Civilinė byla Nr. e3K-3-119-421/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31325-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.2.3.1.10; 2.6.1.3.1; 2.6.9.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. B. ir 4-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merko būstas“ ieškinį atsakovams 4-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, T. B., V. A., J. B., Z. Š. (Z. Š.), J. G., V. P., Č. N., A. V., L. U., O. Ž., A. B., A. T. (A. T.), V. K., A. R., A. B., R. D., P. G., N. Č., R. G., F. I., D. D., I. P. (I. P.), R. G., T. B., A. B., R. K. (R. K.), G. G., S. S. (S. S.), R. Č., V. T., G. L., E. B., A. A., G. M., P. Š., J. T., S. U., J. G., K. A., N. P. (N. P.), A. B., A. M., Č. K. (Č. K.), E. G. (E. G.), J. G., J. P. (J. P.), J. R., L. K., M. I., M. M. (M. M.), O. R. (O. R.), P. R. (P. R.), P. V., R. B., S. A., T. Š. (T. Š.), V. T. (V. T.), V. S., V. A. (V. A.), V. K. ir Z. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl laikinųjų metalinių garažų savininkų bendrijos pareigos solidariai su garažų savininkais grąžinti žemės sklypo savininkui be pagrindo sutaupytas lėšas.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai jų be pagrindo sutaupytą 15 889,28 Eur (54 862,51 Lt) sumą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad ji 2010 m. spalio 15 d. akcijų pasirašymo sutartimi įgijo žemės sklypą Vilniuje, Kernavės gatvėje. Ieškovė, kaip teisėta žemės sklypo savininkė, neturi galimybės valdyti sklypą ir juo naudotis, nes juo naudojasi atsakovai – žemės sklypas užstatytas laikinaisiais statiniais (metaliniais garažais, bendram naudojimui skirtais statiniais). Įsigyjant žemės sklypą, jo nuosavybės dokumentuose nebuvo įrašų apie žemės sklype esančius ir įregistruotus nekilnojamojo turto objektus, trečiųjų asmenų daiktines teises; su atsakovais nesudaryta nuomos ar kitokių sutarčių, leidžiančių atsakovams teisėtai naudotis žemės sklypu. Ieškovė informavo atsakovus dėl neteisėtai naudojamo žemės sklypo, tačiau jie nereagavo; siekdama iškeldinti 4-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – ir Bendrija) ir garažų savininkų neteisėtai naudojamus statinius, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl daikto valdymo pažeidimų, siekė taikiai išspręsti pradėtas civilines bylas, tačiau taikiai ginčą išsprendė tik su dviem savininkais.
Ieškovės teigimu, Bendrija nepagrįstai sutaupė jos sąskaita, nes naudojosi svetimu sklypu, nemokėdama jokio mokesčio savininkei, taip pat valstybei nemokėdama žemės nuomos mokesčio. Ieškovės prašoma priteisti suma yra tokia, kurią atsakovai būtų sumokėję, mokėdami valstybinės žemės nuomos mokestį. Šią sumą atsakovė prašė priteisti solidariai iš bendrijos ir garažų savininkų (atsakovų).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovės naudai solidariai iš atsakovų 15 889,28 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš atsakovės Bendrijos priteisė 4908,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovė įsigijo žemės sklypą; jame yra atsakovams priklausantys metaliniai garažai ir įsteigta Bendrija. Nors atsakovai laikė, kad ginčo sklypu naudojasi teisėtai, tačiau teismas nustatė, kad 1998 m. žemės sklypas Bendrijai suteiktas 5 metų laikotarpiui; nepateikta įrodymų, jog nuo 2003 m. žemės sklypas pakartotinai suteiktas atsakovams naudotis. Dėl to konstatuota, kad atsakovai neatlygintinai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu, taip faktiškai apribodami ir suvaržydami jos nuosavybės teisę į sklypą. Šalys nėra sudariusios ir įregistravusios žemės sklypo nuomos sutarties, neįregistruota servitutų ar kitų nuosavybės teisės į šį sklypą suvaržymų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai be teisinio pagrindo naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
Teismas nustatė, kad 4-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija mokėjo žemės nuomos mokestį valstybei, tačiau ši aplinkybė nepaneigia atsakovų neteisėtų veiksmų. Įvertinęs ieškovės veiksmus, teismas padarė išvadą, kad ji nedavė sutikimo atsakovams naudotis žemės sklypu neatlygintinai. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovai sutaupė lėšų ir šis sutaupymas nepagrįstas, proporcingas ieškovės praradimams, sutaupymą ir lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.
Mokėtinos kompensacijos dydį teismas nustatė, konstatavęs, kad atsakovai iki kreipimosi į teismą dienos ginčo žemės sklypu naudojosi 5 metus, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 1-1792 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifų ir administravimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis.
Kadangi atsakovai žemės sklypą naudoja bendrai savo poreikiams tenkinti, jiems nėra skirta konkreti žemės sklypo dalis, sklype įrengti bendrojo naudojimo objektai, tai visi atsakovai gauna naudą iš to. Dėl to teismas taikė solidariąją atsakovų atsakomybę.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad ieškovė yra vienintelė teisėta žemės sklypo savininkė ir turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemės sklypą bei juo disponuoti. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 470 Lenino rajono vykdomajam komitetui laikinai penkeriems metams skirtas 1,4 ha sklypas Durpių g. 28 (šio teritorijoje yra ginčo žemės sklypas) metalinių standartinių surenkamų garažų statybai; Vilniaus miesto valdyba 1998 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 91V 18 935 kv. m žemės sklypą Durpių g. 28, į kurio teritoriją įeina ir ieškovei priklausantis sklypas, laikinai, kol jis bus panaudotas miesto reikmėms, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams, išnuomojo atsakovei – Bendrijai, įregistruotai 1995 m. gegužės 1 d., uždraudė minėtame žemės sklype vykdyti bet kokius statybos ir rekonstrukcijos darbus. Byloje nėra duomenų, kad šis terminas būtų buvęs pratęstas. Nuo 2003 m. lapkričio 10 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1387, pakeitęs metalinių garažų buvimo tuose žemės plotuose statusą, savaime nepratęsia nuomos termino ir neįrodo, jog buvo pratęsti šalių nuomos santykiai. Viešame registre nėra įrašų apie nuomos teisinių santykių įregistravimą. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad nuomos santykiai nustatyti konkrečiam terminui (laikinai).
Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovų metaliniai garažai ieškovei priklausančiame žemės sklype eksploatuojami be teisinio pagrindo; taip atsakovai nepagrįstai sutaupė lėšų. Kolegija padarė išvadą, kad pareikštas ieškinys atitinka nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas.
Atsakovai žemės sklypą naudoja bendrai savo poreikiams tenkinti (šiuo atveju neįmanoma nustatyti kiekvieno atsakovo konkrečių dalių), todėl kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl taikytinos solidariosios atsakovų atsakomybės.
Kolegija pripažino pirmosios instancijos teismo taikytą kompensacijos skaičiavimo būdą pagrįstu, todėl atmetė atsakovų argumentą, kad kompensacija turėtų būti skaičiuojama pagal UAB „Merko būstas“ sumokėtą žemės mokestį už sklypą, o ne pagal už tokios vertės sklypą mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį. Toks būdas neatitiktų atsakovų praturtėjimo ir ieškovės nuostolių. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad komercinė ieškovei priklausančio žemės sklypo nuomos kaina Vilniaus centre, tikėtina, yra daug didesnė, todėl, kompensaciją skaičiuojant pagal komercinę tokio sklypo nuomos kainą, iš atsakovų būtų priteista dar didesnė be pagrindo sutaupyta suma negu priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai 4-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ir J. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Bendrija nėra garažų savininkė ar naudotoja, nedisponuoja daiktinėmis teisėmis, dėl kurių pažeidimo reikalaujama atlyginti nuostolius, todėl teismai nepagrįstai konstatavo tokią jos pareigą. Teismai neatsižvelgė į šios kasatorės civilinį teisinį subjektiškumą, nes ji, nebūdama garažų, kurie stovi ieškovės žemės sklype, savininkė, negali būti atsakinga už praturtėjimą kito asmens sąskaita. Bendrijos tikslas – garažų bei priskirto žemės sklypo valdymas, naudojimas, priežiūra ir tvarkymas. Bendrija neįgyja nuosavybės teisių turėtojo teisių bei pareigų, todėl bendrojo naudojimo objektu gali disponuoti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; kt.). Taigi Bendrija, nebūdama garažų savininkė, negali būti įpareigota atlikti išimtinai garažų savininkams taikytinas prievoles (sumokėti ieškovei dėl nepagrįsto praturtėjimo).
Teismai neteisingai taikė solidariosios prievolės institutą ginčo santykiams, nenustatė visų asmenų, užimančių ginčo sklypą, todėl atsakovams sukurtos neproporcingos teisinės pasekmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008 aptartos solidariosios atsakomybės taikymo sąlygos. Nagrinėjamu atveju tokios sąlygos nenustatytos, nes atsakovai bendrai neatliko veiksmų savininkės atžvilgiu, nebuvo susitarimo ar bendrininkavimo (šiuo atveju galima nustatyti kiekvieno atsakovų atsakomybės dalį), bendro susilaikymo nuo veiksmų nėra, todėl nėra prielaidų taikyti solidariąja atsakomybę. Prievolę atlyginti žemės savininkui už naudojimąsi žeme turi kiekvienas iš savininkų, proporcingai jam tenkančia užimama žemės ploto dalimi. Žemės savininkas turi teisę ir faktinę galimybę pareikšti atitinkamą reikalavimą kiekvienam garažo savininkui atskirai, nes garažų savininkų nesieja tarpusavio susitarimas dėl žemės naudojimosi, nesudaryta sutarties su žemės savininku; įstatyme ginčo santykiams nenustatyta solidarioji atsakomybė.
Nagrinėjamu atveju ieškovės sklype pastatyta apie 100 garažų (Bendrija neturi tikslių duomenų, nes ne visi garažų savininkai yra Bendrijos nariai), tačiau kaip atsakovai byloje yra nurodyti tik dalis užimančių sklypą asmenų. Solidariosios prievolės atveju tenka neproporcingai atsakyti ne tik už įtrauktų į bylą Bendrijos narių (garažų savininkų) prievoles, bet ir kitų žemės sklype esančių garažų savininkų prievoles. Taigi šiuo atveju taikyta neproporcinga padarytam teisės pažeidimui atsakomybė.
Teismai pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes netyrė aplinkybių dėl sklypo užstatymo apimties, todėl bylą išnagrinėjo iš esmės neatskleidę esminių aplinkybių. Byloje nevertinti įrodymai ir informacija, kad ieškovės sklypu naudojasi apie 100 asmenų ir ne visi jie yra Bendrijos nariai. Nesiėmus veiksmų visiems asmenims, kurie gauna naudos iš sklypo savininkės teisių pažeidimo, nustatyti, sukuriami teisiniai padariniai tik 61 asmeniui. Nenustačius visų asmenų, užimančių žemės sklypą, neužtikrinus tinkamų atsakovų byloje dalyvavimo, buvo pažeistos atsakovų teisės į teisingą teismą.
Ieškovė UAB „Merko būstas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kasatoriai argumentus dėl netinkamo atsakovo grindžia praktika civilinėse bylose, kuriose skiriasi teisiniai santykiai. Nurodytose bylose sprendžiamas atsakomybės klausimas, kai neteisėti veiksmai susiję su bendrąja nuosavybe (daugiabučių savininkų bendrosios nuosavybės išlaikymo išlaidomis), bendrijos narių nuosavybe (neteisėtai esančių garažų iškėlimu), žala padaryta bendrijos nariams įgyvendinant savo nuosavybės teises. Šiuo atveju žala padaryta neteisėtai naudojantis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, kuriuo naudojosi ir Bendrija, ir garažų savininkai. Bendrija faktiškai valdo žemės sklypą, nes ji išduoda leidimus ir kontroliuoja, kas gali įvažiuoti (įeiti) į teritoriją, be jos leidimo negalima išvežti garažų iš teritorijos. Tokie neteisėti Bendrijos veiksmai sukėlė ieškovei žalą. Nors Bendrija dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau neginčijo teismo išvados, kuria ji pripažinta tinkama atsakove.
Kasatoriai netinkamai interpretuoja solidariąją atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir praktiką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Šiuo atveju žala padaryta Bendrijos ir garažų savininkų veiksmais. Garažų savininkai ir Bendrija kartu atlieka neteisėtus veiksmus – bendrai, neturėdami teisinio pagrindo, naudojasi ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Sklypą atsakovai neteisėtai naudoja bendrai, nė vienam atsakovui nepriskirta konkreti žemės sklypo dalis. Kadangi metaliniai garažai nėra registruojamas turtas, nenustatomi jo kadastro duomenys, tai neįmanoma nustatyti ir konkrečių žemės sklypo dalių, kuriomis jie naudojasi. Atsakovai žemės sklypą naudoja bendrai savo poreikiams tenkinti, sklypo dalių neįmanoma priskirti konkrečiam atsakovui, tai teismai pagrįstai taikė solidariąją, o ne dalinę atsakomybę. Aplinkybė, kad ieškovė gali reikalauti žalos atlyginimo iš bet kurio bendraskolio, nesudaro pagrindo taikyti dalinės atsakomybės. Tokiu atveju prievolę įvykdęs atsakovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių jų dalių įvykdymo.
Kasatoriai tik įvardija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2, 7, 8, 45, 135, 176, 179, 183, 185 straipsnių pažeidimus, tačiau nepateikia argumentų jiems pagrįsti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bendrijos ir garažų savininkų pareigos solidariai kompensuoti nepagrįstai sutaupytas lėšas
Nepagrįsto praturtėjimo institutu asmens teisės gali būti ginama tik tais atvejais, kai reikalavimas grąžinti turtą ar priteisti nuostolius negali būti apgintas kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014 ir joje nurodyta praktika).
Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iš skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kurią turi teisę kreditorius. Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).
Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).
Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakovams (Bendrijai, daliai jos narių ir ne bendrijos nariams) kaip garažų savininkams ar naudotojams, kurie neatlygintinai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu ir toks jos nuosavybės teisės į sklypą suvaržymas nepagrįstas kokiu nors teisiniu pagrindu. Byloje nustatyta, kad šalys nėra sudariusios žemės sklypo nuomos sutarties, nesusitarusios dėl kitų nuosavybės teisės į šį sklypą suvaržymų. Dėl to garažų savininkai, neatlygintinai naudodamiesi kito asmens žeme, kurioje yra metaliniai garažai, gauna tam tikrą naudą, o žemės savininkas atitinkamai negauna kompensacijos už nuosavybės teisės suvaržymą.
Pažymėtina, kad metaliniai garažai nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, tiek bendrijos nariams, tiek jai nepriklausantiems asmenims, tai nėra bendrijai priklausantis turtas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (steigiant laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją, taip pat valdant ir naudojant bendrijos nariams bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, vadovautinasi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 34 straipsnis (2000 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. VIII-1741 redakcija), bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti jos narių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Pagal to paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą bendrija privalo saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Teisės aktai nesuteikia Bendrijai teisės disponuoti jos nariams nuosavybės teisėmis priklausančiais metaliniais garažais, jais naudotis ir (arba) juos valdyti, taip pat nesuteikia Bendrijai teisių (įgaliojimų) atstovauti jos nariams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009). Taigi, garažus eksploatuoja, jais naudojasi ne Bendrija, o jos nariai, taip pat jai nepriklausantys asmenys, todėl nepagrįstai sutaupyti (gauti naudos) gali tik garažų savininkai. Bendrija gali gauti naudos ir nepagrįstai sutaupyti, jei kito asmens žemės sklype yra jai priklausančių bendrojo naudojimo objektų.
Kadangi Bendrija buvo įkurta metalinių garažų savininkų bendrosioms teisės ir pareigoms, susijusioms su laikinųjų metalinių garažų bei priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, bet jai neperduotos visos metalinių garažų savininkų teisės (Bendrijos įstatų 1.1 punktas), tai nepagrįstai sutaupyti gali tik garažų savininkai. Nenustačius, kad ieškovės sklype yra Bendrijai priklausančių statinių, Bendrijai nekyla prievolės dėl garažų savininkų, bendrijos narių ir kitų asmenų, nepagrįsto praturtėjimo (sutaupymo).
Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokiu atveju solidarioji pareiga atsiranda pagal įstatymą. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008).
Vertinant asmenų veiksmų bendrumą nepagrįsto praturtėjimo aspektu, pažymėtina, kad šiuo atveju garažų savininkų nesieja koks nors tarpusavio susitarimas dėl žemės naudojimo, kiekvienas jų naudoja jam tenkančią konkrečią sklypo dalį, kurioje stovi jo garažas. Tai, kad kiekvienas garažo savininkas, kaip Bendrijos narys ar jai nepriklausantis, naudojasi ieškovei priklausančio žemės sklypo dalimi ir dėl tokių savo veiksmų patiria tam tikrą naudą (sutaupo), nepatvirtina skolininkų veiksmų bendrumo. Taigi laikinųjų metalinių garažų savininkai nėra solidarieji atsakovai. Šiuo atveju prievolė yra dali ir žemės sklypo savininkė turi teisę ir faktinę galimybę pareikšti reikalavimą kiekvienam garažo savininkui įvykdyti prievolę dėl nepagrįsto sutaupymo lygiomis dalimis.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė nepagrįstą praturtėjimą, solidariąją skolininkų pareigą reglamentuojančias teisės normas ginčo teisiniams santykiams, todėl be teisinio pripažino visiems atsakovams solidariąją prievolę žemės klypo savininkei. Dėl to teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas turi sudaryti galimybę ieškovei patikslinti ieškinio dalyką, pagrindą, nurodant kiekvieno atsakovo prievolę atlyginti tai, ką jie yra nepagrįstai sutaupę, taip pat patikslinti duomenis, ar jos sklype yra atsakovei Bendrijai priklausantis turtas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei priklausančiame sklype yra ir kitų garažų, kurių savininkai kaip atsakovai į bylą neįtraukti (kaip nurodė ieškovė, jų nepavyko nustatyti). Bylą nagrinėję teismai neįvertino šių įrodymų, todėl galėjo būti netinkamai nustatyta priteistina iš atsakovų suma. Visų ieškovės įvardytų kaip nepagrįstai sutaupytų lėšų išieškojimas tik iš byloje atsakovais patrauktų asmenų nepagrįstai uždėtų naštą šiems asmenims atsakyti už kitų ieškovės sklype esančių garažų savininkų prievolę, kai jie nėra solidarieji skolininkai, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Byloje nurodyti atsakovai turi prievolę atlyginti tik už tai, ką jie yra sutaupę, naudodami ieškovės sklypą savo garažui eksploatuoti. Dėl to tikslintina ir nurodytina konkreti iš kiekvieno atsakovo priteistina kaip nepagrįstai sutaupyta suma (bendrą išieškotiną sumą padalijant iš faktiško garažų, esančių ieškovės žemės sklype, skaičiaus).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 66,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 7 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Egidijus Laužikas
Donatas Šernas
