Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Administracinė byla Nr. I1-12542-505/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00974-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. Š. skundu prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 129,00 Eur turtinės ir 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad, jam atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki 2025 m. balandžio 17 d., buvo neužtikrinta galimybė tinkamai pasinaudoti skalbyklos paslaugomis. Teigė, kad Šiaulių kalėjime dingo jo skalbiniai (patalynė, rūbai, rankšluosčiai ir kt.), kuriuos jis atidavė į skalbyklą pagal 2025 m. vasario 18 d. prašymą. Dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų pareiškėjas patyrė psichologinių išgyvenimų, kančių. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 8–11) nurodė, kad, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių, suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės bei nemokių suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių drabužių skalbimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-53 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių, suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės bei nemokių suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių drabužių skalbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 3 punktą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo) skalbiniai skalbiami įstaigos skalbykloje. Paaiškino, kad skalbiniai Šiaulių kalėjime priimami bendrai iš atitinkamoje gyvenamojoje kameroje esančių nuteistųjų ir bendrai grąžinami į šią kamerą ir nuteistieji patys atsirenka savo skalbinius. Atkreipė dėmesį į tai, kad skalbiniai atiduodami tuo metu gyvenamojoje patalpoje esantiems nuteistiesiems. Pabrėžė, jog pareiškėjo 2025 m. vasario 18 d. atiduotų į skalbyklą skalbinių paėmimą ir grąžinimą patvirtino du pareigūnai. Pažymėjo, kad dėl 2025 m. vasario 18 d. į skalbyklą atiduotų skalbinių negrąžinimo (dingimo) pareiškėjas su skundais arba prašymais į Šiaulių kalėjimo administraciją nesikreipė. Mano, kad šiuo atveju Šiaulių kalėjimo administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Akcentavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam tikrai buvo padaryta neturtinė žala, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių įstaigos administracijos bei pareigūnų kaltę, tad nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kalėjimo administracijos veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad tikrai patyrė skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą bei kitokį gyvenimo kokybės pablogėjimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

k o n s t a t u o j a :

Ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki 2025 m. balandžio 17 d. pareiškėjui neužtikrinant galimybės tinkamai pasinaudoti skalbyklos paslaugomis, dingusių skalbinių (patalynė, rūbai, rankšluosčiai ir kt.), atiduotų į skalbyklą pagal 2025 m. vasario 18 d. pareiškėjo prašymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjY2LTYwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-666-602/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-666-602/2021">eA-666-602/2021</a> 56 puslapyje nurodytą praktiką).

Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13), 2006 m. liepos 13 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki 2025 m. balandžio 17 d. bausmę atliko Šiaulių kalėjime.

Pareiškėjas skunde teigia ir tai patvirtina į bylą pateiktas 2025 m. vasario 18 d. prašymas, kad jis į skalbyklą atidavė skalbti 1-ą patalynės komplektą, 3-us marškinėlius, 1-ą sportinį kostiumą „Everlast“, 1-ą sportinį kostiumą „Nike“, 3-is rankšluosčius (b. l. 4).

Į bylą pateiktame Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) 2025 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. SV-24-13482 (b. l. 24–25) nurodoma, kad pareiškėjo 2025 m. vasario 18 d. atiduotų į skalbyklą skalbinių paėmimą ir grąžinimą patvirtino du pareigūnai, buvo nurodyta nuteistojo vardas ir pavardė bei pateikti du parašai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, (toliau – Higienos norma) 24 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagal Higienos normos 27 punktą švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias laisvės atėmimo vietos patalpas, laikomi jiems skirtose švariose uždarose spintose arba talpyklose atskirai nuo nešvarių skalbinių.

Aprašu Šiaulių kalėjime reglamentuojamas skalbimo organizavimas (b. l. 17–23). Aprašo 3 punkte numatyta, jog Šiaulių kalėjime skalbiniai skalbiami įstaigos skalbykloje. Aprašo III skyriuje yra reglamentuota skalbinių grąžinimo tvarka.

Aprašo 25 punkte numatyta, kad iš skalbyklos į gyvenamąsias patalpas (kameras) suimtajam (nuteistajam) išskalbtus skalbinius pristato SVS pareigūnas. Suimtasis (nuteistasis) SVS pareigūno akivaizdoje patikrina, ar grąžinami išskalbti apatiniai ar viršutiniai skalbiniai atitinka Skalbimo paslaugų užsakymo lape nurodytus duomenis, ar grąžinti visi skalbiniai ir skalbimo paslaugos kokybė yra tinkama. Apie gavimą suimtasis (nuteistasis) pasirašo ant Skalbimo paslaugų užsakymo lapo ir jį nedelsiant grąžina SVS pareigūnui. Grąžinęs apatinius ar viršutinius skalbinius SVS pareigūnas pasirašo Skalbimo paslaugo užsakymo lape (Aprašo 26 punktas). Aprašo 27 punkte numatyta, kad pasirašytus Skalbimo paslaugų užsakymo lapus SVS pareigūnas grąžina Turto valdymo skyriaus inspektoriui. Skalbimo paslaugų užsakymo lapai saugomi Turto valdymo skyriuje.

Atsakovės atstovė atsiliepime paaiškino, kad skalbiniai Šiaulių kalėjime priimami bendrai iš atitinkamoje gyvenamojoje kameroje esančių nuteistųjų ir bendrai grąžinami į šią kamerą, nuteistieji patys atsirenka savo skalbinius, t. y. skalbiami tik tos pačios gyvenamosios patalpos nuteistųjų skalbiniai. Atsižvelgiant į tai, kad grąžinant skalbinius nuteistieji gali būti ne gyvenamojoje kameroje (pvz., pasivaikščiojimuose, užimtumuose, pas medikus ar išvykę procesiniams veiksmams), skalbiniai atiduodami tuo metu gyvenamojoje patalpoje esantiems nuteistiesiems (b. l. 9).

Teismas tokius atsakovės atstovės paaiškinimus vertintina kaip deklaratyvius ir konstatuoja, jog kalinimo įstaiga pažeidė Aprašo nuostatas. Pareiškėjui skalbiniai buvo grąžinti ne jam asmeniškai, o bendrai visiems kameroje gyvenantiems nuteistiesiems, kurie turėjo patys atsirinkti savo daiktus. Tačiau pagal Aprašo 26 punktą pareiškėjas turėjo patikrinti pareigūno akivaizdoje, ar grąžinti išskalbti apatiniai bei viršutiniai skalbiniai atitinka jo 2025 m. vasario 18 d. prašyme nurodytus duomenis, ar grąžinti visi skalbiniai, taip pat įvertinti skalbimo paslaugos kokybę ir patvirtinti gavimą parašu. Nagrinėjamu atveju šie reikalavimai nebuvo įvykdyti.

Kaip minėta, pareiškėjas skunde nurodė, kad dingo jo pagal 2025 m. vasario 18 d. prašymą į skalbyklą atiduoti skalbiniai (patalynė, rūbai, rankšluosčiai ir kt.). Pareiškėjas kaip įrodymą turtinei žalai pagrįsti pateikė 2024 m. spalio 27 d. pirkimo kvitą Nr. 11/87317 (b. l. 5), iš kurio matyti, kad buvo įsigytos šios prekės:

1) džemperis Everlast Prem Zip Hd Sn00 Black Medium (40,00 Eur);

2) kelnės Everlast Prem Ch Pant Sn00 Black Medium (32,00 Eur);

3) sportiniai batai Nike Defyal lday Sn00 Triple Black 7.5 (42) (55,00 Eur);

4) pirkinių krepšys Sportsdirect M Bag4Life00 Multi Medium (2,00 Eur).

Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas įsigijo sportinį kostiumą: džemperį Everlast Prem Zip Hd Sn00 Black Medium (40,00 Eur) ir kelnes Everlast Prem Ch Pant Sn00 Black Medium (32,00 Eur). Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, jog šios prekės po skalbimo jam grąžintos, konstatuotina, kad pareiškėjas patyrė 72,00?Eur turtinę žalą, kuri turi būti priteista iš atsakovės.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių kitų jo 2025 m. vasario 18 d. prašyme įvardytų, skalbti atiduotų, bet negrąžintų skalbinių įsigijimą ir jų kainą. Dėl to likusi skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina kaip neįrodyta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių kalėjime pareiškėjas dėl Apraše numatytų reikalavimų pažeidimo patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Iš administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1864/2013, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTY3LTYyNC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1567-624/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1567-624/2020">A-1567-624/2020</a>, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NjMtNDkyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-463-492/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-463-492/2020">A-463-492/2020</a>). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1864/2013).

Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNDIyLTQ5Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2422-492/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2422-492/2016">A-2422-492/2016</a>).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais. Tad pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime buvo pažeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 72,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. Š. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė