T. R. pagal BK 260 str., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-551/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2; 2.1.6.2

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,

gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo bylą pagal nuteistosios T. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis, kuria T. R. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė:

T. R. nuteista už tai, kad:

turėdama tikslą parduoti, įgijo 0,096 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią laikė su savimi iki 2006 m. balandžio 12 d., 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur minėtą kiekį psichotropinės medžiagos už 40 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančio modelio dalyviui Nr. 10, kuriam taikomas anonimiškumas;

neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, įgijo 0,029 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią laikė su savimi iki 2006 m. balandžio 24 d., 19.05 val., minėtame bute, kur minėtą kiekį psichotropinės medžiagos už 20 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančio modelio dalyviui Nr. 10, kuriam taikomas anonimiškumas.

Kasaciniu skundu nuteistoji T. R. prašo objektyviai ir teisingai išnagrinėti jos baudžiamąją bylą. Nurodo, kad yra nuteista nepagrįstai, nesant jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Atliekant kratą jos namuose, psichotropinių medžiagų nerasta. Kasatorė pripažįsta, kad kartais psichotropines medžiagas įsigydavo savo asmeninėms reikmėms, tačiau jų nepardavinėjo. Ji nurodo, kad nebuvo patenkintas jos prašymas atlikti daktiloskopinę ekspertizę. Pirmasis epizodas nebuvo užfiksuotas vaizdo juostoje, todėl jis inkriminuotas nepagrįstai. T. R. manymu, ji jokios žalos nepadarė, nusikalstamų veikų nebaigė, todėl veikos turi būti kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Bendrinant bausmes, kasatorės manymu, turi būti taikomos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos. Skunde taip pat teigiama, kad T. R. skirtas advokatas darė jai psichologinį spaudimą, versdamas prisipažinti padarius nusikalstamas veikas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

Kasatorė T. R. nurodo, kad jos veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, nes juos kontroliavo teisėsaugos pareigūnai, psichotropinė medžiaga buvo parduota NVIM dalyviui, todėl reali žala baudžiamojo įstatymo saugomom vertybėm nebuvo padaryta. BK 260 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Šioje normoje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad nusikaltimas laikomas baigtu nuo bet kurio iš normos dispozicijoje paminėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Byloje nustatyta, kad T. R. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, iš skirtingų šaltinių du kartus įgijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią per du kartus pardavė nusikalstamą veiką imituojančio modelio dalyviui. Negalima sutikti su kasatorės argumentais, kad visus jos veiksmus kontroliavo pareigūnai, nes psichotropinės medžiagos įsigijimui ir laikymui, siekiant jas parduoti, NVIM dalyvis jokios įtakos neturėjo. Nors kasatorė teigia, kad psichotropines medžiagas įsigijo ir laikė savo reikmėms patenkinti, tačiau tai paneigia byloje esantys įrodymai (liudytojo Nr.10, kuriam taikomas anonimiškumas, liudytojų L. Ž., G. M., A. Š. parodymai, kratos protokolas, protokolas apie techninių priemonių panaudojimą), tarp jų ir pačios T. R. parodymai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistoji pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotų veikų, paaiškindama, kad du kartus pardavė psichotropinių medžiagų pas ją užėjusiam vaikinui, nes taip norėjo padėti narkomanui. Teismas išnagrinėjo nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymių, tarp jų ir tikslo parduoti ar platinti psichotropines medžiagas, buvimo klausimą, ir kasatorę kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pripažino, įvertinęs visus bylos duomenimis. Be kita ko, buvo atsižvelgta ir į tai, kad kasatorė kelis kartus teista už psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą, taip pat atkreiptas dėmesys į tą aplinkybę, kad T. R. bute buvo rasti maišeliai su narkotinių medžiagų liekanomis bei svarstyklės narkotinėms medžiagoms sverti. Kaip žinia, tokie objektyvūs faktai, kaip asmens anksčiau padarytos panašios veikos, psichotropinių ar narkotinių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybes ir kiti objektyvūs bylos duomenys turi itin svarbią reikšmę, aiškinantis tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą. Kasatorės nurodyti argumentai, kad ji veikė neturėdama jokių savanaudiškų paskatų, kad taip elgėsi iš draugiškumo, norėdama padėti narkotikus vartojančiam asmeniui, neturi reikšmės padarytos veikos kvalifikavimui ir skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui.

Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo

Pirmosios instancijos teismas, subendrinęs laisvės atėmimo bausmes, paskirtas už dvi realios sutapties veikas, draudžiamas to paties baudžiamojo įstatymo, taikė dalinį bausmių sudėjimo principą. Tai atitinka bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles, numatytas BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse. Kasaciniame skunde nenurodomi motyvai, kodėl subendrinęs bausmes teismas turėtų taikyti BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Pagal šias taisykles skiriama bausmė tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Nuteistoji atliko 2002 m. vasario 28 d. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, o dvi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė prieš skundžiamo nuosprendžio priėmimą. Vadinasi, kasatorės teiginys apie BK 63 straipsnio 9 dalies taikymą yra nepagrįstas.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

Kasatorės teiginiai, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino įrodymus, nėra pagrįsti. Teismas nuosekliai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, savo nuosprendį grindė visais byloje surinktais įrodymais, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai. Įrodymai įvertinti bendrame bylos duomenų kontekste, nurodant, kodėl kaltinantys įrodymai, tarp jų ir veiką imituojančio modelio dalyvio Nr. 10, kuriam taikytas anonimiškumas, priimti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes bei įrodymus, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Teismo nuosprendis atitinka jo formai ir turiniui keliamus BPK reikalavimus. Nuosprendyje išdėstytos įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismas pateikė nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei bausmės skyrimo motyvus.

Kasacinio skundo motyvai dėl daktiloskopinės ekspertizės skyrimo būtinumo atmestini. Ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios (BPK 208 straipsnis). Ekspertizės skyrimas yra ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisė, o ne pareiga. Ar yra būtinybė skirti ekspertizę sprendžiama, atsižvelgus į konkrečias faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašymų skirti daktiloskopinę ekspertizę T. R. nepateikė, apeliacinės instancijos teismo posėdyje jos atlikti neprašė. Iš bylos matyti, kad teisme kasatorės ir jos gynėjo teisė teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, nebuvo suvaržyta.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kasatorei T. R. buvo užtikrinta galimybė įstatymo nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimo, turėti gynėją (BPK 10 straipsnis). Iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio matyti, kad ji šiomis teisėmis pasinaudojo asmeniškai ir per gynėją. Teisiamajame posėdyje kaltinamajai išaiškintos procesinės teisės, numatytos BPK 22 straipsnyje, tarp jų ir teisė turėti gynėją ar jo atsisakyti (b. l. 116). Nušalinimų gynėjui advokatui A. Dubinui kaltinamoji nepareiškė ir prašymų dėl kito gynėjo paskyrimo nepateikė (b. l. 116, 119). Byloje nėra T. R. pareiškimų, kitų duomenų, kad teisiamajame posėdyje dalyvavęs advokatas piktnaudžiautų savo teisėmis, įtakotų kaltinamosios parodymus ar kitaip kenktų gynybos interesams, todėl kasacinio skundo teiginys apie gynėjo psichologinį spaudimą pripažinti kaltę, duoti nerealius parodymus neįtikinamas, nepatvirtintas bylos duomenimis ir laikytinas deklaratyviu.

Kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde nėra argumentų, leidžiančių tenkinti kasatorės prašymą panaikinti priimtus teismų procesinius sprendimus ir bylą nutraukti arba sprendimus pakeisti (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios T. R. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Olegas Fedosiukas

Benediktas Stakauskas