Baudžiamoji byla Nr. 2K-3-697/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00318-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.1.16.2.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. ir jo gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarties dalies.
Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, trejų metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o bausmė už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, subendrinta jos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – ketverių metų laisvės atėmimas.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. R. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kambaryje ant stalo laikė folijos su 0,1274 g kiekio ir 15,9 proc. veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) lankstinuką, taip pat kambaryje ant virvės laikė – džiovino 35,61 g kiekio ir 12,6 proc. veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos narkotines medžiagas kanapes (antžemines dalis), kol 2021 m. spalio 13 d. atlikdami kratą šias narkotines medžiagas rado ir paėmė pareigūnai.
2. Be to, V. R. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 3 d. 18.35 val., Kaišiadorių rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje, perdavė A. G., tuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, folijos su 2,7687 g ir 11,3 proc. veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) paketėlį bei 0,7902 g kokaino, kuriame yra 0,2133 g gryno narkotinės medžiagos kokaino, miltelių, taip platino šias narkotines medžiagas.
3. Taip pat V. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagaminti labai didelį, ne mažesnį kaip 3735,28 g kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), 2021 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, Kaišiadorių rajone, (duomenys neskelbtini) pagalbinėse patalpose, t. y. šiltnamyje, neteisėtai pasodino ir augino kanapių augalą, 2021 m. spalio 12 d. apie 20.00–21.00 val. nuskynė dalį šio augalo lapų ir juos pradėjo džiovinti namo kambaryje ant virvės, taip pradėjo gaminti narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), iš kurių būtų buvę pagaminta 35,61 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o kanapių augalą, iš kurio būtų buvę pagaminta ne mažiau kaip 3699,67 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), augino iki 2021 m. spalio 13 d., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2021 m. spalio 13 d. kratos metu šį kanapių augalą ir gaminamas narkotines medžiagas rado ir paėmė pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis V. R. ir jo gynėja advokatė I. Lukoševičė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, baudžiamąją bylą dėl BK 260 straipsnio 1 dalies V. R. nutraukti, taip pat jo veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 265 straipsnio 1 dalį ir V. R. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatoriai skunde nurodo:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas atmesdamas nuteistojo V. R. apeliacinį skundą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 260 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 3 dalis), nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1, 3.8 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktas).
4.2. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. R. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, rėmėsi tik 2022 m. balandžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant folijos paketėlio, rasto pas A. G., nustatytas vyriškos lyties DNR profilis sutampa su V. R. DNR profiliu, ir padarė klaidingą išvadą, kad A. G. narkotines medžiagas įsigijo būtent iš V. R. Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai nurodė nematę, kad A. G. būtų įsigijęs narkotines medžiagas iš V. R., taip pat nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių V. R. nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį; pats V. R. paaiškino jo DNR pėdsakų atsiradimo ant folijos su narkotinėmis medžiagomis paketėlio aplinkybes. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad V. R. ir A. G. parodymus paneigia liudytojų L. G. ir A. Gr. parodymai, tačiau šie liudytojai galimai norėjo nuslėpti A. Gr. padarytą nusikalstamą veiką, todėl jų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, lyginant su kitais įrodymais byloje.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas, nors konstatavo, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris pagrįstų V. R. kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, nepagrįstai atmetė nuteistojo apeliacinį skundą. Įvertinus tai, kad byloje yra abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai, darytina išvada, kad yra pagrindas V. R. dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Teismai, vertindami įrodymus, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais išnagrinėti visas bylos aplinkybes išsamiai.
4.4. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai kvalifikavo nuteistojo V. R. nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nes V. R. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 265 straipsnio 1 dalį. Teismai, pripažindami, kad V. R. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, nenustatinėjo kaltininko tyčios kryptingumo, ar buvo pradėti nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkantys veiksmai, ar egzistavo aplinkybės, kurios sutrikdė jam įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Byloje nesurinkta įrodymų, kad V. R. būtų sumontavęs specialią įrangą (elektros generatorių, ventiliatorius, šildymo lempas ir kitus prietaisus) kanapėms auginti, ar būtų atlikęs kitus veiksmus (augalą nupjovęs, rūšiavęs, smulkinęs ar džiovinęs), kurie leistų pagrįstai teigti, kad jo veiksmuose buvo tikslas gaminti ar platinti narkotines medžiagas. Be to, V. R. augino tik vieną augalą, taigi jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliacinio skundo motyvų, jog teismai iš kaltinimo pagal BK 259 ar 260 straipsnį dėl narkotinių medžiagų gaminimo šalina tas kanapes, kurios jų suradimo metu dar augdavo ir nebūdavo pašalintos iš jų augimo vietos, nes jos nebūdavo pradėtos gaminti. Svarbu ir tai, kad šiose bylose kaltinamiesiems nebūdavo inkriminuojamas pasikėsinimas gaminti narkotines medžiagas dėl likusių dar augti kanapių kiekio (kuris būdavo nupjaunamas policijos pareigūnų ir išdžiovinamas iki stabilios masės jau tyrimo metu), o būdavo apsiribojama tik tuo kiekiu, kuris jau buvo kaltininkų nupjautas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-426-398/2016, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-788/2018 ir kt.). Teismai nepagrįstai konstatavo, kad V. R., augindamas vieną kanapės augalą, buvo pradėjęs kėsintis pagaminti narkotines medžiagas.
4.6. 2021 m. spalio 13 d. V. R. namuose buvo atlikta krata, šiurkščiai pažeidžiant kratos tvarką, nustatytą BPK 149 straipsnio 7 dalyje. Tai, kad kanapių augalas buvo fotografuojamas, neužfiksuota kratos protokole, nors apie techninių priemonių panaudojimą apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė liudytojas Marius Matulevičius. Galimai fotonuotraukos nepridėtos dėl to, kad vėliau nebūtų įmanoma nustatyti augalo svorio, kuris, kaip nustatyta specialisto išvadoje, yra 3,699,97 kg, t. y. neįtikimas vienam augalui. Pas nuteistąjį rastas augalas nebuvo tinkamai aprašytas, nes protokole nenurodomas paimto augalo kiekis ir svoris, be to, augalas kratos metu nors ir buvo supakuotas, tačiau nebuvo užantspauduotas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnai kratos metu rastą augalą susmulkino, jo dalis sudėjo į keturis plastikinius maišus, juos užklijavo lipnia juostele, tačiau jų neužantspaudavo, įtariamasis nepasirašė. Taip pareigūnai pažeidė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro metodinėse rekomendacijose ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl tyrimo objektų pakavimo, klausimų formulavimo 98.2 punktą, kuriame nurodyta, kad augalinės kilmės produktų negalima pakuoti į sandarias (plastikines, stiklines, metalines) pakavimo priemones. Specialistams pristatytas augalas buvo apvytęs, tačiau teismai nesiaiškino to priežasčių, nors policijos pareigūnai nurodė, kad rastą augalą tą pačią dieną pristatė tyrimui atlikti. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai savavališkai, niekaip neįforminę atliekamo veiksmo, daiktus, paimtus kratos metu, išėmė, susmulkino ir perdėjo į dėžes, kurių taip pat neužantspaudavo. Paimti kratos metu daiktai taip pat nebuvo pasverti, kaip liudytojas apklaustas M. Matulevičius pažymėjo, kad susmulkintos kanapės buvo supakuotos į dvi dėžes, nors iš specialisto išvados matyti, kad kanapės supakuotos į tris kartonines dėžes.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Valys prašo nuteistojo V. R. ir jo gynėjos advokatės I. Lukoševičės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:
5.1. Kasaciniame skunde abejojama teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu, pateikiamas subjektyvus bylos įrodymų vertinimas, nepateikiant teisinių argumentų, pagrindžiančių, kokios konkrečios baudžiamojo proceso nuostatos buvo pažeistos vertinant byloje surinktus įrodymus ir kad tai turėjo esminę reikšmę priimant nuosprendį, – tai neatitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.
5.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. R. 2021 m. liepos 3 d. perdavė kaltinamajam A. G. paketėlį su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir kokainu, todėl V. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. V. R. teismui davė klaidingus parodymus, kad jis paėmė maistą iš A. Gr. motinos ir A. Gr. paprašytas sutiko jį perduoti nepažįstamam vyrui tą pačią dieną, kai jis atvyks į Rumšiškes prie prekybos centro, o V. R. DNR ant paketėlio su narkotinėmis medžiagos galėjo atsirasti dėl to, kad jis rankomis patikrino plastikinio maišelio turinį. Šią kaltininko poziciją pirmosios instancijos teismas argumentuotai atmetė, remdamasis liudytojos L. G. parodymais, kuriuos patvirtino ir liudytojo A. Gr. parodymai. Teismas, taip pat lygindamas nuteistojo A. G. ir kitų nuteistųjų, 2021 m. liepos 3 d. iš atvirosios kolonijos Pravieniškėse vykusių dirbti į Vilnių, parodymus, kratos darymo aplinkybes, mobiliojo ryšio abonentų sujungimo duomenis, kad panašiu laiku V. R. ir D. M. (D. M.) naudoti mobiliojo ryšio abonentai veikė Kaišiadoryse, argumentuotai paneigė, kad A. G. ir V. R. nebendravo. Įvykio dieną 17.43 val. nuteistasis V. R. pirmą kartą paskambino į liudytojo D. M. telefono numerį; D. M. nurodė skolindavęs savo telefoną kitiems nuteistiesiems, ir nors neatsimena, ar 2021 m. liepos 3 d. skolino jį A. G., tačiau šio telefonas tuo metu buvo išjungtas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji ir liudytojai, kartu su A. G. vykę į darbą ir atgal į pataisos namus, apie 17.00–18.00 val. buvo toje pačioje vietoje – prie parduotuvės Rumšiškėse, V. R. susisiekė su A. G., kuris tuo metu naudojosi D. M. paskolintu telefonu, ir susitikęs perdavė jam narkotines medžiagas, kurias vėliau rado pareigūnai. Nuteistojo V. R. parodymai bei pateiktos įvykio versijos skyrėsi, buvo nenuoseklios, teismų pagrįstai laikytos jo gynybine versija.
5.3. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 16–19 lapuose ir apeliacinės instancijos teismas nutarties 21–25, 31–35 punktuose išsamiai pasisakė dėl nuteistojo V. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Teismų praktikoje nurodoma, kad atitinkamais tikslais atliktas kanapių augalų nupjovimas ir ruošimas jas džiovinti laikoma pradėjimu gaminti narkotines medžiagas, be to, patys nupjauti kanapių augalai (antžeminės dalys) Lietuvos Respublikos teisės aktų priskiriami narkotinėms medžiagoms, vadinasi, atitinka ir disponavimo narkotinėmis medžiagomis (BK 259, 260 straipsniai) dalyko požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-788/2018, 2K-37-976/2021). Teismai, atsižvelgdami į prasidėjusį gaminimo procesą, gaminamus ir galimus pagaminti iš auginamų kanapių narkotinių medžiagų kiekius, taip pat aplinkybes, parodančias V. R. kryptingą veikimą ir tiesioginę tyčią neteisėtai gaminti labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, teisingai V. R. veiką kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-426-398/2016, nes šis nuosprendis kasacinės instancijos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi panaikintas. Taip pat nepagrįstai remiamasi ir kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-788/2018, nes šioje byloje vertintos kitokios pagal savo esmę aplinkybės, asmenys buvo nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas, savo nutarties 25–30 punktuose išsamiai įvertinęs kratos ir jos metu paimtų daiktų pateikimo tirti specialistui aplinkybes, padarė neabejotiną išvadą, kad kratos metu rastas kanapės augalas dėl savo dydžio ir biologinių savybių (greito gedimo) galėjo ir turėjo būti perpakuotas į tinkamą pakuotę. Perpakuojant dalyvavusių pareigūnų parodymai patvirtina, kad kratos metu paimto ir padalyto augalo supakuotos dalys yra tos pačios, kurios buvo perpakuotos ir pateiktos tyrimui. Atliktas kanapių augalų dalių perpakavimas nebuvo įformintas jokiu procesiniu dokumentu, tai neatitinka BPK 179 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tačiau šį procesinį trūkumą kompensavo bylos nagrinėjimo metu surinkti papildomi duomenys.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo V. R. ir jo gynėjos advokatės I. Lukoševičės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nuteistojo gynybinės versijos ir veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
7. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo nuteistojo V. R. gynybinę versiją, kad jo asmens DNR profilio pėdsakas galėjo atsirasti ant folijos paketėlio su narkotinėmis medžiagomis tuo metu, kai jis perdavė maisto paketą savo draugui A. Gr. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Tikrinant šią nuteistojo versiją buvo apklausti A. Gr. ir jo motina L. G., jie siuntos perdavimo aplinkybes kategoriškai paneigė, be to, jie patvirtino, kad 2021 m. spalio mėnesį pas L. G. darbo vietoje apsilankęs V. R. jai pasakojo, jog į jo namus buvo atvažiavusi policija ir paėmė jo augintas kanapes, prašė, kad tuo atveju, jeigu ji būtų kviečiama į policiją liudyti, pasakytų, jog jis pas ją dažnai atvyksta nusipirkti kebabų. V. R. jos prašė pareigūnams duoti melagingus parodymus, neva ji A. Gr. prašymu perdavė siuntinį su maistu V. R., kad šis nuvežtų A. Gr. į atvirąją koloniją. Teismai teisingai rėmėsi nuosekliais šių liudytojų parodymais, nes L. G. ir jos sūnaus A. Gr. parodymai dėl V. R. prašymo L. G. duoti melagingus parodymus sutampa, be to, jie abu paneigė nuteistojo nurodomas aplinkybes dėl neva A. Gr. motinos prašymo perduoti maistą į įkalinimo įstaigą. Kasaciniame skunde toliau plėtojama ši V. R. versija, jog A. Gr. ir L. G. savo parodymuose sako netiesą, nes galimai jie patys susiję su narkotinių medžiagų perdavimu, yra pagrįsta tik niekuo neparemtais V. R. teiginiais, kuriuose nėra jokių konkrečių aplinkybių dėl siuntinio paėmimo laiko, nuvežimo, perdavimo ir kitų šią versiją patvirtinančių faktų. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė visiškai neįtikinamą bei negyvenimišką V. R. išgalvotą versiją, jog jo tariamai perduotame siuntinyje buvusi folija galėjo būti panaudota narkotinėms medžiagoms supakuoti.
8. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad bylos proceso metu nebuvo gauta jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. R. perdavė A. G. paketėlį su narkotinėmis medžiagomis. Iš tiesų byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių perdavimo aplinkybę, nes A. G. neigia pažinojęs V. R. ar su juo susitikęs ir V. R. to nepripažįsta, kitų įrodymų, patvirtinančių narkotikų perdavimo aplinkybes, byloje nėra. Pagrindinis įrodymas ir tiesioginis įkaltis dėl disponavimo šia narkotine medžiaga yra nuteistojo V. R. DNR profilio pėdsakas ant folijos paketėlio su narkotinėmis medžiagomis. Šio fakto V. R. ir jo gynėja kasaciniame skunde neginčija, tik, kaip jau minėta, pateikė gynybinę versiją, kurią teismai argumentuotai atmetė.
9. Baudžiamajame procese nusikaltimo padarymo aplinkybės ir kaltinamojo dalyvavimas nusikaltime įrodinėjami remiantis BPK normomis. BPK 20 straipsnyje apibrėžta, kokie bylos duomenys laikytini įrodymais ir kokie reikalavimai jiems keliami. Įrodymai pagal santykį su įrodinėtinomis aplinkybėmis skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius, tačiau įrodomosios vertės aspektu šios įrodymų rūšys nominaliai neturi pranašumo vienos prieš kitas, esminis reikalavimas – kad įrodymais būtų nuosekliai ir logiškai pagrindžiama teisiškai svarbi aplinkybė, turinti reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmiau minėta, kad įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019).
10. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami V. R. kaltu dėl folijos su 2,7687 g ir 11,3 proc. veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) bei 0,7902 g kokaino, kuriame yra 0,2133 g grynos narkotinės medžiagos kokaino, platinimo, teisingai rėmėsi 2022 m. balandžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S183/2022(01), kurioje nurodyta, kad ant pas nuteistąjį A. G. rasto folijos paketėlio su narkotinėmis medžiagomis nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su V. R. DNR profiliu 99,999999999999999999999999999998 proc. Teismai, detaliai ir išsamiai apklausdami nuteistąjį A. G. ir su juo kartu dirbusius kitus nuteistuosius bei įkalinimo vietos darbuotojus, išsiaiškino jų maršrutą vykstant iš darbo vietos atgal į pataisos namus, sugretino telefonų, kurie priklausė V. R., ir kartu su A. G. iš darbo vykusio nuteistojo D. M. kontaktus. Remdamiesi iš mobiliojo ryšio operatorių gauta nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. informacija, teismai nustatė, kad V. R. mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 3 d. nuo 8.00 val. iki 17.43 val. veikė prisijungęs prie artimiausio mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto „92A9C03“, kuris yra Kaišiadoryse, Paukštininkų g. 38, o tą pačią dieną V. R. 17.43 val. bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), V. R. 18.15 val. ir 18.19 val. vėl bendravo su minėtu D. M. naudojamu telefono numerio (duomenys neskelbtini) abonentu, o V. R. mobiliojo ryšio telefonas veikė prisijungęs prie artimiausio mobiliojo operatoriaus bokšto „8696“, kuris yra Kaišiadorių r., Pravieniškių I k. Tai atitinka nuteistųjų A. G. ir D. M. vykimo iš darbo į pataisos namus maršrutą ir laiką bei sustojimo prie parduotuvės „Maxima“ Rumšiškėse vietą. Nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, jog V. R. tuo pačiu laiku buvo toje vietoje, kaip ir nuteistasis A. G. Nors ir nenustatytos konkrečios narkotinių medžiagų perdavimo aplinkybės, tačiau V. R. DNR profilio pėdsakas ant paketėlio su narkotikais ir buvimas toje vietoje patvirtina, jog jis perdavė šį paketėlį A. G. Remdamiesi visu šiuo įrodomuoju pagrindu, teismai pripažino, jog nuteistasis V. R. kaltinime nustatytu laiku perdavė nuteistajam A. G. folijos paketėlį su narkotinėmis medžiagomis ir tokiais savo veiksmais padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir atlikto įrodymų vertinimo nerevizuoja, tik patikrina, ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad tirdami, vertindami įrodymus, nustatydami faktines bylos aplinkybes, surašydami nuosprendį ir nutartį teismai būtų pažeidę pirmiau aptartus BPK reikalavimus, todėl V. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis.
Dėl BPK 149 straipsnio reikalavimų pažeidimo atliekant kratą ir surašant kratos protokolą bei dėl veikos perkvalifikavimo į BK 259 straipsnio 1 dalį
11. BPK 149 straipsnyje nustatyta kratos ir poėmio procesinių veiksmų atlikimo tvarka, šio straipsnio 2 dalies punkte nurodyta, jog visi paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi dalyvaujantiems asmenims ir išvardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridedamame apyraše (nurodomas jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas). Paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. Minėto straipsnio 10 dalis nustato, jog dėl kratos ar poėmio surašomas protokolas. Protokole turi būti nurodyti paimti daiktai ir dokumentai ir aprašyti pagrindiniai jų požymiai. Jei kratos metu jokie daiktai ir dokumentai nebuvo paimti, tai nurodoma protokole. Vienas kratos bei poėmio protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, pas kurį buvo daroma krata ar poėmis.
12. Remiantis kratos protokolo įrašais, 2021 m. spalio 13 d. atliktos kratos metu V. R. gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojamos techninės priemonės. Šiltnamyje rastas kanapės augalas, tačiau kratos protokole neaprašyti jo individualūs požymiai, kratos metu paimtų objektų sąraše nenurodytas kanapės augalo kiekis ir svoris, pažymėta, kad augalas sudėtas į keturis celofaninius maišus, tačiau nėra duomenų, kad pakuotės buvo užantspauduotos, suteikiant joms atskirus numerius. 2021 m. spalio 13 d. kratos protokole ir jo prieduose padaryti įrašai rodo, kad krata, paimant kratos metu surastą objektą – kanapės augalą, atlikta nesilaikant BPK 149 straipsnio reikalavimų. Nepaisant to, kad buvo nesilaikyta baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos paimant, aprašant, nustatant fizinius kanapės augalo, paimto V. R. gyvenamojoje vietoje, parametrus, atgabenus šį kratos metu paimtą objektą į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nebuvo tinkamai fiksuojamas šio objekto išėmimas iš celofaninių maišų ir sudėjimas į dėžes, nebuvo atlikta BPK 207 straipsnyje nustatyta objekto apžiūra ir nesurašytas šį procesinį veiksmą patvirtinantis protokolas, tai laikytina esminiu proceso pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliaciniame skunde nurodytus pažeidimus, 2021 m. spalio 13 d. atliekant kratą bei paimant kanapės augalą, rėmėsi pirmosios instancijos teismo bylos proceso duomenimis, kurie gauti apklausiant bylos proceso metu kratą atlikusius pareigūnus M. Mitrulevičių ir M. Baltaševičių bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo specialistą V. Šalavėjų. Kaip liudytojai apklausti M. Mitrulevičius ir M. Baltaševičius pripažino, jog kratos metu surasto kanapės augalo neaprašė, nepasvėrė ir nenustatė kitų fizinių jo parametrų, augalas buvo sudėtas į celofaninius maišus ir nugabenus į ikiteisminio tyrimo įstaigą vėliau perpakuotas, sudedant į tris kartonines dėžes. Specialistas V. Šalavėjus nurodė, kad tyrimui atlikti gavo iš vyriausiojo tyrėjo M. Baltaševičiaus tris dėžes, paketą Nr. 0427472 ir voką Nr. 2. Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl kratos metu padarytų pažeidimų ir paaiškindamas kanapės augalo perpakavimą iš celofaninių maišų į dėžes, apeliacinės instancijos teismas skunde keliamas abejones dėl kanapių augalinės medžiagos svorio, paimto kratos metu objekto tapatumo pateiktam specialisto tyrimui atmetė, remdamasis jau minėtų pareigūnų M. Mitrulevičiaus ir M. Baltaševičiaus parodymais, jog tuo metu ikiteisminio tyrimo įstaigos patalpose nebuvo kitų kanapių augalinės medžiagos pakuočių, todėl negalėjo būti sumaišytos ar patekti į dėžes, kurios buvo pasiųstos specialisto tyrimui atlikti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis nesutinka.
13. BPK 20 straipsnyje nustatyta, jog: 1) įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; 2) ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla; 3) įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai; 4) įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse nurodytais proceso veiksmais; 5) teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
14. Taigi BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymai baudžiamajame procese yra gaunami taikant baudžiamojo proceso normas, procesinių veiksmų metu gautų duomenų įforminimo tvarka yra ne savitikslė, o nustatyta tam, kad nekiltų abejonių dėl procesinio veiksmo metu surinktų duomenų patikimumo, nes tai gali turėti lemiamą įtaką veikos požymių nustatymui ir asmens pripažinimui kaltu. Byloje esantis 2021 m. spalio 13 d. kratos protokolas bei jo priedas dėl jau paminėtų argumentų neatitinka įstatymo reikalavimų. BPK 149 straipsnyje nustatyta kratos atlikimo ir jos rezultatų įforminimo tvarka buvo iš esmės pažeista, pagal kratos protokole ir jo prieduose užfiksuotus duomenis nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio, svorio ir kitų fizinių parametrų objektas buvo paimtas iš V. R. gyvenamojoje vietoje buvusio šiltnamio, nėra galimybės ir patikimai konstatuoti, jog tas pats kratos metu paimtas objektas buvo perpakuotas iš celofaninių maišų į kartonines dėžes, nes tai atlikę pareigūnai nesiėmė priemonių tai fiksuoti atliekant objekto apžiūros veiksmą, kaip tai nustato BPK 207 straipsnis. Trūkumai atliekant kratą ir paimant objektą galėjo būti šalinami objekto apžiūros metu fotografuojant, filmuojant kratos metu paimtą objektą, pasveriant, matuojant ir detaliai aprašant jo fizinius parametrus. Visi šie veiksmai nebuvo atlikti, nors kratą atlikę pareigūnai turėjo visas galimybes tai padaryti. Jų paaiškinimai, pateikti apklausus juos teismo posėdžio metu, negali pakeisti baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų reikalavimų atliekant kratos procesinį veiksmą ir pašalinti abejonių dėl paimto objekto identiškumo tam, kuris buvo perduotas specialisto tyrimui atlikti. Abejones iš dalies sustiprina ir specialisto V. Šalavėjaus pastaba, kad per savo darbo laiką jis nepamena, jog būtų pasitaikę, kad vienas išdžiovintas kanapės augalas svertų 3 kg 700 g. Konstatuotina, kad iš V. R. gyvenamojoje vietoje buvusio šiltnamio kratos metu paimto kanapės augalo svoris nebuvo nustatytas, nėra patikimų duomenų, kad tas pats augalas buvo perduotas tyrimui atlikti, todėl ir remtis specialisto išvados dalimi dėl kanapės augalo svorio, iš kurio būtų buvę pagaminta ne mažiau kaip 3699,67 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimai, šis pažeidimas pripažintinas esminiu, nes jis sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), taip pat lėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą – V. R. veikos, kaip atskiro nusikaltimo, kvalifikavimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (BPK 369 straipsnio 2 dalis).
15. Nuteistasis V. R. bylos proceso metu pripažino, kad šiltnamyje augino kanapės augalą, parodė, kad buvo nuskynęs nuo šio augalo antžeminių dalių ir jas džiovino namuose, šie objektai buvo paimti kratos metu, supakuoti ir užantspauduoti. Kanapės augalo suradimo faktas šiltnamyje yra patvirtinamas ir E. Rakštelio, M. Urbšio bei M. Mitrulevičiaus parodymais. Teismai dėl šios dalies pagrįstai rėmėsi kratos metu gautais duomenimis ir specialisto išvada, jog specialiajame pakete Nr. 0427472 pateikti augalai yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), jų kiekis (masė) yra 35,61 g, kanapių veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija juose 12,6 proc. V. R. pripažino, jog vartoja narkotines medžiagas ir namuose džiovinamos kanapių antžeminės dalys buvo skirtos jam asmeniškai vartoti, kitų duomenų byloje nebuvo surinkta.
16. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021, 2K-172-788/2021).
17. Pripažinus neįrodytu pasikėsinimą gaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių, nuteistojo veika, kvalifikuota kaip nusikalstamų veikų, nurodytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir BK 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 3 dalies realioji sutaptis, perkvalifikuojama į BK 259 straipsnio 1 dalį (viena veika), kadangi pagal kitas teismų nustatytas aplinkybes (aprašytas šios nutarties 1 ir 3 punktuose, pašalinus aplinkybes dėl tikslo pagaminti ir pagaminimo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų) matyti, jog nuteistojo veiksmus siejo bendra tyčia iš to paties vieno auginamo augalo savo vartojimui pasigaminti ir laikyti neapibrėžtą kiekį narkotinės medžiagos.
18. Veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes narkotinės medžiagos gamybos procesas iš šiltnamyje auginto kanapės augalo buvo jau vykdomas nuskynus kanapės augalo dalis ir jas džiovinant, t. y. pašalinant drėgmę, gaunant tinkamą naudoti augalinę narkotinę medžiagą. Šiltnamyje auginamas kanapės augalas buvo narkotinės medžiagos gamybos proceso dalykas ir iš jo numatyta gaminti augalinė narkotinė medžiaga. Pašalinus kaip neįrodytą didelį narkotinės medžiagos kiekį, veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalį, nes narkotinės medžiagos kiekis kanapės augale buvo didesnis už nedidelį kiekį, veika padaryta veikiant bendra tyčia – kanapės augalą auginant turint tikslą pasigaminti narkotinių medžiagų sau vartoti. Priešingai nei prašoma kasaciniame skunde, nuteistojo veiką kvalifikuoti pagal BK 265 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes iš šios normos dispozicijos teksto akivaizdu, kad įstatymų leidėjas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo kriterijumi laikė neteisėtai auginamų augalų kiekį, o ne augalų masę, joje esančios narkotinės medžiagos kiekį ar pan.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks nusikalstamos veikos perkvalifikavimas nesukuria procesinio netikėtumo nuteistajam ir nepažeidžia jo teisių žinoti kaltinimo pobūdį ir nuo jo gintis. Darant tokią išvadą, buvo atsižvelgta į tai, kad tiek apeliaciniame skunde, tiek kasaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl neteisingo nusikalstamų veikų kvalifikavimo (taip pat ir dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį), taip pat ir į tai, kad nusikalstamų veikų perkvalifikavimas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką gerina nuteistojo teisinę padėtį. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinėje praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-788/2021).
20. Perkvalifikavus V. R. nusikalstamas veikas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, spręstinas klausimas dėl bausmės, atsižvelgiant į kasacinio skundo ribas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas bei aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei paskirti. Nors, perkvalifikavus nusikalstamą veiką, jos apimtis ir pakito, teisėjų kolegijos vertinimu, keisti žemesnės instancijos teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę pagrindo nėra. Nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir palikus už šią veiką pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, atitinkamai keičiama ir nuosprendžio bei nutarties dalis dėl bausmių subendrinimo. Bausmės, paskirtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį, subendrintinos remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, taikant švelnesnės bausmės apėmimą griežtesne bausme.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 18 d. nutartį:
Nuteistojo V. R. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, kvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paliekant nepakeistą už šią veiką Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo – ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę nustatyti dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.
Kitas Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Albinas Antanaitis
Alvydas Pikelis
