Civilinė byla Nr. 3K-3-113-219-2017
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00798-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl pradinio įnašo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ patvirtinto Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1229 redakcija) 30 punkto aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 14 898,45 Eur pradinį įnašą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodė, kad suklydo pildydama konkurso dokumentus – vietoj pasiūlyto nuompinigių dydžio eurais sumą nurodė litais, t. y. vietoj 292,52 Eur nurodė 1010 Eur. Ieškovė apie klaidą nedelsdama informavo atsakovę, su ieškove nebuvo sudaryta sutartis, todėl ji turi teisę atgauti sumokėtą pradinį įnašą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovė 2015 m. balandžio 25 d. dienraštyje paskelbė patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (parduotuvės patalpų) nuomos viešąjį konkursą. Skelbime atsakovė nurodė, kad bendra nuomojamo ploto kaina yra 4966,15 Eur su PVM per mėnesį. Tokia pati sąlyga nurodyta atsakovės viešojo nuomos konkurso sąlygų 4.3 punkte; pradinis nuompinigių dydis už turto nuomą – 35 Eur su PVM per mėnesį už vieną kv. m, o pradinio įnašo, kuris turi būti sumokėtas prieš atvykstant registruotis kaip konkurso dalyviui, dydis yra 14 898,45 Eur. Apklausęs liudytoją R. K., teismas nustatė, kad ji užpildė visus konkursui būtinus dokumentus, jai konkurso sąlygos buvo žinomos, pasirašydamas paraišką direktorius matė už patalpų nuomą siūlomą nuompinigių sumą. Ieškovė vokų atplėšimo procedūroje nedalyvavo, tačiau buvo pripažinta laimėtoja, kadangi pasiūlė didžiausią nuompinigių dydį. Komisija informavo ieškovę apie konkurso rezultatus. Toks atsakovės sprendimas atitiko konkurso sąlygų 6.1 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1229 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl Valstybės materialiojo turto nuomos“ pakeitimo 29 punktą. Ieškovė 2015 m. gegužės 12 d. buvo informuota apie konkurso rezultatus ir pakviesta sudaryti sutarties.
Teismas sprendė, kad ieškovei buvo žinomos konkurso sąlygos ir jose įtvirtintos pasekmės, kad, konkurso laimėtojui atsisakius pasirašyti nuomos sutartį, jam pradinis įnašas negrąžinamas. Teismas nepripažino pagrįstu ieškovės argumento, kad tik gavusi atsakovės 2015 m. gegužės 12 d. raštą, sužinojo, jog netinkamai užpildė konkurso dokumentus. Atsižvelgęs į liudytojos R. K. parodymus, kad užpildytus konkurso dokumentus peržiūrėjo ir pasirašė ieškovės vadovas, kad užpildytų dokumentų vienas egzempliorius liko pas ieškovę, teismas padarė išvadą, kad nuo dokumentų užpildymo momento (2015 m. balandžio 30 d.) ieškovė turėjo pakankamai laiko pasirūpinti dokumentų tinkamu užpildymu. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo galimybę pasidomėti konkurso rezultatais, nes konkurso data ieškovei buvo žinoma, galėjo dalyvauti vokų atplėšimo procedūroje, tačiau to nepadarė, todėl ieškovės argumentą, kad tik laimėjusi konkursą pastebėjo, jog padarė klaidą įrašydama nuomos kainą, pripažino nesąžiningu. Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad asmuo, aplaidžiai užpildęs dokumentus ir pateikęs juos konkurso organizatoriui, turi priimti visas savo neapdairaus ir neteisingo elgesio neigiamas pasekmes.
Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovė turėjo pastebėti ieškovės padarytą rašymo klaidą dėl pasiūlytos kainos dydžio, pabrėžė, kad konkurso taisyklių reikalavimai nenustato komisijai pareigos svarstyti, ar konkurso dalyvis pasiūlė nuompinigių kainą litais, ar kita valiuta. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo įvestas piniginis vienetas euras, paraiškos grafoje paryškinta spalva nurodyta nuomos kvadratinio metro kainos valiuta, ieškovė iki konkurso pradžios sumokėjo pradinį įnašą eurais ir pasirašytinai susipažino su konkurso sąlygomis, tarp jų ir su konkurso sąlygų 4.3 punktu, kur nuompinigių suma nurodyta eurais. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė aiškiai suvokė, kokia valiuta privalo sumokėti už nuomojamas patalpas, tačiau laimėjusi konkursą, tikėtina, apsigalvojo. Tokį ieškovės elgesį teismas pripažino nesąžiningu ne tik atsakovės, bet ir kitų konkurso dalyvių atžvilgiu, nes dėl ieškovės netinkamo elgesio jie neteko galimybės laimėti paskelbtą konkursą nurodytą dieną.
Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad jos pasiūlyta kaina – 1010 Eur už 1 kv. m – yra neprotingo dydžio. Teismas nesivadovavo ieškovės pateiktu 2015 m. balandžio 28 d. susirinkimo protokolu, nes jis surašytas ieškovės iniciatyva ir pateiktas tik teismo posėdžiui, ginčo laikotarpiu šis susirinkimo protokolas nebuvo teikiamas atsakovei ir nebuvo paminėtas ieškovės ieškinio pareiškime, todėl sprendė, kad labiau tikėtina, jog dokumentas buvo surašytas siekiant sustiprinti ieškovės poziciją dėl tariamai padarytos klaidos pildant konkurso dokumentus.
Teismas pripažino neįrodytu ieškovės argumentą, kad ji veikė operatyviai ir 2015 m. gegužės 15 d. išsiuntė atsakovei raštą dėl tariamai padarytos klaidos nurodant nuomos kainą. Teismas vadovavosi atsakovės registracijos duomenimis, kurie įrodo, kad ieškovės raštą atsakovė gavo tik 2015 m. gegužės 26 d. Įvertinęs ginčo šalių korespondencijos išsiuntimo (gavimo) rašte nurodytą surašymo ir registracijos datą, teismas sprendė, kad vienuolikos dienų terminas persiųsti raštą adresatui, net ir padarius prielaidą, kad ieškovė raštą 2015 m. gegužės 12 d. išsiuntė atsakovei, yra neprotingai ilgas. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ji veikė operatyviai, ėmėsi priemonių per nustatytą 5 darbo dienų terminą informuoti atsakovę dėl atsisakymo nuo laimėjimo konkurse.
Teismas sprendė, kad atsakovė neturi pagrindo grąžinti ieškovei pradinį įnašą, nes ieškovė yra pripažinta konkurso laimėtoja, atsisakė sudaryti nuomos sutartį, todėl jai netaikomas konkurso sąlygų 6.5 punktas. Ieškovės elgesio teismas nepripažino sąžiningu, protingu ir teisingu, todėl netenkino ieškovės ieškinio reikalavimų priteisti 14 898,45 Eur pradinį įnašą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą.
Kolegija nustatė, kad visi konkurso dalyviai su konkurso dokumentais susipažino, atsakovei buvo žinomos atsisakymo sudaryti sutartį pasekmės (jeigu konkurso dalyvis, pripažintas laimėtoju, per nustatytą terminą nesudaro nuomos sutarties, pradinis įnašas jam negrąžinamas), konkurso sąlygų ji neginčijo, pripažinta laimėtoja, sutarties nesudarė, konkurso rezultatų neginčijo, todėl teismas pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius, kad ji nelaikytina konkurso laimėtoja. Pranešimą apie netinkamą nuompinigių dydį po sprendimo pripažinti laimėtoja, rezultatų paskelbimo ir sutarties nesudarymo kolegija vertino kaip laimėtojo atsisakymą sudaryti sutartį.
Kolegija sprendė, kad ieškovės nurodytos priežastys, dėl kurių ji atsisakė laimėtojo statuso ir nepasirašė turto nuomos sutarties, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl pradinio įnašo grąžinimo.
Kolegija nurodė, kad ieškovė, teigdama, kad pagal tikrą pasiūlytą nuompinigių dydį ji turėjo būti antroje vietoje, siekia pralaimėjusio konkursą, o ne atsisakiusio sudaryti sutartį, statuso, kuris užtikrintų jai pradinio įnašo grąžinimą. Kolegija konstatavo, kad ieškovė atsisakė sudaryti sutartį, todėl jai tenka prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes.
Kolegija nurodė, kad ieškovė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010 pateiktais išaiškinimais, juos neteisingai interpretuoja, kadangi nagrinėjamos bylos aplinkybės ir paminėtos kasacinio teismo nutarties faktinės aplinkybės nesutampa, šioje byloje nebuvo sprendžiamas pradinio įnašo prilyginimo baudai klausimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Padarę išvadą, kad atsakovė neturi grąžinti ieškovei pradinio įnašo, teismai pažeidė Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ patvirtinto Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo 30 punktą. Aprašo 30 punkto taikymas yra siejamas su dviejų kumuliatyvinių sąlygų nustatymu: konkurso dalyvis yra konkurso laimėtojas; konkurso dalyvis atsisako sudaryti nuomos sutartį. Teismai sprendė, kad piniginis įnašas neturi būti grąžintas, nepaisydami to, kad nurodytos sąlygos neegzistavo.
Išvadą, kad ieškovė yra konkurso laimėtoja, teismai padarė netinkamai taikydami įrodymų vertinimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas (CPK 176–185 straipsniai), pažeisdami CPK 226 straipsnį, nukrypdami nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo įrodymų vertinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-969/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismai netyrė 2015 m. balandžio 28 d. posėdžio protokolo, 2015 m. gegužės 15 d. ieškovės rašto Nr. 14-51 „Dėl parduotuvės patalpų nuomos konkurso“ ir teismo posėdžio metu apklaustos ieškovės darbuotojos R. K. paaiškinimų, kurie patvirtina, kad ieškovės tikrasis ketinimas konkurse buvo siūlyti 292,52 Eur už kv. m, o rengiant paraišką buvo padaryta darbuotojos klaida. Teismai neįvertino, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės informaciją, iš kurios turinio suprato apie paraiškoje padarytą klaidą, 2015 m. gegužės 15 d. raštu informavo atsakovę apie paraiškoje padarytą klaidą. Informavimas apie padarytą klaidą nereiškia, kad buvo atsisakyta sudaryti sutartį. Teismo posėdžio metu apklausta 2015 m. gegužės 15 d. rašto rengėja R. K. patvirtino, kad ieškovė neturėjo ketinimų atsisakyti sutarties, tačiau teismai šių liudytojos parodymų netyrė.
Atsisakydamas vertinti rašytinį įrodymą vien dėl to, kad jis buvo pateiktas ne kartu su ieškiniu, o pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 226 straipsnį. Dėl teismo padaryto pažeidimo ieškovei nepagrįstai kilo neigiamų pasekmių – teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra konkurso laimėtoja, o dėl sutarties sudarymo apsigalvojo. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šiame įrodyme įtvirtintus faktus, leidžiančių abejoti jų turiniu. Dokumente užfiksuoti faktai nuosekliai patvirtina tai, kas yra nustatyta ir kitais bylos duomenimis – 2015 m. gegužės 15 d. ieškovės raštu Nr. 14-51 „Dėl parduotuvės patalpų nuomos konkurso“, liudytojos R. K. parodymais.
Aprašo 30 punktą teismai nepagrįstai aiškino atsietai nuo konkurso dalyvio sąžiningumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 1 dalis). Kasatorės įsitikinimu, tinkamam Aprašo 30 punkto taikymui turi būti nustatyta, kad konkurso dalyvis be priežasties nesudaro nuomos sutarties ir tokiu būdu elgiasi nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sutarties nesudarymo aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant dėl pradinio įnašo grąžinimo. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nustatančios, kad sprendžiant dėl pradinio įnašo grąžinimo yra svarbus konkurso dalyvio sąžiningumas, kadangi iki sudaroma viešoji nuomos sutartis, konkurso organizatorių ir paraišką pateikusį dalyvį sieja ikisutartiniai santykiai, kuriems taikoma pareiga elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010).
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistus teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o teismų procesiniai sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, priimti išanalizavus ir įvertinus visas byloje reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad ieškovei buvo žinomos konkurso sąlygose įtvirtintos atsisakymo konkurso laimėtojui pasirašyti nuomos sutarti pasekmės, kadangi ieškovė dokumentus gavo, sumokėjo 14 898,45 Eur, užpildė konkurso paraišką, paraiškoje įrašė siūlomą nuompinigių sumą per mėnesį. Teismai pagrįstai sprendė, kad asmuo, užpildęs konkurso dokumentus ir pateikęs juos konkurso organizatoriui, turi priimti visas neigiamas savo neapdairaus ir neteisingo elgesio pasekmes.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės 2015 m. balandžio 28 d. susirinkimo protokolu, kadangi ginčo laikotarpiu šis susirinkimo protokolas nebuvo teikiamas atsakovei ir nebuvo paminėtas, todėl tikėtina, kad dokumentas buvo surašytas siekiant sustiprinti ieškovės poziciją dėl tariamai padarytos klaidos pildant konkurso dokumentus (CPK 185 straipsnis).
Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovė privalo grąžinti pradinį įnašą. Ieškovė buvo pripažinta konkurso laimėtoja, atsisakė sudaryti nuomos sutartį, todėl jai negali būti taikomas konkurso sąlygų 6.5 punktas ir grąžinamas pradinis įnašas.
Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismai netinkamai aiškino Aprašo 30 punktą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, CPK 226 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovei buvo žinomos atsisakymo sudaryti nuomos sutartį pasekmės, konkurso sąlygų ieškovė neginčijo, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ji nelaikytina konkurso laimėtoja. Be to, ieškovė be pagrindo vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010 pateiktais išaiškinimais, teigdama, kad pradinis įnašas negali būti prilyginamas baudai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo 30 punkto ir CPK 185 straipsnio aiškinimo ir taikymo
Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo 1 punkte įtvirtinta, kad šis aprašas nustato valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sąlygas, turto perdavimo nuomos pagrindais būdus ir jų taikymą, turto valdytojo teises ir pareigas organizuojant nuomą, asmenų, siekiančių išsinuomoti valstybės turtą, teises ir pareigas, taip pat pagrindinius valstybės turto nuomos sutarties reikalavimus. Aprašas taikomas, jeigu kiti įstatymai nenustato specialios teisių perdavimo ar suteikimo tvarkos.
Aprašo 30 punkte reglamentuota, kad konkurso laimėtojas, negalintis atvykti nurodytu laiku pasirašyti nuomos sutarties, turi ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo apie tai informuoti komisiją ir suderinti kitą nuomos sutarties pasirašymo datą. Jeigu konkurso dalyvis, pripažintas konkurso laimėtoju, atsisako sudaryti nuomos sutartį arba nepranešęs, kad negali nurodytu laiku atvykti pasirašyti nuomos sutarties, neatvyksta pasirašyti nuomos sutarties, pradinis įnašas jam negrąžinamas. Tokiu atveju komisijos sprendimu konkurso laimėtoju pripažįstamas kitas pagal eilę konkurso sąlygas atitinkančius dokumentus pateikęs konkurso dalyvis, pasiūlęs didžiausią valstybės turto nuompinigių dydį.
Tiek konkurso sąlygose, tiek Aprašo 16 punkte pradinis įnašo sumokėjimas yra viena iš sąlygų, suteikiančių teisę dalyvauti konkurse. Aprašo 35 punkte įtvirtinta, kad konkurso laimėtojo pradinis įnašas įskaitomas į valstybės turto nuompinigius. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir konkurso sąlygų 4.2 punkte. Taigi Aprašo 30 ir 35 punktų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą apie dvejopą pradinio įnašo paskirtį viešojo konkurso metu – avanso ir sankcijos. Aprašo 30 punkte įtvirtinta sankcija, t. y. pradinio įnašo negrąžinimas, taikoma konkurso laimėtoju pripažintam konkurso dalyviui, atsisakiusiam sudaryti sutartį arba nurodytu laiku neatvykusiam jos pasirašyti.
Nepagrįsti kasatorės argumentai, kad teismai netinkamai taikė Aprašo 30 punktą, kadangi neegzistavo šiam punktui taikyti būtinos sąlygos: konkurso dalyvio pripažinimas laimėtoju ir jo atsisakymas sudaryti sutartį, ir kad teismų išvada, jog ieškovė yra konkurso laimėtoja ir atsisakė sudaryti sutartį, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir nukrypus nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.
Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
Teismų nustatyta, kad atsakovės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso komisijos 2015 m. gegužės 8 d. posėdyje ieškovė buvo pripažinta konkurso laimėtoja, kadangi pasiūlė didžiausią nuompinigių dydį, o 2015 m. gegužės 26 d. gautas ieškovės prašymas dėl jos neįtraukimo į pasiūlytų nuompinigių dydžio eilę. Taigi ieškovė buvo pripažinta konkurso laimėtoja, tačiau sutarties nesudarė. Šios teismų nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės paneigia kasatorės argumentus, kad nebuvo nustatytos būtinos sąlygos taikyti Aprašo 30 punkte įtvirtintas pasekmes. Teismų išvados, kad ieškovė yra konkurso laimėtoja ir kad atsisakė sudaryti sutartį, padarytos tinkamai aiškinant ir taikant įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas.
Ieškovė teigia, kad jos atsisakymą sudaryti sutartį lėmė tai, kad ji neturėjo ketinimo pasiūlyti 1010 Eur nuomos kainą, o įrašydama šį skaičių suklydo, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismai neįvertino. Kasaciniame skunde išvardytais dokumentais ieškovė siekia įrodyti suklydimo faktą konkurso dokumentuose įrašant nuomos kainą, tačiau šie įrodymai nepaneigia teismų padarytos išvados, kad ieškovė pasiūlė didžiausią nuomos kainą, buvo pripažinta konkurso laimėtoja, tačiau sutarties nesudarė. Ieškovės nurodytos atsisakymo sudaryti sutartį priežastys (ieškovės galima klaida pasiūlant nuomos mokesčio dydį) ir jas pagrindžiantys įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl Aprašo 30 punkte nurodytų pasekmių taikymo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga tinkamai užpildyti konkurso dokumentus, nurodyti teisingą pasiūlymo kainą tenka konkurso dalyviui, jis yra atsakingas už šios pareigos įvykdymą, o netinkamos šios pareigos įvykdymo pasekmės tenka jam pačiam. Šią išvadą patvirtina CK 1.90 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės darbuotoja, atsakinga už konkurso dokumentų pildymą, yra anksčiau dalyvavusi konkursuose, jai konkurso sąlygos buvo žinomos, ieškovė iki konkurso pradžios sumokėjo pradinį įnašą eurais ir pasirašytinai susipažino su konkurso sąlygomis, tarp jų ir su konkurso sąlygų 4.3 punktu, pagal kurį nuompinigių suma turi būti nurodyta eurais. Teismų nustatyta, kad ieškovės darbuotoja užpildė konkurso dokumentus, įrašė pasiūlymo kainą – 1010 Eur – dokumentus pasirašė ieškovės direktorius, matė siūlomą nuompinigių sumą.
Kasacinis teismas, aiškindamas suklydimo sampratą, yra nurodęs, kad klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su kainos pasiūlymu, t. y. ieškovės klaidingas įsivaizdavimas, kad nuomos kainą siūlo litais, atitinka neatidumo ir neapdairumo kriterijus, todėl šiomis aplinkybėmis ieškovė neturi pagrindo remtis, įrodinėdama, kad ji netapo konkurso laimėtoja. Minėta, kad konkurso dokumentų pildymas, kainos įrašymas yra susijęs su konkurso dalyvio kompetencija, jo pareigomis ir rizika, todėl šių veiksmų netinkamo atlikimo pasekmes turi prisiimti suklydęs dalyvis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, spręsdamas dėl elektroninių varžytynių metu varžytynių dalyvio per klaidą pasiūlytos per didelės kainos, yra nurodęs, kad kasatorės argumentai dėl esminio suklydimo pasiūlant gerokai per didelę turto kainą neatitinka CK 1.90 straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016).
Negalima sutikti su kasatorės argumentais, kad Aprašo 30 punkto taikymui turėjo būti nustatyta, kad ieškovė be priežasties atsisakė sudaryti sutartį ir elgėsi nesąžiningai. Pagal Aprašo 30 punktą, aplinkybės, dėl kurių konkurso laimėtoju pripažintas dalyvis atsisako pasirašyti sutartį ar neatvyksta jos pasirašyti, neturi reikšmės taikant Aprašo 30 punkte įtvirtintas pasekmes, nebent būtų nustatytos išimtinės įstatyme nurodytos aplinkybės, atleidžiančios nuo prievolės vykdymo, pvz., nenugalima jėga (lot. force majeure) (CK 6.212 straipsnis) ar akivaizdus viešojo pirkimo organizatoriaus nesąžiningumas.
Pažymėtina, kad ieškovė – viešojo konkurso dalyvė – konkurso sąlygų neginčijo, byloje nenustatyta, jog atsakovė, organizuodama viešąjį konkursą, nustatydama jo sąlygas ir jį vykdydama, elgėsi nesąžiningai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Aprašo 30 punkte nėra įtvirtinta sąlygų, kurioms esant konkurso laimėtoju pripažintam dalyviui, atsisakiusiam sudaryti sutartį, gali būti grąžinamas pradinis įnašas. Kitoks (plečiamasis) Aprašo 30 punkto aiškinimas ir pradinio įnašo grąžinimo siejimas su dalyvių elgesio vertinimu sudarytų galimybę konkurso dalyviams piktnaudžiauti konkurso rezultatais, stabdyti konkurso eigą, nurodyti aiškiai per didelę kainą, siekiant įvertinti kitų konkurso dalyvių pasiūlymus, iš anksto žinant, kad nebus taikomos sankcijos už atsisakymą sudaryti sutartį. Siekiant to išvengti, Aprašo 30 punkte nėra įtvirtinta sąlygų, kurias nustačius konkurso laimėtoju pripažintam dalyviui, atsisakiusiam sudaryti sutartį, gali būti grąžinamas sumokėtas pradinis įnašas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal Aprašo 30 punktą konkurso laimėtoju pripažinto konkurso dalyvio atsisakymas sudaryti nuomos sutartį nėra siejamas su atsisakymo priežastimis, t. y. įnašo negrąžinimui pakanka nustatyti konkurso laimėtoju pripažinto konkurso dalyvio atsisakymą sudaryti sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių ieškovė atsisakė laimėtojo statuso ir nepasirašė sutarties, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant pradinio įnašo grąžinimo klausimą.
Kasatorė įrodinėja, kad teismai nepagrįstai nevertino ieškovės sąžiningumo, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010), asmens sąžiningumas, sprendžiant dėl pradinio įnašo grąžinimo, yra vertinamas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės cituojamoje byloje nebuvo aiškinamas Vyriausybės nutarimu patvirtinto Aprašo 30 punktas, byloje buvo aiškinamos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos negyvenamųjų pastatų, statinių nuomos organizavimo ir vykdymo tvarkos nuostatos, susijusios su pradinio įnašo grąžinimu (negrąžinimu), ir įvertintas konkurso laimėtojo elgesys jam kvestionuojant sutarties sąlygas, kurios jam buvo žinomos prieš dalyvavimą konkurse. Pažymėtina, kad ieškovės cituojamoje byloje kasacinis teismas nesuformulavo taisyklės, jog kai konkurso laimėtojas atsisako sudaryti sutartį ir yra sprendžiama dėl pradinio įnašo grąžinimo, yra vertinamas šio asmens sąžiningumas. Teismas tiesiog pabrėžė konkurso laimėtojo nesąžiningumą, jam kvestionuojant sutarties sąlygas, kurios jam buvo žinomos dar iki dalyvavimo konkurse. Taigi ieškovės nurodytoje kasacinio teismo byloje pateikti išaiškinimai nepatvirtina ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad teismai nepagrįstai nevertino jos sąžiningumo (nesąžiningumo).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Aprašo 30 punktą, reglamentuojantį konkurso laimėtoju pripažinto dalyvio atsisakymą sudaryti sutartį, bei CPK 185 straipsnį, reglamentuojantį įrodymų vertinimą, todėl kasacinio skundo argumentai dėl šių normų netinkamo aiškinimo ir taikymo pripažintini nepagrįstais ir nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinį skundą atmetus, kasatorės kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 4,34 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatorės (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ (j. a. k. 135541970) 4,34 Eur (keturis Eur 34 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas
