Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių privalomumą ir vykdytinumą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-122-969/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21118-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei finansų maklerių įmonei „Orion securities“ dėl įpareigojimo užbaigti sandorį, išvadas teikiančios institucijos: Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių privalomumą ir vykdytinumą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas teismo prašė įpareigoti atsakovę užbaigti 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytą šalių finansinį susitarimą pagal 2011 m. gruodžio 2 d. finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio užbaigimo patvirtinimo sąlygas; panaikinti atsakovės 2012 m. kovo 14 d. raštą ir pripažinti jį nesukeliančiu jokių pareigų ieškovui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad 2010 m. balandžio 6 d. šalys sudarė finansinį susitarimą dėl skirtumų. Šio susitarimo pagrindu šalys 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarė finansinį susitarimą dėl skirtumų Nr. FS20110901/05 (toliau – ir susitarimas), kuriuo šalys susitarė dėl finansinio sandorio dėl išvestinės finansinės priemonės – skirtumo sandorio (sandorio dėl kainų skirtumo) (angl. contract for difference, toliau – ir CFD sandoris) – sudarymo. Pagal šį susitarimą, ieškovas ir atsakovė sudarė CFD sandorio, susijusio su emitento AB banko SNORAS akcijomis, tipą – long poziciją (angl. long position CFD), siejamą su finansinių priemonių pirkimu ir vėlesniu pardavimu, kai investuotojas naudos gauna tuo atveju, jeigu finansinio turto kaina ateityje (užbaigimo vertė), lyginant su CFD sandorio sudarymo metu buvusia verte (pradine vertė), kyla. Atsakovė 2011 m. gruodžio 5 d. atsiuntė ieškovui 2012 m. gruodžio 2 d. raštą – patvirtinimą (toliau – ir patvirtinimas), pagal kurį susitarimas turėjo būti užbaigtas vadovaujantis emitento AB banko SNORAS akcijų kaina, buvusia NASDAQ OMX Vilnius biržoje 2011 m. lapkričio 11 d., ir pagal 2011 m. lapkričio 11 d. finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio užbaigimo patvirtinimą Nr. FS20110901/05. Remiantis susitarimo 9.4 punktu, 2011 m. gruodžio 2 d. patvirtinimas laikomas prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) susitarimo dėl skirtumų sandorio užbaigimo įrodymu. Todėl, atsakovei atsiuntus minėtą patvirtinimą, šalių sudarytas susitarimas privalėjo būti laikomas užbaigtu pagal patvirtinime nurodytas sąlygas.

Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu emitentui AB bankui SNORAS buvo pritaikytos poveikio priemonės ir apribota jo veikla (banko veiklos moratoriumas). Tą pačią dieną buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas paimti visas banko akcijas visuomenės poreikiams. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 24 nutarimu pripažino banką nemokiu ir nutarė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė bankui bankroto bylą.

Ieškovas, po nurodytų įvykių žinodamas, kad šalių susitarimas buvo užbaigtas pagal 2011 m. gruodžio 2 d. patvirtinime nustatytas sąlygas, 2012 m. kovo 14 d. gavo atsakovės raštą, kuriame ji informavo, kad, remdamasi Lietuvos banko pozicija, vienašališkai atnaujina susitarimo veikimą ir susitarimas bus vėl užbaigtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą emitento AB banko SNORAS akcijų kainą. Ieškovo manymu, atsakovės atliktas vienašališkas susitarimo veikimo atnaujinimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. 2011 m. gruodžio 2 d. patvirtinimu atsakovė užbaigė susitarimą, o ieškovas tylėjimu sutiko su nustatytomis sandorio užbaigimo sąlygomis, todėl susitarimą laikė baigtu (susitarimo 9.4 punktas; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.125 straipsnis). Kadangi 2011 m. gruodžio 2 d. patvirtinimu susitarimas jau buvo užbaigtas, tai atsakovė neturėjo teisės vienašališkai atnaujinti susitarimo veikimo.

Ieškovas nurodė, kad susitarimą sudarė prisijungimo būdu, todėl susitarimo sąlygos turi būti aiškinamos jo naudai (CK 6.185 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnio 4 dalis). Be to, jis CFD sandorio prasme yra vartotojas ir neprofesionalusis investuotojas, silpnesnioji sandorio šalis, todėl jam visa apimtimi turėtų būti taikoma jo, kaip vartotojo ir neprofesionaliojo investuotojo, teisių apsauga (CK 1.39 straipsnis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnis, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 3 straipsnio 22 dalis, 27, 28 straipsniai).

Ieškovo teigimu, atsakovė pažeidė pareigą vengti interesų konflikto (FPRĮ 13 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 1K-17 patvirtintų Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių 69 punktas). Susitarimas laikytinas abipusės šalių rizikos sutartimi (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), nes, sudarydami susitarimą, tiek ieškovas, tiek atsakovė rizikavo patirti nuostolių dėl emitento AB banko SNORAS akcijų kainų kilimo ar kritimo. Jei banko akcijų kainos būtų kilusios, atsakovei būtų atsiradusi pareiga ieškovui sumokėti skirtumą tarp banko akcijų pradinės kainos ir susitarimo užbaigimo kainos. Atsakovė, nenorėdama prisiimti tokios rizikos, galėjo imtis iš esmės dviejų rizikos valdymo veiksmų: 1) pati nusipirkti tokį patį kiekį banko akcijų, dėl kokio buvo susitarta sudarant susitarimą su ieškovu (tokiu atveju, pakilus akcijų kainoms, atsakovė nebūtų patyrusi nuostolio, ji būtų gavusi pelną iš palūkanų ir komisinių mokesčių, kuriuos pagal susitarimą įsipareigojo mokėti ieškovas); 2) su kitu investuotoju sudaryti atvirkščią susitarimą – CFD short sandorį – dėl panašaus kiekio banko akcijų (tokiu atveju nuostolius, patirtus iš susitarimo su ieškovu, atsakovė būtų pasidengusi iš pelno, gauto iš susitarimo su kitu klientu, kuris savo ruožtu patirtų nuostolius). Ieškovo žiniomis, atsakovė buvo pasirinkusi antrą rizikos valdymo būdą, jis savaime nėra neteisėtas ar nesąžiningas. Tačiau šiuo atveju atsitiko tai, kad, banko akcijas paėmus visuomenės poreikiams ir joms tapus vertoms 0 Eur, investuotojas, sudaręs su atsakove CFD short sandorį, reikalavo, kad jo susitarimas būtų užbaigtas vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta banko akcijų kaina, kas lemia, jog atsakovė šiam investuotojui turi išmokėti visą CFD sandorio sumą. Taigi, atsakovė nesuvaldė savo asmeninių riziką ribojančių veiksnių ir dėl to privalėtų patirti pakankamai didelius nuostolius. Tačiau atsakovė, užuot prisiėmusi dėl savo pačios nesuvaldytos rizikos patirtus nuostolius, šiuos nuostolius perkėlė ieškovui. Būtent dėl to atsakovė ir nusprendė atnaujinti 2011 m. rugsėjo 1 d. susitarimo, kuris buvo jau užbaigtas, veikimą.

Be to, atsakovė pažeidė pareigą veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais (FPRĮ 22 straipsnis, CK 6.158, 6.200 straipsniai) ir šalių sudaryto susitarimo sąlygas (CK 6.188 straipsnio 6 dalis, 6.193 straipsnis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs susitarimo 4.3 punktą, pagal kurį CFD sandoriai buvo sudaromi ir (ar) pakeičiami atsakovei išsiuntus ieškovui patvirtinimą apie sandorio pakeitimus ir ieškovui per dvi dienas nepareiškus prieštaravimų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškinyje remiasi minėtomis susitarimo nuostatomis ir jų neginčija, padarė išvadą, kad ieškovas, gavęs 2012 m. kovo 14 d. pranešimą dėl to, jog CFD sandoriai yra atnaujinti, ir nepareiškęs dėl to prieštaravimų per dvi dienas nuo pranešimo gavimo, patvirtino tokį CFD sandorių pakeitimą.

Teismas, įvertinęs šalių 2009 m. kovo 16 d. sudarytos investicinių paslaugų teikimo sutarties nuostatas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas investavo į išvestines finansines priemones, susietas ne tik su AB banko SNORAS, bet ir su Ūkio banko, Estijos bendrovės „Olympic Entertainment Group“ akcijomis, naudojo 400 proc. svertą (t. y. prisėmė 4 kartus didesnę riziką, negu investuotas kapitalas), sprendė, kad ieškovas, nors ir nėra profesionalusis investuotojas, tačiau turi didelę investavimo patirtį ir sugebėjo tinkamai įvertinti prisiimamą riziką.

Atsižvelgdamas į CFD long sandorių esmę (klientas uždirba, jeigu akcijų kaina kyla, o patiria nuostolių, jeigu akcijų kaina krenta), teismas padarė išvadą, kad ieškovas prisiėmė emitento AB banko SNORAS bankroto riziką. Turėjęs galimybę sudaryti CFD short sandorį (kaip dalis kitų atsakovės klientų), t. y. neprisiimti banko nemokumo ir akcijų vertės kritimo rizikos, ieškovas tokio sandorio nesudarė.

Teismas nustatė, kad ieškovo sudaryto CFD sandorio užbaigimo data nustatyta 2011 m. gruodžio 1 d. Tačiau iki CFD sandorio užbaigimo datos Vyriausybė 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu nacionalizavo banko akcijas, o Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas 2011 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą anuliuoti sandorius, kurių atsiskaitymo data suėjo iki 2011 m. lapkričio 14 d. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad net jeigu atsakovė nebūtų ieškovui siuntusi nei rašto dėl CFD sandorių užbaigimo pagal 2011 m. lapkričio 11 d. akcijų kainas, nei ginčijamo 2012 m. kovo 14 d. rašto dėl tokio užbaigimo patvirtinimo anuliavimo ir CFD užbaigimo pagal Vyriausybės nustatytą kainą, tai šalių sudarytas CFD sandoris vis tiek būtų buvęs užbaigtas pagal 2011 m. gruodžio 1 d. buvusią AB banko SNORAS akcijų kainą. Tačiau 2011 m. gruodžio 1 d. banko akcijomis prekyba nevyko, neegzistavo jokių tos dienos rinkos duomenų apie jų vertę, todėl bet kuriuo atveju, nustatant akcijų kainą, vis tiek būtų tekę vadovautis Vyriausybės nustatyta teisinga banko akcijų kaina, t. y. objektyviai, pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatas, nustatyta kaina.

Teismas, įvertinęs susitarimo 2, 6.2 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad atsakovė nepažeidė susitarimo, o ieškovo sudarytas CFD sandoris negali būti užbaigtas pagal 2011 m. lapkričio 11 d. buvusias AB banko SNORAS akcijų biržos kainas, nes sandorio užbaigimo vertė turėjo būti nustatyta 2011 m. gruodžio 1 d. Teismo vertinimu, atsakovė, nustatydama banko akcijų CFD sandorio užbaigimo vertę pagal 2011 m. lapkričio 11 d. sudarytuose biržos sandoriuose nustatytą banko akcijų kainą, siekė pasinaudoti paskutine žinoma banko akcijų kaina (nes šią dieną Vyriausybė dar nebuvo nustačiusi nacionalizuotų akcijų kainos), tačiau, Lietuvos banko nuomone, šalių sudarytas susitarimas tokios galimybės nenustatė. Todėl net jeigu būtų patenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti 2012 m. kovo 14 d. raštą negaliojančiu, vis tiek turėtų būti sprendžiamas AB banko SNORAS akcijų kainos 2011 m. gruodžio 1 d. (t. y. po Vyriausybės sprendimo jas nacionalizuoti) klausimas.

Remdamasis FPRĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 47 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad atsakovė, anuliuodama 2011 m. gruodžio 2 d. patvirtinimą apie CFD sandorio užbaigimą, privalėjo vadovautis Lietuvos banko pateiktu atsakovės su kitu klientu sudarytos sutarties dėl CFD sandorio, kuri yra analogiška su ieškovu sudarytai sutarčiai, vertinimu.

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl konkrečios susitarimo nuostatos ir jos aiškinimo, o dėl konkretaus CFD sandorio uždarymo, susiklosčius nuo šalių nepriklausančioms objektyvioms aplinkybėms, tai teismas sprendė, kad aplinkybė, kokiu būdu buvo sudarytas susitarimas, neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Be to, teismo vertinimu, tiek investavimo sutartis, tiek susitarimas buvo sudaryti savarankišku ieškovo sprendimu, o ne prisijungimo būdu. Remdamasis CK 6.2283 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo sudarytų CFD sandorių vertė viršijo 50 000 Eur, jis buvo pateikęs apie 37 000 Eur užstatą kitomis finansinėmis priemonėmis ir pinigais, taip pat įvertinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. lapkričio 27 d. rašte nurodytus duomenis, teismas nepripažino ieškovo vartotoju.

Teismas nenustatė, kad atsakovė, anuliuodama 2011 m. gruodžio 2 d. patvirtinimą apie ieškovo turėto CFD long sandorio užbaigimą ir nurodydama, jog užbaigimo vertė bus apskaičiuota pagal Vyriausybės nustatytą teisingą nacionalizuotų AB banko SNORAS akcijų kainą, pateko į interesų konflikto situaciją ir pirmenybę teikė savo ar savo kitų klientų interesams. Banko akcijų CFD sandorių (tiek long, tiek short), kurių termino pabaiga buvo vėlesnė negu 2011 m. lapkričio 11 d., t. y. vėlesnė negu paskutinė diena, kurią vyko atsiskaitymai pagal sandorius dėl banko akcijų biržoje, buvo sudarę ir kiti atsakovės klientai. Visi tokie CFD sandoriai prieš terminą (savanoriškai arba priverstinai) buvo užbaigti vėliau negu 2011m. lapkričio 11 d., t. y. laikotarpiu, kai prekyba banko akcijomis biržoje nebevyko ir banko akcijų vertės tą dieną ir CFD sandorio užbaigimo vertės objektyviai buvo nebeįmanoma nustatyti, nes rinkoje prieinamų duomenų nebebuvo (o ir tie, kurie buvo, tapo anuliuoti). Dėl šios priežasties atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos banko išaiškinimu, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją rinkoje, atšaukė visų savo klientų įsigytų AB banko SNORAS akcijų CFD sandorių užbaigimą, kurių užbaigimo vertė buvo nustatyta vėliau negu 2011 m. lapkričio 11 d., ir nurodė, jog šių sandorių užbaigimo vertė bus apskaičiuota pagal Vyriausybės nustatytą teisingą nacionalizuotų banko akcijų kainą. Teismas sprendė, kad atsakovė visus savo klientus traktavo lygiateisiškai, be to, ji negalėjo žinoti, kokia vėliau bus nustatyta teisinga AB banko SNORAS akcijų kaina.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 20 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalis siejo tęstiniai investavimo santykiai, taip pat į tai, kad 2009 m. kovo 16 d. investicinių paslaugų sutarties priede Nr. 1 ieškovas nurodė, jog nori investuoti prisiimdamas didesnę ir didžiausią riziką ir kad jam priimtinas didelis rizikos laipsnis, padarė išvadą, kad ieškovas laikytinas patyrusiu investuotoju, kurį atsakovė buvo supažindinusi su visomis galimomis rizikomis, investuodamas į tokio pobūdžio finansines priemones ieškovas pats šias rizikas ir prisiėmė, tarp jų – ir obligacijų emitento bankroto riziką.

Įvertinusi šalių bendradarbiavimo praktiką, kai CFD sandoriai buvo sudaromi trijų mėnesių terminui, o šiam suėjus, atsakovė automatiškai šiuos sandorius pratęsdavo, išsiųsdama apie tai ieškovui pranešimą elektroniniu paštu, ir, ieškovui per dvi dienas nepareiškus prieštaravimo, sandoriai buvo laikomi pratęstais, kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo teiginį, jog atsakovė neturėjo teisės vienašališkai atnaujinti susitarimo veikimo.

Kolegija nustatė, kad paskutinis atsakovės pranešimas apie CFD sandorio pratęsimą (atnaujinimą) buvo ieškovui išsiųstas 2011 m. rugsėjo 1 d. Jame buvo užfiksuotos tokios ieškovo CFD long sandorio, susieto su AB banko SNORAS akcijomis, sąlygos: akcijų kiekis – 52 529; užbaigimo data – 2012 m. gruodžio 1 d., atskaitinė kaina – 0,3115 Eur už akciją. Vyriausybė 2011 m. lapkričio 16 d. priėmė nutarimą nacionalizuoti banko akcijas, už jas atlyginant pagal nepriklausomų vertintojų nustatytą teisingą vertę, Lietuvos banko valdyba nusprendė laikinai apriboti banko veiklą, o Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas 2011 m. lapkričio 17 d. sustabdė bet kokių atsiskaitymų už banko akcijas vykdymą. Kadangi atsiskaitymai pagal biržoje sudarytus sandorius vykdomi trečią dieną po sandorio sudarymo, visi sandoriai dėl banko akcijų, sudaryti nuo 2011 m. lapkričio 14 d., buvo anuliuoti, tarp jų ir biržos sandoriai, kurių pagrindu buvo nustatyta ieškovo įsigyto CFD long sandorio užbaigimo vertė. Suėjus trims mėnesiams nuo CFD sandorio atnaujinimo, 2011 m. gruodžio 2 d. atsakovė išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, jog visi AB banko SNORAS CFD sandoriai yra užbaigiami pagal paskutinę biržoje skelbtą banko akcijų kainą, pagal kurią vyko atsiskaitymai, t. y. 2011 m. lapkričio 11 d. kainą, nes 2011 m. lapkričio 12 d. ir 13 d. buvo ne darbo dienos, o nuo 14 d. sandoriai buvo anuliuoti. Kolegija pažymėjo, kad banko akcijų kainos 2011 m. lapkričio 11 d. buvo kritusios, todėl ieškovas nebūtų gavęs pelno, o pelnas būtų priklausęs atsakovei. Tuo tarpu dėl CFD short tipo sandorių, sudarytų su kitais klientais, atsakovė turėjo patirti nuostolių. Dėl šios priežasties kolegija laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovė iš minėtų sandorių galėjo nepagrįstai praturtėti.

Kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad Lietuvos bankas nagrinėjamoje byloje pateikė tik savo nuomonę, kaip turėtų būti užbaigiamas priešingas CFD sandoris, kurį atsakovė buvo sudariusi kitoje byloje su kitu klientu. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos bankas savo išvadoje pasisakė dėl atsakovės veiksmų atitikties FPRĮ 21 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimams – vien ta aplinkybė, jog atsakovė panaikino su ieškovu sudaryto CFD long sandorio užbaigimo patvirtinimą ir atnaujino minėto sandorio galiojimą dėl to, kad buvo anuliuoti sandoriai dėl AB banko SNORAS akcijų reguliuojamoje NASDAQ OMX Vilniaus rinkoje, kurių pagrindu turėjo būti nustatyta ieškovo sudaryto CFD sandorio užbaigimo vertė, pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę pažeidusia FPRĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos bankas informavo, kad vienam iš atsakovės klientų nesutikus su AB banko SNORAS akcijų CFD sandorio užbaigimo vertės nustatymu pagal 2011 m. lapkričio 11 d. buvusią banko akcijų kainą ir kreipusis į likviduojamą Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisiją (kurios teises ir pareigas perėmė Lietuvos bankas), Lietuvos bankas 2012 m. vasario 6 d. pateikė išaiškinimą, nurodydamas, kad jeigu sutartyse yra nustatytos savanoriško ar priverstinio sandorio užbaigimo prieš terminą sąlygos, sandoriai turi būti vykdomi pagal šias sąlygas, o jei tokių sąlygų sutartyse nenustatyta, tai sandoriai, remiantis Finansinio tvarumo įstatymo 8 straipsniu, užbaigiami pagal Vyriausybės nustatytą nacionalizuotų banko akcijų vertę, jei tai neprieštarauja šalių sudarytai sutarčiai.

Įvertinusi šalių sudarytos sutarties 9.1.1, 9.1.2, 11.1–11.3, 11.12 punktų nuostatas, kolegija padarė išvadą, kad priverstinio vykdymo procedūra sutartyje nustatyta kaip atsakovės teisė, o ne pareiga tokiu būdu apginti savo teises. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šios procedūros iki ar po emitento akcijų nacionalizavimo būtų buvusios atliekamos, kad atsakovė būtų pasinaudojusi 11 punkte nurodyta priverstinio vykdymo galimybe, kai emitento akcijų kaina dar buvo žinoma ir kotiruojama vertybinių popierių rinkoje. Kolegijos nuomone, šalių sutartis nenustatė galimybės užbaigiant CFD sandorius naudoti ne faktinės tos dienos (kurią užbaigiamas sandoris) akcijų kainą, o paskutinę žinomą kainą. Pranešimas apie sandorio užbaigimą ieškovui išsiųstas 2011 m. gruodžio 2 d., kai banko akcijos jau buvo nacionalizuotos, bet jų kaina dar nebuvo žinoma.

Atsakovė, remdamasi minėtu 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos banko išaiškinimu, visiems savo klientams, kurių CFD (tiek long, tiek short) sandoriai buvo užbaigti vėliau negu 2011 m. lapkričio 11 d., t. y. paskutinę dieną, kurią dar vyko atsiskaitymai pagal sandorius dėl banko akcijų biržoje, išsiuntė pranešimus (įskaitant ir 2012 m. kovo 14 d. pranešimą ieškovui), kuriuose nurodė, kad atšaukia savo anksčiau siųstus patvirtinimus dėl CFD sandorių uždarymo ir užbaigimo vertės ir kad atnaujina CFD sandorių galiojimą iki tol, kol bus paskelbta Vyriausybės nustatyta teisinga kaina už nacionalizuotas banko akcijas. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas dėl 2012 m. kovo 14 d. pranešimo prieštaravimų per dvi dienas pagal susitarimo 4.3 punktą nepateikė, todėl laikytina, jog jis patvirtino minėtą CFD sandorių pakeitimą.

Kadangi sutarties sąlygos nenustatė galimybės užbaigiant CFD sandorius taikyti kainą, kuri egzistavo ne užbaigimo dieną, o praeityje, atgaline data, tai kolegija nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovė neturėjo teisės atnaujinti CFD sandorį. Kolegija pažymėjo, kad, nepaisant to, jog akcijų kaina valstybės institucijų buvo nustatyta vėliau, ji 2011 m. gruodžio 1 d. objektyviai egzistavo, tačiau tai jokiu būdu negalėjo būti kaina, kuri nustatyta vertybinių popierių rinkoje 2011 m. lapkričio 11 d., nes Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimas pripažinti emitentą AB banką SNORAS nemokiu ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo negalėjo nedaryti kainai įtakos. Be to, jei CFD sandoriai būtų buvę užbaigti pagal 2011 m. gruodžio 2 d. pranešimą, tai būtų akivaizdžiai nukentėję atsakovės klientų, sudariusių CFD short sandorius, interesai. Todėl, kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmai nelaikytini nesąžiningais. Kolegija sutiko su Lietuvos banko 2012 m. vasario 6 d. rašte išreikšta nuomone, kad šiuo atveju tik Vyriausybei patvirtinus AB banko SNORAS akcijų kainą buvo galima teisingai užbaigti visus (tiek short, tiek long) sandorius.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas sutarties uždarumo principą, FPRĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių 69 punkto nuostatas, ieškovo sudarytą CFD sandorį vertino kartu su kitais atsakovės sudarytais priešingais CFD sandoriais, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovė negalėjo užbaigti ieškovo CFD long sandorio pagal 2011 m. gruodžio 2 d. pranešimo sąlygas, nes toks užbaigimas būtų pažeidęs kitų atsakovės klientų, kurie buvo sudarę CFD short sandorius, interesus. Ieškovas ginčo CFD sandorį sudarė tik su atsakove, apie jokius kitus atsakovės su kitais jos klientais sudarytus CFD sandorius jis niekuomet nebuvo informuotas, dėl to jis jokios iš tokių su kitais klientais sudarytų sandorių rizikos neprisiėmė, kiti atsakovės sudaryti CFD sandoriai negali veikti ieškovo teisių ir pareigų, kylančių iš ginčo CFD long sandorio. Pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jei investuotojas, sudaręs su ja CFD short sandorį, nebūtų pradėjęs reikšti pretenzijų, ji jokių CFD sandorių veikimo nebūtų atnaujinusi. Atsakovė neprivalėjo sudaryti kito, priešingo ieškovo sudarytam CFD long sandoriui, CFD short sandorio. O tokį sudarydama ji nepagrįstai, savavališkai ir vienašališkai perkėlė ieškovui, kaip neprofesionaliajam investuotojui, savo paties rizikos valdymo priemonių sukeltą žalą, kai ieškovas apie tokias rizikos valdymo priemones nebuvo informuotas ir nebuvo davęs dėl jų sutikimo.

Teismas, pažeisdamas pacta sunt servanda (sutarčių privalomumo ir vykdytinumo) principą, nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad ginčo CFD sandoris jau buvo atsakovės vienašališkai uždarytas 2011 m. gruodžio 2 d. pranešimu, kuris, remiantis susitarimo 9.4 punktu, laikomas prima facie įrodymu, jog konkretus CFD sandoris yra užbaigtas. Užbaigus tokį CFD sandorį laikytina, kad šalys sandorį užbaigė abipusiu susitarimu ir nebeturi viena į kitą jokių teisių ir pareigų viena kitai pagal ginčo CFD sandorį. Todėl vėlesnis atsakovės vienašališkai atliktas CFD sandorio atnaujinimas negali sukelti ieškovui, nesutikusiam su tokiu atnaujinimu, jokių teisių ir pareigų bei teisinių padarinių.

Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ieškovas jokia apimtimi nepatvirtino CFD sandorio atnaujinimo ir jam nepritarė. Susitarimo 4.3 punkto nuostatos, kuriomis vadovavosi teismas, gali būti taikomos tik tuomet, kai CFD sandoriai yra sudaromi arba pakeičiami. Šio punkto nuostatos, priešingai negu sprendė teismas, nesuteikia atsakovei teisės vienašališkai atnaujinti jau užbaigto CFD sandorio veikimą. Teismas nepagrįstai minėtą susitarimo nuostatą aiškino plečiamai, išimtinai atsakovei naudingu būdu, neatsižvelgdamas į tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šioje byloje nurodė, jog dalis atsakovės vienašališkai parengtų sutarčių nuostatų yra nesąžiningos vartotojų atžvilgiu (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovo žinios ir patirtis investavimo klausimais neturi jokios reikšmės, nes ginčas byloje kilo dėl atsakovės vienašališkai, neteisėtai ir nesąžiningai atlikto CFD sandorio užbaigimo panaikinimo bei šio sandorio atnaujinimo, o ne dėl ieškovui (ne)atskleistos investavimo rizikos.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovė, atnaujindama CFD sandorio veikimą, nepažeidė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių finansų maklerio pareigą vengti interesų konflikto. Ieškovas buvo nusprendęs investuoti į finansinę priemonę – AB banko SNORAS akcijas, susiedamas savo investicinę riziką su akcijų vertės kilimu. Pagal šalių sudarytą susitarimą CFD sandoris privalėjo būti užbaigtas pagal paskutinę rinkoje buvusią banko akcijų kainą CFD sandorio termino pabaigos dieną, t. y. 2011 m. gruodžio 1 d. Tačiau Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu banko akcijos buvo nacionalizuotos, todėl paskutiniu pagrindu (juridiniu faktu) nustatyti banko akcijų vertę ir užbaigti šalių sudarytą sandorį yra laikomas Vyriausybės sprendimu įvykdytas banko akcijų nacionalizavimas. Todėl CFD sandorio užbaigimo metu buvusi banko akcijų kaina yra būtent Vyriausybės nustatyta kaina už 2011 m. lapkričio 16 d. nacionalizuotas, t. y. valstybės nuosavybėn supirktas, AB banko SNORAS akcijas. Tol, kol nebuvo nustatyta banko akcijų kaina, buvusi paskutinio akcijų perleidimo metu, ginčo CFD sandorio nebuvo įmanoma užbaigti. Todėl atsakovė neturėjo teisės toliau vykdyti savo neteisėto 2011 m. gruodžio 2 d. patvirtinimo, kuriame buvo nustatyta kitokia CFD sandorio užbaigimo vertė, t. y. pagal banko akcijų kainą, buvusią 2011 m. lapkričio 11 d. Toks patvirtinimas prieštaravo viešajam interesui, todėl buvo negaliojantis (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties atsakovė 2012 m. kovo 14 d. pranešimu atnaujino paskutinį ginčo šalių CFD sandorį tam, kad šis būtų užbaigtas pagal teisingą paskutinę objektyvią banko akcijų kainą. Atsakovė analogiškai pasielgė su visais savo klientais, su kuriais buvo sudaryti CFD sandoriai (tiek long, tiek short) ir kurie buvo užbaigti po 2011 m. lapkričio 11 d., juos visus atsakovė traktavo vienodai ir, bankui tapus nemokiam, panaikino visų CFD sandorių užbaigimą. Atsakovė, kol nebuvo nustatyta banko akcijų kaina nacionalizavimo metu, negalėjo žinoti, koks bus jos dydis, todėl visiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kad, atnaujindama CFD sandorių galiojimą, atsakovė siekė išvengti savo nuostolių.

Ieškovas sutiko su CFD sandorio galiojimo atnaujinimu, 2012 m. kovo 14 d. pranešimo nelaikė neteisėtu, toliau vykdė sutartį bei jos pagrindu sudarytus CFD sandorius iki to laiko, kai sužinojo, jog nustatyta oficiali akcijų vertė yra jam nepalanki – Vyriausybės pasamdyti ekspertai 2014 m. sausio mėn. nustatė banko akcijų kainą, buvusią akcijų nacionalizavimo metu, ir konstatavo, kad ji lygi 0, kas reiškia, kad ieškovo investicija buvo dar nuostolingesnė, nei nustatyta 2011 m. gruodžio 2 d. patvirtinime. Taigi ieškovas nusprendė, kad jo teisės CFD sandorio atnaujinimu buvo pažeistos tik tada, kai sužinojo, jog jo investicija dar nuostolingesnė, nei jis manė. Tuo tarpu jei ekspertų išvada dėl akcijų vertės būtų buvusi jam palanki, jis nebūtų laikęs, kad atsakovė 2012 m. kovo 14 d. pranešimu pažeidė jo teises. Faktinis ieškovo elgesys, kai jis 2012 m. kovo 14 d. gavo pranešimą apie neteisėto CFD sandorio užbaigimo negaliojimą, patvirtina, kad jis sutiko su CFD sandorio galiojimo atnaujinimu: nei atsakovės veiksmų, nei minėto pranešimo ieškovas neginčijo ir dėl jo pretenzijų nereiškė; 2011 m. gruodžio 2 d. patvirtinime banko akcijų vertė buvo nurodyta 0,2420 Eur už akciją, todėl ieškovas atsakovei privalėjo sumokėti 3876,66 Eur, tačiau šios sumos jis nesumokėjo, taip patvirtindamas, kad suspenduoja savo prievolės vykdymą, kol bus nustatyta tikroji banko akcijų kaina, buvusi CFD sandorio užbaigimo metu; ieškovas 2012 m. kovo 14 d. CFD sandorio atnaujinimo neginčijo, o ginčyti jį pradėjo tik 2014 metais, nustačius banko akcijų kainą. Susitarimo 4.3 punkte buvo nustatyta tvarka, pagal kurią ieškovas turėjo teisę (ne)sutikti su bet kokiais susitarimo pakeitimais, sandorių sudarymais, užbaigimais, tačiau jis šia tvarka nepasinaudojo (CK 6.154 straipsnis, 6.156 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nėra vartotojas ir jo investavimo patirtis patvirtina, kad jis aiškiai suvokė sutartimi prisiimamą investavimo, įskaitant AB banko SNORAS bankroto, riziką.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties privalomumo ir vykdytinumo principų aiškinimo ir taikymo

Remiantis CK 6.154 straipsnio 1 dalimi, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju šalys 2010 m. balandžio 6 d. sudarė finansinį susitarimą dėl skirtumų. Pagal šio finansinio susitarimo 3 punktą šalys susitarė sudaryti finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorius; po kiekvieno iš jų užbaigimo atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovui finansines priemones arba atsiskaityti pinigais, o ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovei pagrindinę sumą, palūkanas, mokesčius ir kitus mokėjimus.

Susitarimo 4 punktu šalys susitarė dėl finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorių sudarymo sąlygų. Remiantis 4.3 punktu, šalys susitarė, kad atskiri finansinio susitarimo dėl skirtumų sandoriai sudaromi ir (ar) pakeičiami atsakovei paruošiant atitinkamą patvirtinimą ir išsiunčiant jį ieškovui jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Patvirtinimas, nesant jame akivaizdžių klaidų ir ieškovui per 2 dienas nuo jo išsiuntimo nepareiškus prieštaravimų, laikomas šalių patvirtintu. Atsakovė pasiliko teisę savo nuožiūra atsisakyti sudaryti konkretų finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorį ir (ar) jo pakeitimą, neprivalėdama nurodyti tokio atsisakymo priežasčių. Ieškovas sutiko, kad išrašas iš atsakovės sistemos apie patvirtinimo jam išsiuntimą bus laikomas prima facie konkretaus finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio sudarymo ir (ar) pakeitimo įrodymu.

Susitarimo 6 punktu šalys susitarė dėl finansinių priemonių ir jų įvertinimo. Pagal 6.1 punktą, kiekvieno finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio objektas yra finansinės priemonės, nurodytos atitinkamame patvirtinime. Susitarimo 6.2 punkte nustatyta, kad kiekvieno CFD sandorio tikslais finansinių priemonių vertę nustato atsakovė, tam tikrą dieną ir tam tikru laiku savo nuožiūra, remdamasi: tuo atveju, kai atsakovė parduoda turimas finansines priemones, užbaigimo vertė yra finansinių priemonių pardavimo kaina, kurią atsakovė gavo pardavusi visą arba dalį finansinių priemonių kiekio; visais kitais atvejais – „Bloomberg“ skelbiama kaina tuo metu, kai atliekama tam tikra operacija ar vykdomas sandoris. Tuo atveju, jei rinkos duomenys iš nurodyto šaltinio nėra prieinami, finansinių priemonių vertę atsakovė nustato savo nuožiūra, remdamasi kitais rinkos duomenimis, paskelbtais ar kitaip prieinamais tuo metu.

CFD sandorių užbaigimą reglamentuoja susitarimo 8 punktas. Pagal 8.1 punkto sąlygas kiekvieno finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio atžvilgiu, jei neatsiranda nė viena iš šių aplinkybių – (i) neįgyvendinamas savanoriškas vykdymas prieš terminą arba (ii) neįvyksta priverstinis vykdymas, atitinkamo finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio termino pabaigos dieną atsakovė turi teisę savo pasirinkimu: (i) po to, kai ieškovas įvykdo savo mokėjimo įsipareigojimus, perduoti jam finansines priemones pirkimo (long pozicijos) atveju ar (ii) reikalauti iš jo finansinių priemonių perdavimo atsakovei pardavimo (short pozicijos) atveju (sandorio užbaigimas perduodant finansines priemones); arba išmokėti tuo metu esamą (i) teigiamą skirtumą, gautą iš finansinių priemonių užbaigimo vertės atėmus pradinę vertę, pirkimo (long pozicijos) atveju ar (ii) teigiamą skirtumą, gautą iš finansinių priemonių pradinės vertės atėmus užbaigimo vertę, pardavimo (short pozicijos) atveju (sandorio užbaigimas atsiskaitant pinigais).

Šalių pareigas sandorio užbaigimo metu nustatė susitarimo 9 punktas. Pagal susitarimo 9.1.2 punktą, tuo atveju, kai sandoris yra užbaigiamas atsiskaitant pinigais, tuo pačiu metu: ieškovas sumoka priskaičiuotas palūkanas, mokesčius ir kitus mokėjimus, kurie yra mokėtini; atsakovė išmoka tuo metu esantį (i) teigiamą skirtumą, gautą iš finansinių priemonių užbaigimo vertės atėmus pradinę vertę, pirkimo (long pozicijos) atveju ar (ii) teigiamą skirtumą, gautą iš finansinių priemonių pradinės vertės atėmus užbaigimo vertę, pardavimo (short pozicijos) atveju. Jei (i) pirkimo (long pozicijos) atveju iš finansinių priemonių užbaigimo vertės atėmus pradinę vertę ar (ii) pardavimo (short pozicijos) atveju iš finansinių priemonių pradinės vertės atėmus užbaigimo vertę susidaro trūkumas (neigiamas skirtumas), ieškovas privalo nedelsdamas kompensuoti atsakovei šį trūkumą.

Remiantis susitarimo 9.4 punktu, užbaigus kiekvieną finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorį, atsakovė siunčia ieškovui jo nurodytu elektroninio pašto adresu sandorio užbaigimo ataskaitą, kuri, nesant joje akivaizdžių klaidų ir ieškovui per dvi dienas nuo ataskaitos išsiuntimo nepareiškus prieštaravimų, laikoma šalių patvirtinta. Ieškovas sutiko, kad išrašas iš atsakovės sistemos apie ataskaitos jam išsiuntimą bus laikomas prima facie konkretaus finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio užbaigimo įrodymu.

Vykdydamos susitarimą, nurodytą šios nutarties 32 punkte, šalys 2011 m. rugsėjo 1 d. finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio patvirtinimu Nr. FS20110901/05 sudarė konkretų finansinį susitarimą dėl skirtumų sandorio – CFD pirkimo (long pozicijos) sandorį dėl AB banko SNORAS akcijų (patvirtinimo 3, 4 punktai). Šiuo patvirtinimu šalys susitarė, kad CFD sandorio termino pabaigos diena yra 2011 m. gruodžio 1 d. (patvirtinimo 6 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nė viena šalių nei 2010 m. balandžio 6 d. finansinio susitarimo dėl skirtumų, nei 2011 m. rugsėjo 1 d. patvirtinimo sudarymo teisėtumo ir galiojimo, taip pat jų sąlygų neginčija. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2011 m. rugsėjo 1 d. patvirtinimu sudaryto konkretaus CFD sandorio užbaigimo ir šio sandorio užbaigimo vertės.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1329 AB banko SNORAS akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams. Nutarime pažymėta, kad su banko akcininkais už visuomenės poreikiams paimtas akcijas bus atsiskaitoma (teisingas atlyginimas jiems sumokamas) Finansinio tvarumo įstatymo 8 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka nustačius banko akcijų kainą. Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas 2011 m. lapkričio 17 d. anuliavo visus sandorius dėl AB banko SNORAS akcijų, sudarytus, tačiau neįvykdytus, nesuėjus T+3 atsiskaitymo terminui, informavo, kad bet kokie sandoriai dėl šio banko akcijų 2011 m. lapkričio 14 d. ar vėliau negalėjo būti sudaromi ir (ar) vykdomi.

Atsakovė 2011 m. gruodžio 2 d. raštu ir prie jo pridėtu 2011 m. lapkričio 11 d. finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio užbaigimo patvirtinimu Nr. FS20110901/05 pranešė ieškovui apie ginčo CFD sandorio užbaigimą. Šiame rašte nurodyta, kad CFD sandorio užbaigimas įvykdytas remiantis 2010 m. balandžio 6 d. susitarimo 11 punktu (priverstinis vykdymas ir kitos atsakovės teisių gynimo priemonės). Sandorio užbaigimo vertę atsakovė nustatė atsižvelgdama į susitarimo 6 punktą ir remdamasi Vilniaus vertybinių popierių biržos skelbiama banko akcijų kaina 2011 m. lapkričio 11 d., t. y. paskutinę dieną, kuria realiai rinkoje buvo sudaromi ir vykdomi sandoriai dėl banko akcijų. Be to, CFD sandorio užbaigimo patvirtinimo 4.4 punkte buvo nurodyta, kad šis patvirtinimas, nesant jame akivaizdžių klaidų ir ieškovui per 2 dienas nuo jo išsiuntimo nepareiškus prieštaravimų, laikomas šalių patvirtintu.

Ieškovas, gavęs šį 2011 m. gruodžio 2 d. raštą ir CFD sandorio užbaigimo patvirtinimą, 2010 m. balandžio 6 d. susitarimo 9.4 punkte ir patvirtinimo 4.4 punkte nustatyta tvarka prieštaravimų dėl CFD sandorio užbaigimo nepareiškė, todėl ginčo CFD sandorio užbaigimas laikomas šalių patvirtintu.

Atsakovė, išsiuntusi ieškovui šios nutarties 41 punkte nurodytą patvirtinimą, 2012 m. kovo 14 d. raštu informavo jį, kad, atsižvelgiant į Lietuvos banko raštą ir į jame nurodytą Lietuvos banko poziciją, 2011 m. gruodžio 2 d. laiške nurodyta informacija apie CFD sandorio užbaigimo vertę negalioja, iki gruodžio 2 d. galioję susitarimai dėl skirtumų bus atnaujinti, o užbaigiami jie bus atsakovei nustačius susitarimų dėl skirtumų vertę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą AB banko SNORAS akcijų kainą.

Ieškovas dėl šio atsakovės 2012 m. kovo 14 d. rašto prieštaravimų nereiškė.

Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į AB banko SNORAS akcijų nacionalizavimą, remdamiesi 2010 m. balandžio 6 d. susitarimo 4.3 punktu, taip pat įvertinę šios nutarties 44 punkte nurodytą aplinkybę, sprendė, kad atsakovė turėjo teisę 2012 m. kovo 14 d. raštu atnaujinti CFD sandorio, užbaigto 2011 m. gruodžio 2 d. patvirtinimu, galiojimą. Šį užbaigto sandorio galiojimo atnaujinimą teismai vertino kaip CFD sandorio pakeitimą.

Šios nutarties 33 punkte minėta, kad CFD sandorių sudarymą ir pakeitimą reguliuoja 2010 m. balandžio 6 d. susitarimo 4.3 punktas. Įvertinusi šią susitarimo sąlygą pagal sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose, teisėjų kolegija nesutinka su pirmiau nurodyta teismų išvada. 2010 m. balandžio 6 d. susitarimo sąlygos nenustato atsakovės teisės vienašališkai keisti galiojančio sandorio sąlygas ar atnaujinti užbaigtų sandorių galiojimą. Susitarimo 4.3 punktas reglamentuoja tik naujo CFD sandorio sudarymą arba galiojančio sandorio pakeitimą, jame nenustatyta galimybės atnaujinti jau užbaigto sandorio galiojimo. Tokia atsakovės teisė taip pat nenustatyta ir įstatymuose. 2012 m. kovo 14 d. raštu atnaujinto CFD sandorio galiojimo taip pat negalima vertinti ir kaip 2011 m. rugsėjo 1 d. patvirtinimu sudaryto CFD sandorio pakeitimo, nes tokiam sutarties pakeitimui yra būtina suderinta abiejų šalių valia. Priešingai negu sprendė bylą nagrinėję teismai, ieškovo tylėjimas ir prieštaravimo nepareiškimas, gavus 2012 m. kovo 14 d. raštą, kuris pagal šalių sudaryto susitarimo sąlygas nelaikytinas nei naujo CFD sandorio sudarymo, nei galiojančio sandorio užbaigimo patvirtinimu, nesudaro pagrindo spręsti buvus abiejų šalių suderintą valią pakeisti ginčo CFD sandorį. Pažymėtina, kad 2012 m. kovo 14 d. rašte, priešingai negu 2011 m. gruodžio 2 d. rašte ir kartu su juo pateiktame sandorio užbaigimo patvirtinime, net nebuvo nurodytos sąlygos dėl to, kad, ieškovui nepareiškus prieštaravimų, šiame rašte nurodytas veiksmas (užbaigto sandorio galiojimo atnaujinimas) laikomas šalių patvirtintu.

Nustačius, kad 2012 m. kovo 14 d. raštu atsakovė neturėjo teisės atnaujinti 2011 m. gruodžio 2 d. raštu užbaigto CFD sandorio galiojimo, aktualus tampa klausimas dėl ginčo CFD sandorio užbaigimo vertės. Šios nutarties 38 punkte minėta, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. patvirtinimu šalys susitarė, jog CFD sandorio termino pabaigos diena yra 2011 m. gruodžio 1 d. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę CFD sandorio pabaigos terminą, padarė išvadą, kad sandorio užbaigimo vertė turėtų būti nustatoma 2011 m. gruodžio 1 d. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šia teismų išvada.

Tačiau teismai, atsižvelgdami į tai, kad dėl įvykusio AB banko SNORAS akcijų nacionalizavimo ir veiklos sustabdymo 2011 m. gruodžio 1 d. prekyba šio banko akcijomis nevyko ir nebuvo žinoma jų vertė, sprendė, kad atsakovė negalėjo ginčo CFD sandorio užbaigti pagal 2011 m. gruodžio 2 d. rašte ir patvirtinime nurodytas sąlygas, t. y. pagal atsakovės nustatytą AB banko SNORAS akcijų kainą, buvusią NASDAQ OMX Vilnius biržoje 2011 m. lapkričio 11 d. Teisėjų kolegija šias teismų išvadas pripažįsta teisiškai nepagrįstomis.

Šios nutarties 34, 35 ir 37 punktuose nurodyta, kad CFD sandorio užbaigimą ir jo užbaigimo vertę reglamentuoja 2010 m. balandžio 6 d. susitarimo 6, 8, 9 punktai. Todėl, remiantis šios nutarties 30, 31 punktuose nurodytais sutarčių privalomumo ir vykdytinumo principais, sprendžiant dėl ginčo CFD sandorio užbaigimo vertės, privaloma vadovautis minėto susitarimo sąlygomis, kurių nė viena šalių neginčija. Taigi pagal šalių sudarytą susitarimą finansinių priemonių vertę, tiek sudarant, tiek užbaigiant CFD sandorius, nustato atsakovė savo nuožiūra pagal susitarimo 6.2 punkto sąlygas (kaip nurodyta šios nutarties 34 punkte). Situacija, kaip nustatoma sandorio užbaigimo vertė esant emitento nemokumui, susitarime atskirai neaptarta, todėl tokiu atveju, sprendžiant dėl sandorio užbaigimo vertės, teisėjų kolegijos vertinimu, privaloma vadovautis susitarimo 6.2 punkto nuostata. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią susitarimo sąlygą pagal sutarčių aiškinimo taisykles, sprendžia, kad tais atvejais, kai užbaigiant CFD sandorį objektyvūs rinkos duomenys dėl finansinės priemonės vertės sandorio užbaigimo dieną dėl kokių nors objektyvių priežasčių nėra žinomi, atsakovė užbaigimo vertę nustato savo nuožiūra, remdamasi kitais rinkos duomenimis, paskelbtais ar kitaip prieinamais tuo metu.

Minėta, kad ginčo CFD sandorio užbaigimo dieną, t. y. 2011 m. gruodžio 1 d., sandoriai dėl AB banko SNORAS akcijų nevyko. Kadangi šio banko akcijų vertė nurodytą dieną nebuvo žinoma, atsakovė, įgyvendindama susitarimo 6.2 punkte suteiktą jai teisę, CFD sandorio užbaigimo vertę nustatė pagal banko akcijų vertę, buvusią paskutinę dieną, kai vyko reali šių akcijų prekyba, t. y. buvusią NASDAQ OMX Vilnius biržoje 2011 m. lapkričio 11 d. (2011 m. lapkričio 12 d. ir 13 d. buvo nedarbo dienos ir prekyba reguliuojamoje rinkoje NASDAQ OMX Vilnius tomis dienomis nevyko, o nuo 2011 m. lapkričio 14 d. buvo anuliuoti visi sudaryti bet neįvykdyti sandoriai dėl AB banko SNORAS akcijų). Pažymėtina, kad pati atsakovė 2011 m. gruodžio 2 d. rašte ir sandorio užbaigimo patvirtinime nurodė, jog CFD sandorio užbaigimo vertę nustatė būtent pagal 2010 m. balandžio 6 d. susitarimo 6 punkto sąlygas. Taigi tiek atsakovė, įgyvendindama nurodytą teisę ir ja pasinaudodama, tiek ieškovas, nepareikšdamas prieštaravimų dėl tokios CFD sandorio užbaigimo vertės, nors tokią teisę turėjo, pritarė CFD sandorio užbaigimui pagal 2011 m. gruodžio 2 d. rašte ir patvirtinime nurodytas sąlygas. Taigi, remiantis susitarimo 9.4 punkto nuostatomis, ginčo CFD sandorio užbaigimas laikytinas šalių patvirtintu, todėl privalomai vykdytinu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėję teismai išvadą, kad CFD sandorio užbaigimo vertės nustatymas pagal 2011 m. gruodžio 2 d. rašte ir patvirtinime nurodytas sąlygas negalimas, be kita ko, grindė Lietuvos banko pozicija. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos banko 2012 m. vasario 6 d. rašte, adresuotame atsakovei ir kitam jos klientui, kuris buvo sudaręs CFD short sandorį, užbaigtą pagal akcijų vertę, buvusią 2011 m. lapkričio 11 d., yra pateikta tik Lietuvos banko nuomonė dėl jame nurodyto CFD short sandorio užbaigimo vertės nustatymo. Ši nuomonė nei nagrinėjamos bylos šalims, nei tuo labiau teismui nėra privaloma. Be to, minėtame rašte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sudarytose sutartyse (susitarimuose) dėl finansinių skirtumų yra aptartos savanoriško arba priverstinio sandorio užbaigimo prieš terminą sąlygos, sandoris turėtų būti vykdomas pagal sutartyje nustatytas sąlygas.

Šioje byloje Lietuvos banko pateiktoje 2014 m. rugsėjo 30 d. išvadoje, kurioje pateikta tik Lietuvos banko nuomonė, be kita ko, nurodyta, kad:

Lietuvos bankas negali įvertinti, ar CFD sandorių užbaigimo ir užbaigimo vertės atšaukimas ir šių sandorių galiojimo atnaujinimas atitinka šalių sudarytos pagrindinės CFD sutarties ir CK nuostatas;

Lietuvos bankas neturi teisės įvertinti ir pateikti išvados, ar šalių sudarytoje pagrindinėje CFD sutartyje nėra įtvirtinta CFD užbaigimo vertės nustatymo tvarka tais atvejais, kai prekyba finansinėmis priemonėmis yra sustabdyta dėl emitento akcijų nacionalizavimo ir nėra prieinamų realių duomenų dėl AB banko SNORAS akcijų vertės;

Lietuvos banko nuomone, visų CFD sandorių užbaigimas pagal AB banko SNORAS akcijų vertę, nustatytą Finansinio tvarumo įstatymo 8 straipsnyje nurodyta tvarka, yra galimas tik tada, jei sudarytose sutartyse nėra aptartos savanoriško arba priverstinio sandorio užbaigimo prieš terminą sąlygos.

Taigi, Lietuvos banko nuomone, CFD sandorio užbaigimo vertė gali būti nustatoma banko akcijų vertę nustačius pagal Finansinio tvarumo įstatymo 8 straipsnį tik tuo atveju, jeigu šalių sudarytos pagrindinės CFD sutarties (šiuo atveju šalių 2010 m. balandžio 6 d. susitarimo) nuostatos nenustato kitokios sandorio užbaigimo vertės nustatymo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju, minėta, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl CFD sandorio užbaigimo vertės nustatymo (susitarimo 6.2 punktas). Šios sutarties sąlygos nė viena šalių neginčijo, neinicijavo jos pakeitimo, todėl ja privalu vadovautis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo CFD sandorio užbaigimas, įvykęs 2011 m. gruodžio 2 d. raštu ir prie jo pridėtu patvirtinimu, yra savarankiškas sandoris (CK 1.63 straipsnis). Nei atsakovė, nei ieškovas šio sandorio CK nustatytais pagrindais neginčijo. Byloje taip pat nenustatyta absoliučių jo negaliojimo pagrindų (CK 1.78 straipsnis). Dėl šios priežasties šis sandoris sukelia jame ir įstatymuose nustatytus teisinius padarinius šalims.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino šalių sudaryto 2010 m. balandžio 6 d. finansinio susitarimo dėl skirtumų sąlygas, dėl ko priėmė neteisėtus procesinius sprendimus. Dėl šios priežasties tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies įpareigojant atsakovę užbaigti 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytą šalių finansinį susitarimą dėl skirtumų pagal 2011 m. gruodžio 2 d. finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio užbaigimo patvirtinimo sąlygas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. kovo 14 d. atsakovės raštas šalims nesukelia jokių teisinių padarinių, ieškovo reikalavimas šį raštą panaikinti atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir ieškinį tenkinti visiškai, t. y.: 1) įpareigoti atsakovę užbaigti 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytą šalių finansinį susitarimą pagal 2011 m. gruodžio 2 d. finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio užbaigimo patvirtinimo sąlygas; 2) panaikinti atsakovės 2012 m. kovo 14 d. raštą. Teisėjų kolegijai naikinant skundžiamus procesinius sprendimus ir priimant naują sprendimą, kasacinis skundas ir ieškinys yra tenkinti iš dalies. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ieškovo reikalavimas – įpareigoti atsakovę užbaigti 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytą šalių finansinį susitarimą pagal 2011 m. gruodžio 2 d. finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio užbaigimo patvirtinimo sąlygas – yra tenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas visas jo už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 254 Eur. Ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinas visas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 145 Eur.

Ieškovas kasaciniu skundu taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų dydį, jos jam neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 3000 Lt (868,86 Eur) atstovavimo išlaidų. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.2 punktuose nustatytos sumos už ieškinio parengimą, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos visos šio pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos.

Byloje nėra duomenų apie ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas. Taigi iš atsakovės ieškovui iš viso priteistina 1267,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę UAB FMĮ „Orion securities“ užbaigti 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytą ieškovo D. R. ir atsakovės UAB FMĮ „Orion securities“ finansinį susitarimą dėl skirtumų Nr. FS20110901/05 pagal 2011 m. gruodžio 2 d. finansinio susitarimo dėl skirtumų sandorio užbaigimo patvirtinimo sąlygas.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti ieškovui D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB FMĮ „Orion securities“ (j. a. k. 122033915) 1267,86 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis Eur 86 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys