Dėl sprendimų panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-2053-872/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03124-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 12.9; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Viner“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

n u s t a t ė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Viner“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2024-03-13 sprendimą „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir VMI sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2024-05-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir LAGK sprendimas).

Nurodo, jog 2024-02-07 pateikė Inspekcijai prašymą išdėstyti 105 673,98 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą dėl šiuo metu turimų finansinių sunkumų. Inspekcija 2024-03-13 sprendimu atsisakė išdėstyti pareiškėjos prašomos mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus pateiktą 2024-03-13 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Išvada). Išvadoje nurodoma, kad atlikus Bendrovės finansinės būklės vertinimą, gauti vertinimo rezultatai pagal Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2019-05-06 įsakymu Nr. VA-38 (toliau - Rekomendacijas) yra prieštaringi.

Pareiškėja paaiškina, kad su prašymu dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo į Inspekciją kreipėsi antrą kartą. Pirmą kartą pareiškėja kreipėsi 2023-11-14, prašymas nebuvo tenkintas dėl šių priežasčių: pagal finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus Bendrovės finansinė būklė gera / patenkinama; Bendrovė nenurodė ir nepateikė duomenų, kad yra numatytas svarus steigėjo / akcininko indėlis stabilizuojant Bendrovės ekonominę būklę numatant papildomas investicijas ir lėšų gavimo šaltinius; Bendrovė neįrodė realias galimybes atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstytas (pagal gaunamas pajamas nepajėgi atlikti numatytų įmokų). Pareiškėja neskundė šio sprendimo, kadangi iš dalies sutiko su tam tikrais argumentais.

Pareiškėja pažymi, kad dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties, Vilniaus apygardos teismas 2018-05-31 iškėlė Bendrovei restruktūrizavimo bylą supaprastinta tvarka, kartu patvirtino Bendrovės restruktūrizavimo planą. Nutartis įsiteisėjo 2018-06-08. Dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos ir jos sąlygotų ribojimų, taip pat dėl 2022 m. prasidėjusio karo Ukrainoje, Bendrovės restruktūrizavimo proceso tikslai pilna apimtimi nebuvo pasiekti. Vilniaus apygardos teismas 2023­-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTg2LTgwMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-86-803/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-86-803/2023">eB2-86-803/2023</a>, nutraukė Bendrovės restruktūrizavimo bylą, kadangi Bendrovė išnaudojo maksimalius restruktūrizavimo proceso trukmės terminus. Nepaisant sudėtingos ekonominės bei politinės padėties, Bendrovė restruktūrizavimo procese Inspekcijos reikalavimą padengė 69 866,12 Eur suma. Tik patvirtinus 2020-03-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patikslintą RUAB „Viner“ restruktūrizavimo planą tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje prasidėjo pasaulinė Covid-19 pandemija, bendrovė visus metus ne tik neturėjo galimybės pilna apimtimi vykdyti plane numatytos veiklos, bet ir patyrė nuostolius, bendrovės darbuotojai turėjo būti išleisti į prastovas. RUAB „Viner“ laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. patyrė net 5 005,75 Eur nuostolį. Dėl esančios krizės ekonomikoje, naftos kainų kritimo ir pandemijos RUAB „Viner“ prekių tiekėjai negalėjo pasiūlyti prekių už bendrovei prieinamą kainą dėl pakilusių kainų vietinėse rinkose tiek Baltarusijoje, tiek Ukrainoje. Tuo tarpu pirkėjai negalėjo mokėti didesnės kainos. Nepaisant ištikusių sunkumų, Bendrovė visomis išgalėmis stengėsi mažinti nuostolius ir stabilizuoti savo finansinę padėtį, tuo tikslu pakeitė ir savo veiklos pobūdį, užsiimdama statybinių medžiagų didmenine prekyba. Tačiau 2022 m. vasario mėn. prasidėjus karui Ukrainoje, ES valstybėms narėms pritaikius sankcijas Rusijai bei Baltarusijai, Bendrovė tik pakeitusi savo veiklos kryptį ir bandydama įsitvirtinti statybinių prekių importo sektoriuje ir vėl buvo priversta savo veiklą sustabdyti bei ją keisti, kadangi pastaroji buvo orientuota į bendradarbiavimą su Baltarusijos, Rusijos įmonėmis dėl statybinių prekių tiekimo.

Pažymi, kad po sankcijų pritaikymo Bendrovė ne tik neturėjo galimybės importuoti statybinių prekių, bet ir vykdyti bankinius mokėjimus, gauti bankines įplaukas, susijusias su Rusija bei Baltarusija dėl komercinių bankų mokėjimų vykdymo sustabdymo. Taigi, didžiąją dalį restruktūrizavimo proceso Bendrovė dėl nuo jos nepriklausančių, force majeure aplinkybių negalėjo tinkamai vykdyti restruktūrizavimo plano. Negana to, restruktūrizavimo procesą apsunkino ir tai, kad nuo 2013 m. iki pat šios dienos vis dar yra taikomi apribojimai Bendrovės turtui, t. y. areštuotos Bendrovei priklausančios gamybinės patalpos adresu (duomenys neskelbtini) bei kratos metu paimtos 332 137 Eur piniginės lėšos, taigi Bendrovė jau 10 metų neturi galimybės disponuoti jai priklausančiu turtu, nukreipti jį atsiskaitymui su Bendrovės kreditoriais. Nors po restruktūrizavimo proceso nutraukimo pareiškėja ir deda maksimalias pastangas stabilizuoti savo finansinei padėčiai, tačiau galimybių grąžinti Inspekcijai visą 105 835,66 Eur skolos sumą šiai dienai neturi, dėl ko ir siekia pasinaudoti mokestinės nepriemokos išdėstymo pagalbos priemone.

Pareiškėja pažymi, jog Bendrovė turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu per prašomą išdėstymo laikotarpį ir tai patvirtina Bendrovės Inspekcijai pateikta prognozinė pelno (nuostolių) ataskaita. Bendrovės atlikta finansinė analizė, turimi resursai, planuojamos veiklos pajamos, priešingai nei sprendė Inspekcija, užtikrina, kad Bendrovė bus pajėgi kas ketvirtį biudžetui grąžinti po 10 500 Eur. Išvadoje nurodoma, kad su 2024-02-07 pareiškėjos prašymu pateiktų pirkimo- pardavimo sutarčių su UAB MAWI INVEST ir Agro Export Fayz nevertino, tačiau nenurodomos jokios šių sutarčių nevertinimo priežastys, argumentai, kodėl šios sutartys neįrodo pareiškėjos galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką per prašomą išdėstymo laikotarpį. Nurodo, jog pajamas generuoja iš anglies prekybos veiklos, žaliavas perkant iš Uzbekijos. Pareiškėja 2022-­08-12 pasirašė sutartį su Uzbekijos įmone LLC Agro Export Fayz dėl akmens anglių pirkimo. Per rugsėjo ir spalio mėnesius Bendrovė įsigijo ir pardavė 442,20 tonų akmens anglių, iš ko uždirbo 49 624 Eur pelno, t. y. 112 Eur už 1 toną. Anglis parduodama fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims Lietuvoje, taip pat ir Lenkijos įmonėms. Iš šios veiklos įmonė nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. generavo pajamas ir restruktūrizavimo procese, kas leido 2022 m. gruodžio mėn. 34 000 Eur dalyje padengti ir Inspekcijos kreditorinį reikalavimą. Dėl Lenkijos vyriausybės anglies kainų reguliavimo ir susidariusios politinės situacijos, ateityje planuojamas kiek mažesnis pelnas iš anglių pardavimo, apie 10 Eur už 1 toną. Per 2024 m. planuojama apyvarta 7 000 tonų, planuojama uždirbti 70 000 Eur pelno. Per 2025 m. planuojama parduoti apie 8 000 tonų ir uždirbti 80 000 Eur pelno. Per 2026 metus planuojama parduoti apie 10 000 tonų ir uždirbti 100 000 Eur pelno.

Teigia, jog Inspekcija turi galimybę taikyti priverstinę hipoteką Bendrovei priklausantiems biodyzelino bei riebalų gamybos įrenginiams, kurių likutinė vertė siekia apie 710 000 Eur ir kuriems nepritaikyti jokie apribojimai ar areštai, tai pakankama apimtimi užtikrintų Inspekcijai turimų įsipareigojimų vykdymą. Taip pat baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-1035/2023 yra taikomas laikinas apribojimas 12 675 USD ir 313 677,70 Eur Bendrovei priklausančioms lėšoms. Bendrovė tikisi, kad apribojimas minėtoms lėšoms artimiausiu metu bus panaikintas, o tai leistų Bendrovei su biudžetu atsiskaityti nedelsiant. Be to, Bendrovė sėkmingai vykdo skolų išieškojimą, šiai dienai debitorinių skolų yra sumažėję virš 55 000 Eur sumai. Pareiškėjos vertinimu, Inspekcijos sprendimas atsisakyti išdėstyti pareiškėjos prašomos mokestinės nepriemokos sumokėjimą yra priimtas nepagrįstai, nes pareiškėja atitinka visas sąlygas, leidžiančias pasinaudoti šia pagalbos priemone.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad prašymai dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo nagrinėjami ir sprendimai atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau — MAĮ), Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-21 įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) (toliau — Taisyklės), prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2001-10-03 įsakymu Nr. 236 (toliau - Aprašas), Rekomendacijomis.

Paaiškina, kad pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, „mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis“. Iš šios teisės normos seka, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. MAĮ 88 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti vėliau - per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Šias aplinkybes turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Iš anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius dvi sąlygas, t. y. pirma, jog, nedelsiant ją (mokestinę nepriemoką) sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Šiuo atveju, pareiškėja Inspekcijai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie įrodytų, kad išdėsčius 105 673,98 Eur mokestinę nepriemokos sumokėjimą laikotarpiui nuo 2024­-03-25 iki 2026-06-25 jos finansinė padėtis pagerės ir ji turės realių galimybių atsiskaityti su Inspekcija per prašomą išdėstyti laikotarpį, t. y. nuo 2024-03-25 iki 2026-06-25. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji turi realią galimybę atsiskaityti su Inspekcija, kadangi ji turi turto - biodyzelino bei riebalų gamybos įrenginius, kuriems nėra taikyti jokie apribojimai ir kurių likutinė vertė yra 710 000,00 Eur ir, kad Inspekcija jiems gali taikyti priverstinį įkeitimą, tačiau Inspekcijos nuomone, šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad mokestinės nepriemokos išdėstymas pareiškėjai suteiktų galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką Inspekcijai vėliau, kadangi, pirma, ji su pateiktu 2024-02-07 prašymu dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo kaip mokestinės nepriemokos įvykdymo užtikrinimą neteikė Inspekcijai siūlymo įkeisti anksčiau nurodytą turtą, t. y. biodyzelino bei riebalų gamybos įrenginius, antra, pareiškėja Komisijai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų anksčiau nurodyto turto egzistavimą ir realią jo vertę, t. y. nepateikė turto vertintojo ataskaitos bei nepateikė duomenų, kad minėtas turtas tikrai nėra suvaržytas įkeitimu, kitų kreditorių naudai. Kita jos skunde nurodyta aplinkybė, kad artimiausiu metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-1035/2023 bus panaikintas apribojimas jai priklausančioms piniginėms lėšoms - 12 675 USD ir 313 677,70 Eur ir ji galės atsiskaityti su Inspekcija, taip pat neįrodo, kad ji turės realią galimybę atsiskaityti su Inspekcija, kadangi pareiškėja nei Inspekcijai nei Komisijai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų realias 12 675 USD ir 313 677,70 Eur lėšų atgavimo galimybes ir nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad atgavus minėtas lėšas jos iš tikrųjų būtų skirtos išimtinai tik Inspekcijos įsiskolinimo dengimui.

Papildomai atsakovė 2025-08-08 į bylą pateikė raštą „Dėl informacijos pateikimo“, jog 2025-06-02 FNTT pervedė VMI 106 097,06 Eur sumą pareiškėjos mokestinei nepriemokai padengti, todėl, jos teigimu, šioje byloje neliko ginčo objekto.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje kilęs ginčas dėl VMI sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išdėstyti nepriemokos mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas (toliau – ir VAT) 2018-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3775-803/2018 iškėlė pareiškėjai restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutraukta VAT 2023-08-31 nutartimi.

Pareiškėja Inspekcijai 2024-02-07 pateikė prašymą išdėstyti jos 105 673,98 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiui nuo 2024-03-25 iki 2026-06-25. Pareiškėja prie prašymo pridėjo kreditorių sąrašą, debitorių sąrašą, metinę finansinę ataskaitą už 2022 metus, pelno nuostolių ataskaitą 2023-12-31, sutartis, pelno prognozės ataskaitą, AB „Šiaulių banke“, esančios sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023-11-01 iki 2024-02-06, atskaitingo asmens sąskaitos apyvartos žiniaraščio išrašą už laikotarpį nuo 2023-11-01 iki 2024-02­06, pareiškėjos prašymą dėl mokestinės paskolos, avanso apyskaitos suvestinę už laikotarpį nuo 2023-11-01 iki 2024-02-06, duomenis apie nusidėvėjimo sąnaudas per praėjusius finansinius metus, kasos dokumentus, 2024-01-18 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą.

Inspekcija 2024-03-13 raštu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) pareiškėjai pateikė ginčijamą Inspekcijos 2024­-03-13 sprendimą ir Išvadą. Pažymėjo, kad prašymo netenkinimo motyvai nurodyti Išvadoje, kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis ir kurioje yra išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai.

Inspekcijos 2024-03-13 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjos vertinami duomenys pagal Rekomendacijas yra prieštaringi: prašymas galėtų būti tenkinamas pagal Rekomendacijų 2 priedo 8 punktą, atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu laikotarpiu pareiškėja sumokėjo į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą daugiau nei 10 proc. nuo visų gautų pajamų, tačiau pagal Rekomendacijų 1 priedą ir 2 priede nustatytais prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo vertinimo kriterijus nustatyta: pagal finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus pareiškėjos finansinė būklė gera (prašymas netenkinamas pagal Rekomendacijų 1 priedą); Pareiškėja nepateikė naujų duomenų (pateiktos pirkimo - pardavimo sutartys su UAB MAWI INVEST ir Agro Export Fayz pakartotinai nevertinamos), įrodančių realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per prašomą atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį (prašymas netenkinamas pagal Rekomendacijų 2 priedo 10 punktą); pareiškėja nuo neigiamo sprendimo priėmimo dienos mokestinė nepriemokai sumažinta sumokėjo tik 161 68 Eur, Bendrovės veikla nuostolinga, 2023 m. vidutinės mėnesio pajamos lyginant su 2022 m. vidutinėmis mėn. pajamomis sumažėjo 90,89 proc., 57 proc. kreditorių ir 73 proc. debitorių skolų vėluojama apmokėti, pagal pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų duomenis Bendrovės pardavimo pajamos 2023 m. lapkričio mėn. sudarė 0,00 EUR, 2023 m. gruodžio mėn. - 985,00 Eur ir 2024 m. sausio mėn., - 2 797,00 Eur, pagal pateiktą banko sąskaitos išrašą Bendrovė laikotarpiu nuo 2023-12-31 iki 2024-02-07 negavo pajamų, nustatyta, kad pareiškėja neįrodo realias galimybes atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstytas, t. y. pareiškėja nebūtų pajėgi atlikti numatytą pirmą įmoką 11 335,66 Eur ir kas ketvirtį mokėti 10 500,00 Eur įmokas; Pareiškėjos paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad artimiausiu metu bus panaikintas apribojimas piniginėms lėšoms (313 677,70 Eur ir 12 675,00 USD) ir Bendrovė galės atsiskaityti su biudžetu, taip pat neįrodo realių galimybių atsikaityti su biudžetu, kadangi pagal baudžiamąją bylą nuo 2013 m. pareiškėjos piniginėmis lėšoms (12 675 USD ir 313 677,70 Eur) taikomas apribojimas.

Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Taisyklėmis, remdamasi 2024-02-07 prašymu ir Išvada, 2024-03-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl 105 673,98 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo.

Pareiškėja pateikė skundą LAGK dėl VMI sprendimo, tačiau LAGK pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja prašo teismo panaikinti VMI ir LAGK sprendimus bei įpareigoti VMI pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnyje nurodyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis (1 dalis). Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau (2 dalis).

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog mokesčių mokėtojai turi bendrą įstatymu įtvirtintą pareigą laiku ir tiksliai vykdyti mokestines prievoles, o dėl jų neįvykdymo susidariusios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas pagal mokesčio mokėtojo prašymą yra ne privalomas, o priešingai - išskirtinis iš bendros taisyklės veiksmas, kuris galimas tik esant tam tikroms sąlygoms.

LVAT yra ne kartą pasisakęs, jog mokesčių mokėtojas, teikiantis mokesčių administratoriui prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo pagal MAĮ 88 straipsnį, prašo taikyti jo atžvilgiu tam tikrą išimtį iš mokesčių mokėjimo visuotinio privalomumo principo, kuriuo remiantis kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnis) (žr., pvz., 2020-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A- 1585-602/2020).

Aiškindamas MAĮ 88 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Pažymėtina, kad šių sąlygų buvimą turi pagrįsti pats pareiškėjas (žr., pvz., 2011-09-05 nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011; 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje A442-161/2013). Įrodinėjimas ne teismo administraciniame procese priklauso nuo ginčo santykių pobūdžio, nuo teisinio minėto santykio reglamentavimo. Tokiais atvejais, kai viešojo administravimo subjektui yra pateikiamas fizinio ar juridinio asmens prašymas, kuriuo prašoma taikyti jų atžvilgiu tam tikras išimtis, paprastai įrodinėjimo pareiga tenka prašymą teikiančiam asmeniui. Teisės normos, reglamentuojančios mokestinės nepriemokos atidėjimą ar išdėstymą, įtvirtina aiškią mokesčio mokėtojo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą. Taigi pagrindinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindas, tenka pareiškėjui, tuo tarpu mokesčio administratoriaus įrodinėjimo pareiga yra daugiau papildomo pobūdžio (žr., pvz., 2014-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-220/2014).

Prašymų dėl nepriemokos išdėstymo/ atidėjimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarka detalizuota Taisyklėse, kuriose nustatyta, kad prašyme, be kita ko, turi būti nurodyta įsiskolinimo priežastys, informacija apie įsiskolinimus kreditoriams, prašomas taikyti mokestinės nepriemokos mokėjimo būdas (atidėti arba išdėstyti mokėjimą) ir tokio būdo pasirinkimo motyvai (18.1-18.5 papunkčiai).

Mokesčių mokėtojas prie prašymo turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama jo finansinė būklė ir pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės (19 punktas). Pagal Taisyklių 7 punktą, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama finansinė būklė pagal finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčio administratoriaus.

Pagal Rekomendacijas, kuriomis turi vadovautis mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (23 punktas), vertinant juridinio asmens (toliau - JA) finansinę būklę, nagrinėjama mokesčių administratoriaus kaupiama informacija apie juridinį asmenį: nustatomas įmonės dydis, vykdomos veiklos, skolų dydis bei jų susidarymo laikotarpis, darbuotojų skaičius, privalomas registruoti turtas, nustatoma, kam teikiama pirmenybė, atsiskaitant pagal savo įsipareigojimus, analizuojama kita turima informacija (5 punktas). Analizuojant JA finansinę būklę, naudojamos finansinės ataskaitos, kurios apibūdina jų finansinę būklę konkrečiu momentu ir veiklą per apibrėžtą laikotarpį (6 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja Inspekcijai 2024-02-07 pateikė prašymą išdėstyti jos 105 673,98 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiui nuo 2024-03-25 iki 2026-06-25. Pareiškėja prie prašymo pridėjo kreditorių sąrašą, debitorių sąrašą, metinę finansinę ataskaitą už 2022 metus, pelno nuostolių ataskaitą 2023-12-31, sutartis, pelno prognozės ataskaitą, AB „Šiaulių banke, esančios sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023-11-01 iki 2024-02-06, atskaitingo asmens sąskaitos apyvartos žiniaraščio išrašą už laikotarpį nuo 2023-11-01 iki 2024-02-­06, pareiškėjos prašymą dėl mokestinės paskolos, avanso apyskaitos suvestinę už laikotarpį nuo 2023-11-01 iki 2024-02-06, duomenis apie nusidėvėjimo sąnaudas per praėjusius finansinius metus, kasos dokumentus, 2024-01-18 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą. Inspekcija ginčijamu sprendimu nurodė, kad vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Taisyklėmis, remdamasi 2024-02-07 prašymu ir Išvada (kuri yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis), nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl 105 673,98 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo.

Pažymėtina, jog pareiškėja skunde nurodo, kad ji turi realią galimybę atsiskaityti su Inspekcija, kadangi ji turi turto - biodyzelino bei riebalų gamybos įrenginius, kuriems nėra taikyti jokie apribojimai ir kurių likutinė vertė yra 710 000,00 Eur ir, kad Inspekcija jiems gali taikyti priverstinį įkeitimą. Taip pat nurodo, kad artimiausiu metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-1035/2023 bus panaikintas apribojimas jai priklausančioms piniginėms lėšoms - 12 675 USD ir 313 677,70 Eur ir ji galės atsiskaityti su Inspekcija. Vertinant šiuos pareiškėjos nurodomus argumentus sutiktina su Inspekcijos pozicija, jog prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja nurodytų aplinkybių nepagrindė realiais įrodymais bei duomenimis, todėl Inspekcija pagrįstai negalėjo įvertinti tokių duomenų.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2024 m. vasario 7 d. prašymo turinį, VMI ginčijamo sprendimo motyvus prieina prie išvados, kad VMI pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išdėstyti mokestinę nepriemoką, nes vienu vertus: prašymas negalėjo būti patenkintas, nes dalis prievolės yra išieškoma, o dėl likusios mokestinės nepriemokos dalies pareiškėja tinkamai nesuformulavo prašymo, atitinkančio MAĮ 88 straipsnį, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. VA-83, nuostatų.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjos skundo argumentų pagrindu naikinti ar keisti skundžiamus VMI ir LAGK sprendimus. Ginčijami sprendimai priimti kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juose pateikti išsamūs, tikslūs ir objektyvūs duomenys, taip pat nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjos išvestinis skundo prašymas įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, teismui netenkinus pareiškėjos pagrindinio skundo reikalavimo, negali būti tenkinamas. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėja nebeturi mokestinės nepriemokos VMI.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Viner“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė