Dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą dėl asmeniui permokėtų socialinio draudimo išmokų (išankstinės senatvės pensijos), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-108-687/2017

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00214-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.1; 2.6.39.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo E. D.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą dėl asmeniui permokėtų socialinio draudimo išmokų (išankstinės senatvės pensijos), aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyrius ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Techsis“ 1226,15 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas nurodė, kad jis 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, tenkinęs trečiojo asmens E. D. prašymą, jam, kaip atitinkančiam Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytas išankstinės senatvės pensijos skyrimo sąlygas, paskyrė išankstinę senatvės pensiją už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d., mokant kas mėnesį 297,11 Eur (1025,87 Lt). 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu nuo 2014 m. gegužės 1 d. nutrauktas išankstinės senatvės pensijos mokėjimas, nes pagal patikslintus duomenis trečiasis asmuo dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų iki 2014 m. sausio 6 d. Už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. sausio 6 d. susidarė 1226,15 Eur (4233,65 Lt) išankstinės senatvės pensijos permoka.

Ieškovo teigimu, permoka susidarė ne dėl trečiojo asmens, o dėl atsakovės UAB „Techsis“ kaltės, nes Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (jis iš dalies buvo pakeistas apeliacinės instancijos (Šiaulių apygardos) teismo, įsiteisėjo 2014 m. sausio 6 d.) civilinėje byloje Nr. 2-360-941/2013 pripažinta, kad atsakovė trečiąjį asmenį atleido iš darbo neteisėtai. Ieškovas 2014 m. spalio 3 d. ir spalio 14 d. raštais informavo atsakovę apie prievolės atlyginimą gera valia, bet ji žalos neatlygino.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui VSDFV Mažeikių skyriui iš atsakovės UAB „Techsis“ 1226,15 Eur žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, jog socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 25 punktas nustato, kad duomenis apie apdraustuosius vadovaujančios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka teikia draudėjai teritorinėms tvarkymo įstaigoms. Registro nuostatų 25.2 punktas nurodo, kad draudėjas pateikia teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškovas 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu skyrė E. D. 297,11 Eur (1025,87 Lt) kasmėnesinę valstybinę socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d.

Ieškovo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu pašalinti E. D. duomenys Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje pagal UAB „Techsis“ 2014 m. gegužės 14 d. pateiktą prašymą. Ieškovo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu patikslinti E. D. duomenys Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje pagal UAB „Techsis“ 2014 m. gegužės 19 d. pateiktus prašymus. Ieškovo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu E. D. nutrauktas išankstinės senatvės pensijos mokėjimas nuo 2014 m. gegužės 1 d.

Ieškovo 2014 m. spalio 10 d. sprendimais nustatyta 354,62 Eur (1224,43 Lt) išankstinės senatvės pensijos permoka E. D. už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. sausio 6 d. bei 871,53 Eur (3009,22 Lt) išankstinės senatvės pensijos permoka E. D. už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d.

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (jis iš dalies pakeistas apeliacinės instancijos teismo, įsiteisėjo 2014 m. sausio 6 d.) civilinėje byloje Nr. 2-360-941/2013 pripažinta, kad atsakovė trečiąjį asmenį atleido iš darbo neteisėtai. Įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovės prašymu iš registro buvo pašalinti duomenys apie trečiojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigą ir įrašyti nauji duomenys.

Teismas sprendė, kad atsakovė kalta dėl ieškovui kilusios žalos, nes atsakovė pateikė pranešimą apie E. D. valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tuo pagrindu trečiajam asmeniui buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji neteisėtai atleido E. D. iš darbo, dėl to jam buvo suteiktas bedarbio statusas ir paskirta išmoka. Jei atsakovė būtų veikusi pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtų nereikėję įrašyti, o vėliau – tikslinti duomenų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, todėl žala valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebūtų atsiradusi.

Tenkindamas atsakovės UAB „Techsis“ apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nepriėmus teismo sprendimo, kuriuo būtų išspręstas trečiojo asmens ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo E. D. 2013 m. rugsėjo 3 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyriaus Telšių skyrių dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo. Teikdamas prašymą trečiasis asmuo pasirašytinai įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos jo pensijos dydžiui ir mokėjimui, taip pat ir apie kitos išmokos paskyrimą. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo, kreipdamasis su 2013 m. rugsėjo 3 d. prašymu, būtų informavęs VSDFV Mažeikių skyriaus Telšių skyrių apie teisme jo paties iniciatyva iškeltą bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, nors jo ieškinys buvo priimtas teisme 2013 m. vasario 8 d.

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-360-941/2013 nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2014 m. sausio 6 d.), o trečiajam asmeniui E. D. už priverstinės pravaikštos laiką priteistas vidutinis darbo užmokestis ir kitos su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusios išmokos.

Atsakovė UAB „Techsis“, atleidusi trečiąjį asmenį E. D. iš darbo, nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2014 m. sausio 6 d. neturėjo pareigos ieškovui teikti kokių nors duomenų apie buvusį savo darbuotoją. Tik įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovei kilo pareiga informuoti VSDFV apie tai, kad UAB „Techsis“ ir E. D. darbo santykiai baigėsi ne 2013 m. sausio 11 d., o 2014 m. sausio 6 d., taip pat tik nuo 2014 m. sausio 6 d. atsakovei atsirado pareiga trečiajam asmeniui išmokėti priteistas sumas.

Atsakovė UAB „Techsis“ nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2014 m. sausio 6 d. jokių išmokų trečiajam asmeniui E. D. nemokėjo, o teismo priteistos sumos jam buvo išmokėtos po 2014 m. sausio 6 d.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus, kad trečiojo asmens darbo santykiai su UAB „Techsis“ tęsėsi ne iki 2013 m. sausio 11 d., o iki 2014 m. sausio 6 d., trečiasis asmuo dirbo, todėl pensijos gauti negalėjo, taigi ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius patyrė 1226,15 Eur žalą, kurios dydis nėra ginčijamas. Tačiau reikalaudamas atlyginti žalą, ieškovas nepagrįstai prašo, kad ją atlygintų atsakovė, o ne asmuo, kuriam ši pensija buvo išmokėta.

Dėl ieškovo patirtos žalos atsakovė nėra kalta, nes ji nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2014 m. sausio 6 d. neturėjo pareigos teikti informacijos VSDFV apie savo buvusį darbuotoją. Tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, jog atsakovė neteisėtai atleido trečiąjį asmenį iš darbo, reiškia atsakovės neteisėtus veiksmus trečiojo asmens (darbuotojo), bet ne ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus, kuris mokėjo išankstinę senatvės pensiją, atžvilgiu.

Trečiasis asmuo ieškovui pateiktame prašyme gauti išankstinę senatvės pensiją nenurodė, kad teisme jau yra nagrinėjamas jo ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, nors buvo supažindintas su pareiga pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui. Trečiasis asmuo parašu patvirtino, kad jam yra žinoma, jog nepranešus apie minėtas aplinkybes permokėta pensijos suma bus išieškota iš jo įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad išankstinės senatvės pensijos gavėjas privalo pranešti Fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos šios pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėta suma išieškoma iš gavėjo pensijos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) sprendimu. Jei asmuo pensijos negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų ir jų bei kilusių padarinių priežastinio ryšio, nebuvo ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad civilinė atsakomybė kyla ne išmokos gavėjui (kuris išmokos paskyrimo metu atitiko įstatymo, reglamentuojančio konkrečios išmokos skyrimą, sąlygas), o fiziniam ar juridiniam asmeniui, dėl kurio veiksmų (pvz., neteisėto atleidimo iš darbo ir pan., kuris lemia pajamų atsiradimą) pasikeičia išmokos gavėjo padėtis išmokos skyrimo metu ir išmokos gavėjas nebetenka teisės į jau gautą išmoką.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šia teisine norma yra įtvirtinta generalinio delikto doktrina, kuri reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007.

Atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-360-941/2013. Teismai minėtais sprendimais konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtą darbo santykių nutraukimą, ir grąžino E. D. į pradinę padėtį, atkūrė darbo santykius iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tai reiškia, kad už priverstinės pravaikštos laikotarpį išmokėtas trečiajam asmeniui priklausantis darbo užmokestis, sumokėtos privalomos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens atžvilgiu, nepaisant to, kad su prašymu į ieškovą kreipėsi trečiasis asmuo, o ne atsakovė, nes jie neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens standarto generalinio delikto prasme.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Lankstaus priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus: jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų (neteisėtai iš darbo atleidusi trečiojo asmens E. D.), tai trečiasis asmuo būtų toliau tęsęs darbo santykius su atsakove, gavęs darbo užmokestį, o išankstinė senatvės pensija nebūtų buvusi paskirta. Būtent su darbo santykiais susijusios pajamos (draudžiamosios pajamos), atsiradusios dėl neteisėto atleidimo iš darbo, panaikino išankstinės senatvės pensijos skyrimo sąlygas ir sudarė sąlygas žalai atsirasti.

Atsakovės elgesys (neteisėtas atleidimas iš darbo) negali būti vertinamas kaip protingo ir apdairaus asmens. Atsakovė turėjo galimybę numatyti, kad jos neteisėti veiksmai gali sukelti tam tikrus neigiamus padarinius – žalos atsiradimą, todėl, kasatoriaus įsitikinimu, konstatuotinas atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos teisinio priežastinio ryšio buvimas.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad išankstinės senatvės pensijos gavėjas privalo pranešti Fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos šios pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Aplinkybės, apie kurias trečiasis asmuo privalėjo pranešti ieškovui, atsirado 2014 m. sausio 6 d. (kai įsiteisėjo Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas dėl neteisėto atleidimo), o ne 2013 m. vasario 8 d., kai buvo priimtas trečiojo asmens ieškinys. Trečiasis asmuo ieškovą informavo 2014 m. sausio 24 d., jam pateikdamas teismo išduotą vykdomąjį raštą, nedaug praleidęs Įstatymo 12 straipsnyje nurodytą 10 dienų terminą.

Civilinės bylos nagrinėjimas ar sprendimo paskelbimas civilinėje byloje nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, apie kurias trečiasis asmuo privalėjo pranešti ieškovui, nes teisminis bylos nagrinėjimas ir sprendimo paskelbimas, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nuostatomis, neturi įtakos pensijos dydžiui, skyrimui ir mokėjimui, taip pat nėra įstatyme nurodytas pagrindas sustabdyti jau paskirtą išankstinės senatvės pensijos mokėjimą. Jeigu, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, trečiasis asmuo 2013 m. rugsėjo 3 d. pateikdamas prašymą dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo būtų informavęs ieškovą apie vykstantį teismo procesą, išmoka vis tiek būtų buvusi paskirta ir permoka – susidariusi.

Trečiasis asmuo E. D. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo sutinka su kasacinio skundo prašymu ir prašo teismo jį tenkinti.

Atsakovė UAB „Techsis“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismo sprendimu pripažinus neteisėtu trečiojo asmens atleidimą iš darbo atsakovė sumokėjo visas priteistas sumas trečiajam asmeniui ir socialinio draudimo įmokas ieškovui. Taip pasibaigė atsakovės ir trečiojo asmens santykiai, o atsakovė visiškai kompensavo dėl savo neteisėtų veiksmų kilusias pasekmes.

Atleidęs darbuotoją iš darbo darbdavys neprivalo toliau domėtis jo gyvenimu, rašyti paklausimus apie tai, ar buvęs darbuotojas nėra kreipęsis dėl vienokių ar kitokių išmokų. Tokių reikalavimų nenustato nei darbo teisinius santykius reglamentuojančios normos, nei socialinės rūpybos santykius reglamentuojančios teisės normos, nei CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai, kad trečiasis asmuo savarankiškai, nieko nežinant atsakovei, kreipėsi dėl išankstinės senatvės pensijos mokėjimo, niekaip neturi įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei atsirastų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei atsirasti.

Atsakovė neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, tai yra pagrindas teigti, kad nėra atsakovės veiksmų ir ieškovui kilusios žalos priežastinio ryšio.

Trečiasis asmuo nevykdė pareigos pranešti ieškovui apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos išankstinės senatvės pensijos skyrimui ir (ar) mokėjimui (Valstybinių socialinių draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 straipsnis). Ieškovo argumentai apie tai, kad jis net ir esant tokiam trečiojo asmens pranešimui apie tebevykstantį teisminį ginčą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu būtų privalėjęs mokėti išankstinę senatvės pensiją, vertintini kritiškai. Ieškovas, jei tuo metu ir buvo visos sąlygos skirti išankstinę pensiją, gavęs trečiojo asmens informaciją apie jo, kaip būsimo pensijos gavėjo, turimą ginčą su darbdaviu dėl atleidimo iš darbo, turėjo apsvarstyti šią aplinkybę ir sustabdyti išankstinės pensijos mokėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl trečiojo asmens atleidimo iš darbo, o vėliau, jei būtų nustatyta, kad buvo pagrindas mokėti pensiją, primokėti susikaupusią sumą.

Trečiasis asmuo dėl išankstinės pensijos skyrimo kreipėsi į ieškovą praėjus pusei metų nuo civilinės bylos iškėlimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Taip jis sąmoningai nuslėpė nuo ieškovo šias aplinkybes, pastarąjį suklaidino ir tuo pasinaudodamas neteisėtai gavo išankstinę senatvės pensiją. Trečiasis asmuo neįvykdė savo pareigos (apie kurią buvo pasirašytinai supažindintas, kai pildė dokumentus dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo) pranešti apie pensijos skyrimui ir mokėjimui galinčias turėti įtakos aplinkybes, nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų ir atsakovės pripažinimas neteisia darbo santykių byloje niekaip nepadaro trečiojo asmens veiksmų teisėtų socialinio aprūpinimo aspektu.

Atsakovei padengus žalą ieškovui trečiasis asmuo liktų nepagrįstai praturtėjęs atsakovės sąskaita. CK 6.242 straipsnio 1 dalis nustato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pagal šią įstatymo normą ieškovo reikalavimas turėtų būti nukreipiamas tiesiogiai nepagrįstai praturtėjusiam trečiajam asmeniui. Galiojantys teisės aktai būtent pensiją skiriančiai institucijai nustato pareigą kreiptis dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo ir tai daroma ne ginčo tvarka (VSDFV teritorinio skyriaus vedėjo (pavaduotojo) sprendimu išieškant permokėtą sumą iš gavėjo pensijos), kaip tai nustato Valstybinių socialinių draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 straipsnis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų

Byloje pareikštas reikalavimas atsakovei atlyginti žalą. Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytą žalą, 1 dalies nuostata, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybiniam socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad žalos atlyginimui taikytinos bendrosios CK įtvirtintos civilinės atsakomybės taisyklės.

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Neteisėti veiksmai gali sukelti įvairius teisinius padarinius. Vienas tokių padarinių – žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas).

Žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurių jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad kreditorius vykdo tam tikrą įstatyme nustatytą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2014).

Ieškovui prievolė mokėti išankstinę valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją trečiajam asmeniui E. D. atsirado pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 2 ir 3 straipsnius. Išankstinę valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą.

Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnyje išvardyti asmenys, tarp jų asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teisę gauti išankstinę senatvės pensiją turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas išankstinei senatvės pensijai skirti, t. y. viena iš sąlygų yra asmenų nebuvimas apdraustais valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, tarp jų ir neturinčiais su darbo santykiais susijusių pajamų. Jeigu nebuvęs apdraustu asmeniu šios pensijos gavėjas juo tampa, tai pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama.

Pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 straipsnį išankstinės senatvės pensijos gavėjas privalo pranešti VSDFV teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos šios pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Pagal nurodytą įstatymo nuostatą išankstinės senatvės pensijos gavėjas (fizinis asmuo), o ne jo esamas ar buvęs darbdavys, turi pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie aplinkybes, turinčias įtakos šios pensijos dydžiui ar mokėjimui.

Nurodyto įstatymo I–III skyriuose išankstinės senatvės pensijos skyrimo ir mokėjimo procedūros reglamentuojamos taip, kad apie asmens kreipimąsi dėl išankstinės senatvės pensijos, tokios pensijos skyrimą ir mokėjimą nėra pranešama to asmens buvusiam darbdaviui, įskaitant ir atvejus, kai vyksta šio asmens ir jo buvusio darbdavio teisinis ginčas dėl darbo santykių pasibaigimo teisėtumo. Įstatyme nėra nustatyta darbdavio pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie teisminį ginčą dėl darbo santykių nutraukimo su dirbusiu asmeniu, dėl kurio yra atliekamos išankstinės senatvės pensijos skyrimo, mokėjimo procedūros.

Byloje nustatyta, kad išankstinė senatvės pensija buvo skirta trečiajam asmeniui, nes jis atitiko Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo sąlygas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus, kad atsakovė trečiąjį asmenį atleido iš darbo neteisėtai, ir nustačius atleidimo iš darbo datą – teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, taip pat teismo sprendimu priteisus iš atsakovės trečiajam asmeniui su darbo santykiais susijusias išmokas už laikotarpį iki šio teismo sprendimo, apie tokį įsiteisėjusį teismo sprendimą informuotas ieškovas VSDFV teritorinis skyrius nutraukė trečiajam asmeniui paskirtos išankstinės senatvės pensijos tolesnį mokėjimą. Todėl susidarė išankstinės senatvės pensijos permoka.

Dėl veiksmų neteisėtumo kaip būtinosios civilinei atsakomybei taikyti sąlygos

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas, kaip nurodyta nutarties 29 punkte, tarp jų – atsakovės neteisėtus veiksmus. Įstatyme nustatyta, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai apskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25 punktas nurodo, kad duomenis apie apdraustuosius vadovaujančios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka teikia draudėjai teritorinėms tvarkymo įstaigoms. Registro nuostatų 25.2 punktas nustato, kad draudėjas pateikia teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą.

Bylos duomenimis, atsakovė UAB „Techsis“ atleido iš darbo trečiąjį asmenį E. D. nuo 2013 m. sausio 11 d. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu įsiteisėjo teismo sprendimas nuo 2014 m. sausio 6 d. Teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną pasibaigė atsakovės ir trečiojo asmens darbo santykiai, tai gali reikšti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, todėl atsakovei atsirado pareiga informuoti VSDFV apie tai, kad UAB „Techsis“ ir E. D. darbo santykiai baigėsi 2014 m. sausio 6 d., taip pat tik nuo 2014 m. sausio 6 d. atsakovei atsirado pareiga trečiajam asmeniui išmokėti priteistas sumas, tarp jų ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, ir pervesti socialinio draudimo įmokas.

Ieškovo 2014 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. gegužės 22 d. sprendimais pašalinti E. D. duomenys Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje pagal UAB „Techsis“ 2014 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. gegužės 19 d. pateiktus prašymus. Ieškovo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu E. D. nutrauktas nuo 2014 m. gegužės 1 d. išankstinės senatvės pensijos mokėjimas, kuri buvo pradėta mokėti nuo 2013 m. rugsėjo 3 d.

Informavusi apie darbo santykių pabaigą VSDFV teritoriniam skyriui atsakovė UAB „Techsis“ įvykdė teisinę pareigą, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnyje ir Registro nuostatų 25.2 punkte pateikti teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Pažymėtina, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 straipsnį permokėta suma išieškoma, jei nepranešama apie aplinkybes, turinčias įtakos išankstinės senatvės pensijos dydžiui ar mokėjimui, taigi permokos susidarymui.

Atsakovė pranešė ieškovui apie darbo teisinių santykių su trečiuoju asmeniu pabaigą, taigi įvykdė įstatymo priskirtą teisinę pareigą, taip neatliko neteisėtų veiksmų. Kadangi mokėtos išankstinės senatvės pensijos permoka atsirado ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nėra teisiškai atsakinga už permokos atlyginimą ir tokio ieškovo reikalavimo atsakovei netenkino.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos išmokėtų sumų permokos grąžinimą, taip pat neteisėtus veiksmus kaip būtiną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą bei nepažeidė proceso teisės normų. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis), jis paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, iš jo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo advokatui 1210 Eur (2 t., b. l. 90–92), jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovo.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Todėl 1210 Eur suma priteistina atsakovei iš ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus.

Kasaciniame teisme patirta 7,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (j. a. k. 191738576) atsakovei UAB „Techsis“ (j. a. k. 180359062) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur ir valstybei 7,76 Eur (septynis Eur 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Donatas Šernas