžia kasacinio skundo teiginių dėl neteisingo įrodymų vertinimo nustatant apgaulingos apskaitos ir jos padarinių požymius. Minėtos konsultacinės išvados pagrįstumas buvo teismo tikrinamas, šiuo tikslu teismo posėdyje buvo apklausti šios išvados autorius auditorius A. Kapitanovas ir specialistė A. Remeikienė. Teismas rėmėsi A. Remeikienės surašyta išvada ir jos paaiškinimais, tokį vertinimą išsamiai motyvavo. Dviejų skirtingų išvadų prieštaravimo klausimą taip pat išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas ir motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui. Kasacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kitaip vertinti minėtus bylos duomenis.
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo
19. Kasacinio skundo argumentai dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio nepagrįsti. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad bendrovės vadovo atsakomybė tretiesiems asmenims yra subsidiaraus pobūdžio ir kad juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas bei jo dalyvis juridinio asmens kreditoriui tiesiogiai atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens (CK 6.245 straipsnio 5 dalis, 2.50 straipsnio 3 dalis). Šiais teiginiais bandoma pagrįsti, kad civilinis ieškinys byloje išspręstas neteisingai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pagal civilinį ieškinį priteisdamas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš UAB „A&G Autotrade“ ir iš G. S. subsidiariai 463 163 Eur žalos atlyginimo, minėtų CK nuostatų nepažeidė, o kaip tik vadovavosi jomis. Toks sprendimas, keičiantis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, priimtas, be kita ko, atsižvelgus į nuteistojo G. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pagrindžiančius bendrovės vadovo civilinės atsakomybės subsidiarų pobūdį. Šiame kontekste taip pat nelogiškas yra kasaciniame skunde išsakytas nuogąstavimas dėl to, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prokurorė pateikė prašymą kaip atsakovę įtraukti UAB „A&G Autotrade“, o VMI dėl to pateikė patikslintą civilinį ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegijos pirmininkui paklausus, ar bus prieštaravimų dėl prokurorės prašymo, posėdyje dalyvavęs G. S. ir jo gynėjas H. Juška tam neprieštaravo (14 t., b. l. 143).
20. Kasaciniame skunde taip pat pareiškiama apie UAB „A&G Autotrade“ procesinių teisių pažeidimą, nes bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme bendrovė neturėjo jokių teisių ir galimybių jas įgyvendinti. Iš tiesų, pirmosios instancijos teisme ši bendrovė neturėjo procesinio civilinės atsakovės statuso. Tačiau apeliacinio proceso metu, be kita ko, reaguojant į apeliacinio skundo argumentus, ši klaida buvo ištaisyta, bendrovei buvo suteiktas toks statusas ir galimybė įgyvendinti atitinkamas procesines teises (BPK 111 straipsnio 2 dalis). Taigi kasacinio skundo argumentai dėl civilinės atsakovės UAB „A&G Autotrade“ procesinių teisių pažeidimo yra deklaratyvūs.
21. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pažymėtina, kad pareikštas ieškinys gali būti tikslinamas ir jau pradėjus įrodymų tyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi03ODgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-788/2018">2K-2-788/2018</a>, 2K-7-50-1073/2019, 2K-202-303/2020 ir kt.). Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingi asmenys įtraukiami į bylą kaip civiliniai atsakovai. Jei šie asmenys nebuvo pripažinti civiliniais atsakovais ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, jie turi būti įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamo civilinio atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje. Tokiu atveju dėl civilinio ieškinio atliekamas įrodymų tyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE3LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-217-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-217-699/2015">2K-217-699/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzQtNTExLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-134-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-134-511/2023">2K-7-134-511/2023</a> ir kt.).
22. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 7 d. nutartimi bendrovės „A&G Autotrade“ pripažinta civiline atsakove, apie tai bendrovei pranešta. Patenkinus prokurorės prašymą, prie bylos pridėti UAB „A&G Autotrade“ finansiniai dokumentai. Dėl patikslinto civilinio ieškinio apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą. Išnagrinėjęs civilinį ieškinį ir nustatęs jo pagrįstumą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad procesinio sprendimo priėmimo dieną UAB „A&G Autotrade“ bankroto byla nebuvo iškelta ir nėra pagrindo taikyti BPK 114 straipsnio, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nusprendė, kad 463 163 Eur turtinės žalos atlyginimas civilinės ieškovės naudai priteisiamas iš mokesčių mokėtojo – juridinio asmens UAB „A&G Autotrade“ ir subsidiariai iš G. S.. Nustačius, kad civilinio ieškinio dalis dėl 2777 Eur nėra susijusi su į kaltinimą įtrauktais G. S. veiksmais, ši ieškinio dalis palikta nenagrinėta.
23. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas byloje paduotą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės ir baudžiamojo proceso normomis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. S. gynėjo advokato Haroldo Juškos kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Rima Ažubalytė
Olegas Fedosiukas
