M. S. pagal BK 140 str., 28 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-183-628/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14706-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 1 d. nutarties.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą šį bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Iš M. S. priteista civiliniam ieškovui nukentėjusiajam A. N. atlyginti 2631 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų, taip pat 1150 Eur patirtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi nuteistojo M. S. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. N. priteista atlyginti 2631 Eur turtinės žalos, ir ši civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos dydžio klausimo perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka, pripažinus nukentėjusiojo kaip civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Priteista nukentėjusiajam A. N. 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš nuteistojo M. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, konflikto metu smurtaudamas prieš nukentėjusįjį A. N., nežymiai sutrikė jam sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: M. S. 2023 m. balandžio 23 d. apie 23 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, išgertuvių metu kilus konfliktui, tyčia panaudodamas fizinį smurtą, kumščiais sudavė ne mažiau kaip dvidešimt du smūgius gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam A. N. į galvą, veidą, nugarą ir šonus, taip nukentėjusiajam padarė poodinių kraujosruvų veide, galvos plaukuotojoje dalyje, kairėje ausyje, kraujosruvų burnos gleivinėje, 11-o danties panirimą, 21-o danties dalies vainiko nuskilimą, poodinių kraujosruvų kakle, rankose, nugaroje, odos nubrozdinimų dešinėje plaštakoje ir rieše, dešinio klubo srityje, dešinėje pėdoje. Taip M. S. nežymiai sutrikdė A. N. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog M. S. savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiojo A. N. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl to, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 1 d. nutartį pakeisti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, netaikydami BK 28 straipsnio nuostatų, tinkamai neatliko įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, nepašalino esminių prieštaravimų, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 28 straipsnio, BPK 44 straipsnio 10 dalies, BPK 109 straipsnio, BPK 115 straipsnio 1, 2 dalių bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, taip pat neteisingai išsprendė civilinį ieškinį, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

3.2. Žemesnės instancijos teismai, skundžiamuose sprendimuose konstatuodami, kad nukentėjusiojo A. N. veiksmai (suduotas smūgis nuteistajam viskio taure į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą ir tampymas už plaukų), svetimo turto naikinimas nebuvo akivaizdus ir pavojingas kėsinimasis, nuo kurio buvo būtina gintis panaudojant smurtą, tinkamai neatsižvelgė, kad dėl šių veiksmų nukentėjusysis A. N. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-996-1196/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTUyLTkzMi8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-152-932/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-152-932/2025">1A-152-932/2025</a>). Kasatoriaus nuomone, toks teisės normų aiškinimas ir taikymas, t. y. kai skirtinguose procesuose dėl to paties įvykio asmenims suteikiamas skirtingas procesinis statusas, neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikos, suformuotos bylose dėl būtinosios ginties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-142-303/2021, 2K-7-48-495/2024, 2K-116-387/2024 ir kt.).

3.3. Žemesnės instancijos teismai, vertindami jo (M. S.) veiksmus kaip nesuderinamus su būtinąja gintimi, tinkamai neatsižvelgė į konfliktinės situacijos pavojingumą ir jam grėsusio pavojaus pobūdį bei jo laipsnį. Kasatoriaus nuomone, negalima konstatuoti kėsinimosi pavojingo kriterijaus arba sąlygos (ne)buvimo, neįvertinus abiejų konflikte dalyvavusių asmenų veiksmų ar elgesio. Tik tiksliai nustačius visas bylos aplinkybes, susijusias su įvykiu, ir teisiškai įvertinus visą susidariusią situaciją, o ne vien tik vieno asmens sužalojimo faktą, galima tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137/2010">2K-137/2010</a>, 2K-7-313/2012, 2K-71-895/2018, 2K-7-48-495/2024 ir kt.). Be to, būtinosios ginties situacijoje gynybos veiksmai turi būti vertinami atsižvelgiant į realų pavojų ir jo mastą, o ne tik į galutinius padarinius.

3.4. Būtinosios ginties situacija gali iškilti nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra fiziškai stipresnis ar silpnesnis, aktyvesnis ar pasyvesnis, ginkluotas ar ne. Todėl, vertinant pasikėsinimo pavojingumą, jo realumą bei akivaizdumą, neturi reikšmės, ar besiginantis asmuo yra anksčiau lankęs savigynos kursus, ar yra fiziškai stipresnis, ar silpnesnis. Kasatoriaus vertinimu, svarbu nustatyti, kuris asmuo kurį užpuolė pirmasis, kokiomis aplinkybėmis ir kaip po to vystėsi konfliktas.

3.5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. N. dėl savo agresyvaus ir neadekvataus elgesio buvo konflikto iniciatorius, dėl to atsiradus realiam ir akivaizdžiam pavojui, nuteistasis M. S. gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. fizinius veiksmus naudojo tik tada, kai A. N. pradėjo gadinti (naikinti) jo turtą ir stikline taure sudavė jam į kairės pusės smilkinio sritį. Kasatoriaus nuomone, žemesnės instancijos teismai tinkamai neįvertino ir šių reikšmingų aplinkybių, t. y. kai nukentėjusysis nustojo priešintis ir grasinti fiziniu susidorojimu, jis (M. S.) iš karto nutraukė fizinio smurto naudojimą ir prašydamas pagalbos pirmasis kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, informavo policijos pareigūnus apie tai, kad jis davė atkirtį užpuolikui, ir teiravosi dėl tolesnių veiksmų, taip pat kad nukentėjusiajam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija, t. y. kai asmuo gali neatsiminti įvykio detalių, tapti agresyvus ar užpulti be priežasties kitą asmenį ir pan. Tuo tarpu duomenų, kurie patvirtintų, kad jis (M. S.) smurtavo ne gynybos, o puolimo tikslais, nagrinėjamoje byloje nėra.

3.6. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos nėra siejamos su besiginančio asmens atliktų veiksmų didesniu ar mažesniu intensyvumu, pasyvumu. Todėl teismų išvados apie per didelį besiginančiojo (M. S.) veiksmų intensyvumą akivaizdžiai nieko bendro neturi su būtinosios ginties teisėtumo sąlygų atitikimu ar neatitikimu. Kasatoriaus nuomone, jo (M. S.) gynybai naudotos priemonės visiškai atitiko kėsinimosi pobūdį ir jo intensyvumą. Be to, jis, gindamas save ir savo nuosavybę, nenaudojo jokių pašalinių priemonių ar įrankių, priešingai nei nukentėjusysis A. N.

3.7. Kasaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad jo (M. S.) kaltė padarius jam inkriminuotą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį grindžiama iš esmės tik specialisto išvada Nr. G 1243/2023(01) ir nukentėjusiojo A. N. neišsamiais parodymais (nes įvykio metu buvo neblaivus, dėl to negalėjo atsiminti esminių aplinkybių), visiškai nevertinant paties jo parodymų ir su jais susijusių kitų bylos duomenų.

3.8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose jo (M. S.) ir nukentėjusiojo A. N. įvykusį smurtinį konfliktą vertino kaip muštynes, tačiau dėl to nepateikė jokių motyvų. Kasatoriaus nuomone, tik nustatę esminius konflikto požymius, t. y. abipusę agresiją, veiksmų savanoriškumą, gynybos motyvo nebuvimą, dinamišką konflikto pobūdį ir socialinio vertingumo stoką, teismai gali jį kvalifikuoti kaip muštynes ir atmesti būtinosios ginties instituto taikymą.

3.9. Muštynėse abi konflikte dalyvaujančios šalys veikia kaip agresorės, dėl to jų veiksmai grindžiami ne gynybos, o puolimo motyvais. Tokiu atveju teisė į būtinąją gintį paprastai nekyla, nes nė viena iš šalių nelaikytina besiginančiąja, o abi yra aktyvios konflikto dalyvės. Be to, asmuo, dalyvavęs muštynėse, negali remtis būtinosios ginties institutu, teisindamas savo veiksmus dėl kito asmens sveikatos sutrikdymo, taip pat negali reikalauti žalos atlyginimo už sužalojimus, patirtus tokio pobūdžio konflikte, nes kai du asmenys vieno įvykio, t. y. abipusių muštynių, metu, bendrais veiksmais žalodami vienas kitą, padaro nusikaltimą žmogaus sveikatai, abu kaltininkai nėra laikytini asmenimis (nukentėjusiaisiais), patyrusiais žalos dėl savo pačių elgesio. Taigi, muštynių metu asmuo neįgyja teisės reikalauti ir gauti fizinės, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo dėl nusikalstamos veikos, kurią pats padarė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-563/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-563/2009">2K-563/2009</a>, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013).

3.10. Kasatoriaus nuomone, žemesnės instancijos teismai nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.282 straipsnio nuostatas, nevertino paties nukentėjusiojo nusikalstamų veiksmų ir kaltės, neatsižvelgė į tai, kad jis pats savo tyčiniais veiksmais prisidėjo prie nusikaltimo padarymo ir žalos sau kilimo, dėl to nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. N. neturtinės žalos atlyginimą ir pripažino jo teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydžio patenkinimą. Be to, žemesnės instancijos teismai, nukentėjusiajam A. N. priteisdami neturtinės žalos dydį, jį grindė prielaidomis ir nepagrįstais bylos duomenimis.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į nuteistojo M. S. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini.

4.2. Nuteistojo M. S. kasacinio skundo argumentai, iš esmės susiję su pakartotiniu įrodymų įvertinimu, siekiant taip paneigti faktines bylos aplinkybes dėl jo kaltės, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, o argumentai dėl galimai in dubio pro reo principo pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.

4.3. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose, nenustatydami būtinosios ginties situacijos ir netaikydami BK 28 straipsnio nuostatų bei kvalifikuodami nuteistojo veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai nusprendė, kad M. S. konflikto metu, atlikdamas dvidešimt du trauminio poveikio veiksmus, nukentėjusįjį sužalojo ne gindamasis nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, o vadovaudamasis agresyviais ketinimais ir siekdamas jį tyčia sužaloti. Taigi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam M. S. įvykio metu buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

4.4. Atmestini kasatoriaus skundo argumentai, kad byloje netinkamai išspręstas neturtinės žalos klausimas. Pažymima, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, taip pat kai ji padaryta ir dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Byloje nustatyta, kad M. S. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sukeldamas neigiamų pasekmių jo sveikatai, t. y. nukentėjusysis patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, panikos priepuolius, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl kūno sužalojimo buvo neigiamai paveikta jo gyvenimo kokybė ir pan. Taigi, šios nustatytos aplinkybės akivaizdžiai atitinka kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-38-1073/2023, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023 ir kt.). Taigi, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).

7. Iš nuteistojo M. S. kasacinio skundo turinio matyti, kad jame ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei įrodymų vertinimas, pateikiant jų savąjį vertinimą (dėl nukentėjusiojo A. N. parodymų ir jo elgesio įvykio metu, paties nuteistojo parodymų apie įvykusį konfliktą ir pan.) ir įvykio interpretaciją, teigiant, jog vykusio konflikto metu nuteistasis jokių tyčinių veiksmų neatliko, o tik gynėsi nuo agresyvius ir puolamuosius veiksmus atliekančio nukentėjusiojo A. N. Tačiau, kaip minėta, kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų

8. Kasaciniame skunde nuteistasis M. S., ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nurodo argumentus, susijusius su, kaip mano kasatorius, netinkamu žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu. Kasatoriaus nuomone, skundžiamuose sprendimuose teismai byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį, taip pat nepašalino byloje kilusių abejonių ir prieštaravimų ir padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-32-489/2024, 2K-154-719/2025 ir kt.).

10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų teismai nepadarė. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kokiais įrodymais grindžiama nuteistojo M. S. kaltė, išdėstyti motyvai, kodėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltumo, argumentai dėl įrodymų visumos vertinimo, taip pat išsamiai argumentuota, kodėl nuteistojo iškeltos versijos atmetamos. Įrodymai palyginti tarpusavyje teisėtumo, nuoseklumo, taip pat atitikties kitiems bylos duomenims aspektais. Taigi teigti, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas yra netinkamas ar prieštaringas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje rungtyniško proceso metu buvo išnaudotos visos galimos įrodinėjimo priemonės, kurios buvo reikalingos siekiant byloje nustatyti tiesą.

11. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundo argumentus, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus (paties nuteistojo M. S., nukentėjusiojo A. N. parodymus, liudytojų – policijos pareigūnų D. V., Č. O., liudytojos V. N. parodymus; 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. liepos 27 d., 2023 m. gruodžio 28 d. apžiūros protokolų turinį; specialisto išvadas Nr. G 1243/2023 (01), G 2751/2023 (01) dėl nustatytų sužalojimų tiek nukentėjusiajam A. N., tiek nuteistajam M. S.; Bendrojo pagalbos centro garso įrašų turinį; kito ikiteisminio tyrimo, kuriame įtarimai dėl to paties įvykio buvo pateikti A. N., rašytinę bylos medžiagą). Teismai argumentuotai paneigė nuteistojo gynybos versiją, kad jis, suduodamas ne mažiau kaip dvidešimt du smūgius nukentėjusiajam, veikė būtinosios ginties situacijoje. Skundžiamuose sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimų argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus.

12. Pažymėtina ir tai, kad tiek pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka jų surašymui keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo M. S. apeliaciniame skunde, ir motyvuotai argumentavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo kaltės, taip pat išsamiai pasisakė dėl kiekvieno įrodymo patikimumo bei jų visumos pakankamumo ir atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus tiek dėl faktinių bylos aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo, tiek dėl veikos kvalifikavimo tinkamumo. Todėl kasatoriaus skundo argumentai dėl įstatymais garantuotų nuteistojo teisių suvaržymo, bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami ne teisiniais argumentais, o nesutikimu su šių teismų išvadomis. Akivaizdu ir tai, kad šioje byloje nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-628/2022, 2K-199-719/2022, 2K-43-594/2023).

13. Nėra pagrindo pritarti ir kasacinio skundo argumentams, kad buvo pažeista BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta M. S., kaip nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens, teisė vien dėl to, kad dėl to paties įvykio buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškia, kad nors, esant aptartai procesinei situacijai, tikslinga dėl to paties įvykio atlikti ikiteisminį tyrimą vienoje byloje, tačiau tai savaime nereiškia, kad jeigu buvo atliekami atskiri tyrimai dėl to paties įvykio skirtingų asmenų atžvilgiu, buvo suvaržytos kaltinamojo (įtariamojo) teisės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Mi00ODkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-62-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-62-489/2015">2K-7-62-489/2015</a>, 2K-53-693/2018, 2K-3-648/2021, 2K-142-303/2021).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad M. S. ir A. N. baudžiamosios atsakomybės klausimai dėl tomis pačiomis aplinkybėmis padarytų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo sprendžiami skirtingose baudžiamosiose bylose, todėl atskirai buvo nustatomos byloje įrodinėtinos aplinkybės, susijusios su būtent jų atliktais neteisėtais veiksmais. Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nė vienoje iš šių bylų nenustatyta, kad M. S. veiksmai turėjo būtinosios ginties požymių. Vien tai, kad A. N. kitoje baudžiamojoje byloje nuteistas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo M. S., savaime nereiškia, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai privalėjo konstatuoti būtinosios ginties situaciją ir dėl to M. S. baudžiamąją bylą turėjo nutraukti.

15. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus ir nustatę, jog M. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniame skunde, nepadarė.

Dėl BK 28 straipsnio taikymo

16. Kasaciniame skunde ginčijamas baudžiamojo įstatymo – BK 28 straipsnio nuostatų taikymas ir aiškinimas. Kasatorius nurodo, kad smūgius nukentėjusiajam A. N. sudavė gindamasis nuo jo pavojingų veiksmų, nustatytų kitoje baudžiamojoje byloje, ir prašo jo padarytus veiksmus vertinti kaip būtinosios ginties situaciją. Tačiau šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys kasaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti.

17. Pagal baudžiamąjį įstatymą, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pažymėtina, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018, 2K-231-489/2020, 2K-38-788/2020, 2K-3-648/2021 ir kt.).

18. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, o puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Mi00ODkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-62-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-62-489/2015">2K-7-62-489/2015</a>, 2K-245-976/2024, 2K-28-719/2025 ir kt.).

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagal byloje teismų nustatytą nagrinėjamo įvykio situaciją bei jo dalyvių veiksmus abiejų instancijų teismai, nepripažindami M. S. veiksmuose būtinosios ginties (BK 28 straipsnis) požymių, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S. namuose vykusių išgertuvių metu tarp M. S. ir A. N. kilo konfliktas, jo metu M. S. kumščiais gulinčiam nukentėjusiajam A. N. sudavė ne mažiau kaip dvidešimt du smūgius į galvą, veidą, nugarą ir šonus. Tuo tarpu kitoje byloje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad A. N. to paties konflikto metu viskio taure sudavė M. S. vieną smūgį į kairės pusės smilkinį, o po to, kai M. S. pargriovė jį ant grindų ir laikė, jis įsikibo M. S. į plaukus, taip nežymiai sutrikdė M. S. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

21. Pažymėtina, kad M. S. kasaciniame skunde nurodo, jog smūgius A. N. sudavė gindamasis nuo jo pavojingo kėsinimosi, t. y. kai pradėjo gadinti jo turtą ir viskio taure jam sudavė į kairės pusės smilkinį. Tačiau byloje ištirti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad tiek M. S., tiek A. N. smūgius vienas kitam sudavė ne gindamiesi vienas nuo kito, o siekdami vienas kitą sužaloti įvykusio konflikto metu. Nors iš bylos aplinkybių nustatyta, kad nukentėjusysis A. N. pirmas viskio taure sudavė vieną smūgį M. S., tačiau ir nuteistasis nesusilaikė nuo fizinio smurto, o aktyviais ir agresyviais veiksmais puolė A. N. (t. y. tokiu būdu įsitraukė į muštynes) ir gulinčiam nukentėjusiajam kumščiais sudavė ne mažiau kaip dvidešimt du smūgius.

22. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistajam M. S. pagrįstai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų, nes pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio jis būtų turėjęs teisę gintis, byloje nenustatytas.

23. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad abu sukėlę muštynes kaltininkai laikytini nukentėjusiaisiais dėl vieno kitam padarytų nusikaltimų žmogaus sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Mi00ODkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-62-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-62-489/2015">2K-7-62-489/2015</a>, 2K-53-693/2018 ir kt.). Todėl kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad muštynių metu asmuo neįgyja teisės reikalauti ir gauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo dėl nusikalstamos veikos, kurią pats padarė, neprieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam A. N. bei pripažintos jo teisės į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydžio patenkinimą ir nesudaro pagrindo teiginiams, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys išspręstas nesilaikant CK 6.282 straipsnio nuostatų.

Dėl neturtinės žalos dydžio

24. Nuteistasis M. S. kasaciniame skunde teigia, kad žemesnės instancijos teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam dydžio, jį grindė prielaidomis ir nepagrįstais bylos duomenimis. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

25. Nagrinėjamoje byloje teismai iš nuteistojo M. S. priteisė 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-693/2017">2K-137-693/2017</a>, 2K-112-697/2018, 2K-132-942/2021 ir kt.), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą patikrina, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu.

26. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2007">2K-420/2007</a>, 2K-209/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

27. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant ir aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).

28. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. N., pareikšdamas civilinį ieškinį, prašė iš nuteistojo M. S. priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimą priteisti mažesnę, nei prašoma, pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti teismai priėmė įvertinę nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdami į nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, nusikalstama veika padarytus padarinius, dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus ir kitas neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę bei jo galimybes atlyginti žalą, paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad, nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai netinkamai taikė įstatymą ar nagrinėjamoje byloje iš esmės nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Be to, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos.

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami 2000 Eur neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. N., BPK 113 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nustatė individualizuotą, grįstą bylos duomenimis, atlygintiną neturtinės žalos dydį.

31. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, nuteistojo M. S. kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Alenas Piesliakas

Sigita Jokimaitė